Lietuvių kalba

[John]

Ne, nes persėdimas/perlipimas yra lietuviški žodžiai nuo pat kalbos atsiradimo turbūt (tą tavo "peresažka" pirmą kartą tik šiandien pamačiau ir niekad nesu girdėjęs).

Na va, sužinojai kažką naujo.

[cozzamarra]

Privatūs namai simbolizuoja provincialumo geną? Turint omeny kad daugiausiai pasiekę žmonės Pasaulyje neretai turi po ne vieną privatų namuką, tai jie visi tiesiog provincialų provincialai? O jei mieste turi butą, tai tikrai negali būti kad tu provincialas? Aš šiek tiek kitokius standartus taikau. Šiais laikais visas Pasaulis naudoja anglakalbių terminus/sutrumpinimus ir t.t. Sutinku, būna situacijų kai atrodo juokingai, bet... Dažnai net nėra lietuviškų atitikmenų, plius jei jie ir yra, kartais jie ant tiek nepaplitę kad niekas nesupras ką tu sakai, pvz., įdomu kaip kokie nors programuotojai susišnekėtų jei bandytų maksimaliai naudoti lietuvių kalbą - tiesiog nesuprastų vienas kito.

Omeny, žinoma, turiu ne daugiausia pasaulyje pasiekusius žmones, o tipinį Vilniaus m. sav. pakraštyje įsitaisiusį vilnietį, per savo negalvojimą užsikrovusį paskolą dešimtmečiams už hipotekoje įkeistą tinkuoto putplasčio sodybinį pastatą, (dažniausiai) be jokios miesto infrastruktūros ir kitų miesto privalumų keleto kilometrų spinduliu. Aš tokio elgesio kaip nenumaldoma „žemelės“ trauka negaliu paaiškinti, elgesys aiškiai ne racionalus.

Lietuvių kalba yra turtinga, pavartykit kada sinonimų žodyną. Sutinku, jog grynai profesiniais terminais kalbantis kartais geriau naudoti išprievartautą originalo kalbą, bet tik tiek.

[digital]

Na va, sužinojai kažką naujo.

Ne, kad mėgsti fantazuoti, žinojau jau seniau.

[MedinisStrazdas]

Privatūs namai simbolizuoja provincialumo geną?

Privatū namai simbolizuoja blogiausių urbanizmo savybių nusižiūrėjimą iš JAV, manant kad viskas bus kaip hollywood'o filme.

Šiaip į temą pataikyta su tais juokingais kitos kalbos žodžių įterpimais vietoje įprastų lietuviškų – tai, kaip ir sodybų sodybos apie Vilnių, simbolizuoja dar itin gajų provincialumo geną („reikia savo žemelės“ ir „kad būtų kaip ten“ arba „ką užsieniečiai apie mus mano (aišku, pagal mūsų įsivaizdavimą)“). Anksčiau „centriukas“ buvo Lenkija – švebeldžiavo lenkiškai, dabar, tv/interneto bei lengvo susisiekimo laikais, „centriukas“ pasislinko į vakarus – kopijuoja anglakalbius.


Spėju, kad Rygoje/Latvijoje panašiai, gal kas žino?

Nepamirškite savo vaizduoklio įsijungti atrašinėdami į pranešimą per savo tapšnoklį, kad tik nebūtų panaudotas koks nelietuviškos kilmės žodis.

[Sapiensys]

pasiskaičiau "Miestų.net" Klaipėdos naujienas. Regis vėl pajudėjo dar vienas per amžius neišjudantis uostamiesčio projektas.
"MĖMĖLIO MIESTAS" jau tuoj tuoj...

