Diskusijos apie Baltarusijos santvarką ir ekonomiką

[Eidvis]

Man šie du niuansai paminėti podkastuose sukėlė klausimų:
1) 2020 m. protestuose nebuvo ES vėliavų, nors Ukrainos 2014 m. protestuose buvo pilna ES vėliavų.
2) Baltarusijos opozicija esą turi šiokių tokių vilčių dėl Maskvos, iki karo netgi su Putinu siejo viltis. Gali būti, kad jie sieja kitokią Baltarusiją su kitokia Rusija.

Tarsi šalis dar gerai neapsisprendusi kas ji tokia.

Ukrainos Maidanas kilo dėl to, kad Janukovičius, spaudžiamas Putino, atsisakė pasirašyti partnerystės su ES sutartį. Tai kaip ir suprantama dėl ko Maidane buvo ES vėliavų, tai buvo protestas kuria kryptimi Ukraina turi eiti - vakarų ar rytų. Baltarusijos 2020 m. protestai buvo visai kito pagrindo - tai buvo ne už vakarus ar rytus, o už laisvą ir demokratinę Baltarusiją, o vėliavos ten buvo balta-raudona-balta, kas yra istorinė Baltarusijos vėliava, o ne ta oficiali dabartinė, kuri yra sovietinė. Nors protestai Baltarusijoje buvo už demokratiją, laisvę ir Baltarusijos identitetą, tačiau aišku galiausiai tai reiškia vakarietiškas vertybes, tik opozicija bandė tos temos visais būdais vengti, kad neįsiutinti Putino, tik aišku tai nepadėjo. Putinas įsikišo ir tiesą sakant jis buvo tas esminis faktorius, kuris iš esmės ir nulėmė, kad Baltarusijoje revoliucija neįvyko. Kai valdininkai masiškai pradėjo prisidėti prie protestuotojų, Baltarusijos propagandinėje TV nebeliko, kas laidas veda - į Baltarusiją atvyko Kremliaus pasiuntiniai, kurie nuo propagandos iki kariuomenės pastatė savus žmones ir davė visiems suprasti, kad jokie jų protestai nesuveiks. Kai revoliucija nesuveikė valdininkų tarpe, beliko gatvės protestus užgniaužti represijomis. Jeigu Baltarusijoje būtų buvus demokratija ir laisva žiniasklaida - be jokios abejonės jinai būtų pasisukus į vakarus ir man atrodo, kad tą būtų padarius netgi anksčiau, nei Ukraina. Putinas tą supranta, dėl to visais būdais mėgins tam užkirsti kelią.

[suoliuojantis]

Mes čia Baltijos šalyse, Lenkijoje ir UK kalbame, kad turim išjudinti Lukašenką, Putiną, bet realybėj kartais susidaro įspūdis, kad jie tikrai kaip uola. Lukašenkos neįveikė protestai, Rusijoje irgi kažkokia rimtis, beje Baltarusijai ES narystės nelabai nereikia (ir esu girdėjęs diskusijų, kad jiems Lietuvos, Latvijos narystės ES nėra sėkmės istorijos). Tarsi uodega vizgintų šunį.

Baltarusijos ekonomikos struktūra labai skirtinga nuo mūsų. Jie ją paveldėjo iš sovietmečio (prisimenu, kaip prieš eilę metų antilukašenkininkas baltarusis ir tas pasakė: nu nepyk, bet Lietuvos pramonė palyginus su Baltarusijos tai kustarnyj promysel , kaip maždaug garažinės dirbtuvės prieš modernų fabriką). Ir gerai, kad mes tokios nepaveldėjom. Ir nėra tiesa, kad jų pramonė labai stipri. O eilinis baltarusis, jei ne smegenim, tai užpakaliu jaučia, kad tokia ekonomika gali išgyventi tik komplekse su Rusija (pigios žaliavos ir rusiška rinka). Todėl net ir Minsko Integralo (didelė elektronikos gamykla) net ne eilinis darbininkas supranta, kad įmonė gali išgyventi tik tiek kiek rusų kariškiai ir spec. tarnybis jų įrangos pirks. Kaip ir Minsko MKZT (Minskij zavod koliosnych tiagachei) vadovai ir inžinieriai supranta, kad jie išgyvens tik tiek kiek rusai pirks jų mašinas Topoliams ir Iskanderams vežioti. Todėl daug kam ten gal ir nėra mūsų kelias sėkmės istorija, nes jaučia, kad jie vis tiek nepakartotų

[R.D.]

