Lietuva galėtų uždaryti pravažiavimus tiesiog iš solidarumo su Lenkija (arba / ir dėl analogiško lukašenkijos elgesio Baltarusijos lietuvių atžvilgiu), jeigu nebūtų įsipareigojusi ruskynui rūpintis Kaliningradu.Dabartinėje situacijoje, matyt, dėl tokių Lietuvos veiksmų kiltų didesnis spaudimas Lietuvai, tai bus tas kaliapsas ir niekas nieko nedarys. Latvija, Estija, Lankija gali dartyti ką nori su savo sienom, o Lietuva - ne? Tai aš ir vadinu “Lietuva neturi sienų su sau priešiškomis Rytų šalimis”.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Diskusijos apie Baltarusijos santvarką ir ekonomiką
Collapse
X
-
Parašė manometras Rodyti pranešimąLietuva galėtų uždaryti pravažiavimus tiesiog iš solidarumo su Lenkija (arba / ir dėl analogiško lukašenkijos elgesio Baltarusijos lietuvių atžvilgiu), jeigu nebūtų įsipareigojusi ruskynui rūpintis Kaliningradu.Dabartinėje situacijoje, matyt, dėl tokių Lietuvos veiksmų kiltų didesnis spaudimas Lietuvai, tai bus tas kaliapsas ir niekas nieko nedarys. Latvija, Estija, Lankija gali dartyti ką nori su savo sienom, o Lietuva - ne? Tai aš ir vadinu “Lietuva neturi sienų su sau priešiškomis Rytų šalimis”.
- 2 patinka
Comment
-
Taigi nebūtina uždarinėti - juk "Družbos" naftotiekis turbūt iki šiol laikomas veikiančiu, o Panemunės aplinkkelis "atidarytas" popieriuje jau 5 metus.
Pakanka nekalto IT sistemos sutrikimo (ant sienos liktų tik pakabinti lentelę "sboj sistemy") ar pradėti kokio nors Uosininkų tilto per Vilnelę apžiūros darbus.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąŠiaip ir Lietuvos valdžia galėjo kaip nors reaguoti į lietuviškų mokyklų Gudijoje uždarymą
- už lietuviškos mokyklos Gervėčių - Rimdziūnų krašte panaikinimą galėjo uždaryti Lavoriškių / Kotlovkos pasienio punktą
- už Pelesos lietuviškos mokyklos panaikinimą galėjo uždaryti Šalčininkų / Benekainių pasienio punktą
Comment
-
Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimąDėl krovinių mes nesam niekuo įsipareigoję dėl Kaliningrado. Dėl keleivių taipПТН ПНХ
«Русский военный корабль, иди нахуй!»
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Bent Druskininkų ir Šalčininkų pasienio punktus galima būtų uždaryt. Kaliningrado tranzitui jų nereikia. Kad pastovės visi didesnėse eilėse kituose punktuose - jų bėdos.ПТН ПНХ
«Русский военный корабль, иди нахуй!»
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimąBent Druskininkų ir Šalčininkų pasienio punktus galima būtų uždaryt.
https://gpk.gov.by/situation-at-the-border/
Dauguma jų turbūt važiuos link Lenkijos tokiems srautams nepritaikytais keliais.
Comment
-
Parašė manometras Rodyti pranešimą
Manai, prityrę tų bėdų jie patys sumažintų srautus, tiek daug nebevežtų ir tiek nebevažiuotų per Lietuvą?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Važiuotų. Ir teisiškai nepažeistume kažkadaise mums primestų įpareigojimų. Bet signalas būtų aiškus visoms pusėms.ПТН ПНХ
«Русский военный корабль, иди нахуй!»
Comment
-
Parašė manometras Rodyti pranešimą
Tai jeigu vis tiek važiuos, tai vis tiek visas, dėl Lenkijos punktų uždarymo padidėjęs, srautas turės būti perleistas per Lietuvą. Lietuvos punktams ar punktui padaugės darbo su jais, apkrova keliams ir pan.
Tai gal ir lenkams reikėjo paskaičiuot, kad padidės apkrova keliams prie to vieno punkto ir neuždarinėt? Čia juk ne tame klausimas...
