Infliacija Lietuvoje

[Romas]

Siūloma šioje temoje diskutuoti apie realią infliaciją Lietuvoje, jos priežastis, kainų struktūrą, pasaulines kainas.


Per liepą- rugpjūtį vasarą labai pabrango maisto produktai, ne mažiau nei 15-20 procentų. Ypač brango pienas (toje monopolinėje rinkoje - tik trys žaidėjai), pvz., "Pieno žvaigždžių" pienas visose parduotuvėse per kokį mėnesį pabrango nuo 1,79 Lt iki 2,29 Lt - +27,9%.

Turbūt ne vienas pastebėjo, kad prieš pabrangstant "Lietuvos ryte" buvo sekamos pasakos apie kylančias kainas pasaulinėse rinkose. Tiesa, užmiršta palyginti, kiek išaugo pieno supirkimo kainos ir kiek - pieno produktai.
Bet kokiu atveju latviški ir net estiški pieno produktai pasidarė pigesni nei lietuviški

Iškart brango ir viešasis maitinimas.

Alaus mėgėjai pastebėjo, kad alaus kaina nepakito, bet už butelį (kilniai pavadintą "užstatu") reikia primokėti atskirai. Tai sudaro apie +20% buvusios alaus kainos.


Tuo tarpu mūsų statistika suokė nebūtus dalykus:
Kainų indeksas per rugpjūti pakilo tik +0,7% (109,4/108,6), per liepą - tik +0,2% (108,6/108,4)

Daugiau statistinių fantazijų - Statistikos departamento tinklapyje http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1271

Kas bus, kai ateis žiema - iškart pabrangs pienas, mėsa, jau nekalbant apie daržoves.
Šildymo brangimui įtakos turės didėsianti dujų kaina.

Rugpjūčio mėn. maisto produktai brango 0,8 proc.www.DELFI.lt 2007 rugsėjo mėn. 7 d. 13:18

Statistikos departamentas praneša, kad rugpjūčio mėnesį lyginant su liepa Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 0,5 procento. 0,8 procento brango maisto produktai ir gėrimai (...)
Iš maisto produktų ir gėrimų daugiausia pabrango pieno produktai – 1,4 procento , mėsa ir mėsos produktai bei žuvys ir žuvų produktai – 1,2 procento.

Daugiau: http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14308352
Tiesa, neparašyta, kur galima pamatyti to tik 1,4 procento pabrangusio pieno.

Jei rimtai, tai reikia konstatuoti akivaidžius faktus, išsiaiškinti priežastis ir visiems pasakyti, kokių bus imamasi priemonių (jei tokia padėtis netenkina). Kol kas Statistikos departamentas, atrodo perima pažangius metodus iš Baltarusijos kolegų.

Ta proga dar pora straipsnių:

Greitai gyvensime skurdžiau
Arūnas Milašius, Savaitraštis „Panorama“
2007 rugsėjo mėn. 9 d. 14:01

Pastarosiomis savaitėmis populiariausios naujienos – apie numatomus naujus kainų šuolius. Nors ekspertai kalba, kad bent jau pristabdyti kainų didėjimą įmanoma, tačiau vien valstybės, kuri iki šiol į infliaciją nekreipia didelio dėmesio, pastangų tam neužteks.
(...)
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Broniaus Markausko įsitikinimu, kainų kilimo vien valstybės represinėmis priemonėmis nepavyks sustabdyti. Kol vartotojai nesusivienys ir nepradės boikotuoti įmonių, piktnaudžiaujančių antpelniais, gaminių, verslas nepraleis progos pasinaudoti situacija.
(...)
Struktūrinių investicijų konsultavimo centro plėtros direktorius Gintaras Bleizgys:
Atlikome neoficialų statybų brangimo tyrimą. Įvertinome pabrangusias medžiagas ir darbo užmokestį. Pamatėme, kad 20 procentų kainos pokyčio nulėmė objektyviai padidėjusios išlaidos, o 80 procentų – išaugęs įmonių pelnas.
(...)
kad kainos auga ne vien dėl objektyvių priežasčių, neneigia ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas.
„Mes irgi pastebėjome, kad kainos kyla dėl didėjančių pelno normų. Įprastai besivystančioje ekonomikoje tokia situacija yra nenormali. Vadinasi, verslas koncentruojasi ir kartu naikina smulkųjį verslą, arba didieji gigantai turi labai stiprius lobistus, ir tai padeda jiems gauti antpelnius. Blogiausia, kad šis pelnas gaunamas kitų rinkos dalyvių sąskaita“, – tvirtino jis.
LVDK vadovas šioje situacijoje įžvelgia ir grėsmę, kad kai kurios verslo šakos paprasčiausiai išnyks, nes konkurencija tik tarp 2–4 didžiųjų įmonių sužlugdys ne tik smulkiuosius konkurentus, bet ir žaliavos tiekėjus, pavyzdžiui, pieną parduodančius ūkininkus.Skelbiama, esą pieno ir mėsos produktai po Naujųjų metų turėtų pabrangti 30–40 procentų. Kita vertus, didės ir supirkimo kainos.
(...)
„Kuo didesnė infliacija, tuo blogesnė gyvenimo kokybė, nes atlyginimai paprastai kyla lėčiau, nei sumažėja pinigų vertė. Jaučiame, kad šiais metais, palyginti su pernai ir užpernai, žmonės pinigus skaičiuoja labiau, nes gyvenimo brangimas jau jaučiamas“, – nelinksmai dėstė G.Bleizgys.
Verslininkas įsitikinęs, kad kainos turėtų nustoti, kol prekių ir paslaugų kainos nepasiekė Europos šalių senbuvių lygmens.

Daugiau: http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14322774

Miltai brangs 50 proc.
www.DELFI.lt
2007 rugsėjo mėn. 5 d. 10:06
Panevėžio bendrovės „Malsena“ gaminami miltai šiomis dienomis pabrangs apie 50 procentų.Prieš tai miltai jau brango metų pradžioje ir rugpjūčio mėnesį, įpusėjus derliaus nuėmimui, rašo „Lietuvos rytas”.