Per Neredaguota teko klausyti apie Baltarusiją. Įpūdį paliko Irmanto Meliano mintys.
Man šie du niuansai paminėti podkastuose sukėlė klausimų:
1) 2020 m. protestuose nebuvo ES vėliavų, nors Ukrainos 2014 m. protestuose buvo pilna ES vėliavų.
2) Baltarusijos opozicija esą turi šiokių tokių vilčių dėl Maskvos, iki karo netgi su Putinu siejo viltis. Gali būti, kad jie sieja kitokią Baltarusiją su kitokia Rusija.
Tarsi šalis dar gerai neapsisprendusi kas ji tokia. Sutinkam, kad ES išsivystymas yra svajonė, netgi Lietuvos ir Lenkijos, bet nejaugi jie nori tą išsivystymą pasiekti alternatyviais būdais, nežinau koks jų mąstymas.
P.S. nesakau, kad čia už gryną pinigą priimu, galbūt Baltarusija pati yra viena sudėtingiausiai suvokiamų Europos šalių, kuo daugiau lendi tuo daugiau medžių, daug visokių niuansų, nėra šalis Rusijos gubernija, bet ir neturi ryškių apčiuopiamų Ukrainos savybių dėl ES integracijos.

Tai ką jūs sakote, nėra kažkas naujo ir nežinomo. Baltarusijos valstybingumo istorija, jos raidos kelias yra kiek kitokio vektoriaus negu ES šalių ar tos pačios Ukrainos. Tai savotiškas konsensusas, kiti sakytų, kad "socialinis kontraktas" su Agrofiurerių, nors pasirinkimo sudaryti tokį "kontraktą" jie jokio neturėjo, neturi ir neturės, nes tauta nesusiformavo, tik jos apraiškos, tautinio judėjimo menka mimikrija. Baltarusija save visada pristatė kaip mediatorių tarp Rusijos ir ES, kaip neutralią, ala Šveicariją, tik be laikrodžių ir bankų, o su bulvėm ir traktoriais. Šalis pakankamai izoliuota su poslinkiu į rytus. Agrofiureris tautai pardavinėjo neutralitetą kaip didį geopolitinį pasiekimą. Didžioji dauguma tos valstybės gyventojų negalvoja taip kaip mes ar lenkai, ar ukrainiečiai, o tai atsiliepia ir valstybingumo projekcijoje. Antai apklausos rodo, kad dauguma ten nesiorientuoja į ES, o yra daugiau prorusiški. Rusija ten suprantama masių akyse kaip didysis brolis, kuris gali padėti problemai esant, todėl ir protestai buvo ne už vakarėjimą tipo Maidano tipo, o už tiesiog nusibodusį Agrofiurerį. Tai kažkiek primena Rusija, kur įsivazduojama, kad viso ko blogybė yra Putinas, nors "kolektyvinis Putinas" yra dar baisesnis. Toji nedidelė dalis visuomenės, kuri mato save kaip integralią vakarų dalį, tipo progresyvus IT sektorius ar ten šiaip ne gamyklų darbuotojai, seniai pabėgo (kurie galėjo). Puikus pvz. nesenas Jurij Dud filmas apie Baltarusių emigraciją po protestų, kuomet pagyvenusi moteris, bėgusi nuo smurto, represijų, sėdi Lenkijoje ir projektuoja viziją, kad Baltarusija (jos matymu) būtų nei Rusija, nei ES šalis, o pati sau... Provakarietiškų, kurie matytų save ES sudėtyje arba bent jau labai toli nuo Rusijos ten nėra daug. Dalį tokių matėte protestuose, vėliau pabėgusius Vilniuje, o daugumai gerai ten, tik savaitgalį reikia palėkti į IKEA ir Akropolį.
Dar daugiau, ko nenori matyti matyti (tiksliau - apsimesti nematančiais) mūsų politikai ir palaikę Baltarusijos protestus - ten nėra jokios realios politinės jėgos, galinčios pasiūlyti alternatyvą dabartiniam keliui, nes ji tiesiog sunaikinta. Jos apraiškos - Tichanauskaja, kurios vyras vatnikas Krym-našistas arba tas Babarika „Belgazprombank“ vadovas. Taip, jie galėtų laimėti rinkimus, bet tai ne koks Latuško, tai ne vakarietiško požiūrio žmonės.
Iš asmeninės patirties. Teko man savo laiku bendrauti su ne vienu baltarusių istoriku ar archeologu. Taigi, kai pas mus yra prestižo reikalas ir bendra norma nuvažiuoti į kokį vakarų universitetą, dalyauti konferencijoje, užmegzti ryšius, būti bendram akademinio pasaulio tinkle, jausti gyvenimo pulsą, tai ten didelis pasiekimas nuvažiuoti į Maskvą, MGU (Lomonosovą). Patys spręskite.

