Telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ klientams kelia kainas. Įmonės teigimu, tokį sprendimą lėmė investicijos į naujoves, taip pat sparčiai kylanti infliacija.
Tačiau klientai piktinasi, kad keičiamos net ir fiksuotos sutartys bei primena įmonei prieš daugiau nei dešimtmetį įvykusį „Omnitel“ skandalą, kuomet dėl pasikeitusios kainodaros tiekėjas neteko tūkstančių klientų
Čia dar neaišku, ar "Bitės" kainos kyla dėl padidėjusio savininkų gobšumo (jis kartais švelniai vadinamas "investuotojų siekiu greičiau atpirkti investicijas") ir tai įtakos didesnę infliaciją, ar aplink kyla kainos dėl infliacijos ir "Bitės" kainų kėlimas yra infliacijos pasekmė.
Abiem atvejais kainos kyla.
Čia dar neaišku, ar "Bitės" kainos kyla dėl padidėjusio savininkų gobšumo (jis kartais švelniai vadinamas "investuotojų siekiu greičiau atpirkti investicijas") ir tai įtakos didesnę infliaciją, ar aplink kyla kainos dėl infliacijos ir "Bitės" kainų kėlimas yra infliacijos pasekmė.
Abiem atvejais kainos kyla.
Telekomunikacijų kainos Lietovoje yra tikrai mažos. Jei norim turėti geriausias telekomunikacijų paslaugas ir įmones, kurios geba jas kurti reik norėt ir mokėt adekvačiai, nors mokėti daugiau šitoj srity tikrai apsimoka. Jau nebe tie laikai kai moki minimuma, o gauni visko, gerai ir daug.
VZ.LT 2021.11.17 Infliacija Lietuvoje spalį buvo aukščiausia ES
Metinė infliacija Europos Sąjungoje spalį, lyginant su 2020 m. spaliu, siekė 4,4%, o euro zonoje – 4,1%, trečiadienį paskelbė Eurostatas.
Prieš metus infliacija ES sudarė 0,3%, o euro zona patyrė neigiamą, minus 0,3% vartotojų kainų augimą (defliaciją).
Metinės infliacijos palyginimas tarp valstybių narių rodo, kad aukščiausia infliacija spalį buvo Lietuvoje (8,2%), Estijoje (6,8%) ir Vengrijoje (6,6%). Mažiausia – Maltoje (1,4%), Portugalijoje (1,8%) ir Suomijoje bei Graikijoje (po 2,8%). Didžiausioje euro zonos narėje Vokietijoje vartotojų kainos spalį paaugo 4,6%, Latvijoje – 6%.
VZ.LT 2021.11.29 Infliacija Lietuvoje lapkritį pakilo iki 9,3%
„Išankstinis metinės (2021 m. lapkritį, palyginti su 2020 m. lapkričiu) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 9,3%. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo transporto prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas“, - teigiama Statistikos departamento pranešime.
Labai juokinga lyginti kaip keitėsi Lietuvos banko prognozės.
Nors infliacija artėja į 1996 metų lygį (prieš 25 metus ji buvo 13,1%), Lietuvos bankas vis dar įsikibę tezės kad tai laikina ir kainos mažės. Tai yra ypač apgailėtina, nes LB labiau nei kas nors kitas žino kiek į apyvartą išleista nuiekuo nepadengtų pinigų ir kol kas nėra didiinamos palųkanų normos.
Vos prieš tris mėnesius (kai metinė infliacija jau siekė 6,3%) Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus sekė tokias pasakas:
Delfi lt 2021.09.21
Euro zonoje metinė infliacija rugpjūtį greičiausiai buvo tokia pati kaip liepą ir siekė 3 proc. „Taip, tai gali atrodyti keistai, kai taikomės į 2 proc. tikslą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Tačiau jis ramina, kad kainų augimas turėtų būti trumpalaikis. (...)
ECB nepakeitė palūkanų normų. Taip pat euro zonos ekonomikos 2021 metų augimo prognozę padidino nuo 4,6 iki 5 proc., o infliacijos – nuo 1,9 iki 2,2 proc. G. Šimkus žurnalistams Lietuvoje sakė, kad infliacija metų eigoje gali augti toliau, tačiau akcentuojama, jog augimas yra trumpalaikis. „Jis yra nulemtas išaugusių naftos kainų, žemos palyginamosios bazės. Taip pat – tiekimo grandžių trukdžių.
Numatoma, kad infliacija Lietuvoje šiemet sieks 3,3 proc., 1,1 proc. punkto daugiau, nei prognozuota anksčiau.
Kitąmet infliacija šiek tiek sumažės ir sudarys 2,6 proc.
Dabartiniai Lietuvos banko pasisisakymai apie infliaciją
VZ.LT 2021.11.17
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, kiek anksčiau pabrėžė, kad spalį iki 8,2% pašokusi metinė infliacija Lietuvoje įspūdinga (prieš metus buvo tik 0,5%), tačiau tai nėra vienos Lietuvos reiškinys. Kainos auga visoje euro zonoje.
