Lietuvių kalba

[Savitarnos kasa]

Taip pat kaip ir rūkyti balkone, mieste lakstyt 80, eiti per gatvę degant raudonai ir t.t.

Lietuvių kalba (pagal konstituciją) yra mūsų valstybinė kalba, dėl to reikia ją oficialiai įteisinti. Tam paskyrėme kompetetingą įstaigą, šiuo atveju, VLKK (kaip ir bet kokiu įteisinimo atveju). Jei klausiame kaip reikia vartoti lietuvių kalbą, t.y. bandom argumentuoti ar "sekantis" vartotina reiškme "kitas", tą objektyviai (kaip tik tai įmanoma, vėlgi, teisė bando formalizuoti nusistovėjusias socialines normas, kaip (ne)rūkymas balkone, ...) gali nustatyti tik VLKK. Priešintis VLKK yra tas pats kaip priešintis bet kokiems kitiems įstatymams tiesiogine šių žodžių prasme, nes VLKK turi teisinę galią.

Jei diskutuojame ar tos taisyklės mus tenkina, tai yra visiškai susitarimo reikalas, kaip nulio egzistavimas natūraliųjų skaičių aibėje ar begalė kitų atvejų, kur bandome formalizuoti absoliučiai bet ką (t.y. gryna filosofija)




Niekada jos ir nesulauksite, nes, jei būtumėte paskaitęs ANK, žinotumėte, kad oficialios lietuvių kalbos taisyklių laikymasis yra verčiamas tik darbo vietoje. Net ir tada, jos yra taikomos ne vienodai, t.y. skirtingas pareigas užimantys žmonės yra reikalaujami skirtingų lygių lietuvių kalbos žinių.


Asmeniškai, man nelabai rūpi kaip vartosite lietuvių kalbą, aš už tai, kad kalba turi kisti kartu su visuomene, tik svarbu, jog suprastume vienas kitą. Tačiau tai nekeičia fakto, kad "sekantis" yra vengtinas šiuo atveju, jei kalbame apie lietuvių kalbos taisyklingą vartojimą.

Lietuvių kalbos, kaip ir kitų kalbų, vartojimas yra de facto reglamentuojamas žmonių, kurie ja šneka ir ją vartoja. Taip ir turėtų būti.
Tuo tarpu VLKK stovi šalia ir cypia, nes niekam neįdomu jų blevyzgos apie suvožtinius vietoj burgerių, aikštelę vietoj parkingo, spragėsių vietoj popkorno ar „sekantis“ vartojimo. Jie turi galią versti verslą rašyti taisyklingai, bet net ir tai neleidžia jiems įtakoti (arba kaip VLKK norėtų, „daryti įtaką“) lietuvių kalbos realiame jos vartojime, kas iš ties yra džiugu.

[Zefyras]

Niekada jos ir nesulauksite, nes, jei būtumėte paskaitęs ANK, žinotumėte, kad oficialios lietuvių kalbos taisyklių laikymasis yra verčiamas tik darbo vietoje. Net ir tada, jos yra taikomos ne vienodai, t.y. skirtingas pareigas užimantys žmonės yra reikalaujami skirtingų lygių lietuvių kalbos žinių.


Asmeniškai, man nelabai rūpi kaip vartosite lietuvių kalbą, aš už tai, kad kalba turi kisti kartu su visuomene, tik svarbu, jog suprastume vienas kitą. Tačiau tai nekeičia fakto, kad "sekantis" yra vengtinas šiuo atveju, jei kalbame apie lietuvių kalbos taisyklingą vartojimą.

Labai gerai kad pažymėjot taisyklingą, nes taisyklės yra susitarimo reikalas, o mūsų kalbos įstatymai surėdyti taip, kad kažkokia komisija sprendžia dėl atskirų žodžių vartojimo ar nevartojimo. Žodžio sekantis vengtinumas yra absurdiškas, DLKŽ žodis "sekti" turi šešias reikšmes, bet kažkodėl negalima sakyti, kad viena diena seką kita, todėl "sekanti diena" jau bus nevartotinas žodžių junginys. Kažkada mokykloje aiškino kad "diena neturi kojų ir negali sekti", kas iš esmės yra kvailų pasiteisinimų ieškojimas kvailoms taisyklėms. Visose užsienio kalbose kurias žinau junginys "sekanti diena" yra visiškai priimtinas. Mūsų kalbos priežiūra užtai pasižymi tuo, kad sugeba sutraumuoti visus kalbančius gimtąja kalba dėl to kad "kalba netaisyklingai".

