Jeigu karas prasidėtų, tai tikriausiai ne Suvalkų koridorius būtų uždarytas, o Karaliaučiaus kraštą NATO užimtų, nes kitaip jiems kariauti Baltijos šalyse nebūtų galimybių.
Jei mes ruošiamės ne gintis, o pulti, tada tuo labiau reiktų nepergyventi dėl bankuose laikomų pinigų.
1. Priešo Karaliaučiaus grupuotės sutriuškinimas per X valandų be abejo turėtų būti visuose Lietuvos, Lenkijos ir kitų NATO šalių gynybos planuose.
2. Cash is king, 2014 m. pavasarį, kai Rusijos Dūma priėmė kažkokį nutarimą leidžiantį "įvesti tvarką" buvusios SSSR ribose, buvau sąmoningai dėl visa ko išsigryninęs kažkiek pinigų (šiaip beveik viskas guli banke).
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Bankas stengiasi daryti viską, kad praeitų noras grynintis
Bankas pareikalavo pasiaiškinti, kur vilnietis išleido savo išgrynintus pinigus
Vilnietis verslininkas Remigijus (pavardė redakcijai žinoma) vieną dieną nusprendė iš savo asmeninės sąskaitos „Swedbank“ išsigryninti 12 tūkstančių eurų. Vyrui tai nebuvo milžiniška suma ar viso gyvenimo santaupos, o grynųjų pinigų prireikė keliems pirkiniams. Dabar bankas iš jo reikalauja detaliai pasiaiškinti, kam jis tuos pinigus išleido. Banko atstovas aiškina, kad įdėmiai stebima klientų elgsena ir, reikalui esant, imamasi ribojimų.
Privatūs bankai turi dirbti valstybinių institucijų (FNTT ir VMI) darbą? Kokiu būdu bankui priklauso patikrinti, kur išleidžiami pinigai?
taip, bankams ir kitoms privačioms pinigų pervedimais užsiimančioms institucijoms yra privaloma vykdyti proaktyvią pinigų plovimo prevenciją ir yra didelės baudos, jeigu atsirastų įrodymų, kad tai neatliekama tinkamai.
tam išleidžiama daug pinigų ir išlaikomas nemažas kiekis etatų darbui vien su red flagsais kuriuos sužymi įvairūs algoritmai. dabar kaip tik vienai finansinei organizacijai kuriam ai sistemą, kuri perims iš darbuotojų nemažai juodo darbo ir sumažins žmogiškų klaidų skaičių.
Tai čia aišku, kad privaloma ir kitaip baudos. Bet ar tikrai turi teisę uždaryti sąskaitą, jei klientas nepasakys, kur išleido? Ar neturėtų tokiu atveju tiesiog perduoti valstybinėms institucijoms, kad toliau jos aiškintųsi, o ne bankas?
Tai čia aišku, kad privaloma ir kitaip baudos. Bet ar tikrai turi teisę uždaryti sąskaitą, jei klientas nepasakys, kur išleido? Ar neturėtų tokiu atveju tiesiog perduoti valstybinėms institucijoms, kad toliau jos aiškintųsi, o ne bankas?
Šiaip jau taip. Visų pirma, jei klientas vykdo keistas, neįprastas operacijas (pvz. kam nors perveda, išsiima didelę sumą pinigų neaišku kodėl) bankas privalo visų pirma nutraukti paslaugų teikimą jam. Tokios taisyklės.
Tai yra nesąmonė, kai bankas domisi ne pinigų kilme (į sąskaitą įkrito apvali suma), bet švarių pinigų, kurių kilmę bankas žino, išleidimu. Čia ne pinigų plovimo prevencija, o kišimasis į privatų gyvenimą. Atsiskaitymas grynaisiais jau uždraustas? Ne. Tai koks banko reikalas?