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14283199

[Aš]

Nordea: Šiaurės ir Baltijos šalių ūkiams krizė negresia

Nordea pažymi, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė 1998 metų lygį ir nėra jokių priežasčių, kurios vėl sugražintų metinį 2-3 proc. infliacijos lygį, net jei artimiausiu metu sumažės paklausa įvairiuose rinkos segmentuose – infliaciją didins augančios gamybos sąnaudos bei neišvengiamas energetinių išteklių brangimas. Be to, galima tikėtis laipsniško netiesioginių mokesčių tarifo didinimo.

Bet nemanau, kad viskas jau taip blogai, kaip kad jie rašo. Tame pačiame straipsnyje pateikiama lentelė:


Mūsų infliacija mažesnė, nė kaimynų, to pasekoje realus mūsų BVP augimas kitąmet santykinai bus kiek didesnis nė pateiktas kaimynų atžvilgiu. Apskritai, kaimynų BVP augimo tendencijoms krentant, Lietuvos dar kyla. Manau, kad pasaulinis kainų augimas iš tikrųjų yra, tik jis nėra toks didelis, kaip kad bandoma perteikti kainomis Lietuvoje. Tos pasaulinės infliacijos, kaip kad teigia „Nordea“, nesustabdysim, tačiau galėtume, kiek įmanoma, sumažint nepagrįstą vidinę infliaciją, kuri vykdoma siekiant pasididinti pelnus.

Kaip tai padaryti? Gana paprastai atsako vienas iš tavo pateiktų straipsnių:

Kol vartotojai nesusivienys ir nepradės boikotuoti įmonių, piktnaudžiaujančių antpelniais <...>

Bet kokiu atveju latviški ir net estiški pieno produktai pasidarė pigesni nei lietuviški

Atsakymas paprastas - tiesiog pirk estišką ar latvišką pieną.

Yra dalykų, dėl kurių alternatyvos neturim arba ji neparanki (pavyzdžiui, dujos), tokiose srityse prireiks valstybės pagalbos.

Beje, kaip rašoma lentelėje, Lietuvoje nedarbo lygis taip pat mažiausias. Dabar specialistai darbo ras be vargo, todėl neįsidarbinusią dalį specialistais nelaikyčiau. Specialistų trūkumas bus ir jau yra dar viena priežastis atlyginimams kilti. Kol kas jie kyla maždaug keturis kartus greičiau, nė nuvertėja pinigai.

[Al&G]

Del nedarbo tai nera ko didziuotis -emigracija is Lietuvos per paskutinius metus viena is didziausiu.

[rat]

Del nedarbo tai nera ko didziuotis -emigracija is Lietuvos per paskutinius metus viena is didziausiu.

Va būtent, jei visi grįžtų, nedarbas būtų koks ir buvo. Dar būtų gerai, kad šalia to BVP augimo (kurį gali lemti kad ir padidėjęs alaus suvartojimas - utriruoju) būtų skelbiami minimalus ir vidutinis atlyginimai.

[Aš]

Va būtent, jei visi grįžtų, nedarbas būtų koks ir buvo. Dar būtų gerai, kad šalia to BVP augimo (kurį gali lemti kad ir padidėjęs alaus suvartojimas - utriruoju) būtų skelbiami minimalus ir vidutinis atlyginimai.

Mažas darbo užmokestis yra ne tik neigiamas, bet ir teigiamas dalykas. Tiesiogiai tai mus veikia neigiamai, bet makroekonominiu požiūriu - teigiamai (geresnės sąlygos investuoti).

Atlyginimai auga gerokai sparčiau nė infliacija. Jei atlyginimus imsim kelti nežmoniškai, tai, be abejo, turės įtakos ir infliacijos augimui. Turbūt ir dabartinis augimas įtakos turi. 20&#37; metinis augimas man atrodo normalus (esant jam tokiam sąlyginai mažam šiuo metu), svarbiausia, kad tas augimas būtų pasiskirstęs po visas sferas ir socialines grupes, neatitektų vien „viršūnėlėms“. Gal nuo to ir reikėtų pradėti kritikuojant.

Šalyje tendencijos teigiamos, nereikia žiūrėt pernelyg kritiškai. Emigraciją norint sustabdyt ir sukurt konkurencingas sąlygas dirbti reikės ne vienerių metų. Esmė, kad judam į teisingą pusę. Kokia situacija šalyje - visi žinom, bet nuo burbėjimo ji nepasikeis. Tam tikriems dalykams reikia laiko.

Kas dėl to grįžimo. Taip, jei emigrantai, keletas šimtų tūkstančių jų, grįžtų panašiu metu, tai būtų šokas rinkai. Spėju, kurį laiką atlyginimai vietoj to, kad didėtų, gal net imtų kristi Bet taip, aišku, nebus (kad tik jie išvis grįžtų). Jei emigrantai grįš pamažu, kas yra labiausiai tikėtina, tai labai ir labai abejoju ar nedarbas pas mus didės. Būtų įdomu žinoti, kokia dabar yra Lietuvos darbo imigracijos padėtis, jei ji dar neprasidėjo, tai, manau, netrukus prasidės. Ūkis sparčiai auga, manau, pamažu grįžtant emigrantams jie labai gražiai tolygiai užpildytų mūsų darbo rinką.

[Romas]

Lietuvos rytas 2007.09.10
Mantas Dubauskas

Kainos šuoliuoja septynmyliais žingsniais (53)
Per mėnesį kai kurios maisto prekės pabrango daugiau negu dešimtadaliu

Kainos jau kelia įtarimą
Balta duona ir kiaušiniai – 28 proc. brangesni nei prieš metus, grietinė – 17 proc. brangesnė, o sviesto kaina – 15 proc. didesnė.
Šie duomenys – ne iš ekonominės krizės krečiamos kokios nors valstybės. Tai – naujausi duomenys apie maisto produktų kainas Lietuvoje. Tokie duomenys sukaupti Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS).