Skaičiuojama, kad du trečdaliai šios infliacijos Lietuvoje yra sukelta išorinių veiksnių, t. y., pakilusių importuojamų naftos, elektros, dujų kainų. Trečdalį sudaro atlyginimų augimas.
„Vertinant kainų pokyčius, Lietuva skiriasi nuo kitų valstybių atlyginimų dinamika. Atlyginimai auga dviženkliais skaičiais ir tai, be jokios abejonės, turi papildomą dedamąją infliacijos dinamikai Lietuvoje per kylančias paslaugų kainas ir pan. O tai iš principo ir paaiškina (aukštesnį – VŽ) infliacijos lygį Lietuvoje“, – kalbėjo LB vadovas.
Lrytas.lt 2021.12.08 Lietuvos banko atstovė paaiškino, kodėl viskas taip brangsta
Šiandien paskelbtas lapkričio mėnesio vartotojų kainų indeksas patvirtino anksčiau skelbtus išankstinius duomenis – metinė infliacija, t. y. vidutinis kainų pokytis šių metų lapkričio mėn., palyginti su atitinkamu mėnesiu pernai, Lietuvoje viršijo 9 proc. Tai išties reikšmingas skaičius. Tačiau, tiek Europos Centrinio Banko, tiek Lietuvos banko vertinimu, šis infliacijos padidėjimas yra pereinamasis ir laikinas. Taigi, kas vyksta ekonomikoje ir koks yra centrinių bankų vaidmuo tokioje situacijoje?
Kodėl „viskas“ taip sparčiai brangsta? Liūto dalį infliacijos lemia trys priežastys: 1) pagal atsigaunančią paklausą nespėjančios sutrikusios tiekimo grandinės; 2) smarkiai pabrangę energetiniai ištekliai bei kitos žaliavos ir 3) bazės efektas.(///)
Kodėl infliacijos padidėjimas bus laikinas? Žvelgiant į ateitį, gamintojams atkūrus sumažėjusias atsargas, žaliavų paklausa turėtų mažėti, tad ir pagrindas tolesniam žaliavų kainų augimui jau netolimoje ateityje turėtų išblėsti. Be to, didelės kainos skatina didinti pasiūlą, dėl to įtampa žaliavų rinkoje taip pat turėtų atslūgti, o infliacija – sumažėti.
Paskutinis LB valdybos pirmininko pasisakymas itin suveltas.
Apie nuo 3,3% iki 2,6% "mažėsiančią" infliaviją, aišku nėra užsimenama.
15min.lt 2021.12.17 G.Šimkus paaiškina, kodėl Lietuvoje infliacija didesnė nei ES – gruodį gali siekti ir 10 proc.
Pagal infliacijos augimo tempus Lietuva pirmavo euro zonoje ir spalį, ir lapkritį. Išankstinė metinė infliacija lapkritį mūsų šalyje siekė 9,3 proc. ir buvo didžiausia euro zonoje, kur vidurkis siekė 4,9 proc., rodo Eurostato duomenys.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas G.Šimkus penktadienį žurnalistams teigė neatmetantis galimybės, kad gruodį infliacija „gali pasiekti dviženklį skaičių“.
„Bet ne skaičius esmė – ji visada bus didelė. Suprantu, kad yra tas, kad pramušime dangų, bet svarbiausia, kad infliacija turėtų moderuotis ir kitų metų pradžioje turėtume pradėti matyti jos kritimą. Bet kuriu atveju, ji didelė ir jokio džiugesio nekelia, bet ir pajamos Lietuvoje auga labai sparčiai“, – teigė G.Šimkus. (...)
Tai yra ypač apgailėtina, nes LB labiau nei kas nors kitas žino kiek į apyvartą išleista nuiekuo nepadengtų pinigų ir kol kas nėra didiinamos palųkanų normos.
Euras niekada nebuvo kažkuo "padengtas", kam čia rašyti tas fantazijas.
Įdomu, jei dėl omikrono reiks įvest karantiną pvz. 3-4 savaičių, ar infliacija sulėtės dėl sumažėjusio vartojimo? Ar viskas iš vis išklers (t.y.kažkokie chaotiški destruksiniai procesai).
Įdomu, jei dėl omikrono reiks įvest karantiną pvz. 3-4 savaičių, ar infliacija sulėtės dėl sumažėjusio vartojimo? Ar viskas iš vis išklers (t.y.kažkokie chaotiški destruksiniai procesai).
Tiesiog sakau, kad aplamai karantinas, pvz. pilnos lovos 240 žmonių reanimacijoje, prilėtins vartojimą, tai gal ir infliacija sustos.
Kainų kilimas nesustos. Ji tik gali nusikelti vėliau dėl omikrono. Omikronas tik labiau paskatins valdžią (ES, ECB, Lietuvą) pumpuoti pinigus.
Esu tikras, kad kainų kilimas nesugrįš iki 2% ar net 5%, bet jis gali kažkiek sulėtėti, bet žinoma tik laikinai. Bet kokiu atveju tokio šoko kaip per pirmą covido bangą nebus. Rinka jau ruošiasi omikronui.
Comment