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
Jei Baltarusijoje veikė lietuviškos mokyklos, tai man nelabai suprantama ką ten iki šiol veikė tie lietuviai. Greičiausiai jos uždarytos buvo net ne dėl kažkokių politinių tikslų, o kokiam kaime užsibaigė tokias mokyklas galinčių lankyti lietuviškai kalbantys vaikai. Jei Lietuva dėl tokių dalykų pradėtų protestuoti, juolab uždarinėti sieną, tai būtų sukurtas pretekstas kad ir Lietuvoje negalima uždarinėti tautinių mažumų mokyklų, kas būtų visiška nesąmonė. Ne kažkokia lietuviška kaimo mokykla su 50 mokinių kažkur Baltarusijoje svarbu Lietuvai, o tai, kad pačioje Lietuvoje būtų panaikintos trautinių mažumų mokyklos, kurios užkerta kelią tautinių mažumų vaikų pilnavertei integracijai ir skatina segregaciją. Negali tokiose mažose šalys kaip Lietuva būti tautinių mažumų mokyklų, jų nebūna ir didesnėse šalyse, Latvija ir Estija jų jau atsisakė, o mes trypčiojame greičiausiai dėl galimos neigiamos Lenkijos reakcijos.
Baltarusijos lietuviai - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
Belorusijos Pelekų kaimo autochtonai lietuviai prie bažnyčios, 1999 m.
„Lietuvių kalbos salos“ – nedideli plotai už Lietuvos ribų, kuriuose kalbama lietuviškai. Jie yra sąlygiškai arti sienos su Lietuva, tačiau iš visų pusių atskirti kitakalbių (lenkų, latvių arba baltarusių).
Baltarusijoje lietuviškai kalbančių daugiausia apie Apsą, Gervėčius, Lazūnus, Varanavą, Rodūnią. Toliausiai nutolusi lietuvių kalbos sala yra Zasečiai (Засеть) netoli Zietelos. Pasienyje su Lenkija lietuviškai kalbama apie Punską, Seinus, Suvalkuose. Latvijoje lietuviškai kalbama visų pirma Latgaloje. Toliausiai nuo Lietuvos kalbama Ciskodo apylinkėse netoli Rėzeknės.
Baltarusijos lietuvių šnektos sparčiai nyksta, daug kur lietuviškai temoka tik senoliai. Šios šnektos labai vertingos lingvistiniu požiūriu, nes dėl savo izoliacijos nuo didžiojo kalbos arealo jos yra išlaikiusios savitų, archajiškų ypatumų. Lenkijos lietuvių kalba nežymiai skiriasi nuo Lietuvos tarmių, Latvijos lietuvių šnektos mažai tyrinėtos.
- 6 patinka
Comment
-
Parašė manometras Rodyti pranešimąLietuva galėtų uždaryti pravažiavimus tiesiog iš solidarumo su Lenkija (arba / ir dėl analogiško lukašenkijos elgesio Baltarusijos lietuvių atžvilgiu), jeigu nebūtų įsipareigojusi ruskynui rūpintis Kaliningradu.Dabartinėje situacijoje, matyt, dėl tokių Lietuvos veiksmų kiltų didesnis spaudimas Lietuvai, tai bus tas kaliapsas ir niekas nieko nedarys. Latvija, Estija, Lankija gali dartyti ką nori su savo sienom, o Lietuva - ne? Tai aš ir vadinu “Lietuva neturi sienų su sau priešiškomis Rytų šalimis”.-
Comment
-
Dokumentinis filmas apie dabar naikinamą priešpaskutinę lietuvių kalbos salą, etnografiškai įdomų Pelesos (ne Pelėsos kaip rašo kai kurie beraščiai) kaimą.
Senas reportažas. Matosi kas gyena tuose kaimuose, kurie niekuo nesiskiria nuo kokių Zervynų, Marcinkonių ar Kabelių. Dar vienas reportažas.
Lietuviška mokykla Pelesoje buvo paskutinis centras visos buvusios lietuviškos srities su Lyda ir besitęsusios iki Bokštų (Bakšty), Lazūnų (Lazduny) bei Zietelos (Zabalac).
Lietuviška bažnyčia (pastatė lietuviai, matosi dokumentiniame filme aukščiau). 1991 M. reikėjo gal su belarusais sutarti, kad Pelesą priskirtų Lietuvai, gal mainais į kokį belarusišką pakraštį iš Lietuvos sienos pusės. Žinoma, tada kiltų daug įžūlumo, belarusams gviešiantis Druskininkų, Šalčininkų ar kokių Švenčionių, bet reikėjo bent pamėginti. Galiausiai, gal būtų pavykę išsipirkt kelias seniūnijas už vieną-kitą milijoną dolerių kompensacijos (tai būtų mūsų Mažoji Aliaska), bet lietuviškos apylinkės gyventų Lietuvoje, šiuo metu dar ir Europos Sąjungoje, kaimas būtų kompleksiškai atnaujintas ir klestintis.
