Lietuvių kalba

[taccido]

Seka tai seka- vienas numeris seka kitą, ne atsitiktinai išdėlioti, o būtent tam tikru eiliškumu. Netgi labiau nei žmonių eilėje tas sekimas pasireiškia matemtinėje sekoje.

"išplaukia" - ar tikrai čia legalus žodis? Man rodos čia dar labiau kalbininkai prieštarautų nei dėl sekančio



Tada Sula ir Algis Ramanauskas turi skirtingas pozicijas, nes sula nori sekantį naudoti kitas reikšme:



O Algis nori, kad tai būtų skirtingų reikšmių žodžiai.

Man atrodo, kad ten Sula tiesiog susimakalavo rašydamas, nes „sekantis“ niekada neturėjo reikšmės „kitas“.

O išplaukia yra legalus:

Ar vartotinas junginys „iš to seka“?

Ne, tai neteiktinas vertinys, vartotina iš to plaukia, kyla, išeina; iš to matyti, pvz.: Iš to, kas pasakyta, seka (taisoma išeina, išplaukia) tokia išvada (Iš to galima daryti tokią išvadą). Iš Eilerio formulės seka (taisoma išeina, matyti), kad... Iš įstatymo turinio seka (taisoma matyti), kad... Kas iš to seka (taisoma Kokią iš to galime daryti išvadą)? Iš to seka (taisoma kyla) kita klaida (žr. Kalbos praktikos patarimai, Vilnius, 1985, p. 257).
http://www.vlkk.lt/konsultacijos/8732-is-to-seka

Tai iš principo tas „sekančio“ uždraudimas yra tiesiog kalbininkų planas apriboti žodžių reikšmę, kad „sekti“ ir „sekantis“ reikštų tik fizinį sekimą, bet jokiu būdu ne perkeltinę prasmę, nors tuo pačiu metu leidžiami žodžiai „išeiti“, „išplaukti“, „vadintis“. Bet jeigu būtų reabilituojamas „sekantis“, ar tai reikš, kad reikia reabilituoti žodį „gaunasi“ (palūčiajietsa)?

[Tomizmas]

Gal kas gali pakomentuoti, kiek dažnai seniau buvo vartojamas „apart“? Ar gali būti, kad tai tarpukario palikimas? Ir iš kurios kalbos? Juk nei rusų, nei lenkų kalbose šito žodžio nėra

Man tai dar įdomesni žodžiai yra "bevelyčiau" arba "vienok"

Bet tarmėse yra iš viso labai cool variantų. Pvz. Švenčionių - Ignalinos tarmėje apzerletytas - apčiupinėtas ar apseiliotas, taip pat veiksmažodis zerletyti (ko tu cia man duodi šaukštų apzerletytų/ko dabar duonų runkom zerletyji).

Zarzuliai - kokie nors kabantys siūlai, draiskanos, gali būti perkeltine prasme netgi papuošalai.

Kalvaratinė - išvažinėtas purvas, dar ypač jei sušalęs.

Trelyja, gvoja, pliūtyja, balbotyja - kalba nesąmones.

Atsibridiną - nusibodo.

Ir panašiai Galėtų būti bendrinėje kalboje tokie žodžiai. "Saugokitės COVID-19 ir dezinfekuokite kitų apzerletytus daiktus".

Dabar daug kopijavimo ir pažodinio vertimo iš anglų kalbos

Ypač ryškiai tą atspindi paskutiniu metu išpopuliarėję pasakymai "turėti gerą laiką" ir "reikia suprasti, kaip dalykai yra daromi".

[Sula]

Man atrodo, kad ten Sula tiesiog susimakalavo rašydamas, nes „sekantis“ niekada neturėjo reikšmės „kitas“.

Ne visai taip. Turėjau galvoje, kad kai kuriais atvejais "sekantis" ir "kitas" vartojimo sferos gali sutapti. T.y. kai kuriems gyvenimo atvejams jie galėtų būti sinonimai.
Be to, rašiau gi, kad senojoje lietuvių kalboje gal tokio žodžio ir nebuvo. Bet šiuolaikinėje kalboje nebuvo tūkstančių dabar vartojamų žodžių! Ir, atvirkščiai, nors lietuvių kalbos žodynas vienas plačiausių pasaulyje, bet kokia dalis jo vartojama?

[taccido]

Ne visai taip. Turėjau galvoje, kad kai kuriais atvejais "sekantis" ir "kitas" vartojimo sferos gali sutapti. T.y. kai kuriems gyvenimo atvejams jie galėtų būti sinonimai.
Be to, rašiau gi, kad senojoje lietuvių kalboje gal tokio žodžio ir nebuvo. Bet šiuolaikinėje kalboje nebuvo tūkstančių dabar vartojamų žodžių! Ir, atvirkščiai, nors lietuvių kalbos žodynas vienas plačiausių pasaulyje, bet kokia dalis jo vartojama?

