Diskusijos apie Baltarusijos santvarką ir ekonomiką

[oranger]

Vot nuvažiuoja šita mergužėlė į Baltarusiją su išankstine nuostata, kad ten yra diktatūra, kad ten yra režimas, kad žmonės yra santvarkos gniaužomi, traiškomi, išnaudojami, nes pamatė, kad žmonės namuose namuose siūtais minkštais žaislais prekiauja traukinių peronuose. Na, yra niša, tai ir prekiauja tais žaislais. Dar jai bėda, kad milicija vaiko šalin prekiautojus nuo perono. Gal ir teisūs, o gal ir ne: vyksta traukinių eismas, priekabiauja prie keleivių, žaislai gali būti nesaugūs (nukąs koks mažius meškino sagą dantis besikasydamas ir pasprings; žaislai turi būti taip pat išbandyti).

Mane domina kitkas: kas jai davė pinigų, kodėl ji suką tą filmą, kas jį užsakė? Filmas, panašu, yra į vienus vartus. Lietuvoje tokius kas antrą dieną „sukti“ gali, nors pakanka užmesti akį į bet kokią publicistinę laidą, pvz., kad ir į „24–ios val.“

Užsakė Pasaulio Vyriausybė. Tam, kad sužlugdyti nuostabų gudų kraštą ir visus paversti savo vergais!

[Eimantas]

Nesutikčiau, kad BY pramonė yra nekonkurencinga – pakanka keletą sykių pastovėti prie geležinkelio linijos Vaidotai – Klaipėda ir pamatysi, kokia krovinių nomenklatūra važiuoja Klaipėdos uosto link kasdien. Kam jau kam, bet Vakarams, JAV, Švedijai ir likusiai Skandinavijai, šito tai jau tikrai nereikėtų.

Iš įdomesnių krovinių tai autobusai, traktoriai ir sunkvežimiai į Venesuelą. Turbūt visi sutiks, kad jie tik kaina konkurencingi. Toliau galima vardinti trąšas, naftos produktus, durpių briketus, nupjautas beriozkas. Ir kas čia įspūdingo?

[Sula]

Širdingai kviečiame į EHU.

Tai baltarusių kalbos nenaudoja net EHU?
Ar mūsų kaimynų kalba sparčiai artėja myriop?
Šiaip jau unikali situacija. Atsilaikė kelis šimtmečius prieš polonizaciją/rusifikaciją, o išnyks formaliai nepriklausomoje nacionalinėje valstybėje.

[r08n]

Įnešiu truputį pozityvo ir galimybę kauniečiams pasvarstyti apie tai, kaip gerai, kad Lietuva nėra Rytų Despotija, kur liūto dalis lėšų skiriama tik sostinei,

Šiaip gana įspūdingai atrodo, puikiai tiktų net kokiam Saulėtekui.

Būtų tokie ir SOSTINĖJ, jeigu nereiktų šelpti visokių kavianskų ubagų. Ar teisingai supratau?

[Lettered]

Būtų tokie ir SOSTINĖJ, jeigu nereiktų šelpti visokių kavianskų ubagų. Ar teisingai supratau?

Iš esmės taip, juk ekonomiškai Vilnius tikrai pajėgtų susitvarkyti bent jau neprasčiau nei Minskas, jei neatiduotų 60% pajamų kitiems, net Gudijoje turbūt nėra tokio masto socializmo

[Combat]

Iš esmės taip, juk ekonomiškai Vilnius tikrai pajėgtų susitvarkyti bent jau neprasčiau nei Minskas, jei neatiduotų 60% pajamų kitiems, net Gudijoje turbūt nėra tokio masto socializmo

Ir kokią gi tokią produkciją gamina Vilnius, kad pajėgtų susitvarkyti? Tai gal tada galėtume sakyti, kad visi iš „Orlen Lietuva“ surinkti mokesčiai turėtų likti Mažeikiuose?

