Dėl baltarusių nežinau, bet iš ukraineičių ne vieno esu girdėjęs, kad Lenkija jiems patraukli tuo, kad lenkiškai ukrainietis labai greitai pramoksta ir nebereikia jaustis kažkokiu svetimu. Su lietuvių kalba švelniai pasakius sunkiau.
Su kai kuriais lenkais kartais kalbame ir susikalbame tiesiog savo kalbomis - ukrainiečių ir lenkų. Bet nepasakyčiau, kad baltarusiams Lenkijoje lengviau dėl kalbos. Su lenkais jie susikalbėti taip negali, nes dažniausiai ir savo baltarusių kalbos nemoka, o į rusų kalbą lenkai beveik nepereina. Skirtingai nuo lietuvių, kurie mielai kalba rusiškai, net jei ir nelabai moka
Švedijos IT paslaugų tiekėja azartinių lošimų operatoriams „Evolution“ (buv. „Evolution Gaming“) iki metų pabaigos tikisi įdarbinti virš 150 žaidimų vedėjų bei kortų maišytojų.
Čia toks IT sektorius? Nežinau ar tam reikia labai aukšto IQ...
Gali būti (nors šuolis keistas) bet Eurostat'e naujausi lietuvos duomenys yra už 2017 metus (kitų šalių yra ir naujesni bet palyginimui ėmiau tuos pačius).
Gal LRT ėmė visą J veiklą (Information and communication), kas 2017 metais buvo 3,64%, aš ėmiau tiksliausią galimą variantą 62-63 veiklą (Computer programming, consultancy, and information service activities). Skirtumas čia yra kad į J įtraukta dar ir telekomunikacija (interneto tiekėjai), radijo bei televizijos veikla bei audio ir video (filmų) kūrimas.
Gali būti (nors šuolis keistas) bet Eurostat'e naujausi lietuvos duomenys yra už 2017 metus (kitų šalių yra ir naujesni bet palyginimui ėmiau tuos pačius).
Gal LRT ėmė visą J veiklą (Information and communication), kas 2017 metais buvo 3,64%, aš ėmiau tiksliausią galimą variantą 62-63 veiklą (Computer programming, consultancy, and information service activities). Skirtumas čia yra kad į J įtraukta dar ir telekomunikacija (interneto tiekėjai), radijo bei televizijos veikla bei audio ir video (filmų) kūrimas.
Kaip bebūtų, Lietuva ES kontekste tikrai neblizga su IT parametrais. Arba silpna vidutiniokė arba Rumunijos ir panašios chebros draugijoje ties apačia.
2018 metais ir Rumunija atrodė geriau, 3,15% Lietuva prieš Rumunijos 3,74%. Tikrai keista kai tiek giriamės spaudoje kokie mes pažangūs, kiek gerų secialistų turim, tiek Vilnius, tiek Kaunas rengia, kiek IT paslaugų centrų ar šiaip IT įmonių priviliojam, kaip klesti startupai...
Tai daugmaž atitinka ir kitus IT parametrus, kaip kad visuomenės IT raštingumas, kompiuterio naudojimas, E-komercija ir t.t. Beveik visur esam labai nekažką. Tiesiog visokių Investuok Lietuvoje skleidžiamos PR žinutės apie tariamą išskirtinę Lietuvos pažangą ar imlumą IT tapo visuomenėje ir žiniasklaidoje priimtina norma. Taip yra iš dalies matyt todėl, kad žurnalistai yra tingūs ir netikrina informacijos ir atitinkamai jos neišpublikuoja. O nekritiška visuomenė priima tai kaip faktą. Tai ir galvojam, kad esam pirmūnai, kai esam atsilikėliai-vidutiniokai.
Tai daugmaž atitinka ir kitus IT parametrus, kaip kad visuomenės IT raštingumas, kompiuterio naudojimas, E-komercija ir t.t. Beveik visur esam labai nekažką. Tiesiog visokių Investuok Lietuvoje skleidžiamos PR žinutės apie tariamą išskirtinę Lietuvos pažangą ar imlumą IT tapo visuomenėje ir žiniasklaidoje priimtina norma. Taip yra iš dalies matyt todėl, kad žurnalistai yra tingūs ir netikrina informacijos ir atitinkamai jos neišpublikuoja. O nekritiška visuomenė priima tai kaip faktą. Tai ir galvojam, kad esam pirmūnai, kai esam atsilikėliai-vidutiniokai.
Tikrai taip, faktai kalba patys už save. Plius liūdina ne tik esama situacija, bet ir tendencijos, mažėja studijuojančių perspektyvią specialybę, jaunimas nori būtų vadybininkais ir influenceriais, bet ne mokytis matematikos...
Lietuvoje informacinių technologijų krypčių profesijos yra laikomos vienomis iš populiariausių, informacinių technologijų specialistų poreikis nuolat auga, daugeliui pavydą kelia ir jiems siūlomas darbo atlygis. Vis dėlto IT specialistai Lietuvoje sudaro vos 2,7 proc. visų dirbančiųjų ir tai yra gerokai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis (3,9 proc.). Informacinių ir ryšių technologijų srities absolventų skaičius Lietuvoje taip pat auga ganėtinai vangiai ir nesiekia ES vidurkio.
Pasak žurnalo „Kur stoti“ vyr. redaktorės Erikos Vaitkūnienės, peržvelgus visas valstybės finansuojamas studijų programas ir surikiavus jas pagal priimtųjų skaičių matyti, kad pirmose trijose vietose tiek universitetuose, tiek kolegijose yra IT programų, tačiau norinčių jose studijuoti skaičius kasmet mažėja. „Populiariausia studijų programa keletą pastarųjų metų yra „Programų sistemos“ Kauno technologijos universitete (KTU), tačiau ir ją renkasi vis mažiau stojančiųjų. 2019 m. pasirašytos 286 sutartys dėl studijų valstybės finansuojamose vietose, 2018 – 328, 2017 – 343 sutartys. Vilniaus kolegijos siūloma studijų programa „Programų sistemos“ pernai pritraukė 124 studentus, o tai yra beveik dvigubai mažiau nei 2018 metais (222)“, – skaičius nurodo E.Vaitkūnienė.
„Valstybė kasmet vis labiau skatina stoti į IT studijų programas, kiekvienais metais skiriama daugiau valstybės finansuojamų vietų. Deja, panašu, kad po truputį išsisemia stojančiųjų potencialas. Tą rodo ir pasirinkimo laikyti informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą tendencija – tik 1 iš 10 abiturientų pasirenka laikyti šį egzaminą“, – dėsto žurnalo redaktorė.
Kaip bebūtų, Lietuva ES kontekste tikrai neblizga su IT parametrais. Arba silpna vidutiniokė arba Rumunijos ir panašios chebros draugijoje ties apačia.
Skirtinga metodologija.
Pas mane buvo value added IT veiklos (62 ir 63) at basic prices.
Tavo nuorodoje yra value added įvairių veiklų at factor costs (tas pats kas at basic prices tik neįvertinant mokesčių ir subsidijų).
Pas mane duomenys įvertinti pagal nacionalinių sąskaitų reikalavimus su papildomais metodologiniais įvertinimais.
Tavo nuorodoje yra naudojama verslo statistikos tyrimo duomenys, kurie būna ankščiau, bet neaprėpia kai kurių sričių (pvz gamyba savo vartojimui, šešėlio dalis).
Comment