Praėjusį mėnesį staigiai, be aiškios priežasties pakilo pieno ir kefyro kainos. Vien rugpjūtį šie produktai pabrango atitinkamai 12,2 ir 12,4 proc. Praėjusio mėnesio pradžioje pakelis pieno kainavo tik šiek tiek daugiau nei 2 litus, o mėnesio pabaigoje – maždaug 25 centais daugiau. Iki šiol sparčiai kilusi duonos kaina gali ir toliau nesustoti, nes apie miltų branginimą paskelbė grūdų perdirbėjai.

Tokie kainų šuoliai jau pradėjo kelti įtarimų valdininkams. Žemės ūkio ministerijoje sudaryta darbo grupė. Ji aiškinsis, kodėl taip sparčiai didėja kainos. Įtariama, kad jos didėja ne tik dėl brangstančių žaliavų, bet ir dėl neleistinų susitarimų kelti kainas.
„Yra požymių, kad rinkoje esama susitarimų“, – užsiminė darbo grupės vadovas, Žemės ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Radzevičius.

Tirs Konkurencijos taryba
Tyrimą dėl maisto produktų kainų jau pradėjo ir Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno teigimu, bus tiriama pieno produktų rinka. Specialistai aiškinsis, ar tarp didžiųjų pieno perdirbėjų nėra kartelinių susitarimų nekonkuruoti tarpusavyje.

Tokie susitarimai draudžiami.
G.Radzevičiaus teigimu, šiuo metu pieno supirkimo kainos Lietuvoje yra 20 proc. mažesnės nei Lenkijoje ir 10 proc. mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje. Tačiau už pieno produktus pirkėjai Lietuvoje vis tiek moka daugiausia. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) duomenimis, beveik pusė sumos, kurią už pieną parduotuvėje sumoka pirkėjas, atitenka pieno perdirbėjui. Karves auginančiam ūkininkui atitenka 31 proc. sumos. Kaip skelbia ŽŪMPRIS, pieno supirkimo kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje.

Duona dar turėtų brangti
Pirkėjų neturėtų džiuginti ir duonos kainos, kurios per pastaruosius metus išaugo maždaug ketvirtadaliu. Pagrindiniai mūsų šalies grūdų perdirbėjai – „Malsena“ ir „Kauno grūdai“ – paskelbė pusantro karto didinantys miltų kainas. „Kauno grūdų“ komercijos direktorius Darius Samuolis teigė, kad kontraktai dėl miltų kainų jau persvarstomi. Pagrindinė kainų didinimo priežastis – beveik dvigubai per metus pabrangę grūdai.
Grūdų kainos padidėjo visame pasaulyje, ypač išaugo grūdų poreikis Europoje. Kai kurie ūkininkai dabar jau neskuba parduoti grūdų ir laukia, kol šie dar pabrangs. Grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentė Dalia Stasiūnienė teigė, kad grūdai pabrango ir dėl to, jog nemažai jų pradėta naudoti biokurui gaminti.

LAEI duomenimis, grūdai sudaro apie 15 proc. ruginės duonos kainos. Apie 35 proc. pirkėjo sumokėtų pinigų atitenka kepykloms, 10-12 proc. – malūnams. Dar šiek tiek daugiau nei penktadalis sumos atitenka prekybininkui. Pasak D.Samuolio, grūdų kainos lemia ne tik duonos kainą. Brangsta ir pašariniai grūdai, taigi brangsta ir pašarai. Dėl to didės kiaulienos, vištienos ir kiaušinių kainos, tik jos į pašarų brangimą reaguos vėliau.

Nykstančių vokelių įtaka
Smulkiuosius kepėjus vienijančios viešosios įstaigos Kepėjų gildijos direktorius Raimondas Balbieris teigė, kad pastaruoju metu duonos kaina didėja po porą procentų kas kelias savaites. Bet tai vyksta ne tik dėl brangstančių grūdų bei miltų.
Duona ir jos gaminiai sparčiai brangsta ir dėl aktyvios kovos su vokeliuose mokamais atlyginimais. Išsigandusios Valstybinės mokesčių inspekcijos reidų, kepyklos pradėjo darbuotojams mokėti visą atlyginimą oficialiai. Todėl darbuotojams išlaikyti reikia skirti daugiau lėšų, nes nuo atlyginimo dar reikia sumokėti socialinio draudimo ir pajamų mokesčius. Be to, ir patys darbuotojai pradėjo reikalauti mokėti atlyginimus oficialiai.
„Atlyginimams skiriama dalis produkcijos savikainoje išaugo vos ne du kartus. Negaliu pasakyti, kurios konkrečiai kepyklos mokėjo algas vokeliuose, nes neturiu įrodymų. Bet, sprendžiant iš įvairių duomenų, bent dalis kepyklų tai darė“, – sakė R.Balbieris.

Prekybininkai irgi nesnaudžia
Remiantis LAEI duomenimis, kai kurios mėsos – jautienos ir kiaulienos – kainoms nemažą įtaką daro ir prekybos tinklai.
2007 metų birželį prekybininkams atitekdavo net 35 procentai sumos, kurią už jautieną parduotuvėje sumokėdavo pirkėjas.
Prekybininkams atitenkanti dalis per pastaruosius metus gerokai padidėjo. Pernai ji vienu metu buvo smukusi iki 24,5 proc. Tuo tarpu mėsos perdirbėjams atitenkanti dalis pastaruosius keletą metų nuolat mažėjo. Šių metų birželį ji buvo tik šiek tiek didesnė nei 7 proc.