[Wycka]

Ir kokią gi tokią produkciją gamina Vilnius, kad pajėgtų susitvarkyti? Tai gal tada galėtume sakyti, kad visi iš „Orlen Lietuva“ surinkti mokesčiai turėtų likti Mažeikiuose?

XXIa. didžiausios pajamos gaunamos ir daugiausiai darbo vietų sukuriama jau nebe gamyboje/pramonėje, o iš aptarnavimo sferos. Juk ne paslaptis, kad didžiausi turistų iš užsienio srautai aplanko būtent Vilniaus miestą, o čia viešbučiai, restoranai, naktiniai klubai, kazino, kino/dramos teatrai, muziejai, taip pat nacionaliniai transliuotojai, nacionalinė spauda, valdžios institucijos, universitetai, didžiausios bibliotekos, didžiausi prekybos centrai, oro uostas, kino studija, leidyklos, spaustuvės, daugelio didžiųjų įmonių centriniai biurai, etc..

[D.P]

Ir kokią gi tokią produkciją gamina Vilnius, kad pajėgtų susitvarkyti? Tai gal tada galėtume sakyti, kad visi iš „Orlen Lietuva“ surinkti mokesčiai turėtų likti Mažeikiuose?

Seniai praėjo laikai, ka gamykla turi po 1000 darbuotojų. Paslaugų sektorius, pvz, vadinamas Shared Services and Business Process Outsourcing (BPO) arba verslo paslaugos (LT būtų pvz ir Barclay, ir Western Union, ir Danske banko centrai) liaudiškai tariant, į biudžetą įneša daugiau negu krakmolą ir bulvių darantis ir turintis po kelis šimtus drabuotojų fabrikas, nors tokiose bendrovėse dirba sąlyginai nedaug darbuotų (WU, Barclay išimtys). Taip pat IT, telekomunikacijos, biotechnologijos, medtech ir daug kitų. Neveltui šios sritys tapo prioritetinėmis ne tik Lietuvoje, bet iš esmės kiekvienoje valstybėje (ir Baltarusijoje! žr. Baltarusijos investicijų agentūros priroritetinių sektorių sąrašą).
Istoriškai susiklostė (pirmiausia dėl universitetų, institutų, iš dalies - dėl į technologija sorientuotų sovietinių susivienijimų kaip SIgma, Venta, Vingis), kad dauguma iš šių, aukščiau inėtų sričių, yra vystoma Vilniuje, kai kas - farmacija ir dalis IT - Kaune ir pan.
Per metus išplaukia po 310 mln. litų, tad Savivaldybės siūlomas GPM padidinimas iki 60proc. nesugriautų kitų savivaldybių.

[D.P]

Absoliučiai visi geležinkelio kroviniai, ar jie vyktų į Kaliningradą, ar į Klaipėdą, ar Mažeikius, ar tai būtų diktatoriaus trąšos į uostą, ar prabangos prekės į rezidenciją iš Vakarų (auksiniai žaislai sūnui), - praeina per Vilniaus geležinkelio mazgą.

Tie keli tūkstančiai kasmet Vilniuje statomų butų (prieš krizę siekė net ir 6-7 tūkst., o dabar smarkiai atsigauna). Ar ne mažeikiškiai ten dirba su telšiškiais? O blokus ar ne iš AB "Silikatas" ir "Markučiai" veža? O plytelių klojėjai ar ne "Dvarčionių" produkciją kloja? O langus ar ne "Megrame" ir "Staticus" įstato? Tai čia tik statyba, o kur dar visokios spaustuvės, leidyklėlės, baldininkai, plastmasių ir maišelių, visokių skiediklių-tirpiklių, lazerių ir vaistų gamintojai.

