A. Bačiulis
Situaciją Baltarusijoje pakeitė prasidėję protestai didžiosiose gamyklose. Ten ne gatviniai kovotojai ir ne proeuropinis ofisų planktonas, kuriuos be vargo sutvarkė OMON ir KGB, ten gerai organizuotas proletariatas - brigada, pamaina, cechas. Visi visus pažįsta, neretai dešimtmečius. Jų neišvaikysi OMONU, jų neatleisi iš darbo biurem, jie neišvažiuos į Europą po koronaviruso atsivėrus sienoms.
Tame ir esminis proletarų skirtumas nuo pirmųjų protestuotojų bei pavojus Lukašenkai.
Nes visas tas Belaz'o, Maz'o, Belraus'o ir kitų senųjų sovietinių gamyklų, kuriomis taip didžiuojasi ne tik Lukašenka, bet ir dauguma eilinių baltarusių ("mes savo gamyklas išsaugojome, neleidome privatizuoti, mes pramoninė valstybė, ne taip, kaip jūs leituviai") savo masėje prosovietinis ir dar prorusiškas, nes dirba Rusijos rinkai.
Taip, jiems irgi Lukašenka pakyrėjęs, bet dėl kitų priežasčių pakyrėjęs, nei tiems, kurie ėjo į Minsko gatves pirmadienio ir antradienio naktį. Proletarams nereikia laisvos rinkos, privatizacijos ir europeizacijos. Jiems reikia stabilių darbo vietų, geros algos ir gero direktoriaus, kuris rūpinasi darbo kolektyvu. O tam reikia, kad jų produkcija turėtų stabilią rinką Kurią jiems užtikrina tik Rusija.
Sakot, jie dabar nešneka apie sąjungą su Rusija? Nemanot, kad jiems tai savaime suprantamas dalykas, kaip ir mūsiškiams Baltarusijos demokratizatoriams atrodo savaime suprantama, kad Lukašenka nepatenkinta liaudis gatvėse nori į Europą?
Kas nors klausė proletarų, kaip jie įsivaizduoja Baltarusijos ateitį po laisvų rinkimų? Ir ką jie rinkti nori?
Gerąjį GAZPROM bankininką Babariką, kuris ir celebraliniu paralyžiumi sergančiais vaikučiais daugelį metų rūpinasi, ir Kazimiero Semenavičiaus "Didįjį Artilerijos Meną" į Baltarusiją parvežė?
Ar Maskvoje Baltarusijos Nacionalinio gelbėjimo komitetą įkurusį Cepkalą?
Ir tie, kurie pasuko protestus prieš Lukašenką nuo Minsko gatvių prie Minsko, Žlobino, Gardino didžiųjų valstybinių koncernų administracijos pastatų, padarė labai tikslų, neabejoju, iš anksto praskaičiuotą ir parengtą ėjimą.
Todėl ir Lukašenkos jėgos struktūrų vadas atsiprašė, kad kažką be reikalo primušė, ir pats Backa kreiptis į tautą ketina.
Tame ir esminis proletarų skirtumas nuo pirmųjų protestuotojų bei pavojus Lukašenkai.
Nes visas tas Belaz'o, Maz'o, Belraus'o ir kitų senųjų sovietinių gamyklų, kuriomis taip didžiuojasi ne tik Lukašenka, bet ir dauguma eilinių baltarusių ("mes savo gamyklas išsaugojome, neleidome privatizuoti, mes pramoninė valstybė, ne taip, kaip jūs leituviai") savo masėje prosovietinis ir dar prorusiškas, nes dirba Rusijos rinkai.
Taip, jiems irgi Lukašenka pakyrėjęs, bet dėl kitų priežasčių pakyrėjęs, nei tiems, kurie ėjo į Minsko gatves pirmadienio ir antradienio naktį. Proletarams nereikia laisvos rinkos, privatizacijos ir europeizacijos. Jiems reikia stabilių darbo vietų, geros algos ir gero direktoriaus, kuris rūpinasi darbo kolektyvu. O tam reikia, kad jų produkcija turėtų stabilią rinką Kurią jiems užtikrina tik Rusija.
Sakot, jie dabar nešneka apie sąjungą su Rusija? Nemanot, kad jiems tai savaime suprantamas dalykas, kaip ir mūsiškiams Baltarusijos demokratizatoriams atrodo savaime suprantama, kad Lukašenka nepatenkinta liaudis gatvėse nori į Europą?
Kas nors klausė proletarų, kaip jie įsivaizduoja Baltarusijos ateitį po laisvų rinkimų? Ir ką jie rinkti nori?
Gerąjį GAZPROM bankininką Babariką, kuris ir celebraliniu paralyžiumi sergančiais vaikučiais daugelį metų rūpinasi, ir Kazimiero Semenavičiaus "Didįjį Artilerijos Meną" į Baltarusiją parvežė?
Ar Maskvoje Baltarusijos Nacionalinio gelbėjimo komitetą įkurusį Cepkalą?
Ir tie, kurie pasuko protestus prieš Lukašenką nuo Minsko gatvių prie Minsko, Žlobino, Gardino didžiųjų valstybinių koncernų administracijos pastatų, padarė labai tikslų, neabejoju, iš anksto praskaičiuotą ir parengtą ėjimą.
Todėl ir Lukašenkos jėgos struktūrų vadas atsiprašė, kad kažką be reikalo primušė, ir pats Backa kreiptis į tautą ketina.
Comment