Panaši situacija – ir kiaulienos rinkoje – prekybininkams tenka apie trečdalį kainos, o perdirbėjams – 12 proc. Per metus kiauliena, priklausomai nuo mėsos rūšies, pabrango 15-19 proc. Mažiau brango tik malta kiauliena – 2 proc.

Tuo tarpu vištienos kainų grandinėje prekybininkų įtaka kur kas mažesnė. Jiems atitenka maždaug penktadalis kainos. Prekybos tinklo „Maxima LT“ atstovė Viktorija Jakubauskaitė teigė: duomenys apie jautienos kainų grandinę yra labai nekonkretūs ir paremti tik teoriniais skaičiavimais. Esą tikroji prekybininkui atitenkanti dalis už parduotą jautieną gerokai skiriasi nuo šių skaičiavimų.

Žemės ūkio ministerijoje sudarytos darbo grupės išvados dėl kainų pokyčių bus tik rekomendacinės. Realią teisinę galią turėtų tik Konkurencijos tarybos išvados. Gali būti, kad perdirbėjai kainas Lietuvos rinkoje padidino tiesiog norėdami kompensuoti sumažėjusį pelną dėl sumažintų eksporto subsidijų.

http://www.lrytas.lt/index.asp?data=...=99&view=2&p=1

[Romas]

Pienininkų PiaRas

P.Lileikis
lrt.lt ir lrytas.lt inf.
2007-09-07 15:41

Pienas brangs, bet mažiau
Lietuvos pieno perdirbėjai, įspėję laukti pastebimų savo gaminamos produkcijos kainų šuolių, prognozes švelnina. Pasak perdirbėjų, prognozes švelninti skatina paskutiniuoju metu besistabilizuojanti situacija eksporto rinkose, nebe taip sparčiai augančios išvežamų produktų kainos. Lietuvos pieno perdirbėjai, įspėję laukti pastebimų savo gaminamos produkcijos kainų šuolių, prognozes švelnina.

Vieno didžiausių šalies pieno perdirbėjų „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa lrt.lt aiškino, kad nors dabar ateities situaciją numatyti sudėtinga, tačiau šiuo metu tendencijos tokios, kad pieno produktai dar galbūt galėtų pabrangti apie 10 proc.
„Bet ne 30 proc. ar kitu panašiu tempu, kaip kai kas svarstė anksčiau“, – sakė D.Trumpa.

Sūrius gaminančios bendrovės „Vilkyškių pieninė“ vadovas Gintaras Bertašius taip pat laukia dar maždaug 10 proc. produkcijos kainų didėjimo, tačiau didesnio nei 20 proc. kainų augimo sako neprognozuojantis.
„Šiuo metu matome tam tikrą brangimo ribą, kurios prieš porą mėnesių dar negalėjome nustatyti“, – lrt.lt kalbėjo G.Bertašius.

Pasak perdirbėjų, prognozes švelninti skatina paskutiniuoju metu besistabilizuojanti situacija eksporto rinkose, nebe taip sparčiai augančios išvežamų produktų kainos. Rugpjūtį žiniasklaidoje nusirito įvairių maisto produktų kainų augimo prognozių banga. Svarstyta, kad kai kurių pieno gaminių kaina iki metu pabaigos galėtų šoktelėti iki 60 proc. Tuomet ir „Rokiškio sūrio“ vadovai teigė, kad besikeičianti rinka diktuoja gerokai aukštesnes kainas. Kainų didėjimą gamintojai aiškina augančiomis žaliavos, darbo jėgos kainomis bei didesne pieno produktų paklausa užsienyje. „Rokiškio sūris“ vasarą savo produkciją jau pabrangino apie 10 proc. Augo ir kitų šalies pieno perdirbėjų gaminių kainos.

http://www.lrytas.lt/?id=11891690621188439549&view=4

[Romas]

Statistikų pasakaitės

lrytas.lt
2007-09-10 15:17

Latvijoje - didžiulė infliacija
Rugpjūčio mėnesį infliacija Latvijoje pasiekė 10.1&#37;. Tai didžiausias rodiklis Latvijoje pastarąjį dešimtmetį ir didžiausias ES šiuo metu. "Danske Bank" analitikų nuomone, tai dar vienas kaistančios Latvijos ekonomikos požymis.

Infliacija Lietuvoje rugpjūčio mėnesį buvo 5,5%.

http://www.lrytas.lt/?id=11894267441189129003&view=4


Žurnalistai užmiršo pasakyti, kad čia oficiali statistika ne per mėnesį, o per metus.
Reali infliacija keliskart didesnė

[Romas]

Ištrauka iš SEB Vilniaus banko rengtos rytinės akcijų rinkos apvalgos 2007.09.06:

Vakar Baltijos rinkose vyravo labiau optimistinės nuotaikos, bet neaišku, ar ir šiandien bus atsispirta negatyvioms globalioms nuotaikoms. Aistras neabejotinai kaitins prekyba Rokiškio sūrio akcijomis. Kai kurie analitikai mano, jog bendrovės akcijų vertė turėtų siekti 87,70 litų lygį. Netrukus po to buvo paskelbti labai geri bendrovės rugpjūčio mėnesio veiklos rezultatai. Per šį laikotarpį konsoliduoti
pardavimai padidėjo 62,5 proc. iki 77,4 mln. litų.
Šiais metais bendrovė tikisi uždirbti 25,6 mln. litų, dvigubai daugiau nei pernai, grynojo pelno. Nors kaina per paskutines kelias prekybos sesijas jau spėjo
pakilti apie 8 proc., tačiau tolesnis augimas neturėtų sustoti.

[Arunas]

Ištrauka iš SEB Vilniaus banko rengtos rytinės akcijų rinkos apvalgos 2007.09.06:

Šaunuoliai, turėtume džiaugtis, kad pelno uždirba.

ir dėl infliacijos, nepamirškim kad infliacija tai ne vien pieno pabrangimas. Švaistydamiesi kaltinimais Statistikos departamentui labiau argumentuokime. Vistik VKI skaičiavimo metodika yra suderinta su ES ir laisvės "manipuliavimui" nėra tiek jau daug.

