Vilniaus miesto savivaldybė

[abruo]

Šitas politinis lavonas dar pakankamai stipriai spardosi. Tikėkimės, visos jo pastangos žlugs ir nepri**ks ir nepri**š aplinkui, nes pridirbęs yra tiek, kad bloga darosi į jį bežiūrint.

[Kristisz]

Vilniaus Šustauskas, tik uždirbantis ir gerai apsirengęs. Taksistu (uber pavežėju) beje irgi dirbęs, ir šiaip daug ir asmeninių, ir viešų verslo interestų taksi srityje buvo.

[SoulMulticast]

Turbut daugelis buna Palangoj. Vis bunu ten ir stebiuosi kaip jie sugebejo palyginus normaliai sutvarkyti 90% saligatviu. Griztant i Vilniu apima jausmas kad cia viskas isluze ir istrupeje. Labiausiai man nesuprantama, ar Palanga yra tokia turtinga kad gali sau tai leist o Vilnius ne? Pvz imam paprasta ju gatve - 20 metru atkarpa prie kurios ribojasi vienas namas, kuris priklauso vienai seimai. Pas mus 20 metru saligatvio - atitinka gal 100 seimu kai yra daugiaukste statyba. Teoriskai musu infrastruktura turetu buti 100 kart geresne, labiau priziureta, nes gatviu/gyventoju santykis yra kitas. Vilnius surenka daugiau mokesciu, cia didesnes algos. Tai kaip, kodel cia vis sekama pasaka "niera pynygu"?

Bet net vietos kur dabar remontuoja daromos absoliuciai atbulom rankom, niekas nepriziuri kokybes, jiems nesvarbu kaip tai vizualiai ziurisi. Pvz remontuojama saligatvio atkarpa Laisves pr. nuo Sodros: kas keliasdesimt metru bortai sudeti skirtingais auksciais. Buna turbut net po 30 cm nuo asfalto lygio. Kam? Toliau eina atkarpa su gal 5 cm aukscio nekeistais bortais. Toliau uz sankryzos vel kitaip. Vilnius tampa panasus i Kauna, kuris niekad nepatiko man savo apsileidimu.

[Creatium]

Jeigu Palangoje būni jau labai daug laiko, tai turbūt esi pastebėjęs, kad Palanga buvo tvarkoma pastoviai. Kokia nors Vytauto g. sutvarkyta jau net neatsimenu kada, labai labai seniai.

Bet čia gi nepamirškim to paties GPM fakto. Palanga gauna 100% gyventojų sumokamo GPM + dar turbūt visokią paramą, ypač kaip kurortas ir kaip ne pagrindinis miestas (kaimo plėtra etc., kur ES lėšos buvo nukreiptos ilgus metus). Vilnius dabar gauna kiek, ~55% berods + ES parama dabar buvo atsukta ir į didžiuosius miestus, hence visokie Reformatų parkai, Misionierių sodai ir pan. projektai bus/yra.

Beje, ne tik Palanga. Nuvažiuok į bet kurį mažesnį miestelį, labai tikėtina, kad rasi tvarkingus šaligatvius, gražią aplinką, išasfaltuotas gatves. Čia valstybės centrinių valdžių ilgamečių prioritetų pavyzdys.

[Arunasx]

Beje, ne tik Palanga. Nuvažiuok į bet kurį mažesnį miestelį, labai tikėtina, kad rasi tvarkingus šaligatvius, gražią aplinką, išasfaltuotas gatves. Čia valstybės centrinių valdžių ilgamečių prioritetų pavyzdys.

Nepamirškime ir tokio fakto, kad Seimo rinkėjų rinkiminės apygardos buvo iki šiol smarkiai nevienodos skaičiumi, kai iš provincijos išvažiavo daug žmonių, bet Seimo mandatų kiekis nebuvo pakoreguotas, ko pasekoje ypač Vilnius turėjo neproporcingai mažai mandatų. O kiekvienas Seimo narys stengiasi parodyti savo rinkėjams kažkokią paramą, kas irgi prisideda prie nesąmoningo lėšų taškymo šiknakaimių šaligatvių ir aikščių klojimo trinkelėmis iš ES fondų, kai Vilnius iš jokių
fondų negaudavo pinigų.

