Kuo toliau, tuo labiau jūsų apibendrinimai platėja. Tuoj architektus prilyginsite "perekūpams"? Pirma įsigilinkite į architektų veiklos principus, į architektų bendruomenės ypatybes, o tada darykite įžvalgas.
Kokie apibendrinimai. Mes kalbam apie teorinę galimybę daryti spaudimą (nebutinai neigiamu būdu) komisijos nariams kur dalis narių net nearchitektai. Prie ko čia perekūpai.
Lengva įkalbėti ir tada susigandinti savo reputaciją architektų bendruomenėje. Juk likę trys ar net vienas, ar net nedalyvavę komisijoje architektai iš karto pastebėtų komisijos darbo broką. Ir tokie architektai negrįžtamai prarastų savo kolegų pasitikėjimą.
"Šiandien laimi Jonas, rytoj laimi Petras, o Antanas buvo subarchtektas".
„Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ sudarytame Ateities technologinių miestų reitinge Vilnius pateko tarp 20 perspektyviausių Europos miestų. Pernai nepatekusi į bendrą geriausiųjų miestų 25-tuką, šiemet Lietuvos sostinė bendroje lentelėje užima 17 vietą. Vilnius aplenkė tokius Europos miestus kaip Milanas, Talinas, Kembridžas, Edinburgas, Praha ar Kopenhaga. Iš viso šiemet vertinime dalyvavo 76 miestai, rašoma pranešime. Reitinge išvardyti miestai buvo vertinami pagal 5 kategorijas: ekonominį potencialą, inovatyvumą ir patrauklumą, verslo aplinkos startuoliams stiprybes, išlaidų efektyvumą, užsienio investicijų rezultatą bei papildomą šeštąją kategoriją – užsienio investicijų strategiją.
Vilniaus savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis dirba ne tik savivaldybėje, bet ir jai pavaldžioje įstaigoje „Susisiekimo paslaugos“. Kaip jis spėja suktis dviejose pozicijose ir kokios yra jo pajamos?
Nežinau, kokios pajamos, nes nenaršau po viešų ir privačių interesų deklaracijas. Tik prašymas būtų: jeigu rašote ką nors, tai pažiūrėkite tas deklaracijas. Ten dažniausiai būna viskas teisingai surašyta.
Valstybės tarnautojų atlyginimas yra nacionalinio saugumo reikalas. Iš tikrųjų yra didelis iššūkis prisitraukti darbuotojus, nes rinkoje jie gali gauti gerokai didesnį atlyginimą. Čia reikia motyvuoti prasme, įkvėpimu, galimybėmis reikštis, realizuoti savo idėjas. Tą visai sėkmingai, beje, ir darome. Kaip darbdavys džiaugiuosi, kad pavyksta prisitraukti visai gerų specialistų. Bent jau mano politika, ir tarybos politika, - reikia leisti žmonėms, jeigu tai netrukdo darbui, dirbti papildomą darbą. (...).
Kalbant apie M. Pakalnį, jis yra itin darbštus žmogus. Pusę dvyliktos iš jo laiškus gaunu. Sunku įsivaizduoti, kaip jis suspėja, bet suspėja kažkaip. Darbo ir širdies atiduoda labai daug. M. Pakalnio atėjimas buvo postūmis į priekį, darant geresnius darbus Vilniui. Jeigu kas atsimena, koks anksčiau buvo vyriausiasis architektas ir kokius standartus aukštyn kėlė arba nekėlė, ir kaip čia viskas vyko, tai kažkaip buvo liūdnesnis vaizdas. Tai dabar yra su kuo ir apie ką diskutuoti apie tai, kaip miesto architektūrinę ir urbanistinę kokybę kelti. Per tą laiką ir pats nemažai išmokau, ir Mindaugas nemažai išmoko.
Naujajai Šimašiaus partnerei – išskirtinė savivaldybės privilegija: kompleksas miesto centre išdygs be jokio konkurso
Vilniaus miesto merui ir vyriausiajam architektui nuolat ir garsiai besigiriant, kad svarbiems ir dideliems statiniams nevalia atsirasti be architektūrinio konkurso, mero partnerės projektuojamam kompleksui buvo pritaikyta išimtis.
Pastoviai sakote, kad miestui architektūriniai konkursai yra labai reikalingi. Tačiau yra konkretus pavyzdys - Ceikinių gatvė 2. Čia savivaldybė leido be konkurso tęsti projektavimo darbus, nors buvo jau įsigaliojęs Architektūros įstatymas, kuris numato architektūros konkurso reikalingumą. (Red. past.: šiuo konkrečiu atveju vystytojas projektavimo įmonę pasirinko „DO Architects“, kurios viena iš savininkių yra mero naujoji partnerė G. T. Gylytė).