Šiaip VKI krepšelį sudaro 826 produktai, pasiskirstę šitaip:

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai – 227;
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 85;
Drabužiai ir avalynė – 98;
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 35;
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra – 98;
Sveikatos priežiūra – 58;
Transportas – 41;
Ryšiai – 7;
Poilsis ir kultūra – 80;
Švietimas – 9;
Viešbučiai, kavinės ir restoranai – 33;
Įvairios prekės ir paslaugos – 55.

Mano nuomone iš šių pozicijų realiai pabrango tik kai kas iš maisto produktų, galbūt būstas ir transportas. Metinis 5 proc. augimas (kuris bet kokiu atveju yra labai didelis) yra pakankamai realus mano nuomone.

[Romas]

/\ Nelabai suprantu apie krepšelį (kuriame neatsispindi n+k kartų išaugusios būstų kainos ir 2x padidėjusios palūkanos už būsto paskolas), bet kartais paskaitau biržos apžvalgas.

Investuotojai domėjosi pieninių akcijomis
2007.09.12 15:56:16

Trečiadienį prekyba biržoje suaktyvėjo, o iniciatyvą vėl susigrąžino pardavėjai. Prieštaringas nuotaikas skatino į skirtingas puses visą dieną šokinėję užsienio biržų indeksai, todėl vis daugiau investuotojų rinkosi saugiu laikomą pieno sektorių. Tuo tarpu likvidžiausių akcijų kainos ritosi žemyn. Dienos akcijų apyvarta sudarė 8,5 mln. litų, o sandorių skaičius pasiekė 709. Atpigo 12, pabrango 9 pozicijos
(...)

„Rokiškio sūrio“ (RSU1L) akcijos pabrango 5,14 proc. iki 76,75 lito, jų suprekiauta už 261 tūkst. litų. Bendrovė antradienį pranešė padidinusi oficialaus pasiūlymo savoms akcijoms supirkti kainą nuo 65 iki 72 litų. Be to, spalio mėnesį įvyksiančiame akcininkų susirinkime numatoma balsuoti dėl bendrovės akcijų nominalios vertės sumažino 10 kartų iki 1 lito. Taip bendrovė, matyt, tikisi padidinti savo akcijų patrauklumą smulkiesiems investuotojams bei suaktyvinti prekybą jomis biržoje.

Įkandin „Rokiškio sūrio“ akcijų į viršų stiebėsi ir kitų pieninių akcijų kursai. „Pieno žvaigždžių“ (PZV1L) akcijos pabrango 3,21 proc. iki 5,78 lito, jų perleista už 230 tūkst. litų. „Žemaitijos pieno“ (ZMP1L) vertybinių popierių kaina šoktelėjo net 4,21 proc. iki 24,75 lito, o apyvarta siekė 344 tūkst. litų. „Vilkyškių pieninės“ (VLP1L) akcijos kilstelėjo 1,54 proc. iki 5,95 lito, bet apyvartumas tesiekė 24,9 tūkst. litų.

Biržoje paskutiniu metu jaučiamas išaugęs susidomėjimas pieno sektoriaus bendrovių akcijomis. Iš vienos pusės jį galima sieti su iki naujų aukštumų pakilusiomis pieno produktų kainomis ir prognozuojamu tolesniu jų brangimu. Kita vertus, dėl neramumų užsienio finansų rinkose ir nežinios apimtų pasaulinio ūkio plėtros perspektyvų, rinkos dalyviai ieško saugesnių investicijų savo lėšoms įdarbinti, o su kasdieninio vartojimo prekėmis susijusių bendrovių akcijos šiuo atveju yra tarsi ramus uostas banguojančiose jūroje.

Šaltinis : Jūsų tarpininkas" http://www.jt.lt/Naujienos/P_Nau_Ben_Tur.aspx?ID=49312



Ta pačia tema šiandien Lietuvos ryte paskelbtas "Pieno žvaigždžių" objektyvus straipsnis, liaudyje paprastai vadinamas PiaRu (užs.Nr. 7AVIL-1437):

AB "Pieno žvaigždės" viešas pareiškimas

Matydami, kad formuojama klaidinga visuomenės nuomonė, nuteikianti prieš pieno perdirbimo pramonę, norime atsakingai ir grižtai pareikšti:
Ženkliai išaugusi žaliavinio pieno kaina, kurią mokame ūkininkams, yra vienintėlė priežastis, kodėl pabrango mūsų produktai. Visą mūsų gaminio pabrangimą skiriame ūkininkams už iš jų perkamą žaliavinį pieną ir nesipelnome iš pirkėjų.
Suprantame, kad aukštesnės produktų kainos sukėlė vartotojų nepasitenkinimą. Manome, kad valstybės institucijos turėtų ieškoti sprendimų tokių kainų naštai sušvelninti.
Mus stebina LR Žemės ūkio ministerijos pozicija, nukreipianti visuomenės dėmesį nuo ir toliau brangstančio žaliavinio pieno, dėl ko produkcijos pirkėjai yra priversti mokėti brangiau. griežtai nesutinkame su Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto visuomenei teikiama klaidinančia informacija apie pieno produktų kainų struktūrą ir daromas neteisingas išvadas.
Mūsų gerbiamiems pirkėjams atsakingai pareiškiame ir užtikriname, kad esame priversti brangiai pirkti žaliavinį pieną, iš kurio gaminame produkciją, ir jokiu būdu nesiekiame pasipelnyti pirkėjų sąskaita

Tai va, biržos spekuliantai ir ilgalaikiai investuotojai daro didžiulę klaidą - kadangi visi padidėję pinigai atitenka pieno statytojams, makleriams reikėtų kuo skubiau užsirašyti į jaunųjų ūkininkų ratelius ir persikvalifikuoti į melžėjus.