Nepamirškim ir apie baltarusius, kurie per Vilnių ne tik veža trąšas, bet ir dešimtimis tūkstančių visą lapkritį traukia į "Ozo", "Europos" išpardavimus, "Panoramos" gimtadienius su nuolaidom, o šį savaitgalį šluos "Akropolį". Taip pat jų srautas šiais metais į Vilnių augo keliskart (ne dėl to, kad praturtėjo, o dėl kainų ir kokybės ženklaus skirtumo, Lietuvos europietiškumo). Lanko Senamiestį, eina į vandens parką, nes savo šalyje tokio daikto nesapnavo, geria europietišką kavą europietiškose kavinaitėse ir kt.

Šį savaitgalį JAMAM. Vartotojai atrieda atidunda...

[Aleksio]

Nepamirškim ir apie baltarusius, kurie per Vilnių ne tik veža trąšas, bet ir dešimtimis tūkstančių visą lapkritį traukia į "Ozo", "Europos" išpardavimus, "Panoramos" gimtadienius su nuolaidom, o šį savaitgalį šluos "Akropolį". Taip pat jų srautas šiais metais į Vilnių augo keliskart (ne dėl to, kad praturtėjo, o dėl kainų ir kokybės ženklaus skirtumo, Lietuvos europietiškumo). Lanko Senamiestį, eina į vandens parką, nes savo šalyje tokio daikto nesapnavo, geria europietišką kavą europietiškose kavinaitėse ir kt.

Kiek kartų galima kartoti, kad į Vilnių važiuoja tik blogi belarusai - parsidavę vakarams, penktakolonininkai, planktonas. Geri belarusai į užsienius nevažiuoja, nes jų šalis turi viską, o jiems patiems užtenka poilsio Siličiuose, bulbos ir "rašalo".

[Sula]

Ir kokią gi tokią produkciją gamina Vilnius, kad pajėgtų susitvarkyti? Tai gal tada galėtume sakyti, kad visi iš „Orlen Lietuva“ surinkti mokesčiai turėtų likti Mažeikiuose?

Kaip sako forumietis Tomas, tuos surinktus mokesčius galima laisvai sudeginti Mažeikių TE. Buo to niekas nepasikeistų. Svarbiausia yra pats finansavimas.

Pvz. Kai 400 gyv. bažnytkaimyje pastatomi valymo įrengimai už 2,5 mln. litų, o vien jų eksploatacija kainuoja brangiau nei visos gyvenvietės sumokami mokesčiai. Nežinau, ar tai labai racionalu.

[r08n]

Iš esmės taip, juk ekonomiškai Vilnius tikrai pajėgtų susitvarkyti bent jau neprasčiau nei Minskas, jei neatiduotų 60% pajamų kitiems, net Gudijoje turbūt nėra tokio masto socializmo

Tai galėtų atiduoti kokius devympenkis, tada ir Marijampolės kolegija pasistatytų naują kampusą. Bet, kiek žinau, švietimas su visom barakų statybom finansuojamas iš federalinio biudžeto, o ne savivaldybių. Taip yra tikriausiai ir BY, tik spėju, kad didesnė tikimybė gauti finansavimą naujoms statyboms Minske negu Bobruiske.

Grįžtant prie BY: kodėl jie sugeba išsikuopti bent jau Minske, o LT ne?

[c2h5oh]

Grįžtant prie BY: kodėl jie sugeba išsikuopti bent jau Minske, o LT ne?

Todėl, kad:
1) valdovas akcentuoja "tvarką" kaip vieną iš esminių savo valdžios simbolių ir pasiekimų - klapčiukai vykdo
2) Minskas yra valdovui po nosimi, jis čia gyvena, važinėja, mato daug ką pro langą

Tik klausimas, ar tikrai "tvarka" yra tokia jau didelė vertybė? Pvz. Londonas, Paryžius - šiukšlini miestai, o Ašchabadas ir Pchenjanas švarūs. Nu ir kas?

[Sula]

Grįžtant prie BY: kodėl jie sugeba išsikuopti bent jau Minske, o LT ne?

