Diskusijos apie Baltarusijos santvarką ir ekonomiką

[Sula]

Baltarusija tai ir padarė. Be to, kai kurios Baltarusijos personos yra paskelbtos Europos Sąjungoje nepageidaujamomis, todėl ir Baltarusija turi pilną teisę paskelbti nepageidaujamais tuos, kurie tą šalį tendencingai nušviečia žiniasklaidoje.

Tokiu atveju Muamaras yra (buvo) daug liberalesnis - nemažai užsienio imperialistų žurnalistų dirba Tripolyje netgi ekstremaliomis sąlygomis.

O kuo užsienio žurnalistams kliūva Lietuva, kad jie čia važiuoja, rengia reportažus apie šalį, apie tai, kaip Lietuviai gyvena ir pan. Ir tikrai ne visada iš teigiamos pusės. Ir galima sakyti, visada tendencingai. Pagal tavo logiką - mums reikėtų elgtis lygiai taip pat?

Ir, o siaube, Lietuvoje transliuoja PBK, kitos valstybinės ir pusiauvalstybinės Rusijos televizijos, kurios net Baltarusijoje uždraustos, nors Baltarusijos santykiai su Rusija 10 kartų geresni nei fašistinės Lietuvos.

Ta pati valstybinė BTV ne kartą nesąmoningai šmeižė Lietuvos valstybę. Aišku, galim apversti aukštyn kojom - "išaiškinio imperialistų pakalikų valstybės nuopolį Baltarusijos darbo liaudžiai".

[Justin]

Baltarusija neįsileido mūsiškių propagandistų. Ir teisingai - kodėl jie turi įsileisti tuos, kurie paskui pils ant jų pamazgas, pateikinės tendencingą informaciją?

Baltarusija neįsileido LTV žurnalistų

Jeigu mes taip pat pradėtume elgtis ir nebeįsileistume RussiaToday žurnalistų į šalies teritoriją, skaisti rytų saulė vis toltų ir toltų nuo Lietuvos. Juk būtų liūdna... Todėl mes ir demokratiški, Tomizmai.

[c2h5oh]

Taigi, visai logiška, kad kai kurie Europos Sąjungos asmenys gali būti nepageidaujami Baltarusijoje, tuo labiau iš kaimyninės šalies, per kurią eina pinigai Baltarusijos režimo pakeitimui, ir kuri akivaizdžiai reiškia paramą opozicijai, yra kažkodėl (įdomu kodėl? labai įdomus klausimas) suinteresuota Baltarusijos valdžios pakeitimu.

Taigi pernai (prie rinkimus) Lietuvos prezidentė aiškiai pasakė: Lukašenka - stabilumo garantas.

[Lettered]

Taigi pernai (prie rinkimus) Lietuvos prezidentė aiškiai pasakė: Lukašenka - stabilumo garantas.

Dėl stabilumo ji visiškai teisi. Kitas reikalas Lukašenkos nesugebėjimas ar nenoras tvarkyti šalies ekonomikos.

[Mørtã]

ligonis sunkioje, bet stabilioje būsenoje

[LC.]

Колбасу в Солигорске посадили «на цепь»

Стоимость килограмма сыровяленой колбасы заставляет продавцов вводить дополнительные меры предосторожности.

В солигорском магазине "Златка" драгоценный товар посадили "на цепь". От кражи колбаса защищена специальными ярлыками-метками.

Komentarų reikia?