[Tomasl]

Kikeviens dudoja iš savo varpinės ir, jai žmogel nori sužinot tikra info, tai reik pačiam apklausti kokia 5 tk. ukininku (ir dar jai sakys tiesa) tada mažu gali konstatuoti apytikria tiesa , ir tai tik sau, nes jai paskelbsi, tai tave su tavo išvadom priskirs prie interesantu grp. ar dar prie kokios varpinės.

O reialiai pelnas mažu dvigubai dideja , del to kad ukininkai 2 k.
daugiau karvių laikyt pradėjo,? o gal iš to pacio kiekio pagaminama naujom technologijom 2 k daugiau produkcijos ?
o gal tiesiog to pačio kiekio dvigubai kaina sukelta.

Turbut kiekvienas atsirenka savo tiesa.....
Bl...t

[Romas]

Dar vienas straipsnis


Vakarų ekspresas
2007 m. Rugsėjo 12 d.

Martynas VAINORIUS
Kylančios kainos žadina įtarimus

Infliacija Lietuvoje jau smogė mažiausias pajamas gaunantiems piliečiams - pastaruoju metu gerokai pabrango net pigiausio segmento prekės, kurios buvo išeitis nepasiturintiems gyventojams.

Nors prekybininkai neigia įtarimus, esą jie produktus brangina dirbtinai, Seimo pirmininkas viešai tvirtina nė kiek neabejojantis, jog čia kalti karteliniai susitarimai.

Vasarą prasidėjusį pieno produktų brangimą vainikavo pigiausio pieno kainų šuolis. Neseniai litras šio produkto pabrango net penktadaliu.
(...)


"Kainos keliamos dirbtinai"
Viktoras MUNTIANAS, Seimo pirmininkas

Maisto produktų ir kitų prekių kainos keliamos dirbtinai. Kainos kyla vienu metu visose Baltijos valstybėse tose pačiose šakose. Be susitarimų nėra jokių galimybių tokiam reiškiniui atsirasti. Konkurencijos taryba ir kainų kontrolės komisija šioje vietoje veikia nekompetentingai ir silpnai. Aiškintis, dėl ko kyla kainos, ateityje galėtų būti įsteigta parlamentinė komisija.


"Kainas kelia gerėjantis gyvenimas"
Remigijus ŠIMAŠIUS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Kai kyla bet kokios kainos, būtina prisiminti tai, kad kaina - tai santykis tarp prekių ir pinigų. O pinigų Lietuvoje apskritai bei konkrečiai žmonių kišenėse vis daugiau. Tai dėl ekonomikos, produktyvumo, eksporto, o iš paskos - ir atlyginimų augimo. Taip pat dėl valdžios išlaidų augimo, įskaitant ir iš skolintų bei iš Europos Sąjungos plaukiančių lėšų, emigrantų uždirbtų ir į Lietuvą siunčiamų pinigų. Padaugėja pinigų - padidėja paklausa. Tačiau išaugus paklausai pasiūla automatiškai nepadidėja, tad pinigų kiekiui augant greičiau nei prekių kiekiui, pastarosios brangsta.

Tačiau žinome, kad šiandien ypač brangsta maisto produktai. Jų specifinio brangimo priežasčių reikia paieškoti giliau. Ko gero, pati svarbiausia priežastis yra tai, kad pasaulyje daugėja žmonių, auga darbo pasidalinimas, daugėja gerovės...

Visas straipsnis: http://www.ve.lt/?data=2007-09-12&ru...&id=1189533432

[molotov_47]

Kam rašinėt tokius straipsnius, jei ir taip viskas aišku. Pieną pusvelčiui kaip supirkinėjo, taip ir supirkinės. Kainos yra seniausiai keliamos dėl to, kad mūsų oligarchai užuot eksportavę pieno gaminius į V.Europą užkelia europietiškas kainas Lietuvoje. O kad kažkas vadina kainų kilimą gerėjančiu gyvenimu, tai tegul pagalvoja prieš sakydams tai dar kartą. Pažiūrėkite į atlyginimų kilimą ir kainų kilimą. Nuvertėja pinigai, kurių ir taip nedaug žmonės gauna. Tad kam reikia nusišnekėti?

[Tomasl]

Tik dėbilas gali alinti kupranugarį dykumoje,
Duotu pastarajam ir pagert ir pailsėt, tai ir gautu ko nori.
ne bl... pasirenka dvėst abu kaitroje.
Nu nedarytu taip jai, tai žinotu, bet kaip sužinos juk
tam ir yra dėbilas....

[Arunas]

Vidutiniškai 50 proc. gamyklinės pieno produktų kainos sudaro pieno žaliava (čia be mažmenos maržos, bet mes apie ją nešnekam, nes čia kažkas kaltina pieno bendroves karteliniu susitarimu). (žr. Pieno žvaigždžių metinį prospekta-ataskaitą).

Žaliavos kainos per metus pakilo apie 15 proc. (info - www.ris.lt).

mažmeninė geriamo 3,5 proc. riebumo pieno vidutinė kaina per metus pakilo 12 procentų, sviestas 17 proc. (šiuose produktuose pienas manau sudaro daugiau kaip 50 proc. kainos). Šaltinis www.ris.lt.

Turint omenyje, kad psakutiniu metu kyla kuro kainos, brangsta darbo jėga, pieno produktų kainų pakilimas atrodo visiškai normaliai. Ir nors 5 proc. infliacija bet kokiu atveju yra labai ir labai didele, nereikia įžiūrėti baubus ten kur jų nėra.