Kryžiuočiams nuslopinus Didįjį prūsų sukilimą, dab. Pelesos kaime ir jo apylinkėse Traidenio leidimu apsigyveno kažkiek į LDK teritoriją pasitraukusių to sukilimo dalyvių su šeimomis (karo pabėgėlių prūsų bei LDK kariuomenės XIII–XIV a. į Lietuvą parsivestų karo belaisvių skalvių lingvistinis substratas lėmė savitos lietuvių k. Pelesos šnektos susiformavimą; plg., su Pelesos parapija besiribojančių baltarusiakalbių parapijų gyventojai pelesiškius iki šiol pravardžiuoja barciakais (blrs. барцякі), t. y. „bartais“).
Pelesa (ar Sena Pelesa) rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1553 m. kaip parapijos centras.[3] Dabartinis Pelesos kaimas, kurio pradžia siekia bent jau XIII a. II pusę, vietos gyventojų iki pat XX a. vadintas „Barčėkų“ (t. y. 'Bartų') Pelesa“, − taip jį atskiriant nuo artimoje kaimynystėje, Pelesos pakrantėje nežinia kuriais laikais įsikūrusio Senos Pelesos kaimo. Nuo 1637 m. šaltiniuose minima ir Pelesos vaitystė (Lietuvos didžiojo kunigaikščio žemių valda), kuri iki XVIII a. pab. (?) kartu su gretima Skalvių ir dar 2 vaitystėmis sudarė vadinamąją Bartų seniūniją.
1890 m. lietuviai sudarė 82 proc. Pelesos ir jos artimiausių apylinkių gyventojų (1421 iš 1723). XIX a. minimas Pelesos kaimas ir du palivarkai Lydos apskrities Rodūnios valsčiuje.[4]
1918–1919 m. kone visi karinei tarnybai tinkami Pelesos vyrai išėjo su ginklu rankoje ginti atsikuriančios Lietuvos valstybės;[5] po II pasaulinio karo pasaulinio karo apie Pelesą kurį laiką veikė Lietuvos partizanų Kazimieraičio rinktinė (jai priklausė ir kai kurie pelesiškiai).
1951 m. sukurtas Pelesos kolūkis buvo vienas lietuviškiausių visoje Baltarusijos TSR; 1975–1976 m. vietos valdžia, siekdama paspartinti pelesiškių slavėjimą, Pelesos kolūkio žemes išdalino gretimiems baltarusiškiems kolūkiams. Maždaug tuo pat metu vieno iš tų kolūkių administracija Pelesos gyventojams ėmė drausti viešai kalbėti lietuviškai (nepaisantiems šio draudimo buvo skiriamos piniginės baudos)[6].
1970 m. Pelesoje buvo 340 gyventojų (įskaitant 35 nelietuvius), 1986 m. – 253 gyventojai.
1979 m. lietuvių k. Pelesos šnektą tyrinėjo garsus rusų kalbininkas V. Toporovas.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąJei Baltarusijoje veikė lietuviškos mokyklos, tai man nelabai suprantama ką ten iki šiol veikė tie lietuviai. Greičiausiai jos uždarytos buvo net ne dėl kažkokių politinių tikslų, o kokiam kaime užsibaigė tokias mokyklas galinčių lankyti lietuviškai kalbantys vaikai. Jei Lietuva dėl tokių dalykų pradėtų protestuoti, juolab uždarinėti sieną, tai būtų sukurtas pretekstas kad ir Lietuvoje negalima uždarinėti tautinių mažumų mokyklų, kas būtų visiška nesąmonė.
Ne kažkokia lietuviška kaimo mokykla su 50 mokinių kažkur Baltarusijoje svarbu Lietuvai, o tai, kad pačioje Lietuvoje (...).
VIs dėlto mokyklos Gervėčiuose - Rimdžiūnuose bei Pelesoje buvo panaikintos tik dėl politijnių motyvų.
Mokinių skaičius niekuo dėtas, nes mokymą lietuviškai finansavo Lietuvos Respublika. įskaitant mokytojų keliones ir pragyvenimą.
Tą pačią dieną buvo nuspręsta uždaryti ir lenkiškos mokyklos Gardine bei Volkovyske, kur nepritempsi "mokinių skaičiaus trūkumo".
Klausimas kaip Lietuvos valdžia reagavo į sutarties laužymą ir ar išvis reagavo.
Gal pasienio punktų uždarymas dėl mokyklų uždarymo būtų per stipru Tačiau į Baltarusijos tautinių mažumų atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų grubų sulaužymą ebuvo deramai reaguota.