[Wycka]

Колбасу в Солигорске посадили «на цепь»

Tęsiant temą:

Mėsos krizė Baltarusijoje

Baltarusijos oficiozas „SB. Belarus Segodnia" ragina kuo greičiau spręsti mėsos sektoriaus problemas, nes mėsos kainos šalyje smarkiai išaugo, o gamintojai parduoda produkciją Rusijai.
Pagrindiniame Minsko turguje trečdalis mėsos prekyviečių yra tuščios. Pardavėjai aiškina, kad mėsa keliauja į Rusiją, kadangi rusai už produkciją moka brangiau. Turguje 1 kilogramas mėsos vidutiniškai kainuoja 4 JAV dolerius (9,6 Lt), tiek pat moka Rusijos verslininkai žemdirbiams, pirkdami produkciją tiesiai iš ūkių.
„SB" pripažįsta, kad kainos išaugo - birželio mėnesį jautienos kilogramas kainavo 30-35 tūkst. rublių (14,3-16,6 Lt), o dabar - apie 50-55 tūkst. rublių (22,4-26 Lt). Dauguma gyventojų renkasi pigesnę mėsą - paukštieną. Paukštininkystės įmonių vadovai sako, kad paukštienos paklausa yra didžiausia per pastaruosius 15 metų.Anot „SB", stabdyti kainas administracinėmis priemonėmis ar mėginti jas suvienodinti su Rusijos mažmeninėmis kainomis nėra gera išeitis. „SB" ragina spręsti šią problemą kaip įmanoma skubiau ir iš esmės, tačiau nenurodo, kuo turėtų būti grindžiami tie sprendimai.

[Aleksas666]

tęsiant dar toliau temą

Baltarusijos Ekonomikos ministerijos nutarimu, „maksimalios jautienos ir kiaulienos kainos neribojamos formuojant gaminių kainas mugėse ir turgavietėse“. Kitaip tariant, žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams atrištos rankos.

Toks sprendimas iškart sukėlė paniką: prie mėsos parduotuvių susiformavo ilgos eilės.

Ministerijos atstovai komentuoja, kad kainos paleistos siekiant padidinti mėsos pardavimų apimtis turgavietėse. Taip pat kainas leista pakelti siekiant išvengti perpardavinėjimo ir sumažinti mėsos eksportą į kitas šalis. Nes pigi baltarusiška mėsa, kaip ir pieno gaminiai, pelningai išvežami į Rusiją. Tarkime, baltarusiui visai apsimoka nusipirkti 10 kg mėsos Minske ir parduoti Smolenske už Rusijos rublius. Nes dėl muitų kainos Rusijoje yra didesnės (kaip ir algos).

Ar mūsų Vašingtonizmo laikas tenka stovėt dėl mėsgabalio visą naktį?, ne. Va ir batkos laimės žiburis!

[c2h5oh]

Į tą pačią naujieną pažiūrėjus kiek kitu kampu:

Baltarusijos Ekonomikos ministerijos nutarimu, „maksimalios jautienos ir kiaulienos kainos neribojamos formuojant gaminių kainas mugėse ir turgavietėse“. Kitaip tariant, žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams atrištos rankos.

Ant kiek biurokratizuotas gyvenimas Baltarusijoje, kad reikia specialaus Ekonomikos ministerijos nutarimo, leidžiančio turguje "formuoti gaminių kainas be apribojimo".

[John]

Gal kam mėsos?

[Aleksas666]

Gal kam mėsos?

Youtube video

4:04 Pan Miasniakovich?

[Zorro]

4:04 Pan Miasniakov?

Мясникович

[Wycka]

Baltarusijoje eilėje prie pieno neapsieita be muštynių

Nukritus Baltarusijos rublio kursui, rusai masiškai važiuoja į Baltarusijos pasienio miestelius ir perka maisto produktus ir kitas prekes mažomis, lyginant su Rusijos, kainomis. Parduotuvėse susidaro eilės, pardavėjai, pamatę paklausą, pradeda kelti kainas ir mieliau parduoda gaminius užsieniečiams, taip dar labiau didindami prekių deficitą šalyje.
Vietos gyventojai pradeda piktintis tokia situacija, o kai kuriais atvejais neišvengiama fizinio smurto. Pavyzdžiui, Mscislave, esančiame už 13 km nuo sienos su Rusija, eilėje prie pieno kilo muštynės.
(...)