Toks trumpas LRT tekstas apie tas problemas: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...ija-ne-imanoma

[Sapiensys]

Didžioji dauguma tos valstybės gyventojų negalvoja taip kaip mes ar lenkai, ar ukrainiečiai, o tai atsiliepia ir valstybingumo ...[/URL]

nežinau, kodėl man čia norisi pakarksėti ir prisikarksėti, bet realiai dabar niekas net nenutuokia, kokį elektoralinį šoką teks pergyventi ukrainietiško valstybingumo nešiotojams po Ukrainos laimėjimo kare (kad laimės tai aš tikiu). Galų gale lietuvius irgi traiškė tiesiog už tai kad jie lietuviai, bet tai jiems nesutrukdė 1992-ais prabalsuoti taip, kaip prabalsavo. Ukrainietiškas neabejotinai pripažintas anti-rusiškumas man visvien atrodo kažkoks paradoksalus.

P.S. su bendru posto patosu aš sutinku. Aš gal kai kurias vietas net labiau sutirštinčiau, mat be sąmoningo ar pusiau-sąmoningo baltgudžių prorusiškumo dar yra pilnai pasąmoninis jų pro-rusiškumas ir jis ten pas juos visuose sluoksniuose ir jie patys jo net nefiksuoja.

[Elis]

nežinau, kodėl man čia norisi pakarksėti ir prisikarksėti, bet realiai dabar niekas net nenutuokia, kokį elektoralinį šoką teks pergyventi ukrainietiško valstybingumo nešiotojams po Ukrainos laimėjimo kare (kad laimės tai aš tikiu). Galų gale lietuvius irgi traiškė tiesiog už tai kad jie lietuviai, bet tai jiems nesutrukdė 1992-ais prabalsuoti taip, kaip prabalsavo. Ukrainietiškas neabejotinai pripažintas anti-rusiškumas man visvien atrodo kažkoks paradoksalus.

Jau kažkur esu sakęs, kad jeigu komunistų partija būtų išlikus legali (ne LDDP nukastruoti "komunistai", o tokie brežnevistai kokie išliko Rusijoje ar net toje pačioje Ukrainoje iki Maidano) tai riebiais 90-aisiais jie laisvai būtų po 10-15% balsų rinkę. Toje pačioje Čekijoje jie tik pernai iškrito iš parlamento. O LDDP buvo laikomi, na, ne komunistais, ir tokiais jie toli gražu nebuvo pagal ekonominę ir politinę logiką su visom privatizacijom ir akivaizdžia pro-ES ir pro-NATO kryptimi. O mūsų sausio 13-oji toli gražu nebuvo tokio lygio visuomenę veikiantis įvykis kaip karas Ukrainoje su tūkstančiais aukų, tai dėl Ukrainos visuomenės bent artimiausiems keliems dešimtmečiams būčiau optimistiškesnis, nebent po karo vėl pasikartos 90-ųjų krachas.