Minske išsikuopti padeda tie, kurie pas mus yra bedarbiai. Pašalpos ten iš viso keli doleriai, šešėlinio verslo labai mažai, bedarbiai niekaip daugiau neremiami.
Siūlomas darbas už milijoną rublių (=110USD), kas dabar yra minimumas. Tokių darbo vietų Minske yra palyginti labai daug, pradedant kiemsargiu.

Bendradarbio pusbrolis Minske prarado darbą gamykloje, tai dirbo beveik metus komunaliniu darbuotoju. Variantas ne blogiausias - darbas prie namų ir išsaugo įvairias lengvatas.
Tokie ir valo sostinę.

[Lettered]

Tik klausimas, ar tikrai "tvarka" yra tokia jau didelė vertybė? Pvz. Londonas, Paryžius - šiukšlini miestai, o Ašchabadas ir Pchenjanas švarūs. Nu ir kas?

Taip pat koks nors Miunchenas ar Ženeva irgi tvarkingi miestai, jiems tvarka ne "nu ir kas". Beto ne tik švarume esmė, ar duobėti keliai, ištrupėję šaligatviai, apleisti namai, žvirkeliai, apšvietimo trūkumas irgi "nu ir kas"? Juolab kaip jau minėta Vilnius turi pakankamai pinigų, kad tvarkytųsi ne prasčiau nei Minskas, tik juos atiduoda kitiems...

[Combat]

....Nors žinote, nei vienas baltarusis ten niekada nevažiuos - tai provokacija. Tai Amerika duoda lietuviams dolerius, kad jie apsirengtų ir vaizduotų baltarusius parduotuvėse, rusiškai šnekėtų ir stovinėtų prie valiutų keityklų, neva jų daug ten lankosi, kai iš tiesų balarusiui net garbė neleistų eiti į vakarietišką parduotuvę. Ar ne taip, Combat?

Na, kai vaizduotė tave pradeda „vežti“, tai pasileidi pakalnėn kai ratai be stabdžių.

Aišku, kad ne taip.

Mes (net ir buvęs kandidatas į Prezidentus Juozas Petraitis) rengiamės labiausiai Lietuvoje išplėtotame lengvosios pramonės gaminių produkcijos prekybiniuose tinkluose (ir kur tik jų nepamatysi! važiuojant gatve, tiesiog kvieste kviečia užeiti savo į akis krintančiu kuklumu), kurie vadinasi „Humana“ ir „Gausa“. Tiesa, viršutinė apranga kartais atrodo lyg ir panešiota, vietomis lyg ir ištepta, ar apdriskusi, bet tarp žmonių vis vien naudojasi didžiuliu populiarumu, nes apranga Lietuvoje, kuri Briuselyje ir NATO partnerių įvardijama kaip perspektyvus „Baltijos tigras“, kartais žmonių labui ir, norint įrodyti kapitalizmo pranašumus, yra pardavinėjama pigiau nei škudurai grindims plauti; žmonės yra džiaugsmingi ir patenkinti tokiu valdžios rūpesčiu..

Lietuviai taip pat yra turizmą mėgstantys žmonės: kone kasdien, demonstruodami begalinę kantrybę ir ryžtą, daugiausiai – vilniečiai, pasuka Rytų kryptimi, kantriai atstovi eilėje įvažiuoti į Baltarusiją, o vakarop, patenkintomis veido išraiškomis, grįžta atgal Lietuvos sostinėn. Tiesa, kartais pasitaiko, kad dėl senumo jų automobilis sudega pasienio poste, bet jie yra optimistai, nenusimena, gavę baudą už aplinkos šiukšlinimą, neužilgo patraukia vėl Rytų kryptimi.

Stebinti Baltarusijoje apsiperkančius Lietuvos piliečius, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje jiems yra griežtai normuojama rūkalų ir degalų norma, todėl verslieji baltarusiai įrengė reikiamą infrastruktūrą tiesiog Baltarusijos/ Lietuvos pasienyje, kad apsiprekinę Lietuvos piliečiai neužilgo galėtų grįžti namo į savo šeimas.