[Romas]

"Lietuvos rytas"
2007-08-24 18:37

Pieno perdirbėjai nusprendė skelbti karą šalies pirkėjams (240 komentarų)
Dešimtimis milijonų litų pelną skaičiuojantys pieno perdirbėjai, vos per trejetą metų sugebėję sunaikinti mažesnius konkurentus, dabar atsigręžė ir prieš paprastus vartotojus. Nors pieną tiekiantiems žemdirbiams jų mokamos sumos padidėjo nežymiai, gamintojai visiems Lietuvos gyventojams pažadėjo įspūdingą kainų šuolį. Jau artimiausiu metu už pieno produktus teks mokėti mažiausiai 10 procentų daugiau nei dabar. Žiemą kai kurie produktai, pavyzdžiui, sviestas, gali brangti net 60 procentų.
„Kainas diktuoja rinka“, – trumpai drūtai tokius grasinimus argumentavo „Rokiškio sūrio“ vadovas Antanas Trumpa.

Visur nori lygiavos
„Lietuvos rytui“ pradėjus domėtis šia situacija, gamintojai patyliukais patys pripažino norintys iš Lietuvos pirkėjų išmelžti kuo daugiau. Mat pastaruoju metu pakilo pieno produktų kainos įvairiose pasaulio šalyse. Didžiąją dalį produkcijos Lietuvos perdirbėjai eksportuoja. Tačiau kalbėdami apie vidaus rinką jie nori iš jos gauti tokią pat pelno dalį kaip ir iš eksporto. Kitaip tariant, tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje parduotas pieno litras turi vienodai papildyti perdirbėjų kišenes.

Žemdirbiams kilo įtarimų
Ne veltui šią savaitę Žemės ūkio rūmai kreipėsi į premjerą Gediminą Kirkilą, kad būtų atlikta aiški kainų analizė. Kitaip sakant, būtų nustatyta, kokia pelno dalis iš tiesų atitenka perdirbėjams, garsiai rėkiantiems, kad branginti pieno produktus verčia daugiau pinigų norintys ūkininkai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, už natūralaus riebumo pieno toną birželio mėnesį Lietuvoje pieno perdirbėjai vidutiniškai mokėjo 704 litus, Latvijoje – 823, Estijoje – 853, Lenkijoje – 875 litus. Didžiosiose Europos Sąjungos šalyse senbuvėse vidutiniškai mokama po 966 litus už toną.

Parduoti sutinka tik brangiai
Įdomus paradoksas: nors pienas Lietuvos superkamas pigiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių, jo produktai mūsų šalyje – vieni brangesnių. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, birželį kilogramas sviesto Latvijoje kainavo apie 15,5, Estijoje – 15,1, o Lietuvoje – 16,6 lito.
Vokietijos sostinėje Berlyne toks pat sviestas kainavo 14,8 lito.

Kiek sviesto kaina pranoktų europinę, jeigu Lietuvos perdirbėjai, kaip žada, 2008-aisiais pabrangintų jį 60 procentų?Grietinės, pieno, varškės kainos visose šiose šalyse yra panašios. O Estijoje net mažesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2,5 proc. riebumo pieno litras Estijoje birželį kainavo 1,4, Lietuvoje – 1,8 lito. 20-25 procentų riebumo grietinė Estijoje kainavo 4,5, Lietuvoje – 5,6 lito. 5-9 procentų riebumo varškė Estijoje kainavo 9,3, Lietuvoje – 10 litų. Šie produktai kiek brangesni Latvijoje. Pienas ten kainavo 2,1, varškė – 10,3, grietinė – 6,2 lito. Bet Latvijoje ir iš ūkininkų pienas superkamas kur kas brangiau nei Lietuvoje.

Žarsto milijoninį pelną
Iš kur tokie skirtumai? Pakanka pažvelgti į bendrovių ataskaitas.
Pavyzdžiui, bendrovė „Rokiškio sūris“ 2005 metais turėjo 21 milijoną, o 2006 metais – 13 milijonų litų grynojo pelno. Šiais metais žadėdamas branginti produkciją „Rokiškio sūris“ jau turėjo per pirmąjį ketvirtį sukaupęs 3,5 mln. litų grynojo pelno – 0,8 mln. litų daugiau nei pernai tokiu metu.

Grynasis pelnas – pinigai į akcininkų kišenę.
Kol kas sunku spėti, keliais procentais perdirbėjų pelnas padidės vien per rugpjūtį. Patys jie skelbiasi, kad jų produktai pabrango 10 procentų. Tiek ar daugiau – oficialioji statistika paskelbs spalį.

Didindami kainas nesipyksta
Šiandien maždaug 80 procentų pieno produktų rinkos valdo trys didžiosios įmonės: „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“ ir „Rokiškio sūris“. Konkurencijos taryba pažadėjo stebėti, kad pieno perdirbėjai kartu su prekybininkais neturėtų kartelinių susitarimų. Bet ir specialiai nestebint matyti, kad trys šios monopolininkės konkuruoja tiktai vidaus rinkoje. Kai reikia sumažinti pieno supirkimo kainas arba branginti produktus, jos susivienija.

Supyko panaikinus subsidijas
Kodėl perdirbėjai staiga užsimanė didinti produkcijos kainas?
Atsakymas į šį klausimą slypi subsidijose. Lietuvos pieno perdirbėjai į vadinamąsias trečiąsias šalis pernai išvežė 65 tūkstančius tonų (tai sudaro 40 procentų viso jų eksporto) pieno produktų ir už tai dar gavo 70 milijonų litų subsidiją.
Tačiau šiemet gegužę Europos Komisija subsidijas panaikino.

Jos nuomone, šalys jau turėjo pakankamai laiko modernizuoti savo gamybą ir pasirengti konkurencijai ES rinkoje.
„Aš manau, kad pieno produktų kainos kėlimas Lietuvoje ir Europoje – savotiškas protestas prieš EK pieno politiką. Sugalvota profesionaliai: sukelti „prieš“ kuo daugiau žmonių.
Sukelti šypsantis, kaip 2003-iaisiais, kai į kelius jie vedė žemdirbius. Tada perdirbėjams pasisekė – jie laimėjo 56 milijonus litų.