[Wycka]

Baltarusiai susigyveno su savo šalies keistenybėmis

Baltarusija šiandien išgyvena itin sudėtingą laikotarpį, tačiau Lietuvą pasiekiančios kalbos, esą ten taip blogai, kad baltarusiai iš bado jau gaudo ir valgo kates, gerokai perdėtos.
Ką pastaruoju metu girdėjote apie Baltarusiją? Žinios turbūt buvo ne pačios geriausios. Girdėjote, kad šalyje trūksta valiutos. Kad infliacijos lygis šiemet čia didžiausias pasaulyje. Kad parduotuvėse stinga net būtiniausių maisto produktų. Ir kad baltarusiai, palaužti bado, jau ėmė valgyti laukines kates.
Tačiau apsilankę pas kaimynus išvydome kiek kitokį vaizdą, nei tikėjomės.
Taip, baltarusių padėtis šiandien tikrai nepavydėtina. Birželio mėnesį metinė infliacija šalyje siekė 43,8 proc. Nuo metų pradžios maisto prekės pabrango 36,8 proc., o kitų prekių kainos šoktelėjo 45,7 proc. Valstybės nereguliuojamos prekių kainos ėmė sparčiai didėti po Baltarusijos rublio devalvacijos, kai rublis JAV dolerio atžvilgiu atpigo daugiau nei 50 proc.
Kainos – šiuo metu pats jautriausias klausimas baltarusiams. Tereikia paklausti, kiek kokia prekė ar paslauga kainavo prieš mėnesį ar du, ir dažnas baltarusis bematant sutrinka. Baltarusiams sunku pasakyti netgi tai, kiek realiai jie uždirba. Kaip jie sako, viskas priklauso nuo to, pagal kokį JAV dolerio kursą skaičiuosime. Mat šalyje egzistuoja du dolerio kursai: pagal Baltarusijos centrinio banko nustatytą kursą praėjusią savaitę vienas JAV doleris kainavo 5200 Baltarusijos rublių, tuo tarpu šešėlinėje rinkoje vieno dolerio kaina siekė apie 8200 rublių. Oficialiai įsigyti užsienio valiutos Baltarusijoje beveik nebeįmanoma – Centrinis bankas įpareigojo komercinius bankus ir valiutos keityklas užsienio valiutos nebeparduoti. Užtat klesti prekyba valiuta šešėlyje. Prie valiutos keityklų nuolat sukasi asmenys, siūlantys įsigyti norimos valiutos.

[Aleksas666]

Baltarusiai susigyveno su savo šalies keistenybėmis

Baltarusija šiandien išgyvena itin sudėtingą laikotarpį, tačiau Lietuvą pasiekiančios kalbos, esą ten taip blogai, kad baltarusiai iš bado jau gaudo ir valgo kates, gerokai perdėtos.
Ką pastaruoju metu girdėjote apie Baltarusiją? Žinios turbūt buvo ne pačios geriausios. Girdėjote, kad šalyje trūksta valiutos. Kad infliacijos lygis šiemet čia didžiausias pasaulyje. Kad parduotuvėse stinga net būtiniausių maisto produktų. Ir kad baltarusiai, palaužti bado, jau ėmė valgyti laukines kates.
Tačiau apsilankę pas kaimynus išvydome kiek kitokį vaizdą, nei tikėjomės.
Taip, baltarusių padėtis šiandien tikrai nepavydėtina. Birželio mėnesį metinė infliacija šalyje siekė 43,8 proc. Nuo metų pradžios maisto prekės pabrango 36,8 proc., o kitų prekių kainos šoktelėjo 45,7 proc. Valstybės nereguliuojamos prekių kainos ėmė sparčiai didėti po Baltarusijos rublio devalvacijos, kai rublis JAV dolerio atžvilgiu atpigo daugiau nei 50 proc.
Kainos – šiuo metu pats jautriausias klausimas baltarusiams. Tereikia paklausti, kiek kokia prekė ar paslauga kainavo prieš mėnesį ar du, ir dažnas baltarusis bematant sutrinka. Baltarusiams sunku pasakyti netgi tai, kiek realiai jie uždirba. Kaip jie sako, viskas priklauso nuo to, pagal kokį JAV dolerio kursą skaičiuosime. Mat šalyje egzistuoja du dolerio kursai: pagal Baltarusijos centrinio banko nustatytą kursą praėjusią savaitę vienas JAV doleris kainavo 5200 Baltarusijos rublių, tuo tarpu šešėlinėje rinkoje vieno dolerio kaina siekė apie 8200 rublių. Oficialiai įsigyti užsienio valiutos Baltarusijoje beveik nebeįmanoma – Centrinis bankas įpareigojo komercinius bankus ir valiutos keityklas užsienio valiutos nebeparduoti. Užtat klesti prekyba valiuta šešėlyje. Prie valiutos keityklų nuolat sukasi asmenys, siūlantys įsigyti norimos valiutos.