Tiesa, ne visi Lietuvos piliečiai turi galimybę lankytis Baltarusijoje, nes daugelis jų gyvena tiesiog žemiau skurdo ribos – paramą maistu Lietuvoje kasmet gauna nuo 500 000 iki 700 000 žmonių.Todėl suprantama, daugelis jų ne tai, kad negali leisti sau vykti turistauti į Baltarusiją, bet ir troleibusu Vilniuje važiuoti.

Dalį jų (Lietuvos piliečių), nors ir labai nedidelę, gelbėja „pruktusių“ baltarusių Lietuvos atvežti ir išleisti pinigai Vilniuje, Druskininkuose, Palangoje; daugelis jų atvyko senų tėvų prisiminimų vedini apie smėlėtąjį Baltijos jūros pakrantę. Tiesa, sykį apsilankę Baltarusijos pakraštyje esančioje Lietuvos teritorijoje, baltarusiai traukia Rygos pusėn, kur jie su malonumu atranda puikias galimybes pramogauti ir ilsėtis vasaros metu kiekvienam derinant poreikius pagal save: kas – pajūrin Majoruose, kas – su vaikais į vandens pramogų ir poilsio parkus, o kas – į Rygos zoologijos sodą arba Rygos vakarėjantį senamiestį.
Lyginant tvarką ir švarą gretimų sostinių gatvėse, Vilniuje viskas atrodo kur prasčiau, pasenę ir tarybiška, ypač nuo centro atitolusiuose kombiblokų rajonuose, tokiuose kaip, pvz., Baltupiai. Studentams važiuoti iš Baltarusijos į Vilnių taip pat neverta, nes miestas yra mažas, o ir gyvenimo sąlygos daugelyje bendrabučių yra pasibaisėtinos – dar nuo tarybinių laikų užsilikusios elektrinės viryklės, šaldytuvai ir netgi dušų čiaupai; kapitaliai suremontuotų bendrabučių yra labai mažai, o apie naujų statybą net kalbos nėra – Lietuvos valdžiai šitai leisti būtų pernelyg didelė prabanga, nes jai reikia kompensuoti nepasiturintiems gyventojams pateikiamas sąskaitas už dar tarybiniais laikais statyto buto šildymą; jei ne šis veiksmas, tai daugelio gyventojų gaunamos sąskaitos už butų šildymą būtų gerokai didesnės nei jų gaunamos pajamos, pvz., pensininko, kurio pensija siekia 600 vienetų lietuviškais pinigais, o sąskaita už 2– kambarių buto šildymą – 800. nepaisant to, kad už šildymą daugelis gyventojų turėtų atiduoti visus savo pinigus ir dar pasiskolinti, kad sąskaitą apmokėti už šildymą pilnai, jų buitis yra skurdi, o turtas – neadekvačiai brangus. Iliustracija: Vilnius VS Stckholm. Tai va šitaip, gerbiamasis mieste.

[D.P]

Na, kai vaizduotė tave pradeda „vežti“, tai pasileidi pakalnėn kai ratai be stabdžių.

Aišku, kad ne taip.

Mes (net ir buvęs kandidatas į Prezidentus Juozas Petraitis) rengiamės labiausiai Lietuvoje išplėtotame lengvosios pramonės gaminių produkcijos prekybiniuose tinkluose (ir kur tik jų nepamatysi! važiuojant gatve, tiesiog kvieste kviečia užeiti savo į akis krintančiu kuklumu), kurie vadinasi „Humana“ ir „Gausa“. Tiesa, viršutinė apranga kartais atrodo lyg ir panešiota, vietomis lyg ir ištepta, ar apdriskusi, bet tarp žmonių vis vien naudojasi didžiuliu populiarumu, nes apranga Lietuvoje, kuri Briuselyje ir NATO partnerių įvardijama kaip perspektyvus „Baltijos tigras“, kartais žmonių labui ir, norint įrodyti kapitalizmo pranašumus, yra pardavinėjama pigiau nei škudurai grindims plauti; žmonės yra džiaugsmingi ir patenkinti tokiu valdžios rūpesčiu..