[kutas]

O kiekvienas Seimo narys stengiasi parodyti savo rinkėjams kažkokią paramą, kas irgi prisideda prie nesąmoningo lėšų taškymo šiknakaimių šaligatvių ir aikščių klojimo trinkelėmis iš ES fondų, kai Vilnius iš jokių
fondų negaudavo pinigų.

Perskirstymas kaip strategija taikomi ne vien Lietuvoje. Jeigu nebūtų jokio perskirstymo, Lietuvoje apskritai būtų klestintis Vilnius (ar top3 miestai) ir gūdi provincija. Bėda, kad regionuose daugiau naudos būtų, jei jie paramą naudotų naujų verslo šakų vystymui, gyventojų švietimui ir t.t, o ne kištų į šaligatvius.

[Creatium]

Kad perskirstyti reikia - turbūt nereikia ginčytis. Bet tą perskirstymą reikia protingai daryti. Dabar su tais maždaug 55% Vilniui jau neblogai sekasi, geriau būtų kokie 60%. Bet tikrai ne ~45% kaip buvo labai ilgai.

[Lettered]

Kad perskirstyti reikia - turbūt nereikia ginčytis. Bet tą perskirstymą reikia protingai daryti. Dabar su tais maždaug 55% Vilniui jau neblogai sekasi, geriau būtų kokie 60%. Bet tikrai ne ~45% kaip buvo labai ilgai.

Realiai turėtų būti 100%, kaip ir kitiems miestams. Suprantu, kad yra įmonių, kurios dirba visoje Lietuvoje, bet administracija tik Vilniuje ar kokia nors ministerija, bet jei tos įmonės administracijos ar ministerijos darbuotojai važinėja Vilniaus gatvėmis, vaikšto Vilniaus šaligatviais, parkais, vaikai eina į Vilniaus darželius, mokyklas, kodėl dalis jų GPM turėti eiti į kitas savivaldybes? Visiškai nelogiška sistema, kad įtikti runkeliams rinkėjams ar bandyti gydyti lavoną, o ne užtikrinti paslaugas kam jų realiai reikia.

[Creatium]

Realiai turėtų būti 100%, kaip ir kitiems miestams. Suprantu, kad yra įmonių, kurios dirba visoje Lietuvoje, bet administracija tik Vilniuje ar kokia nors ministerija, bet jei tos įmonės administracijos ar ministerijos darbuotojai važinėja Vilniaus gatvėmis, vaikšto Vilniaus šaligatviais, parkais, vaikai eina į Vilniaus darželius, mokyklas, kodėl dalis jų GPM turėti eiti į kitas savivaldybes? Visiškai nelogiška sistema, kad įtikti runkeliams rinkėjams ar bandyti gydyti lavoną, o ne užtikrinti paslaugas kam jų realiai reikia.

Mano mintis kiek kitokia:

Vilniui turėtų būti skiriama tiek, kad jis galėtų užtikrinti pilnai patogią ir tvarkingą miesto aplinką, aukštą paslaugų lygį. Akivaizdu, kad Vilnius uždirba žymiai daugiau, negu fiziškai jam reikia lėšų (nors visada galima rasti kam jas išleisti, jų niekada nebus per daug). Kiek gali Vilnius galėtų paremti smulkesnius miestus. Bet vėl gi, su sąlyga, kad tos lėšos būtų naudojamos tarkim įvairioms verslo programoms, o ne trinkelių klojimui. Trinkeles kiti miestai lai išsikloja iš to, ką patys uždirba.

Apskritai mano manymu reikėtų pergalvoti mokesčių administravimą Lietuvoje. Miestai turėtų turėti daugiau galimybių patys rinkti ir administruoti mokesčius arba kažkokia kita sistema turėtų būti, kuri sudarytų paskatą miestams ir jų valdžioms stengtis pritraukti daugiau įmonių, šviesti gyventojus, skatinti verslą. Dabar gi dauguma kaimų gauna paramą/išmoką ir sėdi, nei pritraukinėja verslų, nei remia vietos gamintojus nei ką. Tokių dalykų neturėtų būti. Arba galima būtų skirti paramą lygiai tiek, kiek vietos valdžia pati pritraukė naudos miestui. Tarkim kokia Pabradė pritraukia 10 mln. Eur investiciją, tai iš Vilniaus tos paramos gautų dar 10 mln. Eur. Nepritraukia nieko - nieko ir negauna. Vot imtų dirbti vietiniai.

