Vienas didžiausių mano priekaištų R. Šimašiaus administracijai – per dabar jau beveik 5 metus nesugebėta apsivalyti nuo asmenų, kurie dėl savo savybių negali dirbti administracijoje miesto, kurio ateitį „turi kurti konkretūs, bet ambicingi tikslai, pasvertos priemonės ir didelis darbų tempas“ („mūsų pokyčių tempas turi būti bent dukart didesnis nei Paryžiaus, Romos ar Berlyno“) {1}.
Norim darbuotojų dvigubai geresnių nei Paryžiuje, Romoje ar Berlyne, bet taip pat norime, kad visi dirbtų už 700 eurų per mėnesį.
Anot Savivaldybės pranešimo, labiausiai didėja finansavimas skiriamas saugumo, judumo, kultūros ir socialinės apsaugos sritims. Savarankiškoms funkcijoms atlikti savivaldybė šiemet patvirtinto 455,4 mln. Eur. Valstybės dotacijos ir ES paramos lėšos prie valstybės biudžeto pridės 261,8 mln. Eur, o lėšų likučiai padengs 44,8 mln. Eur sumą. Dar 28 mln. Eur Vilniaus miesto savivaldybė skolinsis investicijų projektams. Anot pranešimo, pačios savivaldybės pajamos didėjja 50 ml. Eur – pernai jos siekė 400 mln. Eur.
Nepaisant šiemet nežymiai sumažėjusio Europos Sąjungos finansavimo, itin išaugo pačios Vilniaus miesto savivaldybės pajamos: pernai jos siekė apie 400 mln. Eur, o šiemet pavyko surinkti beveik 50 mln. eurų daugiau. Tai lėmė ir gerokai padidėjusią bendrą biudžeto sumą.
„Siekiame ir sklandesnio judėjimo mieste, taigi šios srities finansavimas 2020 m. bus net trečdaliu didesnis nei pernai. Prioritetu išlieka ir saugumo bei apsaugos sritys, aplinkos gerinimas, želdynų priežiūra ir plėtra, socialinė apsauga“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Daugiau nei dvigubai išaugs lietaus nuotekų tinklo plėtrai ir rekonstrukcijai skiriamos lėšos – nuo 457.000 Eur pernai iki 975 tūkst. Eur šiemet.
Vieną didžiausių 2020 m. Vilniaus aplinkos projektų planuojama užbaigti birželį – vasaros pradžioje vilniečiai galės leisti laisvalaikį Neries krantinėje prie Baltojo tilto, kur bus įrengtos inovatyvios poilsio, kūrybos ir sporto erdvės. Iš viso miesto aplinkai ir plėtrai Vilniaus biudžete numatyta 100,9 mln. Eur. Sostinės savivaldybės pranešime pabrėžiama, kad biudžeto dalis Vilniaus saugumui ir apsaugai auga nuo 3,4 ml. Eur iki 7,6 mln. Eur (bus daugiau įrengta stebėjimo kamerų ir greičio matuoklių), kultūros finansavimas auga 23% iki 12,3 mln. Eur, socialinės apsaugos biudžetas didėja penktadaliu iki 70,1 mln. Eur, sveikatos ir sveikatingumo sritis šiemet sulauks 38,2 mln. Eur finansavimo.
Įmonė „Vilniaus betono demontavimo technika“ Profsąjungų rūmus nugriauti ketino už 1,32 mln. eurų.
Tačiau pasiūlymas buvo atmestas, nes pirkimo komisija nustatė, kad įmonė neva neturi leidimo vykdyti darbų kultūros paveldo zonoje. Tačiau ši bendrovė yra nugriovusi ne vieną dešimtį pastatų, ne vieną jų – paveldo zonoje, tačiau užkliuvo tik šįkart. Konkursą su 1,84 mln. eurų sąmata laimėjo iš bankrutavusios „Irdaivos“ atsiradęs menką pastatų griovimo patirtį turintis „Statybų kodas“. Maža to, vėliau paaiškėjo, kad ir ši įmonė neatitiko konkurso sąlygų – iki tol nebuvo atlikusi 2,5 mln. eurų vertės griovimo darbų. Bet tai pirkimo komisijai neužkliuvo. Už šį pažeidimą Vilniaus apygardos teismas savivaldybės įmonei Vilniaus vystymo kompanijai skyrė 55,3 tūkst. eurų baudą. Menkniekis, palyginti su vėjais paleistais 523 tūkst. eurų.
p.s įdomu kaip tai vertina Šimašius ir Poderis. 523t+55t=578t.
2017 metų rugpjūtį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ikiteisminiame tyrime dėl galimų neskaidrių viešųjų statybos darbų pirkimų „Irdaivai“ pareiškė įtarimus. FNTT atliko ikiteisminį tyrimą dėl Europos Sąjungos lėšomis vykdytų projektų bei dėl Turto banko vykdyto 27,5 mln. eurų vertės Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto. Tyrėjų teigimu, į jų akiratį pakliuvusi statybų bendrovė viešųjų pirkimų metu slapta susitardavo su kitais konkurso dalyviais. Anksčiau FNTT buvo atlikusi kratas „Irdaivoje“, o jos vadovą ir vienintelį savininką I.Kubilių buvo sulaikiusi.