Tai ką jūs sakote, nėra kažkas naujo ir nežinomo. Baltarusijos valstybingumo istorija, jos raidos kelias yra kiek kitokio vektoriaus negu ES šalių ar tos pačios Ukrainos. Tai savotiškas konsensusas, kiti sakytų, kad "socialinis kontraktas" su Agrofiurerių, nors pasirinkimo sudaryti tokį "kontraktą" jie jokio neturėjo, neturi ir neturės, nes tauta nesusiformavo, tik jos apraiškos, tautinio judėjimo menka mimikrija. Baltarusija save visada pristatė kaip mediatorių tarp Rusijos ir ES, kaip neutralią, ala Šveicariją, tik be laikrodžių ir bankų, o su bulvėm ir traktoriais. Šalis pakankamai izoliuota su poslinkiu į rytus. Agrofiureris tautai pardavinėjo neutralitetą kaip didį geopolitinį pasiekimą. Didžioji dauguma tos valstybės gyventojų negalvoja taip kaip mes ar lenkai, ar ukrainiečiai, o tai atsiliepia ir valstybingumo projekcijoje. Antai apklausos rodo, kad dauguma ten nesiorientuoja į ES, o yra daugiau prorusiški. Rusija ten suprantama masių akyse kaip didysis brolis, kuris gali padėti problemai esant, todėl ir protestai buvo ne už vakarėjimą tipo Maidano tipo, o už tiesiog nusibodusį Agrofiurerį. Tai kažkiek primena Rusija, kur įsivazduojama, kad viso ko blogybė yra Putinas, nors "kolektyvinis Putinas" yra dar baisesnis. Toji nedidelė dalis visuomenės, kuri mato save kaip integralią vakarų dalį, tipo progresyvus IT sektorius ar ten šiaip ne gamyklų darbuotojai, seniai pabėgo (kurie galėjo). Puikus pvz. nesenas Jurij Dud filmas apie Baltarusių emigraciją po protestų, kuomet pagyvenusi moteris, bėgusi nuo smurto, represijų, sėdi Lenkijoje ir projektuoja viziją, kad Baltarusija (jos matymu) būtų nei Rusija, nei ES šalis, o pati sau... Provakarietiškų, kurie matytų save ES sudėtyje arba bent jau labai toli nuo Rusijos ten nėra daug. Dalį tokių matėte protestuose, vėliau pabėgusius Vilniuje, o daugumai gerai ten, tik savaitgalį reikia palėkti į IKEA ir Akropolį.
Dar daugiau, ko nenori matyti matyti (tiksliau - apsimesti nematančiais) mūsų politikai ir palaikę Baltarusijos protestus - ten nėra jokios realios politinės jėgos, galinčios pasiūlyti alternatyvą dabartiniam keliui, nes ji tiesiog sunaikinta. Jos apraiškos - Tichanauskaja, kurios vyras vatnikas Krym-našistas arba tas Babarika „Belgazprombank“ vadovas. Taip, jie galėtų laimėti rinkimus, bet tai ne koks Latuško, tai ne vakarietiško požiūrio žmonės.
Iš asmeninės patirties. Teko man savo laiku bendrauti su ne vienu baltarusių istoriku ar archeologu. Taigi, kai pas mus yra prestižo reikalas ir bendra norma nuvažiuoti į kokį vakarų universitetą, dalyauti konferencijoje, užmegzti ryšius, būti bendram akademinio pasaulio tinkle, jausti gyvenimo pulsą, tai ten didelis pasiekimas nuvažiuoti į Maskvą, MGU (Lomonosovą). Patys spręskite.

Toks trumpas LRT tekstas apie tas problemas: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...ija-ne-imanoma