Su konkursais pradėjome daug dirbti. Prieš kelis metus nustatėm taisykles, kada kokius konkursus reikia skelbti Vilniaus mieste. Šį pavasarį dar paaukštinom kartelę. Architektų rūmai tą labai teigiamai įvertino. Kai kurie architektai sako, kad perlenkėm lazdą, nes per daug reikalaujam. (...)
Pagal mažiausią kainą perkant dažniausiai baigiasi tuo, kad mokesčių mokėtojai permoka už labai blogą dalyką. Tokių atvejų buvo labai daug. Jeigu tu neapsisprendi, ko tau tiksliai reikia ir neatsirenki geriausios idėjos, geriausios komandos, tai tau priprojektuoja tokių dalykų, kad paskui būna nefunkcionalus ir per brangiai pastatytas daiktas. (...) Dėl to einam prie konkursų. Konkursas vyksta pagal mūsų aukščiausią atvirumo standartą. Kai kurie architektai sako, kad per daug atvirai, nes per brangu dalyvauti. Visada darom su Architektų rūmais. Iš savivaldybės komisijoje yra nesprendžianti dauguma, o mažuma. Kad nebūtų taip, jog iš savivaldybės susirenka ir kažką nusprendžia. Nė vienam Lietuvos mieste tokio standarto dėl konkursų nėra. Tą sako ir Architektų rūmai: mokykitės ir kiti iš Vilniaus.
Gegužės mėnesį taryboje priėmėme sprendimą. Pats nemažai prie to prisidėjau, prisidėjo ir vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Po to įsigilinau į tą atvejį, kur sakote. Visada yra klausimas: o kam reikia, kam nereikia. Ir koks yra pereinamasis periodas. Vienur yra tarsi tipiniai pastatai. Kai statom darželius, visada klausiam: kiekvienam atskiro konkurso reikia ar geriau tipinis? Dabar tokia lyg ir mintis vyrauja, kad gal ir nereikėtų kiekvienam atskiro, nors nustatėm, kad turi būti atskiri. Galbūt dar ir atgal grįžti reikės. Dar pažiūrėsim. Lygiai taip pat kokios nors parduotuvės, individualūs namai ir pan.
Kita dalis – visada yra procesas. Ypač privačiame projekte. Tu pradedi su kažkuo dirbti, vyksta šnekos, pasitarimai. Kartais ta nematoma dalis vyksta labai ilgai, ir staiga kurią nors dieną, kaip žemaičiai sako, pyst ir taisyklės pasikeičia. Tai klausimas, kokias procedūras jau praėjus mes traktuojam, kad čia būtų jau naujos taisyklės taikymas atgal, o kada tai yra galiojimas į priekį.
Aš pats, kaip teisės mokslų daktaras, tą temą esu labai detaliai nagrinėjęs. Iš šalies tik gali atrodyti, kad čia labai lengva, kad taikom nuo rytojaus. Bet praktiškai tai yra labai labai sudėtingi dalykai. Dėl to tarybos sprendime yra išlyga, kad ten, kur pradėta, galima ir netaikyti to konkurso. Jeigu neklystu, tokiu atveju prašoma eiti į Architektų rūmų regioninę architektų tarybą, kad būtų patvirtinta. Palikta galimybė, kad jeigu ne konkurso būdu, tada reikia architektų tarybos pritarimo. Kaip suprantu, čia toks atvejis ir buvo. Gerokai seniau buvo pradėta dirbti, tas projektas pradžioje buvo aktyviai vystytas, paskui ne taip aktyviai.
Toks ilgas atsakymas į tokį paprastą klausimą - kodėl visiems taikant vienas taisykles, mero partnerės įmonei buvo pritaikyta išimtis. Net aiškiu atsakymu to laikyti negalima, greičiau jau vartymusi iš naminio paukščio:
Gegužės mėnesį taryboje priėmėme sprendimą. Pats nemažai prie to prisidėjau, prisidėjo ir vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Po to įsigilinau į tą atvejį, kur sakote. Visada yra klausimas: o kam reikia, kam nereikia. Ir koks yra pereinamasis periodas
Kitaip tariant yra taisyklės, bet kai nusprendžiam, kad jų nereikia, tai kai kuriems ir netaikom tų taisyklių. Ir ką reiškia šitas jei ne vartymąsi iš gaidžio:
Gerokai seniau buvo pradėta dirbti, tas projektas pradžioje buvo aktyviai vystytas, paskui ne taip aktyviai
Kažkodėl konkrečiai taip ir nepaaiškina, kas tokio reišmingo ten "buvo pradėta", kad miesto centre statomam pastatui net nereikėjo architektūrinio konkurso.
Na tamstos duotame straipsnyje kaip ir paaiškinta:
2017 metais patvirtinus Architektūros įstatymą dėl darbų tęstinumo tarėmės ir su tuometine Lietuvos architektų rūmų vadove. Buvome patikinti, kad turėdami anksčiau sudarytą sutartį, darbus galime tęsti“, - teigė S. Daugėlienė.