„Kitas“ gali reikšti „kitas“ arba „sekantis“, bet „sekantis“ niekada nereiškia „kitas“.
Kad seniau nebuvo – visiškai įmanoma: šitas žodis galėjo ateiti per tekstų vertimus iš kokių rusų ar vokiečių kalbų. Vargu ar natūraliai kas nors vartotų dalyvį, turbūt prieš kokius 100 metų sakytų „dar vienas“ ar „kitas“. Čia tik sovietžmogiai pradėjo „sekantį“ kiekvienam žingsny kartot.
Bet turbūt visi sutinkam, kad „sekančio“ uždraudimas yra nelabai motyvuotas, nes tada reiktų uždrausti visus kitus „išplaukti“, „vadintis“, „išeiti“.

[VLR]

Angliškai dar yra žodis following, reiškiantis 'sekantį' (arba einantį po kažko). Pvz. televizijoje ar radijuje galima išgirsti "the following announcement..." (sekantis pranešimas ar pranešimas einantis po šio). Įdomu tai, kad, kaip ir lietuvių kalboje, žodis follow gali reikšti ir sekimo veiksmą. T.y. 'žmogus, kuris mane seka' yra 'sekantis' (ar sekantysis). Lygiai taip pat anglų kalboje the person who is following me irgi reiškia tą patį. Tad žodis sekantis buvo naudojamas labai panašiai į anglišką following, nors ir turėjo nemažai žodžio next atributų.

[Tomizmas]

Kitas nebūtinai reiškia sekantį.

Sekantis gali būti vagonas traukinyje, kur viskas išdėstyta eile. Arba sekanti eilutė eilėraštyje, žmogus eilėje ir t. t.

Tuo tarpu kitas obuolys ant obels, kita žvaigždė danguje, kitas saldainis dėžutėje nebūtinai turi būti sekantis, t. y. einantis iš eilės. Kitas obuolys gali būti kitoje pusėje medžio, kita žvaigždė - kitoje dangaus pusėje, kitą saldainį galima paimti iš kitos pusės. Tokiais atvejais "sekantis" praranda prasmę.

Netgi pirmame pavyzdyje su traukinio vagonais, "sekantis vagonas" ir "kitas vagonas" turi kitokią prasmę. Kitas gali būti kažkur visai gale.

Kitose kalbose šitie žodžiai irgi aiškiai skiriami. Anglų next ir other, rusų sledujuščy ir drugoi, ir t. t.

Todėl sekantis NETINKA vietoj kitas.

[manometras]

Dėl sekančio pritariu Algiui, kad derėtų nuo jo atsikabint, nes kito tinkamesnio tam reikalui žodžio mes neturime (kartais gali tikti žodis gretimas – next), nors kalbininkų logiką suprantu. Sekantis, atseit, yra konkrečiai einantis iš paskos, o ne sakomas ar daromas po kažko (vėliau už kažką).

[manometras]

Lenkiškas vikižodynas rodo, kad nėra lenkų k. tokio žodžio. Kaip suprantu, čia gali būti iš prancūzų arba anglų. Bet kaip šnekamojoje lietuvių kalboje atsirado toks tolimas skolinys?
Akivaizdu, kad dauguma svetimų žodžių ir frazių atėjo iš artimų kalbų, kur buvo kontaktai. Kad ir „faina“ – turbūt iš lenkų (kurie, savo ruožtu, lyg iš anglų paėmė)? Bet „apart“ yra kažkoks išskirtinis atvejis.

Taip, faina gali būti angliškas (fine), vokiškas (fein) arba jidiš (fejn) kalbos žodis, vartotas ir lenkų (fajnie). O apart gal atėjo iš aukštuomenės arba inteligentų, mokėjusių prancūziškai. Mano mamos močiutė mokėjo prancūziškai.

[Sula]

„Kitas“ gali reikšti „kitas“ arba „sekantis“, bet „sekantis“ niekada nereiškia „kitas“.

Šiaip jau yra skirtumas:
"Koks sekantis pirminis skaičius skaičius šių skaičių eilėje: 11, 13, 17?" - Teisingas atsakymas: 19.
"Koks kitas pirminis skaičius skaičius šių skaičių eilėje: 11, 13, 17?" - Teisingas atsakymas: 7? 19? 29?
Bet neužtikrintas, kad pirmas sakinys teaisyklingas kalbininkų požiūriu.
Nors matematikai sako nesigėdydami.

[Gator]

nors kalbininkų logiką suprantu. Sekantis, atseit, yra konkrečiai einantis iš paskos, o ne sakomas ar daromas po kažko (vėliau už kažką).