Su šita analize būčiau linkęs sutikti jeigu ji būtų parašyta iki vasario 24-osios, tas naivumas tarp baltarusių apie Rusiją tikrai egzistavo. O bet tačiau, invazija į Ukrainą yra tokio mąsto įvykis, kad daugybės žmonių nuomonę elementariai pakeitė. Net Lietuvoje teko pažinti vatnikų ar "neutraliųjų", kurie po vasario 24-osios nuoširdžiai pradėjo nekęsti Putino. O dėl Baltarusijos- tiek iš ten dar likusių pažįstamų pasakojimų, tiek iš to, kas vyko kai dar buvo bandoma užimti Kijevą susidariau įspūdį, kad apie Putiną nuomonės kardinaliai pasikeitė. Su Z mojuojančių ten mizeris, o iki balandžio vis ėjo pranešimai, kaip BČ darbuotojai sabotuoja bėgius prie Ukrainos sienos. Viena iš priežasčių, kodėl tarakonas nedrįso siųsti savo armijos panašu ir buvo baimė, kad baltarusių kariai elementariai sukils. Ne tik dėl to, kad daugeliui baltarusių ukrainiečiai elementariai yra kultūriškai ir "dvasiškai" artimesnė tauta, bet ir dėl to, kad karas galutinai visiems parodė, kad chuilo Baltarusija yra naudinga tik kaip karinis placdarmas ir jokios "slavų brolystės" nėra.

[Sapiensys]

LDDP buvo laikomi, na, ne komunistais, ir tokiais jie toli gražu nebuvo pagal ekonominę ir politinę logiką su visom privatizacijom

juk ne apie politologines doktrinas aš kalbu, o apie valstybingumo suvokimą; vietoj jo buvo grupiniai buv. kom. partijos instinktai, kuriuos tik po 2017-ų sukilimo gal persvėrė pilietinė/nacionalinė darbotvarkė (to jie kol kas neturėjo progos pademonstruoti ar įrodyti). Ko troško lietuviškos masės konkrečiai 1992-ais aš atsimenu miglotai. Matyt motyvavo, kad "pro-rusiškumas = išgyvenimas". Nu bent jau gerai, kad Maskva jau neasocijavosi su pertkeliumi.

ir akivaizdžia pro-ES ir pro-NATO kryptimi.

kada tas "akivaizdumas" atsirado ar būtina priminti? Anaiptol jis nebuvo instinktyvus; kai galiausiai atsirado pro-atlantinė LDDP kryptis (bent jau pradžioj) ji buvo paviršutiniška ir kažkokia tai atsitiktinė. Toks pat buvo ir LDDP elektoratas. Viskas, ką iš jų 2003-ais galiausiai sugebėjo išspausti lietuviškoji politinė klasė "proškių akcijos" pagalba - tai tų masių neutralumas euro-atlantinei integracijai (beje, kaip tik tada, kad ir trumpai, Paksas suvaidino savo Zelenskio rolę: iš populisto laikinai tapo 'valstybininku').

O mūsų sausio 13-oji toli gražu nebuvo tokio lygio visuomenę veikiantis įvykis kaip karas Ukrainoje su tūkstančiais aukų, tai dėl Ukrainos visuomenės bent artimiausiems keliems dešimtmečiams būčiau optimistiškesnis, nebent po karo vėl pasikartos 90-ųjų krachas.

čia sutinku; jų 2022-uosius nebent galima būtų lyginti su mūsų 1920-aisiais pagal implikacijų masinei sąmonei apimtis. Skirtumas: Sleževičiaus kabineto tauta nerinko, o tuo tarpu Zelenskį kolektyviai atnešė ant rankų. Elektorato numylėtinis iš oligarichinio "pacifisto" virsta Tėvynės išlikimo garantu, priešas akivaizdesnis nei bet kada, bet masės tiesiog egzistuoja "išgyvenimo režimu" ir negali sau leisti net "tapatybės krizės". Įdomu - kaip toliau jiems viskas susižais (tikiuosi ne per ciniškai).

[Elis]

juk ne apie politologines doktrinas aš kalbu, o apie valstybingumo suvokimą; vietoj jo buvo grupiniai buv. kom. partijos instinktai, kuriuos tik po 2017-ų sukilimo gal persvėrė pilietinė/nacionalinė darbotvarkė (to jie kol kas neturėjo progos pademonstruoti ar įrodyti). Ko troško lietuviškos masės konkrečiai 1992-ais aš atsimenu miglotai. Matyt motyvavo, kad "pro-rusiškumas = išgyvenimas". Nu bent jau gerai, kad Maskva jau neasocijavosi su pertkeliumi.