Asmeniškai aš siūlau "dar-labiau-geresnį" patobulinimą tokiam puikiam pavadinimui. Turėtų būti "MEMEL-CITY MIESTAS". Juk taip būtų nepalyginamai gražiau: "miestas" - praamžis slavizmas, "Memel" - palaimingas germanizmas, nu o "City" - tiesiog paliudijimas, kad darbo ėmėsi solidūs vietiniai "pacanai developeriai", o ne šiaip juokdariai-runkeliai su kokia nors suvalkietiškai komiška "jablonskine ištara".

o jei rimtai; visa tai gan reljefiškai iliustruoja Klaipėdos vietinį intelektualinį (o ir šiaip kultūrinį) potencialą: didele dalimi ruskojazyčnos kilmės aplietuvėję klaipėdiečiai ir ne ką giliau aplietuvėję vietiniai žemaičiai, šimtmetį nesusiorientuojantys kokiu vardu šaukti vienintelę jų upę, tarp uostamiesčio daugiabučių, renovuotų kažkodėl išimtinai tik "červono-bialo-belarusiška" spalvine palete, gausiai užsilikusius sovietinius sąšlavynus kamšo pigia evro-architektūra ir poliruoja ją "senoviškai skambančia" kaizerine toponimika, visa tai entuziastingai aprašydami vietinėje spaudoje anglo-lietuvišku kalbiniu jovalu. Vat jums ir visas "simbolinis kapitalas"... ir ne tik Klaipėdos

[Liaušis]

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...erus-pazadino- diskusijas-tai-nepagarba-lietuvai-ir-viskam-kas-lietuviska&sa=U&ved=2ahUKEwiH_8OGnLb8AhXG-yoKHZ_8AsoQFnoECAkQAg&usg=AOvVaw3xNpQs02zujDqv3NBb Xovs

Pasirodo, Lietuvoje ne tik kasininkėms, pavežėjams, ar gydytojams nebūtina lietuviškai mokėti, o net ir LR savivaldybių merams nėra tokio reikalavimo. Kuo toliau, tuo labiau mane stebina šita šalies rusifikavimo ir nutautinimo politika. Per karą neatsibudom, dabar belieka tikėtis, gal dar po dešimtmečio, visiem šalies miesteliams pasidarius dvikalbiais lyg koks Vilnius, atsibusim ir dar nebus per vėlu visoje Lietuvoje pagaliau įdiegti lietuvišką kalbą, įskaitant Visaginą ar Šalčinykus. O kol to nesiekiame ir nenorime, teks ruziškai mokintis

[Gator]

Apie kokį didėjantį rusifikavimą kalbi? Rusiškai suprantančių žmonių Lietuvos piliečių nuosekliai mažėjo nuo pat 1990.
Ir valatka panašiai kliedi:

dauguma lietuvių savo vaikus verčia mokytis rusų kalbos, ir dauguma mokyklų verčia.

[digital]

Nusišneka Valatka - bent jau Vilniuje to nėra.

[Sapiensys]

Nusišneka Valatka - bent jau Vilniuje to nėra.

praeitų metų praeitą savaitę seime vyko konferencija. Jos atidaryme oficialiai "išstojo" madam-grosmeisterė Čmil. Visa savo akseleratiška povyza ji keturlinka lankstėsi lyg kokia ginjolio lėlė prieš paaaaaatį Britanijos ambasadorių. Paskui ją nacionalinio parlamento istorinėje menėje tupčiojo ir vartė akis visa likusi vištidė - tituluotosios vietinės pedagogikos veikėjos. Konferencija buvo skirta "daugiakalbystės politikos" diegimui šitoje šalyje. Nežinau, kas užsiima tokios "lovytės klojimu" Lietuvai: anglosaksai, kurie atrado dėkingą erdvę tokiems eksperimentams; gal kokia senoji anglo-polonijinė klika (dar dabar atsimenu kažkada Delfyje pasakytus didžiojo lenkų tautos draugo anglo N. Davies žodžius, kad lietuviams Lietuvoje pakaks tiek lietuvių kalbos, kiek jos pakanka velsiečiams Velse), gal lyg koks holivudinis mumija prisikėlė "konservatorių kalbinykas" A. Vidžiūnas, kuris prieš 20-imt metų viešai dievagojosi Lietuvoje įvesti anglo-lietuviška dvikalbystę?... o kur dar agro-žaliųjų "žemaičių kalbos" normintojai ir diegėjai (tie matyt nespėjo susiorientuoti kaip dalyviai) ... o gal šiaip sporadiškai suveikė lietuvių "veršių tautos" genas?... nežinau... nespėliosiu

