Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis prašo ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ir aplinkos ministro Kęstučio Navicko greičiau pateikti Seimui nuo 2014 m. rengiamą Savivaldybių plėtros įstatymo projektą. „Statytojai kartu su biurokratais energingai blokuoja naujo būtino įstatymo priėmimą. Sunku net įsivaizduoti, kad 4 aplinkos ministrai jau penktus metus rengia vieną įstatymą ir jo niekaip negali pateikti parlamentui balsuoti. Šis teisės aktas būtinas, kad savivaldybės pagaliau įgytų daugiau teisių suvaldyti chaotišką plėtrą, kai namai statomi laukuose, niekas nepasirūpina tinkama aplinka ir gyventojai apgaudinėjami žadant kada nors įrengti infrastruktūrą“, – sako Seimo narys K. Masiulis. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekto tikslai yra užtikrinti darnią infrastruktūros plėtrą, sudaryti sąlygas gyventojams priimtinomis sąlygomis naudotis inžineriniais tinklais, susisiekimo komunikacijomis ir socialine infrastruktūra, suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą ir sukurti finansinių mechanizmų šiai plėtrai finansuoti. „Didieji miestai vis plečiasi į laukus, nors centruose sklypai yra apaugę brūzgynais, teritorijos apleistos ir visi teisinasi, kad niekas nieko negali, tai tam būtinas įstatymas, kad tokių pasiteisinimų nebebūtų. Įstatymas yra parašytas, tiesiog dėl keistų priežasčių aplinkos ministras jo nepateikia Seimui, kad galima būtų balsuoti, ir nauji merai kitąmet įgytų naujų galių pasirūpinti savo gyventojais“, – kalbėjo K. Masiulis. Parlamentaras primena, kad Aplinkos ministerija buvo žadėjusi, kad įstatymas Lietuvoje įsigalios 2016 metais.
Ir kas tame įstatyme bus rašoma? Kad draudžiama statyti pigiasnemia sklype, pakol yra pardavime nors vienas brangus sklypas?
Ką aš žinau, kas ten bus rašoma. Gal apribos statybas, kai nėra jokios infrasturktūros, kas dabar ypač paplitę ir miesto pakraščiai (tiksliau tai, kas miestą išspletė) virtę neaišku kuo.
Bent jau Vilniaus atveju pagrindinė plėtra "į laukus" vyksta rajono teritorijoje. Rajonui tai turėtų būti naudinga, nes didėja gyventojų skaičius = didėja finansavimas, o pagrindinis infrastruktūros krūvis tenka miestui (sprendžiant VT, gatvių infrastruktūros, mokyklų ir kt. problemas) tenka miestui. Taigi rajonas apribodamas plėtra šautų sau į koją.
EDIT: tikriausiai turimas omeny šis projektas. Siūloma, kad statytojas būtų įpareigotas įrengti infrastruktūrą pats arba susimokėti mokestį, kad tai padarytų savivaldybė, iki užbaigiant statybas. T.y. kad nebūtų "namus pastatėm, o dėl kelio kreipkitės į savivaldybę". Jei teisingai suprantu, tokia tvarka galiotų tik ten, kur savivaldybė numačiusi infrastruktūrą (pvz. perspektyvinę gatvę), bet nesuplanuotose teritorijose liktų ta pati betvarkė. Taip pat nevisai supratau kaip būtų individualių statybų atveju arba kas mokėtų mokestį, jeigu aplinkui yra senesnės statybos pastatų - tik naujakuriai ar visi. Akivaizdu, kad projektas dar žalias, bet reikalingas.
Bent jau Vilniaus atveju pagrindinė plėtra "į laukus" vyksta rajono teritorijoje. Rajonui tai turėtų būti naudinga, nes didėja gyventojų skaičius = didėja finansavimas, o pagrindinis infrastruktūros krūvis tenka miestui (sprendžiant VT, gatvių infrastruktūros, mokyklų ir kt. problemas) tenka miestui. Taigi rajonas apribodamas plėtra šautų sau į koją.
EDIT: tikriausiai turimas omeny šis projektas. Siūloma, kad statytojas būtų įpareigotas įrengti infrastruktūrą pats arba susimokėti mokestį, kad tai padarytų savivaldybė, iki užbaigiant statybas. T.y. kad nebūtų "namus pastatėm, o dėl kelio kreipkitės į savivaldybę". Jei teisingai suprantu, tokia tvarka galiotų tik ten, kur savivaldybė numačiusi infrastruktūrą (pvz. perspektyvinę gatvę), bet nesuplanuotose teritorijose liktų ta pati betvarkė. Taip pat nevisai supratau kaip būtų individualių statybų atveju arba kas mokėtų mokestį, jeigu aplinkui yra senesnės statybos pastatų - tik naujakuriai ar visi. Akivaizdu, kad projektas dar žalias, bet reikalingas.
Su daugiabučių/kotedžų kvartalais dabar yra viskas ok, tokių jau nebėra, kurie būtų statomi su privažiavimu žvirkėliu, be apšvietimo ir pan. Individualūs namai kitas klausimas, beveik visi statomi ne kokio nors vystytojo, o pačių savininkų. Neleisti statyti nelabai išeina, nes jei savivaldybė miesto centre nesugeba visų savo gatvių išasfaltuoti, apšviesti, įrengti šaligatvių, tai kokie gali būti reikalavimai individualių namų savininkams, kurie stato namus sau miesto pakraščiuose. Plius stato dažniausiai ne visiškai laukuose, o šalia esamų žvyrkėlių/šunkelių, kurių savininkas yra savivaldybė.