Tai yra nesąmonė, kai bankas domisi ne pinigų kilme (į sąskaitą įkrito apvali suma), bet švarių pinigų, kurių kilmę bankas žino, išleidimu. Čia ne pinigų plovimo prevencija, o kišimasis į privatų gyvenimą. Atsiskaitymas grynaisiais jau uždraustas? Ne. Tai koks banko reikalas?
Manau, kad grynųjų uždraudimas yra tik laiko klausimas.
Bankui svarbu žinoti, kokia veikla klientas užsiima, koks yra galutinis naudos gavėjas, kur juda kliento pinigai, – taip siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.
Tačiau įstatyme neužsimenama, kad privaloma reikalauti paaiškinimų apie išlaidas, jei žmogus nutarė banke laikytas legalias lėšas pasiimti grynaisiais. Todėl bankininkai savotiškai improvizuoja.
Savivale užsiima, o jūs visi pasakojot, kad bankai teisiškai įpareigoti taip daryti.
Komerciniai bankai tvirtina, kad tapti kone klientų sekliais jie priversti dėl ES direktyvos ir Lietuvos įstatymų, kuriais siekiama kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.
Tačiau įstatyme neužsimenama, kad privaloma reikalauti paaiškinimų apie išlaidas, jei žmogus nutarė banke laikytas legalias lėšas pasiimti grynaisiais. Todėl bankininkai savotiškai improvizuoja.
Kaip ir sakiau, čia kišimasis į privatų gyvenimą. Be to, nustatyta riba 15 tūkst., o tas Swedbank klientas išsigrynino tik 12 tūkst.
Pavyzdžiui, jei atsiskaičius mokėjimo kortele už ES ribų tokia operacija bankui pasirodo įtartina, kortelė kaipmat užblokuojama. Taip neseniai nutiko žurnalistui Andriui Tapinui, kuriam nepavyko už pietus atsiskaityti kortele JAV Teksaso valstijoje, nors iki tol Amerikoje problemų nebuvo kilę. Susisiekęs su „Swedbank“ vilnietis sužinojo, kad viena operacijų bankui pasirodė įtartina. Tačiau operatorė pasiūlė parašyti prašymą, kuris bus išnagrinėtas darbo dieną, nes tąsyk Lietuvoje buvo šeštadienio vakaras. Paskelbus apie tokį nuotykį feisbuke bankas reagavo sparčiau ir kortele buvo galima naudotis jau po keleto valandų.
Bankui tiesiog pasirodė (pasivaideno). O kad klientas užsienyje su neveikiančia kortele gali likti basas, bankui nelabai įdomu. Rašyk prašymą, kai turėsim laiko, išnagrinėsim. Tapinui reikalus sutvarkė greičiau. Išvada: jei nori, kad su tavim skaitytųsi, turi būti žinomas ir įtakingas.
Laikas atgaivinti temą apie infliaciją. Nors elektra ar dujos brangsta dešimtimis procentų, oficialiai tėra 5 proc. infliacija , o bankų makroekonomistai peržiūri kitų metų infliacijos prognozės keisdami jas iš 3,x% net iki 4,x%.
Delfi.lt 2021.09.15 TOP-30 labiausiai brangusių prekių ir paslaugų
Seniai matytą 5 proc. lygį pasiekusią infliaciją šiemet geriausiai pajuto automobilių vairuotojai ir namus įsirengiantys arba remontuojantys būsto savininkai. Tarp 30 labiausiai pabrangusių prekių ir paslaugų jiems aktualių yra daugiausiai.
Lyginant su 2020 metų rugpjūčiu, šalyje labiausiai pabrango kitos pašto paslaugos (64 proc.). Kaip patikslino Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė, tokį smarkų padidėjimą galėjo lemti tai, kad nuo 2021 metų liepos 1 dienos Europos Sąjungoje pasikeitė mažos vertės siuntų siuntimo taisyklės. (...)
Net 39,9 proc. per pastaruosius metus pabrango gamtinės dujos. Trisdešimtuke galime rasti ir daugiau su energija susijusių prekių.