deja, įspūdis liko ryškus: šalies be tikrųjų šeimininkų, tautos - be normalaus elito, elito - be funkcionuojančių smegenų įspūdis... visur dideli postai, o juose kažkokie atsititktiniai žmoneliai

[digital]

O tai ką jūs čia darote?

[Aleksio]

Nusišneka Valatka - bent jau Vilniuje to nėra.

Net Lietuvos prezidentas neprivalo mokėti valstybinės kalbos.

[Tomizmas]

Man labai faina, kad yra nemaža dalis piliečių, kurie žodžius "vamzdis" ir "vabzdys" rašo absoliučiai vienodai - "vambzdys"

Ir iš viso, kodėl yra tokia tendencija kartais į žodžius įkišti nereikalingas raides, tipo šaltibarKščiai, kosTmosas, atšvaiStas, kamPščiai, šviesTmečiai ir panašiai? Kam reikia taip kišti? Aš suprantu, kad raides praleidžia iš neišimokslinimo, o įkiša matyt nuo per didelio išsilavinimo?

[PoDV]

Ir iš viso, kodėl yra tokia tendencija kartais į žodžius įkišti nereikalingas raides, tipo šaltibarKščiai, kosTmosas, atšvaiStas, kamPščiai, šviesTmečiai ir panašiai? Kam reikia taip kišti? Aš suprantu, kad raides praleidžia iš neišimokslinimo, o įkiša matyt nuo per didelio išsilavinimo?

Arba vyresni žmonės (gal dėl tarmių/akcentų įtakos), arba humoras. Jaunesniems kaip tik norisi su kuo mažiau raidžių prasiverst ką gr? ką vk? nk gero ir t.t.

[MedinisStrazdas]

Lietuviu kalboje tai nieko, beveik viskas rašosi ir tariasi taip pat. Vat anglų kalboje tai nereikalingų raidžių kaišiojimo pilna.

[Tomizmas]

Lietuviu kalboje tai nieko, beveik viskas rašosi ir tariasi taip pat. Vat anglų kalboje tai nereikalingų raidžių kaišiojimo pilna.

Nea, yra daug žmonių, kurie su tuo nesutiktų. Turim daug protingų piliečių, kurie nesivargina ir rašo taip kaip taria - "če, nerealei, fainei, acikėleu, ancnukei, nesiskiepijeu" ir panašiai.

[Tomas]

Kiek tenka susidurti - daugybė žmonių yra paprasčiausi beraščiai. Aišku jablonskinė lietuvių kalbos ortografija raštingumui irgi nepadeda.

[MedinisStrazdas]

Nea, yra daug žmonių, kurie su tuo nesutiktų. Turim daug protingų piliečių, kurie nesivargina ir rašo taip kaip taria - "če, nerealei, fainei, acikėleu, ancnukei, nesiskiepijeu" ir panašiai.

Nemokančių rašyti yra visose kultūrose.

[Tomizmas]

Tai jo. Anglakalbiai kai kurie sugeba užrašyti "beauty full".