Labai keistas straipsnis, kad jie ypatingai nieko kitokio ir nepamatė, viskas ir taip buvo akivaizdu, o gal dar kažką sužinojo? Tačiau iš esmės čia darymas to pačio per tą patį. Problemos aiškios, sprendimai irgi, nelegali valiutos prekyba irgi aišku.

[Wycka]

A.Lukašenkos diktatūros laukia griūtis

Į protestus prieš Baltarusijos prezidentą A.Lukašenką renkasi jau ne vien opozicija, bet ir anksčiau jį garbinę rinkėjai: baltarusiai tūžta dėl griūvančios šalies ekonomikos, kylančių kainų ir tuščių valdžios pažadų.
“Pone Lukašenka, anksčiau ar vėliau jūs būsite priverstas bėgti nuo savo liaudies ir ieškoti prieglobsčio užsienyje”, – dar vasarį viešai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Atrodo, kad tas “anksčiau ar vėliau” – nebe tolimos ateities klausimas: galima nebeabejoti, kad Aleksandro Lukašenkos režimas, bent jau toks, koks yra dabar, gyvuoja paskutinius mėnesius.
Tačiau vien tai, kad “visuotinės gerovės šalyje” gyventojai nebeturi už ką nusipirkti būtiniausių prekių, jau yra rimtas signalas, kad rožiniai akiniai, per kuriuos baltarusiai buvo įpratę žvelgti į savo prezidentą, ima keisti spalvą.
Paskutinės iliuzijos turėtų išsisklaidyti rudenį, kai pabrangs šildymas, karštas vanduo, dujos ir išaugs mokesčiai. Kad ir koks būtų mylimas vadovas, pakėlęs mokesčius, jis visuomet verčiamas iš sosto ir dažniausiai krinta kniūbsčias. Taip nutiko, pavyzdžiui, 1991-aisiais, kai Vyriausybė, kuriai vadovavo Kazimiera Prunskienė, ėmėsi didinti maisto kainas, – jau po mėnesio premjeru tapo Gediminas Vagnorius.
Galima pasižvalgyti ir toliau: šiemet lyg domino prasidėjusi Šiaurės Afrikos režimų griūtis irgi buvo nulemta kainų, ypač maisto, didėjimo.
Dabar svarstoma, kada eilė ateis Baltarusijos diktatoriui, juk kaimyninėje šalyje brangsta viskas, kas valgoma ir nevalgoma, pradedant cukrumi ir mėsa, baigiant degalais.
Tai, kas vyksta Baltarusijoje, “Financial Times” vadina viena didžiausių hiperinfliacijų pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį.
Valdžia virs, jei protestuoti išeis darbininkai
Nenuostabu, kad A.Lukašenka ir visa jo svita sulaukia vis daugiau gyventojų kritikos. Ir ne tik, kaip įprasta, iš opozicijos, bet ir iš anksčiau A.Lukašenką karštai mylėjusių rinkėjų. Pasak Vokietijos Bertelsmano fondo analitiko Korneliaus Ohmano, tai ir yra didžiausia grėsmė A.Lukašenkos režimui.
Svarbiausia, kad nepatenkintųjų daugėja ir Minske, ir kituose miestuose. “Jei Minske susidarys nepatenkintųjų režimu kritinė masė, A.Lukašenkos režimas gali neišlaikyti spaudimo”, – konstatuoja Baltarusijos sociologijos profesorius Olegas Manajevas. Tai labai panašu į tiesą, nes šiandien trys iš keturių šalies gyventojų yra patyrę materialinių nuostolių, o pusė jų mano, kad toliau bus tik dar blogiau.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis tai įvardija kaip “A.Lukašenkos režimo atstūmimo brendimą”. Pasak politologo, žmonės jau nebetiki, kad vadovybė gali pagerinti šalies ekonominę padėtį, taip pat jie nėra tikri ir tuo, kad rytoj nepraras darbo.