kada tas "akivaizdumas" atsirado ar būtina priminti? Anaiptol jis nebuvo instinktyvus; kai galiausiai atsirado pro-atlantinė LDDP kryptis (bent jau pradžioj) ji buvo paviršutiniška ir kažkokia tai atsitiktinė. Toks pat buvo ir LDDP elektoratas. Viskas, ką iš jų 2003-ais galiausiai sugebėjo išspausti lietuviškoji politinė klasė "proškių akcijos" pagalba - tai tų masių neutralumas euro-atlantinei integracijai (beje, kaip tik tada, kad ir trumpai, Paksas suvaidino savo Zelenskio rolę: iš populisto laikinai tapo 'valstybininku').

Tikrai nenoriu vaidinti eksperto, nes aš tuo metu dar net gimęs nebuvau, bet ar ne prie Brazausko ir LDDP Lietuva 94-ais pateikė paraišką stojimui į ES?

Kad instinktyvaus pro-europietiškumo ir pro-atlantiškumo tarp daugelio lietuvių nebuvo aš sutinku, jo ir dabar nelabai buvo iki Rusijos invazijos, daug kas labiau atėjo iš noro turėti pilnas lentynas ir ekonomiškai gyventi kaip Vakarai. LDDP labiau lyginu su tuo, kas galėjo būti tuometinėje politinėje atmosferoje ne tik Lietuvoje, bet ir visoje post-socialistinėje Europoje. Ne viena šalis turėjo savo paksų ir karbauskių kurie sutraukdavo mases. Hell, iš naujųjų post-socialistinės Europos ES narių turbūt vienintelės Vengrija (ironiška) ir Slovėnija link to ėjo be didesnių nesąmonių. Latvijoje dar porą metų prieš įstojimą į ES visuomenės parama buvo 50/50, Slovakija riebiais 90-ais išvis buvo arti pavirtimo antra Baltarusija, o tokios kaip Ukraina taip ir pasiklydo savo kelyje ir į jį sugrįžo jau gerokai vėliau. LDDP buvo šikna, bet su ta šikna Lietuvai dar sakyčiau gerokai pasisekė.

[Ångstrom]

A.Lukašenka uždraudė Baltarusijoje kelti kainas

„Nuo spalio 6 dienos uždraudžiamas bet koks kainų kilimas. Uždraudžiamas! Nuo šiandien. Ne nuo rytojaus, o nuo šiandien. Kad per parą nepakeltų kainų“, – pareiškė jis per susitikimą su vyriausybės atstovais, atsakingais už ekonomikos reikalus.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...as-662-1942120

[Tomizmas]

Reikės Respublikos komentarus paskaityti, bus linksma. Netrūks liaupsinančių koks Batka geras tautos vadas ir ūkiškas, išmintingas, patriotiškas.

[mantasm]

On 4 August 2011 Ales Bialiatski was arrested under charges of tax evasion (“concealment of profits on an especially large scale”, Article 243, part 2 of the Criminal Code of the Republic of Belarus).^[7] The indictment was made possible by financial records released by prosecutors in Lithuania and Poland.^[8]

Kuri Lenkijoj valdžia tuo metu buvo?

[manometras]

Kuri Lenkijoj valdžia tuo metu buvo?

Donaldo Tusko Vyriausybė.

[DeSadas]

https://en.wikipedia.org/wiki/Ales_Bialiatski

Nobelio premija Bjaliatskiui. Čia ne šitas kurį Šimašius kažkada atidavė Lukašenkai?

p.s. šitas. Tiksliau ne perdavė, o talkino Baltarusijos prokuratūrai.

nei Simasius atidave nei ka.. o kazkoks klerkas durnas ar keli.

[Obi-Wan Kenobi]

O tai tuo metu Šimašius nebuvo Teisingumo ministru. Arba dar blogiau, buvo, bet "klerkas ar keli" darė, ką norėjo (tai, ko norėjo Baltarusijos žvalgyba)?

[DeSadas]

O tai tuo metu Šimašius nebuvo Teisingumo ministru. Arba dar blogiau, buvo, bet "klerkas ar keli" darė, ką norėjo (tai, ko norėjo Baltarusijos žvalgyba)?