Tai 34,1 proc. pabrangęs kitas kietasis kuras, 25 proc. brangę suskystintieji angliavandeniliai (butanas, propanas ir kt.), kiti asmeninių transporto priemonių degalai (22,6 proc.), dyzeliniai degalai (19,9 proc.), benzinas (18,2 proc.), anglys (13 proc.). (...)
Tarp labiausiai brangusių prekių ir paslaugų yra kelios susijusios su transportu. Tai vairavimo kursai, vairavimo testai, vairuotojų pažymėjimai ir transporto priemonių techninės būklės tikrinimas, pabrangę 18 proc. Taip pat – keleivių vežimas traukiniais, pabrangęs 15,3 proc.(...)
Kitą labiausiai brangusiųjų prekių ir paslaugų dalį sudaranti sritis susijusi su nekilnojamuoju turtu.
Dažytojų paslaugos per metus pabrango 13,6 proc., kiti baldai ir būsto reikmenys – 11,9 proc., santechnikų paslaugos – 11,8 proc., kitos būsto priežiūros ir remonto paslaugos – 11,3 proc., apšvietimo įranga – 10,6 proc., elektrikų paslaugos – 10,4 proc., nevarikliniai smulkūs įrankiai – 10,2 proc. (...)
Būtų neblogai įkeliant išvalyti krūvą tuščių eilučių ir (...) dėti gale eilutės o ne kaip naują, kad nebūtų tokių paklodžių. Nebent už forumo puslapius moka.
Delfi.lt 2021.09.21 Sugrįžęs infliacijos baubas – Lietuvoje bene didžiausias
Euro zonoje metinė infliacija rugpjūtį greičiausiai buvo tokia pati kaip liepą ir siekė 3 proc. „Taip, tai gali atrodyti keistai, kai taikomės į 2 proc. tikslą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Tačiau jis ramina, kad kainų augimas turėtų būti trumpalaikis.
„Eurostat“ duomenimis, liepą metinė infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, siekė 4,3 proc.
(...)
G. Šimkus žurnalistams Lietuvoje sakė, kad infliacija metų eigoje gali augti toliau, tačiau akcentuojama, jog augimas yra trumpalaikis. „Jis yra nulemtas išaugusių naftos kainų, žemos palyginamosios bazės. Taip pat – tiekimo grandžių trukdžių. Tai sparčiai augina žaliavų kainas. Įtakos turėjo ir ekonomikų atsivėrimas, ypač paslaugų sektoriuje. Jis euro zonos mastu paskatino kainų augimą. Tačiau šie procesai yra laikinos prigimties.
Kitais metais numatomas infliacijos tempų kritimas. Yra bendras toks sutarimas.
Nepaisant visų šnekų, infliacija turėtų grįžti į lygius, kurie yra gerokai žemesni nei infliacijos tikslas (apie 2 proc.)“, – sakė jis
Kažkaip keista, kad rimti žmonės iš Lietuvos banko kalba apie 2% ar 5% metinę infliaciją, kai dešimtimis procentų pabrango dujos, degalai, paslaugos.
Centrinis bankas geriau nei kiti žino, kiek Europoje buvo prispausdinta niekuo nepadengtų pinigų. Kol tie pinigai yra apyvartoje, kabėjimas apie "trumpalaikę infliaciją" vargu ar yra kuo nors pagrįstas, išskyrus noru visu nuraminti, kad CB funkcija reguliuoiti infliaciją yra tinkamai įgyvendinama.
Net SEB ekonomistas Povilauskas minėi, kiek užtikrintai augs elektros ir šildymo kainos - elektra daugumai gyventojų brangs 20-25%, o šildymas Vilniuje - net 60%. Ar ir kitais metais CB aiškins apie "žemą palyginamą bazę".
Ceny towarów i usług konsumpcyjnych (CPI) w sierpniu 2021 r. w porównaniu z analogicznym miesiącem ubiegłego roku wzrosły o 5,4 proc. - wynika z najnowszego komunikatu Głównego Urzędu Statystycznego.
Comment