[edgaa]

Labai gerai kad pažymėjot taisyklingą, nes taisyklės yra susitarimo reikalas, o mūsų kalbos įstatymai surėdyti taip, kad kažkokia komisija sprendžia dėl atskirų žodžių vartojimo ar nevartojimo. Žodžio sekantis vengtinumas yra absurdiškas, DLKŽ žodis "sekti" turi šešias reikšmes, bet kažkodėl negalima sakyti, kad viena diena seką kita, todėl "sekanti diena" jau bus nevartotinas žodžių junginys. Kažkada mokykloje aiškino kad "diena neturi kojų ir negali sekti", kas iš esmės yra kvailų pasiteisinimų ieškojimas kvailoms taisyklėms. Visose užsienio kalbose kurias žinau junginys "sekanti diena" yra visiškai priimtinas. Mūsų kalbos priežiūra užtai pasižymi tuo, kad sugeba sutraumuoti visus kalbančius gimtąja kalba dėl to kad "kalba netaisyklingai".

Lietuvių kalba yra unikalioje padėtyje, nes ji yra viena archajiškiausių pasaulyje. Be to, ji turi rimtą istorinę vertę, nes didžiąją dalimi mūsų, kaip tautos, likimas yra priskiriamas būtent kalbos puoselėjimui ir išlaikymui okupacijos laikotarpiuose. Dėl to atsiranda gana stripri dilema kalbininkams: ar laikytis papročių, dėl kurių mes egzistuojame, ar jų atsisakyti ir keisti kalbą. Daugiau ar mažiau, pati visuomenė nusistato, kokia lietuvių kalba jiems yra tinkamesnė, o VLKK yra labiau pavadėlis, trukdantis mums nulėkti per toli nuo tradicijų. Istorija rodo, kad mums tas pavadėlis labai padėjo, nes nesame kažkas panašaus į Baltarusiją, turime stiprų tautinį identitetą.

Daugelis žodžių, kuriems buvo priešintąsi, pvz, monitoriaus keitimas vaizduokliu, ekrano (monitoriaus dalies) nevartosena ir t.t. buvo pergalvoti ir dabar galima vartoti abu žodžius be problemų.

Lietuvių kalbos, kaip ir kitų kalbų, vartojimas yra de facto reglamentuojamas žmonių, kurie ja šneka ir ją vartoja. Taip ir turėtų būti.
Tuo tarpu VLKK stovi šalia ir cypia, nes niekam neįdomu jų blevyzgos apie suvožtinius vietoj burgerių, aikštelę vietoj parkingo, spragėsių vietoj popkorno ar „sekantis“ vartojimo. Jie turi galią versti verslą rašyti taisyklingai, bet net ir tai neleidžia jiems įtakoti (arba kaip VLKK norėtų, „daryti įtaką“) lietuvių kalbos realiame jos vartojime, kas iš ties yra džiugu.

Problemos nėra, kai žmonės kalba taip kaip jūs, t.y. (beveik visiškai) taisyklinga lietuvių kalba. Problema atsiranda, kai esi paklausiamas stotelėje įprasto wilniečio kada atvažiuoja vienas ar kitas troleibusas kalba, kuri yra 45% lenkų, 45% rusų ir 10% lietuvių. Žmonės, kurie pilnai supranta lietuvių kalbą, gyvena Lietuvos sostinėje kartais net 2+ kart daugiau nei aš išvis esu pragyvenęs, tiesiog piktybiškai išsipisinėja iš kalbos.