Lietuviai taip pat yra turizmą mėgstantys žmonės: kone kasdien, demonstruodami begalinę kantrybę ir ryžtą, daugiausiai – vilniečiai, pasuka Rytų kryptimi, kantriai atstovi eilėje įvažiuoti į Baltarusiją, o vakarop, patenkintomis veido išraiškomis, grįžta atgal Lietuvos sostinėn. Tiesa, kartais pasitaiko, kad dėl senumo jų automobilis sudega pasienio poste, bet jie yra optimistai, nenusimena, gavę baudą už aplinkos šiukšlinimą, neužilgo patraukia vėl Rytų kryptimi.

Stebinti Baltarusijoje apsiperkančius Lietuvos piliečius, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje jiems yra griežtai normuojama rūkalų ir degalų norma, todėl verslieji baltarusiai įrengė reikiamą infrastruktūrą tiesiog Baltarusijos/ Lietuvos pasienyje, kad apsiprekinę Lietuvos piliečiai neužilgo galėtų grįžti namo į savo šeimas.

Tiesa, ne visi Lietuvos piliečiai turi galimybę lankytis Baltarusijoje, nes daugelis jų gyvena tiesiog žemiau skurdo ribos – paramą maistu Lietuvoje kasmet gauna nuo 500 000 iki 700 000 žmonių.Todėl suprantama, daugelis jų ne tai, kad negali leisti sau vykti turistauti į Baltarusiją, bet ir troleibusu Vilniuje važiuoti.

Dalį jų (Lietuvos piliečių), nors ir labai nedidelę, gelbėja „pruktusių“ baltarusių Lietuvos atvežti ir išleisti pinigai Vilniuje, Druskininkuose, Palangoje; daugelis jų atvyko senų tėvų prisiminimų vedini apie smėlėtąjį Baltijos jūros pakrantę. Tiesa, sykį apsilankę Baltarusijos pakraštyje esančioje Lietuvos teritorijoje, baltarusiai traukia Rygos pusėn, kur jie su malonumu atranda puikias galimybes pramogauti ir ilsėtis vasaros metu kiekvienam derinant poreikius pagal save: kas – pajūrin Majoruose, kas – su vaikais į vandens pramogų ir poilsio parkus, o kas – į Rygos zoologijos sodą arba Rygos vakarėjantį senamiestį.
Lyginant tvarką ir švarą gretimų sostinių gatvėse, Vilniuje viskas atrodo kur prasčiau, pasenę ir tarybiška, ypač nuo centro atitolusiuose kombiblokų rajonuose, tokiuose kaip, pvz., Baltupiai. Studentams važiuoti iš Baltarusijos į Vilnių taip pat neverta, nes miestas yra mažas, o ir gyvenimo sąlygos daugelyje bendrabučių yra pasibaisėtinos – dar nuo tarybinių laikų užsilikusios elektrinės viryklės, šaldytuvai ir netgi dušų čiaupai; kapitaliai suremontuotų bendrabučių yra labai mažai, o apie naujų statybą net kalbos nėra – Lietuvos valdžiai šitai leisti būtų pernelyg didelė prabanga, nes jai reikia kompensuoti nepasiturintiems gyventojams pateikiamas sąskaitas už dar tarybiniais laikais statyto buto šildymą; jei ne šis veiksmas, tai daugelio gyventojų gaunamos sąskaitos už butų šildymą būtų gerokai didesnės nei jų gaunamos pajamos, pvz., pensininko, kurio pensija siekia 600 vienetų lietuviškais pinigais, o sąskaita už 2– kambarių buto šildymą – 800. nepaisant to, kad už šildymą daugelis gyventojų turėtų atiduoti visus savo pinigus ir dar pasiskolinti, kad sąskaitą apmokėti už šildymą pilnai, jų buitis yra skurdi, o turtas – neadekvačiai brangus. Iliustracija: Vilnius VS Stckholm. Tai va šitaip, gerbiamasis mieste.