Profesorius O.Manajevas primena, kad panaši situacija Baltarusijoje buvo 2002 m. pavasarį, kai po rinkimų A.Lukašenkos reitingas smuko iki 26 proc. Tačiau Baltarusijos vadovybei Rusijos dotacijomis tuomet pavyko stabilizuoti šalies ekonomiką ir nuraminti gyventojų nepasitenkinimą.
Dabar nuraminti visuomenę gali būti kur kas sudėtingiau. Juolab kad burnoti prieš A.Lukašenką ima ne tik jaunimas, bet ir vidurinės klasės atstovai, kurių gyvenimo lygis prieš finansų krizę kilo.
Pirmoji protesto akcija dėl ekonominės padėties iniciatyvinių grupių buvo surengta per socialinius tinklus “V kontakte” bei “Facebook” ir įvyko birželio 1 d. Tiesa, teisėtvarkos organų ji net nebuvo pastebėta, nes tokiomis formomis šalyje protestuoti iki šiol nebuvo įprasta. Vėlesnės akcijos vyko jau “gyvai” – visą mėnesį kiekvieną trečiadienį 19 val. didžiuosiuose Baltarusijos miestuose žmonės rinkosi į pagrindines miestų aikštes ar gatves ir plodavo.
Birželio 29 d. 19 val. Minske, Spalio aikštėje, į tokią protesto akciją susirinko net 1,5 tūkst. žmonių, ir valdžia ėmė nerimauti. Į plojančiųjų protestą A.Lukašenka netgi sumanė ne ką mažiau originalų atsaką – surengė jaunimo diskoteką miesto centrinėje aikštėje. Tačiau griežtesnių sankcijų netikėtai užkluptas A.Lukašenka dar nesiryžo imtis.
Vis dėlto protestų toliau daugėja, jie patraukia vis daugiau baltarusių, tad valdžia prieš juos jau imasi tų pačių priemonių, kokios anksčiau buvo taikomos tik opozicijai, – ašarinių dujų, guminių lazdų ir areštų.
Tarkime, protestuotojai paploti A.Lukašenkai buvo gausiai susirinkę Nepriklausomybės dieną – liepos 3-iąją. Tada ploti kalbas sakančiam A.Lukašenkai mėginę protestuotojai pirmą kartą buvo raminami ašarinėmis dujomis, neįleidžiami į aikštę, dalis jų sulaikyta.
Aktyvistai savo ruožtu teigia, kad tai tik pradžia, o žmonių protestuoti ateis vis daugiau. Viačeslavas Dianovas, interneto bendrijos “Revoliucija per socialinius tinklus” administratorius, teigia, kad svarbiausia – į protesto akcijas įtraukti darbininkus, nes jie sudaro visuomenės pamatą. Pasak jo, darbininkai išeis į gatves, kai baigsis pinigai, ir tada prasidės aktyviausia akcijų fazė, o tai prognozuojama jau šį rudenį.
Tiesa, Baltarusijos strateginių tyrimų instituto analitikas Denisas Meljancovas mano, kad darbininkų kantrybės taurė dar neperpildyta, o kol kas nuo protestų atokiau juos laikytis skatina ir nemenkas baimės jausmas. Tačiau tai gali būti laikina baimė, kuri tęsis tik iki rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios, kai prasidės šildymo sezonas, o dar labiau suplonėjusi piniginė privers eiti reikalauti teisybės.
Griūtis neišvengiama?
Kad Baltarusijos režimui artėja neišvengiamas galas, įsitikinę ne tik Baltarusijos protestuotojai.