[Kaštonas]

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...erus-pazadino- diskusijas-tai-nepagarba-lietuvai-ir-viskam-kas-lietuviska&sa=U&ved=2ahUKEwiH_8OGnLb8AhXG-yoKHZ_8AsoQFnoECAkQAg&usg=AOvVaw3xNpQs02zujDqv3NBb Xovs

Pasirodo, Lietuvoje ne tik kasininkėms, pavežėjams, ar gydytojams nebūtina lietuviškai mokėti, o net ir LR savivaldybių merams nėra tokio reikalavimo. Kuo toliau, tuo labiau mane stebina šita šalies rusifikavimo ir nutautinimo politika. Per karą neatsibudom, dabar belieka tikėtis, gal dar po dešimtmečio, visiem šalies miesteliams pasidarius dvikalbiais lyg koks Vilnius, atsibusim ir dar nebus per vėlu visoje Lietuvoje pagaliau įdiegti lietuvišką kalbą, įskaitant Visaginą ar Šalčinykus. O kol to nesiekiame ir nenorime, teks ruziškai mokintis

Taip gylėjanti problema. Bėda, ta, kad kalbėjimas apie emigraciją, bent jau soc tinkluose pastebėjau yra blogo tono ženklas, neva išsilavinusiems viskas gerai, ir tik marginalai apie tai kalba. Bet taip problemos nesisprendžia. Potencialūs kasininkai išvažiuoja į užsienį. (Į Vilnių neverta). Taigi į Vilnių atvažiuoja, tik žmonės, kurie siekia profesinių aukštumų ir didelio atlygio įmonėse. Tie kas galėtų Vilniuje dirbti paprastesnius darbus važiuoja/važiuodavo tiesiai į užsienį. Taigi gaunasi tikrai masinis kasininkių, padavėjų, salės darbuotojų trūkumas. Atvykusios ukrainietės tą nišą užpildo. Kad jos atvykusios dirba yra puiku. Kad žmonės aptarnaujami rusų kalba - Blogai.
Taip valstybinė inspekcija Kovo mėnėsį, leido 2 metus karo pabėgeliams dirbti, be kalbos, tačiau pridėjo - tikisi noro mokytis lietuviškai, kad darbdaviai integruos. Ir tikrai matome skiritngus pavyzdžius: Parduotuvėje DROGAS, pasiimu prekę, man sako : Laba diena, turite kortelę? . Tuomet nuskanuoja prekę ir rusiškai pasakė kaina (ir tik tada supratau kad ukrainietė). Sumokėjus, vėl lietuviškai sako Ačiū, viso gero. - Tai čia sakyčiau dar pozityvus pavyzdys.
Na ir turiu visiškai kitą maisto prekių parduotuvėje. (Turėjau daug pavasarį, bet dabar jau sausis). Vakar, apsipirkinėjant, pastebėjau kad praktiškai visos darbuotojos turi ženkliųką, kalbu rusiškai ir ukrainietiškai,( vietinių trūkumas). Perkant salotas (ne bendroje kasoje, kai gali pasirinkti kur eiti), buvau aptarnaujamas rusiškai! Aš aišku atsakinėjau lietuviškai, bet mane sunkiai suprato ir padavus salotas sakė: Vazmitie!
Tai reiškia, kad darbdavys neprašo, net kelių elemtarių aptarnavimo frazių išmokti (facebook, grupėse matau, kaip darbdaviai ieško darbuotojų rusiškai). Vėliau kasoje, pašnekėjau su lietuve kasininke. Sakė kulinarijoje dirba vien ukrainietės ir naujos darbuotojos vien tik iš ten būna. Lietuvių masinis trūkumas, nėra ką samdyti. Paklausiau o kaip joms su lietuvių kalbos mokymusi? Sako, viena kur iškart atvyko, jau metai greit bus, tai truputi kažką supranta, aišku kalbėti tai dar ne
Tokia situaciją buvo galima suprasti pavasarį, bet dabar jau liūdniau darosi.
Kieno čia atsakomybė ne darbdavio? Bet gal darbdavys, bijo reikalauti mokytis kalbą, nes neturės kas dirba, jeigu didžiają dalį personalo atvykėliai sudaro? Čia ir susikerta vertybinis klausimas. Padėti pabėgeliams gerai, bet ir kalbos mokyti reik.. Ar lietuviškai reikia tik tarpusavyje kalbėtis, nes parduotuvėje kartais ji jau tau nepadės? Problemą liudija rudenį pasirodęs( pusė metų po jų pačių leidimo) inspekcijos prašymas darbdaviams daugiau dėmesio skirti integracijai, bei priminti atvykėliams, kad po 2 metų, bet lietuvių kalbos nebegalės dirbti. Kaži kodėl inspekcija kreipėsi su prašymu, priminti darbuotojams kad praėjus 2 metams reiks lietuviškai kalbėti, jeigu integracija skalndžiai vyksta?

