Parašė mantasm
Rodyti pranešimą
Jeigu „DnbNord“ bankas (dabar virtęs „Luminor“ banku) įvykdė ministerijos pageidavimą be ginčų, tai „SEB bankas“ atsisakė atskleisti savo kliento duomenis. Tada Teisingumo ministerija kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą. Ir jo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič nurodė bankui duomenis pateikti. Nežinau, ar tokiam teisėjos aplaidumui turėjo įtakos kompetencijos stoka, ar V. Bavėjano persona, šmėžuojanti šalia jo žmonos kuruojamo prašymo.
Teisėja net nepasivargino kreiptis į banką pasiaiškinti, kodėl šis nevykdo ministerijos prašymo. Ji neatsižvelgė, apie kokį asmenį kalbama. Teisinės pagalbos sutarties, bent jau 7 ir 19 straipsnių, bylą nagrinėjusi teisėja arba neatsivertė, arba neįdėmiai perskaitė, nes baltarusiai 7 straipsnio nevykdė, nenurodydami bylos pavadinimo nei nusikaltimo sudėties, o pagal 19 straipsnį Lietuva galėjo atsisakyti tenkinti jų prašymą kaip prieštaraujantį mūsų valstybės principams. Teisėjai nekilo klausimas, iš kur baltarusiai taip tiksliai žino, kokiame banke koks pilietis turi sąskaitą, kodėl teisinės pagalbos prašymas toks detalus: „pateikti piniginių lėšų judėjimą nuo 2007 metų – iki šio laiko laikotarpiu, su pajamų ir išlaidų operacijų detalizacija“.
Teisėja net nepasivargino kreiptis į banką pasiaiškinti, kodėl šis nevykdo ministerijos prašymo. Ji neatsižvelgė, apie kokį asmenį kalbama. Teisinės pagalbos sutarties, bent jau 7 ir 19 straipsnių, bylą nagrinėjusi teisėja arba neatsivertė, arba neįdėmiai perskaitė, nes baltarusiai 7 straipsnio nevykdė, nenurodydami bylos pavadinimo nei nusikaltimo sudėties, o pagal 19 straipsnį Lietuva galėjo atsisakyti tenkinti jų prašymą kaip prieštaraujantį mūsų valstybės principams. Teisėjai nekilo klausimas, iš kur baltarusiai taip tiksliai žino, kokiame banke koks pilietis turi sąskaitą, kodėl teisinės pagalbos prašymas toks detalus: „pateikti piniginių lėšų judėjimą nuo 2007 metų – iki šio laiko laikotarpiu, su pajamų ir išlaidų operacijų detalizacija“.
Comment