Taip pat ji nurodė, kad statytojui nusprendus atnaujinti darbus jau buvo įsigaliojęs Architektūros įstatymas.
„2020 statytojui pageidavus atnaujinti darbus, kreipėmės į savivaldybės Vyriausiojo architekto skyrių su užklausa, kaip tokiu atveju elgtis. Atsidūrėme keistoje situacijoje - buvome pradėję rengti projektą, statytojas pageidavo išlaikyti tęstinumą. Konkurse, jei toks būtų buvęs, dalyvauti būtume negalėję, nes visi mūsų pasiūlyti koncepcijos variantai jau buvo vieši. Tokiu būdu iš projekto, prie kurio dirbome keletą metų, būtume eliminuoti, o kiti dalyviai dėl autorinių teisių, nebūtų galėję teikti sprendinių, panašių į visas mūsų jau parengtas koncepcijas.
Projekto vystytojo UAB „Kapitel“ atstovas Daniel Neidorf taip pat atsakė į Delfi klausimus.
„Projektavimo darbų rangos sutartis su „DO Architects“ įmone dėl šio objekto pasirašyta 2016 metais bei nuo to laiko buvo dirbama prie šio sklypo vystymo, buvo parengta keletą skirtingų projektinių pasiūlymų, vizijų, kurias architektai taip pat aptarinėjo ir prižiūrinčiose institucijose.
2020-08-12 kreipėmės į Vilniaus regioninės architektūros tarybą (RAT) su prašymu įvertinti rengiamų projektinių pasiūlymų kokybę bei išreikšti nuomonę dėl projektavimo tęstinumo pagal minėtą 2016 projektavimo sutartį.
Motyvuojant, kad padarytas didžiulis įdirbis nagrinėjant esamą teritoriją nuo 2016 metų. Pasirinkta architektų komanda yra aukšto kūrybinio profesionalumo. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad organizuojant viešą konkursą dabartiniai autoriai nebegalėtų dalyvauti su tais pačiais jau anksčiau paviešintais projektiniais pasiūlymais bei galimų autorinių teisių pažeidimų, jeigu kiti konkurso dalyviai pateiktų panašių projektinių pasiūlymų. 2020-11-03 pagal RAT rekomendacijas buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę leisti išimties tvarka tęsti projektą, neskelbiant architektūrinio konkurso“, - aiškino D. Neidorf.
Anot jo, 2021.06.21 įvyko pakartotinis RAT posėdis, kuriame užfiksuota, kad tarybos narių nuomone, iš esmės projektas gali būti vystomas toliau, tačiau reikia tobulinti projekto sprendinius, užtikrinant aukštą architektūros kokybę. Taip pat pateiktos išvados ir rekomendacijos projekto vystymo sprendinių pagerinimui.
Naujajai Šimašiaus partnerei – išskirtinė savivaldybės privilegija: kompleksas miesto centre išdygs be jokio konkurso
Vilniaus miesto merui ir vyriausiajam architektui nuolat ir garsiai besigiriant, kad svarbiems ir dideliems statiniams nevalia atsirasti be architektūrinio konkurso, mero partnerės projektuojamam kompleksui buvo pritaikyta išimtis.
Apie Delfi.lt "tiriamąja" žurnalistiką galima pasakyti taip - tikėti Delfi.lt tiriamąja žurnalistika yra tas pats, kas tikėti, kad Žemė yra plokščia.
Tai labai pasijuto kai buvusi vyr. redaktorė patapo LRT vadove. Smuko ir LRT tiriamosios žurnalistikos lygis. Paskutinė istorija su bunų Nemune statyba https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...igesne-klintis
Šaukė apie dešimtmečio aferą, o paaiškėjo, kad tai tik skambi antraštė.
Na, sutikite, Drujos g. ir Panerių g. tikrai ne miesto centras, bent jau ne ta pačia prasme kaip Ceikinių g., tai ir architektūriniai konkursai ten nėra toks prioritetinis dalykas, tuo tarpu Hero, kaip sakėte - konkursas vis tik buvo.
Na, sutikite, Drujos g. ir Panerių g. tikrai ne miesto centras, bent jau ne ta pačia prasme kaip Ceikinių g., tai ir architektūriniai konkursai ten nėra toks prioritetinis dalykas, tuo tarpu Hero, kaip sakėte - konkursas vis tik buvo.
Drujos g. yra net labai centras. Senamiestis per 10 min. pasiekiamas. Labiau centras, negu Konstitucijos pr.
Panerių g. ne centras, bet projektas yra 4 kartus didesnis, negu 5000 kv. m (riba arch. konkursams). Kitaip tariant, jeigu nori - tai nutylėti faktus nėra sunku. O jeigu darai tiriamąją žurnalistiką, tai ir daryk tiriamąją žurnalistiką.
Comment