https://vki.lrv.lt/lt/naujienos/vals...u-integracijai


Patys pabėgeliai ivairuose interviu sakė, kaip čia gerai, nes kitose valstybėse jų pažįstami, be kalbos net ir būdami pabėgeliais negali dirbti aptarnavime. Neslepia, kad į Lietuvą atvažiuoja dėl rusų kalbos. (Gera reklama) Klausimas, kokį požiūri į save formuojame.
Darbdaviai aišku pradeda gražias kalbeles, apie Socialinę pagalbą, kaip viskas puikui ir kaip viskas gerai, apeliuoja į lietuvių sąžinę. Tik kodėl Lenkijoje viskas kitaip?
Teko lankytis neseniai Varšuvoje. Kavinėse, parduotuvėse, gali girdėti kaip daug darbuotojų tarp savęs kalba rusiškai, tačiau aptarnavimas vyksta TIK lenkų kalba. Lenkai labai greitai integruoja per savo kalbą nes užsispyrusiai nori savo šalyje kalbėti tik lenkiškai. Ir prašymas išmokti lenkiškai, ten nelaikomas kažkokiu spaudimu, bet kaip savaime suprantamu dalyku. Visiškai skirtingas dalies lietuvių ir daugumos lenkų mentalitetas. Lietuviai kalba rusiškai nes supranta ir nori padėti, bet taip tik parodo atvykusiems, kad ir su rusų kalba čia Jums ok bus. Tačiau tai demotyvuoja mokytis lietuviškai. Tuo tarpų lenkai, kalbos mokėjimą laiko prioritetu.
Kartais nesistengiama mokyti lietuviškai rimtose įmonėse:
https://www.15min.lt/gyvenimas/nauji...a-1040-1984354
Kolektyve visi lietuviai, bet dėl atvykėles visas kolektyvas dabar šneka anlgiškai. Tai yra visi taikosi prie vieno žmogaus. O juk dirbant su lietuviais galima greitai išmokti lietuviškai. Nu kažkoks keistas lietuviškas mentalitetas ir nusitautinimas. Lenkijoje tokie dalykai nesuvokiami būtų.

Padėti bėgantiems žmonėms nuo karo REIKIA, faktas ir džiauguosi, kad Lietuva padeda. Bet paprašyti kuo greičiau išmokti kalbą, taip pat reikia. Nes tendencija, grįžti į ankstensius laikus, kai taip ir dalis dabartinių pensininkų neišmoko kalbos nes nereikėjo, tikrai yra.
Jau nekalabt apie didelius Baltarusijos ir Rusijos piliečių skaičius. Jie nedirba aptarnavime, tačiau, lietuviams nuo gydytojų iki įvairių institucijų tenka rusiškai aptarnauti.

[Aukštaitis]

...

Manau, dalis problemos yra ir ta, kad lietuviai patys per daug egzotizuoja savo kalbą. Nes pas mus ypač visokie kalbainiai-moralizuotojai platina pseudolingvistines idėjas iš serijos „lietuvių kalba sunkiausia pasaulyje“, „lietuviai patys nemoka savo kalbos“. Tada žmonės pradeda manyti, kad gal nereikia ir tų užsieniečių per daug varginti savo kalba, nes galima išsiversti su rusų / anglų kalbomis ir t. t.