Sakai neverta, bet nach... jie tada važiuoja čia?
Beje, šiemet pastebėjau daug baltarusų universitete (VU, Saulėtekyje, nors esu retas svečias jame).
Beje, tamsta, jeigu kalbame apie "ką veikti Minske/Vilniuje", galiu nuoširdžiai pasakyti - Minskas negali pasiūlyti tiek pramogų kiek Vilnius. Paradoksalu, bet taip yra. Aš kalbu apie naktinį gyvenimą, restoraus, barus, kavines. Taigi, nors meistas mažas, bet jis keliskart gyvybingesnis.
Ryga šiuo atveju yra brangesnė už Vilnių ir ne visais atvejais kokybiškesnė.
Kiek iš baltarusų traukia į Rygą ir kiek į Vilnių?


Minsko sovietiniai komiblokai tokie patys, kaip pas mus ar Rygoje/Taline. Buvau, mačiau, šalia gyvenau.
Apie švarą jau kalbėta šimtą kartų. Tvarka - na, Ryga, kad ir kaip mėgčiau šitą miestą, man yra netvarkingesnė už Vilnių keliskart - kalbu apie tamstos minėtus mikrorajonus. Vasarą įspūdį paliko vaizdas: stovime kamštukyje prieš tiltą važiuojant link senamiesčio. Nepjautos žolės ilgis beveik siekė džipo veidrodėlį. Tokio vaizdo niekur nesu matęs nei Vilniuje, nei Lietuvoje. Apie kelių kokybę nekalbėsiu. Mikorajonai ten niekuo nesiskiria nuo Vilniaus ar Talino bei Minsko. Rygos privalumas - nepriekaištingai sutvarkytas senamiestis/naujamiestis. Nors griuvenų jie turi sočiai.

[Combat]

Šiaip jei lyginsim kiek lietuvių aplanko Minską, ir kiek baltarusių (o jų trigubai daugiau nei lietuvių) Vilnių, gausime gal keliolikos ar keliasdešimties kartų akivaizdų skirtumą.

„Praėjusiais metais Lietuvą aplankė 2 mln. 260 tūkst. Baltarusijos piliečių, o Baltarusiją aplankė 1 mln. 880 tūkst. Lietuvos piliečių. Siekiame plėtoti tolesnį turizmo procesą, kuris per pastaruosius 5-6 metus auga, kaip ir prekybos, paslaugų, investicijų rodikliai“, - sveikindamas renginio dalyvius kalbėjo Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas.

Lietuvių Baltarusiją aplankė lyg ir daugiau proporcingai šalies gyventojų dydžiui.

Vien jau tai, kad Minsko oro uostas aptarnauja keleivių ne ką daugiau už Kauno ir dvigubai mažiau nei Vilniaus, o beveik 100 000 baltarusių skrenda per Lietuvos sostinę, daug ką pasako...

Matyt fūristai, dirbantys Lietuvos įmonėse...Beje, jei Baltarusijai būtų suteiktos tokios pat galimybės kaip Lietuvai, tai Vilniaus oro uostas (gal ir Rygos) greitai apsiverktų. Tie skrydžiai – tik emigrantų sąskaita.

O parduotuvės? Per du savaitgalius Vilniuje apsilankė 100 000 baltarusių pirkėjų, dar panašiai tiek atvyks į "Akropolio" išpardavimus šį, kiek sienos perėjimo punktai spės praleist. Ką, Minske nėra prekių?

Įeinant į „Akropolį“ kažkas prašė nurodyti pilietybę, visa tai fiksavo, stenografavo? Ale ir mėgėjas esi makaronus kabinti.