[digital]

Perskirstymas kaip strategija taikomi ne vien Lietuvoje. Jeigu nebūtų jokio perskirstymo, Lietuvoje apskritai būtų klestintis Vilnius (ar top3 miestai) ir gūdi provincija. Bėda, kad regionuose daugiau naudos būtų, jei jie paramą naudotų naujų verslo šakų vystymui, gyventojų švietimui ir t.t, o ne kištų į šaligatvius.

Perskirstymo reikia, bet gal ne tokio didelio? Nes po jo Vilnius gauna ar ne dvigubai mažiau lėšų gyventojui nei Ryga, Varšuva ar net Minskas.

[senasnamas]

Vilniuje ne tiek pinigų, kiek požiūro problema. Dabar kaip tik pradėta daug tvarkyti - fiziškai neįmanoma dideliame mieste visko greitai atlikti palyginus su kokiu Kavarsku. Ar anksčiau išvis kas nors kalbėdavo, kad suklypęs šaligatvis yra kažkokia problema? Taigi žiūrėk, kur kojas dedi, ir problema išspręsta . O kai šaligatviai pradėti masiškiau atnaujinti, tai piktinamasi, kad ne visose gatvėse vienu metu ir kad darbai neatliekami per vieną savaitę/mėnesį.

Realiai turėtų būti 100%, kaip ir kitiems miestams.

Ir taip yra dvi Lietuvos. Jei provincijoje piningai panaudojami nevykusiai, tai ne pinigų, o valdymo problema. Visokių miestelių karaliukai gal galvoja, kad nuties šaligatvį palei tuščią gatvę, įrengs fontaną tuščioje aikštėje ir sugrįš į miestelį emigrantai. Nors turbūt negalvoja nė tiek - galvoja, kaip čia geriau "įsisavinus" lėšas.

[Ginthus]

Ir taip yra dvi Lietuvos. Jei provincijoje piningai panaudojami nevykusiai, tai ne pinigų, o valdymo problema. Visokių miestelių karaliukai gal galvoja, kad nuties šaligatvį palei tuščią gatvę, įrengs fontaną tuščioje aikštėje ir sugrįš į miestelį emigrantai. Nors turbūt negalvoja nė tiek - galvoja, kaip čia geriau "įsisavinus" lėšas.

Antrasis variantas. Nieks ten nepasigenda kasvakarinių "razborkių" prie vienintelės kaimo degalinės.

[Lettered]

Ir taip yra dvi Lietuvos. Jei provincijoje piningai panaudojami nevykusiai, tai ne pinigų, o valdymo problema. Visokių miestelių karaliukai gal galvoja, kad nuties šaligatvį palei tuščią gatvę, įrengs fontaną tuščioje aikštėje ir sugrįš į miestelį emigrantai. Nors turbūt negalvoja nė tiek - galvoja, kaip čia geriau "įsisavinus" lėšas.

Čia yra ne valstybės pinigai kokiai nors infrastruktūrai, investicijoms skatinti, o savivaldybės ūkiniams reikalams, jei provincijoje remontuosime tuščias mokyklas, darželius, ligonines, O Vilniuje toliau visur vietų trūks, tai dėl to provincijai geriau nepasidarys ir iš dviejų Lietuvų viena taip pat.

[SoulMulticast]

Kiek nekistu i mazus miestelius jie vistiek atrodo baisiau uz Lenkija. Nes cia jau prasideda bendras salies gerbuvis ir galimybe oriai gyventi provincijose. Is provincijos dauguma isvaziuojanciu visu pirma atsiduria butent mieste, manau, o ne iskart uzsienyje. Aisku ne visi, bet dauguma.
Todel miestai manau yra labiau jautrus sutvarkymui, gerbuviui ir gyvenimo kokybei. Nes jei is provincijos zmogus masto isvaziuot i Vilniu, is Vilniaus jis jau masto isvaziuot i uzsieni ir palikt Lietuva.