Tai vėliau už kažką irgi yra beveik kaip sekantis iš paskos, tik ne fiziškai už nugaros stovintis, bet sekantis kažkokioje eilėje, grandinėlėje, ar laike.

Tai yra daug mažesnis nesusipratimas perkeltinės prasmės lygiu nei pvz "išplaukia".

[Tomizmas]

Kad ir „faina“ – turbūt iš lenkų (kurie, savo ruožtu, lyg iš anglų paėmė)? Bet „apart“ yra kažkoks išskirtinis atvejis.

Faina greičiausiai iš lenkų, kurie perėmė arba iš vokiečių, arba iš jidiš. Iš anglų vargu - anglų kalba tapo įtakinga tik XX a. antroje pusėje, o tais laikais kai perimtas žodelis, lenkai su anglais kontaktų nelabai turėjo.

Beje, kažkur girdėjau, kad mūsų regiono tautų mėgstamas žodelis NU irgi yra iš jidiš.

[Sula]

Tai vėliau už kažką irgi yra beveik kaip sekantis iš paskos, tik ne fiziškai už nugaros stovintis, bet sekantis kažkokioje eilėje, grandinėlėje, ar laike.

Tai yra daug mažesnis nesusipratimas perkeltinės prasmės lygiu nei pvz "išplaukia".

Yra tūkstančiai žodžių, kurie turi netiesioginę prasmę.
Pvz.: skaidrus sandoris. Prie ko čia skaidrumas?
Pvz.: sutepta garbė. Kaip galima sutepti?
Pvz.: šovė mintis. Kaip mintis gali šaudyti?
Pvz.: piešia liūdna vaizdą. Kuo piešia - pieštukais, kreidelėmis?

Gali būti, kad kažkokie išsireiškimai atėjo iš kitų kalbų. Netgi neabejotinai. Kai kas išnyko. Kodėl pvz.: lietuvių k. neatstatoma dviskaita?
Kokiais kriterijais turi remtis kalbos tvarkytojai ir normintojai?

[Gator]

Yra tūkstančiai žodžių, kurie turi netiesioginę prasmę.
Pvz.: skaidrus sandoris. Prie ko čia skaidrumas?
Pvz.: sutepta garbė. Kaip galima sutepti?
Pvz.: šovė mintis. Kaip mintis gali šaudyti?
Pvz.: piešia liūdna vaizdą. Kuo piešia - pieštukais, kreidelėmis?

Gali būti, kad kažkokie išsireiškimai atėjo iš kitų kalbų. Netgi neabejotinai. Kai kas išnyko. Kodėl pvz.: lietuvių k. neatstatoma dviskaita?
Kokiais kriterijais turi remtis kalbos tvarkytojai ir normintojai?

Aš nieko prieš perkeltines prasmes, tiesiog sakiau, kad žodžio sekantis perkeltinė prasmė netgi mažesnė, tad neturėtų drausti būtent pagal tą argumentą, kad "neseka iš paskos tiesiogiai".


O kalbant apie tavo pavyzdžius, tai man jie labai šauniai skamba. Tuo trapu "išplaukia" kažkaip kitaip - erzinančiai ir nenatūraliai, atrodytų iš tų kelių erzinančių pavyzdžių serijos, kur išversta iš kokios rusų kalbos.

[mantasm]

Faina greičiausiai iš lenkų, kurie perėmė arba iš vokiečių, arba iš jidiš. Iš anglų vargu - anglų kalba tapo įtakinga tik XX a. antroje pusėje, o tais laikais kai perimtas žodelis, lenkai su anglais kontaktų nelabai turėjo.

Beje, kažkur girdėjau, kad mūsų regiono tautų mėgstamas žodelis NU irgi yra iš jidiš.

Galėjo laisvai perimti ir tiesiai iš vokiečių arba žydų. Kaip su chebra arba duršlekais.

[Tomas]

Galėjo laisvai perimti ir tiesiai iš vokiečių arba žydų. Kaip su chebra arba duršlekais.

Visi LT kalbajobai mano, kad svetimi žodžiai į LT kalbą pateko tik per slavų kalbas.

[Tomizmas]

Na tikrai nebūtinai. Lietuva iki 1945 metų tiesiogiai lietėsi su vokiečių apgyvendinta teritorija, ir visokie šniūrai, šnapsai, cirkeliai bei šlangai galėjo ateiti tiesiogiai.

[Tomas]

Šūlės, šriubai, muterkės ir vaservogės. Dratas.

[Čikupakas]

Buterbrodai dar neblogas.

[mantasm]

Kam zupės prie buterbrodo?

[Tomizmas]

Ir dar tašė, gešeftas, švogeris, bruderšaftas