Mūsų kalbos priežiūra užtai pasižymi tuo, kad sugeba sutraumuoti visus kalbančius gimtąja kalba dėl to kad "kalba netaisyklingai"

Nemažai dabartinių kalbininkų yra užaugę sovietmečiu, yra rimti nacionalistai ir nori kuo labiau konservuoti lietuvių kalbą. Ateis kalbininkai, gimę 21 amžiui ir greitai susitvarkys nemažai išsidirbinėjimų, kurių tikrai yra. Pats baigiau mokyklą neseniai, jau pusė atvejų, kurie būdavo diskutuotini pamokose, nebegalioja, galima vartoti ir vienaip, ir kitaip.

[PoDV]

Lietuvių kalbos situaciją lemia mūsų regiono sukta post-kolonijinė situacija: Baltijos šalių labai specifinis santykis su kolonizuotojais, pvz. aplinkinių tautų mesianizmas istoriškai mus norėjo paverst second class tautybe vartojančia second class kalbą (mūsų mažiau buvo + baltai labai ribotai yra mesianistai). Tuo pačiu nepripažinom, kad tos tautos yra kažkuo viršesnės apart gal vokiečių (kur jos valdomose žemėse įvyko sėkmingesnė kolonizacija) ir labai iš dalies lenkų (egzistavusi bet labiau ribota kolonizacija Vilniaus krašte). Latvijoje ir Estijoje dar sukčiau viskas, nes ten tiesiog atvažiavo fiziškai kitų tautybių žmonės gyventi po 1945 m. (o ir prieš 1945 m. gyveno nemažai vokiečių kolonistų).

Pati populiacija turi tokį mišrų supratimą apie tai kaip vartot kalbą, lyg negerai daug slavizmų, bet lyg ir labai patogu juos vartot. Labai lengva perimti slavišką kalbą (lenkiškus ir rusiškus žodžius), bet instituciškai tam priešinamasi, stengiamasi įteigti purifikuoti baltišką kalbą, pabrėžiant jos istorinę izoliaciją nuo likusių tautų, kad turi archajišką kalbą (realiai tokia šiek tiek teigiama propaganda kad labiau gerbt mūsų kalbą).

Btw, lietuviai šiaip sumoj yra kultūriškai slavai (neišskiriant rytų ar vakarų, mes netgi esam savotiškas abejų mixas). Tokie dalykai lemia kaip kalbėjimo manieros (bent jau nuo sovietinių laikų), keiksmažodžiai, didelė istorinė slaviškų kraštų administracinė įtaka. Tai ir kalba mūsų lean'ina būt slaviška, tiesiog didžiulis baltiškas archajiškas substratas ir noras saugoti kalbą.

[digital]

Nemažai dabartinių kalbininkų yra užaugę sovietmečiu, yra rimti nacionalistai ir nori kuo labiau konservuoti lietuvių kalbą. Ateis kalbininkai, gimę 21 amžiui ir greitai susitvarkys nemažai išsidirbinėjimų, kurių tikrai yra. Pats baigiau mokyklą neseniai, jau pusė atvejų, kurie būdavo diskutuotini pamokose, nebegalioja, galima vartoti ir vienaip, ir kitaip.

Panašu, kad mokykla vis tik nelabai išmokė.

[Pompadu]

Pasenusi info. "Kitas" neatstoja "next", todėl ir vartojame "sekantis".

Kad jūs visiškai neteisus. Jūsų pseudo info pasenusi. Pirma išsiaiškinkite realią situaciją, tada vapėkite demonstruodamas ego: https://www.vlkk.lt/konsultacijos/2710-sekantis

[digital]

Kad jūs visiškai neteisus. Jūsų pseudo info pasenusi. Pirma išsiaiškinkite realią situaciją, tada vapėkite demonstruodamas ego: https://www.vlkk.lt/konsultacijos/2710-sekantis

Nesupratote - kad VLKK neleidžia vartoti, aš žinau, aš turėjau omeny, kad daugumai normalių žmonių vienodai šita (ir nemažai kitų) VLKK rekomendacijų ir jie vartoja šį žodį kaip reikia. Institucija nebūtinai yra teisi.

[lanxtot]

Daugeliui žmonių daug kas vienodai. Niekas niekieno neįpareigoja kalbėti taisyklingai, bet tai nereiškia, jog galima teigti, kad netaisyklinga kalba yra taisyklinga.