Rugpjūtį vangioje vasaros atostogų atmosferoje buvo pora straipsnių spaudoje ir Seimo rezoliucija
Seimas apgailestauja, kad pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusius Baltarusijos švietimo kodekso pakeitimus visose šalyje veikiančiose mokyklose mokymas gali vykti tik baltarusių arba
rusų kalbomis ir kad Baltarusija 2022 m. rugsėjo 15 d. vienašališkai nutraukė tarpvalstybinio bendradarbiavimo švietimo srityje susitarimą su Lietuva.
https://alkas.lt/2022/09/27/seimas-p...baltarusijoje/
Apie atsakomąsiais priemones (aišku, ne keičiant baltarusių švietima Lietuvoje, o kitomis priemonėmis) irgi nesigirdėjo..
Comment
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą
Žiauriai NUSIŠNEKI. Mokyklos Belarusijoje veikė, nes ten istoriškai etnografinė Lietuva. Pažiūrėk žemėlapius kitąpus Lietuvos-Gudijos sienos - visi kaimukai turi lietuviškus pavadinimus, ten gyvena katalikai, tiesiog didžioji dalis jų sugudėjo ir sulenkėjo.
Parašė Romas Rodyti pranešimąKlausimas kaip Lietuvos valdžia reagavo į sutarties laužymą ir ar išvis reagavo.
Gal pasienio punktų uždarymas dėl mokyklų uždarymo būtų per stipru Tačiau į Baltarusijos tautinių mažumų atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų grubų sulaužymą ebuvo deramai reaguota.Paskutinis taisė Eidvis; 2023.02.13, 12:43.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Alfas Vingys Rodyti pranešimąTai net ne dėl sugudėjimo, bet kad išmirs tie kaimai, kaip ir Lietuvoje ištuštėja ar kitose šalyse.
Teko skaityti belorusų straipsnius, kad Pelesoje ir Rimdžiūnuose lietuviškose mokyklose PUSĖ mokinių buvo belorusai, nes Lietuva patrauklesnė emigruot. Panašiai kaip prestižinėje Rygos lietuvių mokykloje pusė mokinių yra latviai. Tai faktiškai lietuvybė nebūtinai traukėsi, bet gal net plėtėsi dėka baltarusių vaikų įtraukimo.
Lietuvišką kultūrą ir kalbą reikia ne „išlaikyti“, bet plėsti. Non progredi est regredi.
Parašė Alfas Vingys Rodyti pranešimąTeko girdėti, kad toms mokykloms buvo pasiūlyta visa apimtim persikraustyt į Lietuvą, duodant net gyvenimą bendrabučiuose Alantoje, bet jie atsisakė
- 1 patinka
Comment
-
Mūsų tautai prarasti Pelesą ir Gervėčius kaip etnines teritorijas, būtų labai gaila. Iš tikrųjų tarp lietuvių ir baltarusių tautų, iki 1945 m. praktiškai niekada nebuvo jokios aiškiai nubrėžtos politinės sienos, kokia yra dabar (šimtmečiai LDK, ATR, carinės rusijos, Lenkijos valdymo - sienos čia nebuvo), dėl to ir yra tokios salos, pusiasaliai, mišrios vietovės ir mišrūs kaimai (nubrėžti sieną/ribą tarp tuometinių respublikų, kuri tobulai atitiktų etnines ribas, čia net 1945 m. nebuvo įmanoma). Palyginimui, mūsų siena su Latvija yra labai sena ir tautinė riba ties ja yra labai seniai nusistovėjusi. Siena su Baltarusija nauja, ir etninė riba formuojasi būtent dabar. Lietuvoje atsidūrę baltarusiški kaimai lietuvėja, Baltarusijoje atsidūrę lietuviški kaimai baltarusėja ar gal netgi labiau rusėja. Po kokių 100 metų etninė riba turbūt +/- atitiks sieną. Tik gaila, kad prarasim vietoves, kurios buvo lietuviškos dar taip neseniai.Paskutinis taisė Tomizmas; 2023.02.14, 22:17.Snowflakes will attack U <3
- 1 patinka
Comment
-
Gudai sugalvojo, kaip "nubausti" Lenkiją už Bobrovnikų (Bobrowniki) / Bierastavicos muitinės uždarymą. Lenkijos vežėjų automobiliais galės įvažiuoti į Gudiją tik per Lenkijos-Gudijos pasienį, kur dabar liko tik viena muitinė krovininiam ir viena - lengvajam transportui.
Jei tai būtų 2013 metai, gal tai kam nors ir būtų įdomu, o dabar lenkai, lietuviai ir kitų ES šalių vežejai turi įdomesnių krypčių nei stovėti kelias dienas ant BY sienos ir atkabinti puspriekabę artimiausiame terminale Gudijos teritorijoje.
Naša niva 2023.02.17
Месть за Бобровников. Польскому грузовому транспорту ограничат въезд в Беларусь https://m.nashaniva.com/ru/articles/310629/
Comment
Comment