Vasario pradžioje Turto bankas, remdamasis FNTT informacija, nutraukė Sporto rūmų rekonstrukcijos konkursą, kuriame vieninteliu kvalifikaciją atitikusiu dalyviu buvo pripažintas „Irdaivos“ vadovaujamas konsorciumas. FNTT duomenimis, vienas Turto banko viešojo pirkimo komisijos narių Tomas Lukoševičius tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“.
Kai praėjusių metų balandį buvo paskelbtas pataisos namų gamybos bazės Drujos gatvėje 39 statinių griovimo konkursas, iš pradžių viena įmonė siūlė darbus atlikti už 50 tūkst. eurų. Palyginti su Profsąjungų rūmų griovimo sąmata, tai visiškai menka suma. Tačiau Kalėjimų departamentas nutarė neskubėti. Anot R.Grumadaitės, itin priekabiai konkurso dalyvių pateiktus dokumentus tikrino Korupcijos prevencijos skyrius. Griauti senus pastatus patikėta įmonei „Vaidva“, kuri vėliau kartu su „Statybų kodu“ atliko ir Profsąjungų rūmų griovimo darbus. R.Grumadaitė pasakojo, kad pastatus apžiūrėję įmonės atstovai rado daug metalo laužo. Apskaičiavę, kiek gaus jį pardavę, jie pažadėjo ne tiktai pastatus nugriauti už dyką ir viską išsivežti, bet ir dar sumokėti 13 tūkst. eurų. Šie pinigai jau nukeliavo į Kalėjimų departamentą.
Atrodytų, kad tuo požiūriu pataisos namų gamybos bazė – gardesnis kąsnis. Tačiau panaršius dokumentus surasime, kad pataisos namų gamybos bazės griovikai turėjo surinkti ir išvežti net 108 tonas pavojingų atliekų – liuminescencinių lempų, tepalo talpyklų, asbestinio šiferio. Atiduoti jas sunaikinti ar saugoti taip pat kainuoja. Taip pat iš aprašų matyti, kad pataisos namų gamybos bazės teritorijoje buvo daug nedidelio ploto pastatų. O tai reiškia, kad juos griaudamas nepasitelksi galingos technikos, darbas ilgiau užtrunka.
Kam kiekvienoje žinutėje rašyti "su šita savivaldybe" ir pan.? Tai niekaip nesusiję būtent su šita savivaldybe, su bet kokia kita būtų tas pats. Paprotingės/paturtingės visuomenė, bus ir savivaldybės geresnės.
Kam kiekvienoje žinutėje rašyti "su šita savivaldybe" ir pan.? Tai niekaip nesusiję būtent su šita savivaldybe, su bet kokia kita būtų tas pats. Paprotingės/paturtingės visuomenė, bus ir savivaldybės geresnės.
Kodėl nesusiję? Šita savivaldybė žinoma būtent tuo, kad bijo bet kokio daugmaž didesnio projekto ir stengiasi padaryti viską kuo paprasčiau, kuo pigiau, kad būtų kuo mažiau vargo ir darbo, o jeigu įmanoma, tai ir be projekto. Praeitos savivaldybės turėjo nepalyginamai daugiau ambicijų, geriausias to pavyzdys yra tai, kad NMC išvis atsirado (aišku su dideliomis klaidomis, bet still).
Tas išdaužytas senas dvirtakis iki rekonstrukcijos ėjo kiek pamenu iki degalinės ant kalniuko. Techniškai gal ir ne visai iki Nemenčinės, bet nedaug trūko.
Tas išdaužytas senas dvirtakis iki rekonstrukcijos ėjo kiek pamenu iki degalinės ant kalniuko. Techniškai gal ir ne visai iki Nemenčinės, bet nedaug trūko.
Kiek prisimenu, tai jo gabalais iš viso buvo išnykę (o gal ir nebuvo nutiesta). Į tą pusę sovietmečiu nevažinėjau, tai negaliu tvirtinti.
Aš ir neturėjau omeny, kad tai dabartinės savivaldybės. Išvardinau skirtingų savivaldybių ambicijas. Šios - dvirtakiai.
Na, jeigu dvirtakiai jums yra pagrindinė šios savivaldybės ambicija, o ne absoliučiai normalus (kaip pvz šaligatvių tiesimas ar gatvių remontas) bet kuriam Europos miestui, o tuo labiau sostinei, dalykas, tai labai smagu, kiekvienas vertina pagal savo ambicijas ir lūkesčius, kiek žmonių - tiek nuomonių. Kalbant apie KP, nuo kurio ir prasidėjo diskusija, labiausiai į tai panaši šios VMS ambicija buvo Ukmergės gatvės rekonstrukcija, bet paskui tapo aišku, kad tai buvo tiesiog pigus priešrinkiminis melas, nes po rinkimų apie tai nebuvo užsiminta nei žodžiu, o nuo šios "ambicijos" paskelbimo praėjo jau daugiau nei pusantrų metų. Tarp kitko, jeigu rimtai vertint dvirtakius kaip pagrindinę šios savivaldybės ambiciją, tai su ambicijų išpildymų (pažadėtą-padaryta ir darbų kokybė) jiems tikrai ne kažką...
Kiek prisimenu, tai jo gabalais iš viso buvo išnykę (o gal ir nebuvo nutiesta). Į tą pusę sovietmečiu nevažinėjau.
Prieš ~ 10m dar buvo pravažiuojamas, bet visiškas Paryžius-Rubė. Nenutiestas nebent paskutinis gabaliukas nuo degalinės iki Nemenčinės pradžios. Nepamenu kaip ten pati pabaiga atrodydavo.
Comment