Tik ar šįkart jiems pasiseks laimingąjį bilietą taip ištraukti ir iš Europos Komisijos?“ – svarstė agrarinės ekonomikos specialistas, buvęs žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis. 2003 metais perdirbėjai nutarė pasinaudoti žemdirbiais kaip skydu: sumažino supirkimo kainas, tad ūkininkai buvo priversti imtis protesto akcijų. Po jų pieno sektoriui buvo skirtos milijoninės sumos, tačiau visa parama atiteko perdirbėjams.

http://www.lrytas.lt/?data=&id=11879...id=&view=4&p=1

[Romas]

Dienraštis "Klaipėda", 2007.09.25
Virginija Spurytė

Kainos verčia protestuoti
Maisto kainų šuoliais pasipiktinę piliečiai pasiryžę atsisakyti lietuviškų produktų.

Ragina nebepirkti
Vakar internete pasirodė skelbimai, raginantys visą šią savaitę nebepirkti lietuviškų pieno produktų. Po kurio laiko tokią informaciją žmonės ėmė siuntinėti vieni kitiems elektroniniu paštu. Lietuviškų pieno produktų boikoto tikslas – kuo labiau riboti jų pirkimą ir vartojimą. Esą taip pienininkai bus priversti mažinti kainas, nes priešingu atveju jie patirs didelių nuostolių.
„Mieli Lietuvos gyventojai, jei laikysimės vieningai, pienininkai jau savaitės viduryje pajaus mūsų vienybės pasekmes“, – raginama skelbime.
Iniciatyvūs piliečiai taip pat kviečia nebepirkti ir kitų lietuviškų maisto produktų – mėsos, duonos gaminių.

Akcija nepasiteisins
Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresniojo eksperto Žilvino Šilėno teigimu, tokios protesto akcijos gali būti sėkmingos tik teoriškai.
„Jei vartotojai iš tikrųjų pakeistų savo vartojimo įpročius ir vietoje pieno rinktųsi kitus produktus, tai sumažintų pieno paklausą ir bent jau teoriškai turėtų mažinti jo kainas. Kita vertus, perdirbėjai sumažėjusią paklausą galėtų kompensuoti didesniu eksportu. Todėl net jei pieno produktai Lietuvoje būtų ir ilgai neperkami, tai nebūtinai sumažintų jų kainas“, – teigė Ž.Šilėnas.

Pakaitalai – brangesni
Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Pieno žvaigždės“ vykdantysis direktorius Linas Sasnauskas, nors ir prisipažino nežinantis apie organizuojamą pieno produktų boikotą, tikino, kad protestai tikrai nesumažins kainų.
„Suprantame, kad kylančios kainos vartotojams džiugesio tikrai nekelia. Tačiau didesnės kainos yra pokyčių pasaulinėje rinkoje pasek-mė“, – tvirtino L.Sasnauskas.
Ž.Šilėno žodžiais, boikotai yra sėkmingesni, kai taikomi konkrečiam gamintojui ar kilmės šaliai. Pavyzdžiui, daniškų prekių boikotas Artimuosiuose Rytuose. Boikotai gali pasiteisinti ir tuomet, kai nebeperkamai prekei yra kitų gamintojų teikiamų pakaitalų.
Tačiau Lietuvoje boikotuojant vietinę pieno produkciją tektų arba visai atsisakyti šių gaminių, arba rinktis brangesnius importuojamus. Todėl abejotina, ar mažas pajamas gaunantys žmonės ryžtųsi tokiam žingsniui.
„Galiausiai, net jei ir ši protesto akcija bus sėkminga tik iš dalies, pieno perdirbėjai gali nuspręsti dar labiau orientuotis į užsienio rinką, kur panašūs boikotai yra neįmanomi“, – sakė Ž.Šilėnas.
Kone visi maisto produktai daugiau nei 10 proc. pabrango beveik prieš mėnesį. Tuomet Žemės ūkio ministerijoje buvo sudaryta speciali komisija, kuri iki šiol aiškinasi, ar kainos pakilo pagrįstai.
Per visus šiuos metus maisto produktų kainų šuolis buvo beveik didžiausias. Labiau pabrango tik komunalinės paslaugos.

Gera frazė apie efektyvesnį boikotą, kai boikotuojamas tik konkretus gamintojas. Lietuvoje yra tik trys monopolininkai ir boikotas nukreiptas prieš jų savivalę (kilmės šalis - LT).

Keista, kad pieno pabrangimas buvo vasarą.
Dar laukia pabrangimas, nes brangs žaliava ir dar kartą dėl sezoninių svyravimų.

[Romas]

Besidomintiems investicijomis į pieno pramonę pasakos (vadinamos PiaRu) apie vien žemdirbiams atitenkantį pieno pabrangimą - nė motais:

"Pieno žvaigždžių" akcijų kursas per metus



"Rokiškio sūrio" akcijų kursas


"Žemaitijos pieno" akcijų kursas


Visi trys grafikai - iš "Finastos" tinklapio
http://www.finasta.lt/l.php?tmpl_into[0]=index&tmpl_name[0]=m_site_index147&tmpl_into[1]=middle&tmpl_name[1]=m_finasta_listinguojami_vp


Tuo tarpu Vilniaus biržos indeksas VILSE liepos pabaigoje krito nuo 574 iki 550 ir po kelių svyravimų laikosi apie 550:
http://www.bloomberg.com/apps/cbuild...ker1=VILSE:IND

[Arunas]

Romai, ne visai suprantu ką nori pasakyti šitais straipsniais? Kad pieno perdirbėjai gauna sovietiniais terminais "viršpelnius"? Dirba ir dėl to uždirba, reikėtų tik pasveikinti žmones.

Tokie rašytojai kaip "Lietuvos rytas" išvis geriau tegul pasižiūri į UAB "Lietuvos rytas" pelno maržą ir paskui tik rašo apie kitus Va čia yra praktiška monopolija, kurią išardyti ne pro šalį būtų