...Tuo tarpu vien EHU studijuoja 1800 baltarusių (pasvarstykim kodėl), o kituose universitetuose ir daugiau...

Gi reikia kartą užauginti, kuri „batką“ nuvers, bet panašu, kad studijos („na chaliavu“) daugeliui jų Lietuvos teritorijoje reikalingos „kelti sparnus“ tolėliau į Vakarus, na, kaip lietuviai emigrantai.

Teko sutikti Vilniuje ir užsienyje nemažai baltarusių. Štai, vilniškę merginą ir jos tėvynainį, studijuojančius EHU, bandžiau pats įtikinti, kad jų šalis turi ateitį. Deja nepavyko ....

Kaip gali įtikinti tuo, kuom pats, nors ir akiplėša, netiki?

Keli kiti baltarusiai muzikantai (kalbinau per vieną renginį) buvo priversti iš Minsko persikelti gyvent į Vilnių, nes net už muzikavimą, grojimą gitara ir dainavimą ten kiša į areštinę...

Aha, iki tokio lygio, kad net Eurovizijoje nugalėjo ir konkursą Baltarusijoje buvo surengę...

Dar vienas, gana sėkmingai muzikuojantis, persikėlė į Vokietiją.
Klube, kokteilius gurkšnojant, teko kalbėtis su keliom baltarusėm. Sakė, kad "čia nuostabu". Paklausus apie Minską, iš kurio atvyko savaitgalio švęsti į Vilnių, sakė cit. "polnaya žopa" (vertimo reikia?).

Kol Maximoje prekių kasininke nepadirbėjo ir nepamatė sąskaitą už 2 kambarių chruščiovkinio buto šildymą.

Važiuojant autobusu girdėta istorija. Vienas baltarusis informatikas autobuse, važiuojančiame į Vilnių, nepažįstamam šalia sėdinčiam žmogui pasakojo, kad keliauja pas savo draugę lietuvę, kurią ketina vesti. Pats sakėsi esąs iš Minsko. Susipažino per internetą. Likęs pasakojimas buvo apie tai, kaip jo šaly viskas neturi ateities ir perspektyvų, o jie kartu keliaus į Berlyną, užsidirbs pinigų ir grįš į Vilnių, šalia kurio jau nusižiūrėjo sklypą namui statyti.

Na, ne tik baltarusiai, bet ir Nigerijos negrai lietuvaites tuo tikslu veda...

Tada užsieny sutikti. Sakė džiaugiasi ištrūkę iš už grotų, kalėjimo, kvėpuojantys tyru oru...

Pasakos. Jei taip būtų, kiekviename miškelyje turėtume po baltarusių, ištrūkusių iš už grotų, palapinių stovyklas.

O daugiausiai pasakanti istorija yra ta, kad Vilniuje per pastąjį mėnesį jau tris kartus girdėjau gatvėje praeivius šnekant baltarusiškai. Dar vieni jų buvo 6 asmenys, važiavę troleibusu nuo Žaliojo tilto Švitrigailos gatve, kur gyvai ta kalba kalbėjo apie Vilnių ir juo žavėjosi.

Tai gal jau ir NT prekyba Vilniuje truktelėjo“ kaip reikiant? Baltarusių sąskaita?

Taip kad sėkmės tęsiant savo propogandą apie tai, kaip ideologija, nauji Dzeržinskio paminklai yra aukščiau už žmogaus prigimtines teises ir laisves... :

Panašu, kad Dzeržinskio kultas ir Lietuvoje propaguojamas:R.Janutienė: pirmą kartą susidūriau su cenzūra.. Bet apie tai EHU, veikiausiai, nekalbama?

[Maxas]

[r08n]

Na, ne tik baltarusiai, bet ir Nigerijos negrai lietuvaites tuo tikslu veda...

Sakai, baltarusiai prilygsta Nigerijos negrams?