[mantasm]

Kad jūs visiškai neteisus. Jūsų pseudo info pasenusi. Pirma išsiaiškinkite realią situaciją, tada vapėkite demonstruodamas ego: https://www.vlkk.lt/konsultacijos/2710-sekantis

Kitas - būtent sekantis eilėje, ar bet kuris kitas eilėje?

[mantasm]

Panašu, kad mokykla vis tik nelabai išmokė.

Kai ateis 21 amžiaus kalbainiai - bus galima ir taip.

[Gator]

Kitas - another.
Sekantis - Next.

Kiekvienas sekantis yra ir kitas, bet ne kiekvienas kitas yra sekantis.

[MedinisStrazdas]

Bėgti ir tekėti yra sinonimai.

Aš galiu bėgti, bet ne tekėti, vadinasi ne sinonimai.

[mantasm]

Aš galiu bėgti, bet ne tekėti, vadinasi ne sinonimai.

Kulti ir mušti irgi ne visom prasmėm sutampa, bet vistiek skaitosi sinonimai.

[edgaa]

Panašu, kad mokykla vis tik nelabai išmokė.

Klaida paklodėje teksto invaliduoja argumentą, tą žino visi.

[edgaa]

Aš galiu bėgti, bet ne tekėti, vadinasi ne sinonimai.

Skystis ir bėga, ir teka. Žmogus tekėti negali, nes nėra skystis.

Priešingai, žmogus gali tekėti (tuoktis), tuo tarpu skystis to daryti negali.

[digital]

Klaida paklodėje teksto invaliduoja argumentą, tą žino visi.

Taip, kaip ir tai, kad beraščiai bando aiškinti, kaip mums kalbėti ar rašyti.

[PoDV]

Kita stotelė praktiškesnis žodis nei sekanti stotelė, nes trumpesnis užrašymas. Next stop irgi geriau nei kokia nors Incoming stop (kiek mano angl. žinios išneša čia).

Šiaip žodžio sekantis vartojimas neturi būti ribojamas.
Iš vis manau lietuvių kalba galėtų būti lankstesnė, leisčiau drąsiau vartot slaviškus žodžius (nes ir taip su slaviškų žodžių vartojimu Lietuvoje viskas beveik kaip toj Gillete reklamoj: "...nes aš to noriu"). Su gramatika mes ir taip gan saugūs, nes juntami skirtumai nuo slavų kalbų. Tyrinėjau pvz. lenkų ar rusų kalbos gramatiką tai iš kart susidūriau, kad skirtumai juntami ir nėra lengva pritaikyt lietuvių kalbai, tik linksniavimas ribotai panašus. Realiai didžiausia baimė yra dėl visokių brama otwartų ing wiešnošč'ių.

bet sutinku, kad dėl galūnės -ovkė -ovka ir pan. vartojimo, viešoje kalboje geriau vengti, bet koks nors ružavas gali būt manau toks žodis.

[edgaa]

Taip, kaip ir tai, kad beraščiai bando aiškinti, kaip mums kalbėti ar rašyti.

Iš tuščio į kiaurą, jei norime kalbėti taisyklingai, "sekantis" yra vengtinas vietoje "kitas". Jei norime diskutuoti ar tos taisyklės mus tenkina - ad hominem ne į temą. Šiuo atveju argumentas už "sekantis" vietoje "kitas" yra vienas ir vienintelis: "man taip patogiau". Ar tai tinkantis argumentas šiame kontekste? Gal. Ar aš jį neigiu?

[digital]

Iš tuščio į kiaurą, jei norime kalbėti taisyklingai, "sekantis" yra vengtinas vietoje "kitas".

Nevengtinas, jei nepriimi kalbainių kai kurių "taisyklių".

[edgaa]

Nevengtinas, jei nepriimi kalbainių kai kurių "taisyklių".

Jei nepriimi "kai kurių" taisyklių, kurias priimi? Kaip pasirenkame kurių taisyklių laikomės, kurių ne? Metam monetą? Kiek taisyklių galima nesilaikyti, bet toliau vartoti taisyklingą lietuvių kalbą?