Lietuvių kalba

[nnm]

Gal pasakysite kokios tarmės yra žodis zabova, kurį čia kartojate?

Iš kur man žinot? Čia kažkoks rusiškai skambantis žodis, kurį pats ir Tomizmas vartoja greta tarmiškų.

Be to kodėl jums nekliūva tada slaviški žodžiai atėhę iš lenkų kalbos arbata, kainuoja, groti ?

Nes kalbos valymas nuo skolinių, barbarizmų ir tarptautinių žodžių yra politinis klausimas, kuris yra sudėtingas politinis ir socialinis procesas. Lietuvių kalba, nors ir toli gražu ne išvalyta nuo slavizmų, bet, būtent dėl pastangų ją išgryninti. priešingai negu tarmės, pilnos slavizmų, neskamba kaip kažkokia kreiva Rusijos pasienio tautos kreolų kalba. Todėl ir esu dėkingas Jablonskiui, kad jis ir jo sekėjai bei rėmėjai negalvojo, kad kuriant bendrinę lietuvių kalbą reikia saugoti gausybę slavizmų kaip kažkokį natūralios kalbos raidos paveldą.

O arbata iš lenkų atėjo kaip beveik nepakitęs ir nelabai net lenkiškai skambantis herbata nuo lotyniško herba thea.

[Tomizmas]

Su "groti", pastebėjimas toks ne į vystomą temą, kad lietuvių kalboje turimi atskiri žodžiai "groti, žaisti, vaidinti, lošti" yra gana išskirtinis dalykas kitų indoeuropiečių kontekste. Kitose kalbose visi šie veiksmai įvardinami vienu žodžiu. Tipo "play, spielen, igrat", na anglai turi "gamble" lošimui.

O "zabova" tai čia aišku lenkiškas, gal ir baltarusių kalboje yra. Tarmėse tokie žodžiai liks, jų tikrai niekas neapsiims gryninti.

[nnm]

Įdomu, ar yra didesnė koreliacija tarp polinkio į vatnikizmą ir tarmės, pilnos slavizmų naudojimo. Keliu hipotezę, kad kai naudoji daugiau rusiškų ar rusiškai skambančių slaviškų žodžių, tai mažiau kritiškai žiūri ir į visokias rusiškas švelniąsias galias (kultūros vartojimą), tada pradedi ir šiaip būti imlesnis rusiškai propagandai apskritai.

[Tomizmas]

Įdomu, ar yra didesnė koreliacija tarp polinkio į vatnikizmą ir tarmės, pilnos slavizmų naudojimo. Keliu hipotezę, kad kai naudoji daugiau rusiškų ar rusiškai skambančių slaviškų žodžių, tai mažiau kritiškai žiūri ir į visokias rusiškas švelniąsias galias (kultūros vartojimą), tada pradedi ir šiaip būti imlesnis rusiškai propagandai apskritai.

Manau forumo narys Ignalina čia pasakytų kelis žodžius, kaip iš to paties regiono su slavizmų stipriai paveikta tarme. Labiau antivatnikinio nario sunku net įsivaizduoti.

Iš tikrųjų tai ne, ypač prasidėjus šiam karui. Bent Švenčionių rajone labai pajaučiau, kad rusų kalbos sumažėjo. O dauguma tų tarmės žodžių vis tiek yra lenkiški (mūsų sava chebra) ar baltarusiški (nykstanti kalba, išstumiama tos pačios rusų kalbos).

Su rusais kontaktai buvo žymiai vėlesni, negu su lenkais ar ypač baltarusiais, ir rusiškiems žodžiams matyt buvo mažiau imlumo, nes rusai buvo kur kas tolimesni ir svetimesni (pagrinde dėl kitokios krikščionybės atšakos, kas seniau turėjo žymiai didesnę reikšmę).

[Ignalina]

Įdomu, ar yra didesnė koreliacija tarp polinkio į vatnikizmą ir tarmės, pilnos slavizmų naudojimo. Keliu hipotezę, kad kai naudoji daugiau rusiškų ar rusiškai skambančių slaviškų žodžių, tai mažiau kritiškai žiūri ir į visokias rusiškas švelniąsias galias (kultūros vartojimą), tada pradedi ir šiaip būti imlesnis rusiškai propagandai apskritai.

Abejoju. Grįžus į gimtinę ir pabendravus su ten gyvenančiais ir tarmiškai šnekančiais vietiniais susidaro įspūdis, kad to krašto gyventojai lietuviai yra kaip tik nusiteikę labiau patriotiškai. Keli netoli BY sienos gyvenantys giminaičiai prasidėjus plataus masto invazijai kaip tik nustojo žiūrėti free to air baltarusiškus kanalus.
Kad ir kokia ta tarmė būtų pilna šiukšlių, tačiau visi ją vartojantys kalba lietuviškai ir tą žino. Niekas netapatina savo tarmės su slavų kalbomis ir ru kultūra.

[Tomizmas]

Čia gal ne šitos temos klausimas, bet man įdomu kodėl lietuviai taip greitai pasiduodavo slavizacijai. Ir aš ne apie valstiečius ar baudžiaunininkus. Bet tas pats Jogaila, arba Vytauto dukra Sofija. Kiek tik skaitai, kad lietuvaitės ištekėjo į slaviškus kraštus lietuvybė ir baigėsi. Bet kai tik kokia slavė į Lietuvą, taip dvaras slavėja...

Šiaip čia klausimas toks gana įdomus. Galima būtų sakyti, kad esmė yra demografijoje, tautų dydyje, kalbančių kiekyje ir bendroje kalbų įtakoje (jei baltų būtų tiek kiek slavų, tai santykis būtų kiek kitoks).

Bet istorijoje yra pilna pavyzdžių, kai demografiškai nedideli užkariautojai sugeba asimiliuoti žymiai didesnes tautas už save. Visos romanų tautos, turkai ir vengrai susiformavo tokiu būdu - vietinių daugumos shifto į užkariautojų dominuojančią kalbą kuri veikė kaip prestižo, statuso, socialinio mobilumo ženklas. Reiškia, lietuviai savo kalbos nesugebėjo padaryti dominuojančia, prestižine ir reiškiančia socialinį mobilumą.

Jei taip būtų - dabar gudai ir ukrainiečiai kalbėtų baltiškomis kalbomis.