Neišvengiamą A.Lukašenkos režimo griūtį artimiausiu metu prognozuoja ir britų dienraštis “The Guardian”, kurio analitikų nuomone, tik laiko klausimas, kada Baltarusijos lyderis visiškai neteks visuomenės paramos. O taip nutiks, kai gyventojai pagaliau suvoks, kad nebėra svarbiausios priežasties, dėl kurios jie toleravo savo diktatorių nuo pat 1994-ųjų: nuo to laiko diktatūra esą rėmėsi pažadu apsaugoti gyventojus nuo laukinio kapitalizmo pavojų – infliacijos, valiutos nuvertėjimo, valstybinio turto praradimo. Dabar šios negandos siaučia visu galingumu, o išeities, regis, nėra jokios.
Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas skolose skendinčios Baltarusijos gelbėti nenusiteikę. Jei ir ryžtųsi, tam greičiausiai nepritartų JAV ir Europos Sąjunga.
Rusija pagalbą teikia, bet labai menką ir labai didele kaina. Per penkerius praėjusius metus Rusijos subsidijos sumažėjo nuo 20 proc. iki viso labo 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Užtat mainais Rusija reikalauja labai daug. Jos finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad sutiktų suteikti pagalbą tik tuo atveju, jeigu Baltarusija privatizuotų 7,5 mlrd. dolerių vertės turto. O ilgainiui ekonominėmis priemonėmis Rusija tikisi apskritai paversti Baltarusijos lyderį savo vasalu sąjunginėje Baltarusijos ir Rusijos valstybėje.
Kas gi belieka į kampą speičiamam Baltarusijos lyderiui? Jis imasi visų įmanomų priemonių – nuo, atrodytų, smulkmenų iki grandiozinių sumanymų. Tarkime, trūkstamų lėšų užsienio valiuta bandoma gauti net verčiant užsieniečius doleriais arba eurais atsiskaityti už į automobilio baką pilamus degalus. Tuo pat metu daug didesnes sumas tikimasi gauti privatizuojant valstybinius objektus: padedant Austrijos vyriausybei bei Pasaulio bankui, Baltarusija yra pasiryžusi parduoti 140 valstybinių įmonių, bet, kaip skelbia “Financial Times”, susidomėjimo jomis užsienyje beveik nėra.
A.Lukašenka šio bei to tikisi ir iš Vakarų. Jiems jis pataikauja žadėdamas dramatiškas ekonomikos reformas ar paleisdamas iš įkalinimo vietų kai kuriuos opozicijos veikėjus. Tačiau finansinės naudos iš to vargu ar sulauks.
Užtat visai tikėtina, kad spaudžiamas (arba remiamas) Vakarų A.Lukašenka suminkštins savo režimą: jam tai vis tiek parankiau, nei apskritai prarasti valdžią.
Savo ruožtu Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Vakarų Europai, bent jau Maskvos politikos mokslų instituto vadovo Sergejaus Markovo nuomone, priimtinesnis Baltarusijos diktatūros švelnėjimas, o ne sąjunginė Baltarusijos ir Rusijos valstybė.
A.Lukašenkos populiarumas smunka
Data Pastiki / vertina palankiai (proc.)
2008 m. gruodis 74
2009 m. gruodis 55
2010 m. gruodis 53
2011 m. liepa 29
Šaltinis: “The Economist”, “Bloomberg”
Baltarusijos ekonomika
Baltarusijos rublis devalvuotas 56 proc.
Užsienio skola siekia 5 mlrd. JAV dol.
Infliacija siekia 35 proc.
Vidutinis darbo užmokestis po devalvacijos nukrito iki 800 Lt