[andyour]

Perskirstymas kaip strategija taikomi ne vien Lietuvoje. Jeigu nebūtų jokio perskirstymo, Lietuvoje apskritai būtų klestintis Vilnius (ar top3 miestai) ir gūdi provincija. Bėda, kad regionuose daugiau naudos būtų, jei jie paramą naudotų naujų verslo šakų vystymui, gyventojų švietimui ir t.t, o ne kištų į šaligatvius.

Lietuvos provincija bet kokiu atveju yra gūdi. Sukurti verslą reikia neeilnių gabumų ir labai daug pastangų. Verslui paramos neužtenka, dar reikia gabių verslininkų, negeriančių darbininkų, gabių specialistų, konkurencingų atlyginimų. Koks normalus išsilavinęs ir gerai uždirbantis specialistas mes didmiestį ir pasitrauks į provinciją kur elementariai nieko nėra? Pažįstamas šalia nedidelio miesto bandė užsiimti verslu, tai po atlyginimų išmokėjimų darbe nepasirodo daugiau nei pusė.

[Aleksio]

Koks normalus išsilavinęs ir gerai uždirbantis specialistas mes didmiestį ir pasitrauks į provinciją kur elementariai nieko nėra? Pažįstamas šalia nedidelio miesto bandė užsiimti verslu, tai po atlyginimų išmokėjimų darbe nepasirodo daugiau nei pusė.

Taip, viskas priklauso nuo algos. Jeigu Vilniuje uždirbi 1000 ir už buto nuomą moki 300, o provincijoje uždirbi 1500, o už buto nuomą moki 150, tai galima gyventi ir provincijoje.

[andyour]

Taip, viskas priklauso nuo algos. Jeigu Vilniuje uždirbi 1000 ir už buto nuomą moki 300, o provincijoje uždirbi 1500, o už buto nuomą moki 150, tai galima gyventi ir provincijoje.

Dėl to visi ir dirba Vilniuje Vilniuje imi paskolą kartu su žmona ir beveik nieko nemoki. Gyveni naujoje statyboje, kaimynai normalūs, darželiai, mokyklos, kultūrinis gyvenimas, parduotuvės, pakeisti darbovietę be problemų, karjeros galimybės. Tuo tarpu provincijoje dirbi viename darbe ir jį pakeisti be šansų. Darbas greičiausiai vis tiek nebus šalia. Jeigu kas nepatiks, negalėsi visko mesti ir grįžti į miestą, nes neparduosi nelikvido NT. Važinėsi savaitgaliais į miestą bet kokiu atveju dėl prekių, dėl paslaugų, pas daktarą ir pan.

[andyour]

Kiek nekistu i mazus miestelius jie vistiek atrodo baisiau uz Lenkija. Nes cia jau prasideda bendras salies gerbuvis ir galimybe oriai gyventi provincijose. Is provincijos dauguma isvaziuojanciu visu pirma atsiduria butent mieste, manau, o ne iskart uzsienyje. Aisku ne visi, bet dauguma.

Ta dauguma emigravusių į užsienį, greičiausiai grįš į šalia gimtinės esantį artimesnį miestą ar rajono centrą, kur dar kažkas gyvena. Žinoma, aš čia kalbu apie visai mažus miestelius ir kaimelius, kas ir yra tikroji provincija.

[Aleksio]

kultūrinis gyvenimas

Nedomina.

parduotuvės

Rajonų centruose supermarketų yra.

Tuo tarpu provincijoje dirbi viename darbe ir jį pakeisti be šansų.

O kam keisti gerai apmokamą darbą?

nes neparduosi nelikvido NT.

Jeigu butą nuomuoji, tai galva neskauda.

Važinėsi savaitgaliais į miestą bet kokiu atveju dėl prekių, dėl paslaugų, pas daktarą ir pan.

Nebent kartą į 3 mėn. į kirpyklą ir kartą į 6 mėn. pas dantistą.

[andyour]

Rajonų centruose supermarketų yra.

Ten ir daktarą rasi. Apie tai ir kalbu, kad iš tikros provincijos emigravę, bus linkę grįžti į miestus ar rajonų centrus. Rajonų centruose NT kainos ir apskritai deficitas įrodo, kad tai ir vyksta.