Tu galvoji kad simasius ant tokiu popieriu pasirasineja? tiesiog tokiu metu buvo tokie istatytmai ir klerkai tiesiog automatiskai pasirasinejo ir isdavinejo info pagal tuo metu galiojusia sutarti tarp baltarusijos ir LT. Iskilus skandalui i viesuma, viskas buvo istaisyta.

[Aleksio]

Tu galvoji kad simasius ant tokiu popieriu pasirasineja? tiesiog tokiu metu buvo tokie istatytmai ir klerkai tiesiog automatiskai pasirasinejo ir isdavinejo info pagal tuo metu galiojusia sutarti tarp baltarusijos ir LT. Iskilus skandalui i viesuma, viskas buvo istaisyta.

Šimašius žinojo apie tokius įstatymus? - žinojo, nes dirbo teisingumo ministru, kuris privalo žinoti visus įstatymus. Jis padarė ką nors, kad tokie įstatymai būtų pakeisti? - nieko nepadarė.

[Arunasx]

Šimašius žinojo apie tokius įstatymus? - žinojo, nes dirbo teisingumo ministru, kuris privalo žinoti visus įstatymus. Jis padarė ką nors, kad tokie įstatymai būtų pakeisti? - nieko nepadarė.

Pilnai palaikau. Ministras ypač atsako už tokius tarpvalstybinius reikalus. Tai ne Bezdoniškio merui pateikti atsakymą. Kaip luzeris tada Šimašius pasielgė ir nereikia jo balinti.

[manometras]

Iš Minsko katalikų lukašistai atima raudonąją neogotikinę bažnyčią Minsko centre arba bent jau išvaro baltarusį jos kunigą.

[digital]

Šimašius žinojo apie tokius įstatymus? - žinojo, nes dirbo teisingumo ministru, kuris privalo žinoti visus įstatymus. Jis padarė ką nors, kad tokie įstatymai būtų pakeisti? - nieko nepadarė.

Būtent, kad po to įvykio ir pakeitė.

[manometras]

Lukašenka uždraudė Baltarusijos maisto eksportą, įskaitant eksportą į rusiją. Kai kuriems rusams maistas brangs.

[mantasm]

Pamenu buvo aiškinančių, kad Stribašiaus ministerija išduodama Beliackį Baltarusijai darė viską pagal įstatymo raidę. O po to jau buvo pataisyta. Tuo tarpu šiandien Delpyje:

Tos sutarties 7 straipsnyje nurodoma, jog su prašymu turi būti pateikiamas bylos, kurioje prašoma suteikti teisinę pagalbą, pavadinimas. Kadangi bylos dar nėra, tas pavadinimas nepateiktas. Atsakingi už vykdymą asmenys Lietuvoje nudavė to trūkumo nepastebėję.

Kitas to paties straipsnio punktas nurodo, kad turi būti aprašytas pavedimo turinys, o baudžiamųjų bylų atveju taip pat nusikaltimo sudėties aprašymas. Šito punkto baltarusiai taip pat neįvykdė. Teisingumo ministerija turėjo tą paraišką grąžinti atgal kaip neatitinkančią teisinės pagalbos sutarties sąlygų.

Galiausiai – ta teisinio bendradarbiavimo sutartis, kurią vykdė Teisingumo ministerija, turi 19 straipsnį: „Teisinė pagalba neteikiama, jei jos teikimas gali pakenkti Susitariančios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams“. Sutartis galioja nuo 1993 m., ir šiuo straipsniu rėmėsi baltarusiai, dangstydami generolą Vladimirą Uschopčiką nuo išdavimo Sausio 13-osios byloje. Jei mes gyvename pagal Konstituciją, tai A. Beliackio duomenų išdavimas prieštarauja mūsų pagrindiniams principams.

Dėl galimų tokio pobūdžio užklausų, kurios gali būti panaudotos politiniam susidorojimui, Lietuvos užsienio reikalų ministerija buvo įspėjusi atitinkamas institucijas. Kyla klausimas, ar įspėjimas buvo pamirštas, ar sąmoningai ignoruotas.

https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=91490933