[Sula]

Baltarusijos rublis devalvuotas 56 proc.
Užsienio skola siekia 5 mlrd. JAV dol.

Bent jau šiuo metu užsienio skola jau siekia 12 mlrd. USD.
Taipogi reali rublio devalvacija dar didesnė, birželį buvusios iliuzijos išsisklaidė.

[c2h5oh]

Griūtis neišvengiama?
Kad Baltarusijos režimui artėja neišvengiamas galas, įsitikinę ne tik Baltarusijos protestuotojai.
Neišvengiamą A.Lukašenkos režimo griūtį artimiausiu metu prognozuoja ir britų dienraštis “The Guardian”, kurio analitikų nuomone, tik laiko klausimas, kada Baltarusijos lyderis visiškai neteks visuomenės paramos.

Tai tik opozicijos (kuri yra užguita arba pabėgus į užsienį, vienaip ar kitaip - silpna) ir užsieniečių "wishful thinking" (norimo pateikimas už esamą)

O taip nutiks, kai gyventojai pagaliau suvoks, kad nebėra svarbiausios priežasties, dėl kurios jie toleravo savo diktatorių nuo pat 1994-ųjų: nuo to laiko diktatūra esą rėmėsi pažadu apsaugoti gyventojus nuo laukinio kapitalizmo pavojų – infliacijos, valiutos nuvertėjimo, valstybinio turto praradimo. Dabar šios negandos siaučia visu galingumu, o išeities, regis, nėra jokios.

Spėju, kad Lukašenkos mylėtojai jį myli visai ne už tai. O greičiau už saugumo pojūtį - kurį suteikia "tvirta ranka" ir sovietinė nostalgija, valstybės "rūpestis" (kuris išlaisvina nuo poreikio galvot pačiam), taip pat maža šnapso ir komunalinių paslaugų kaina, ir panašiai.

Vykstantys protestai net ir dabar nėra masiniai ir juos sėkmingai nuslopina. Kol taip yra, režimui tiesioginio pavojus nekyla.

[Lettered]

Tai tik opozicijos (kuri yra užguita arba pabėgus į užsienį, vienaip ar kitaip - silpna) ir užsieniečių "wishful thinking" (norimo pateikimas už esamą)


Spėju, kad Lukašenkos mylėtojai jį myli visai ne už tai. O greičiau už saugumo pojūtį - kurį suteikia "tvirta ranka" ir sovietinė nostalgija, valstybės "rūpestis" (kuris išlaisvina nuo poreikio galvot pačiam), taip pat maža šnapso ir komunalinių paslaugų kaina, ir panašiai.

Vykstantys protestai net ir dabar nėra masiniai ir juos sėkmingai nuslopina. Kol taip yra, režimui tiesioginio pavojus nekyla.

Opozicija irgi galėtų būti vieningesnė ir iš tiesų pasiūlyti ką nors daugiau nei tik diktatoriaus nuvertimą.

[Sula]

Opozicija irgi galėtų būti vieningesnė ir iš tiesų pasiūlyti ką nors daugiau nei tik diktatoriaus nuvertimą.

Tai kai kurios organizacijos ir nėra visiškai griežtai prieš Lukašenką nusistačiusios, pvz.: ko gero didžiausia opozicinė Vieninga pilietinė partija neneigia derybų su valdžia.