Normalioje valstybėje neturėtų būti jokių statybų jei nėra vandentiekio, nuotekų tinklų.
Nelogiška, nes tada be valstybės niekas niekur nevyks. Tuos tinklus įrengia privatūs statytojai, t.y. arba jungiasi prie netoli esančių valstybinių tinklų arba stato privačius (pvz., gręžinius ar pan.). Ir taip ir vyksta, tai yra normalu.
Šiaip be visų demagogijų norėtųsi sužinoti, kaip yra daroma ir kas konkrečiai reglamentuojamos statybos pakraščiuose labiau pažangiuose valstybėse, kur yra nusistovėjusi žemėvalda ir daugiau proto planuojant kaip, pvz., D. Britanija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija.
Galiu klysti, bet Anglijoje sunkiai prisimenu, kad kažkur prie miestų būtų pavienių namų chaotiškos virtinės, o dažniausiai logiškos kvartalų aglomeracijos.
Normalioje valstybėje neturėtų būti jokių statybų jei nėra vandentiekio, nuotekų tinklų.
Individualiam namui visai nereikalingi miesto vanduo, nuotekos, šiluma, viską galima įsirengti vietinius. Labai abejoju, ar kokioje Suomijoje ar Švedijoje visi nuosavi namai prijungti prie centralizuoto vandentiekio ar šilumos tinklų.
Individualiam namui visai nereikalingi miesto vanduo, nuotekos, šiluma, viską galima įsirengti vietinius. Labai abejoju, ar kokioje Suomijoje ar Švedijoje visi nuosavi namai prijungti prie centralizuoto vandentiekio ar šilumos tinklų.
Individualiam namui visai nereikalingi miesto vanduo, nuotekos, šiluma, viską galima įsirengti vietinius. Labai abejoju, ar kokioje Suomijoje ar Švedijoje visi nuosavi namai prijungti prie centralizuoto vandentiekio ar šilumos tinklų.
Reguliavimo greičiau reikia dėl gatvių, transporto, mokyklų/darželių ir pan. infrastruktūros, kurios gyventojai neįsirengs savo kieme. Kartkartėmis vis nuskamba istorijos, kad gyventojai prie savo namų traktoriais turi važiuoti ar kad tvindo kiemą, nes neįrengta gatvės paviršinio vandens surinkimo sistema. Tuomet gyventojai kviečia žurnalistus, baksnoja į planus ir garsiai piktinasi savivaldybėmis. Gal tai galioja ne pačiai naujausiai statybai, nežinau. Gyventojų lūkestis kažkiek pagrįstas, nes mokami mokesčiai. Kita vertus tie mokesčiai tikrai nepadengia išlaidų, kai gyventojų tankis 500 darbingo amžiaus gyventojų / km2 ar pan., o teritorijos plotas tik plečiasi. Šiuo metu nekalbama apie kokį nors statybų draudimą, bet savivaldybės nori turėti argumentą, kodėl asfaltas ir VT kai kuriose teritorijose per 10 metų neatsiras, nebent gyventojai susimokės papildomai už galimybę gyventi ir retai užstatytų individualių namų kvartale, ir naudotis miesto patogumais.
Nelogiška, nes tada be valstybės niekas niekur nevyks. Tuos tinklus įrengia privatūs statytojai, t.y. arba jungiasi prie netoli esančių valstybinių tinklų arba stato privačius (pvz., gręžinius ar pan.). Ir taip ir vyksta, tai yra normalu.
Ar aš kur sakiau, kad tinklus būtinai turi įrengti valstybė? Valstybė turi neleisti statybų be tinklų. Dabar gi turime situaciją kai priemiesčiuose padrikai užstatomi dideli plotai, važinėja kanalizacijos surinkėjai, o miestuose ištisi naujų pastatų kompleksai jungiami prie senų tam nepaskaičiuotų tinklų.
Reguliavimo greičiau reikia dėl gatvių, transporto, mokyklų/darželių ir pan. infrastruktūros, kurios gyventojai neįsirengs savo kieme. Kartkartėmis vis nuskamba istorijos, kad gyventojai prie savo namų traktoriais turi važiuoti ar kad tvindo kiemą, nes neįrengta gatvės paviršinio vandens surinkimo sistema. Tuomet gyventojai kviečia žurnalistus, baksnoja į planus ir garsiai piktinasi savivaldybėmis. Gal tai galioja ne pačiai naujausiai statybai, nežinau. Gyventojų lūkestis kažkiek pagrįstas, nes mokami mokesčiai. Kita vertus tie mokesčiai tikrai nepadengia išlaidų, kai gyventojų tankis 500 darbingo amžiaus gyventojų / km2 ar pan., o teritorijos plotas tik plečiasi. Šiuo metu nekalbama apie kokį nors statybų draudimą, bet savivaldybės nori turėti argumentą, kodėl asfaltas ir VT kai kuriose teritorijose per 10 metų neatsiras, nebent gyventojai susimokės papildomai už galimybę gyventi ir retai užstatytų individualių namų kvartale, ir naudotis miesto patogumais.
Savivaldybė beabejo neturėtų šokinėti pagal kiekvieno dudelę, gyvenantys laukuose ar miškuose turėtų suprasti, kad nevažiuos šalia jų namų VT, nebus darželio apšvietimo ar net šaligatvio, bet drausti statyti namus manau irgi nereikia, jeigu žmones tenkina esama situacija.
Comment