Vilniaus miesto savivaldybė

[Lettered]

O kaip valstybinės mokyklos ,darželiai, skverai? Visi turi būti privatūs pagal tave?

Skverus ir parkus turi valdyti savivaldybė, o mokyklos ar darželiai patys savo teritoriją. Žemės ūkio ministerija tikrai neturėtų kištis į miesto vidaus reikalus, nes neturi tam kompetencijos, plius rūpinasi visais kitais dalykais.

[Creatium]

Aš dabar kaip buto savininkas esu ir žemės gabaliuko po juom savininkas, ir moku už tą žemę atitinkamą NT mokestį, sprendžiu kaip tą teritoriją tvarkyti ir pan. Manau taip turėtų būti su visais tiek daugiabučiais, tiek komerciniais objektais. Žemės nuoma po ne laikinu pastatu, o daugiabučiu yra kažkoks wtf, juk akivaizdu, kad tas daugiabutis stovės neribotą laiką ir žemės savininkas negalės nieko su tuom sklypu daryti ar išnuomoti kažkam kitam net ir pasibaigus nuomos sutarčiai, plius butų savininkai formaliai net negali spręsti dėl savo teritorijos tvarkymo. Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos (NŽT) apskritai neturėtų valdyti jokių sklypų miestuose ar tuo labiau spręsti dėl sklypų paskirties. Žemės nuoma turi logikos kai ji yra žemės ūkio paskirties ir nuomojama ūkininkams, kai kasmet galima keisti nuomininkus, pasėlius ir pan., bet su daugiabučiais to daryti nėra jokios logikos. Dabar gaunasi, kad už mieste keičiamą žemės ūkio ar pramoninės paskirties žemę Žemės ūkio ministerija nori kažkokį mokestį rinkti, nes žemė naudojama bus "ne pagal paskirtį".

Labai pritariu ir palaikau.

Valstybinę žemę, esančią miestuose, turi valdyti savivaldybės. Bet tam reikėtų sukurti įrankius, kurie užkardytų galimą nelegalų jos dalinimą tam, "kam reikia". Dabar, kai žemės grąžinimas yra lyg ir baigtas, tai tą padaryti turėtų būti lengviau. Va tada realiai atsiras normalus miesto plėtros planavimas Lietuvoje. Savivaldybės galės pagal poreikį siaurinti, platinti gatves ir prie jų esančius sklypus, numatyti plėtrai teritorijas, į jas tikslingai investuoti, prioretizuoti. Įsivaizduokit kaip atrodytų plėtra, jeigu miestas sakytų ok, artimiausius 5 metus miestas prioretizuoja plėtrą X kvartale, ten paruošiam 10 sklypų vystymui, darom bendrą arch. konkursą ir parduodam statytojams.

[Saliamonas]

Į dešimtuką :

Vis dėlto šias pataisas inicijavusi konservatorių vadovaujama Vyriausybė matė jose prasmę ir taip buvo bandoma sureguliuoti NT rinkos plėtotojams galiojančią nepagrįstą privilegiją. Konservatorių deleguotas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ne kartą viešai yra išreiškęs palaikymą naujam mokesčiui. Anot jo, šis mokestis reikalingas, kadangi valstybė negauna jokios naudos iš savo žemės sklypų, ant kurių vystomi privatūs projektai. Projekto rengėjai siūlė, kad pusė mokesčio už nuomojamos žemės paskirties keitimą būtų sumokama į valstybės, kita pusė – į konkrečios savivaldybės biudžetą. Ir čia stabtelėkime. Tai, kad pusė mokesčio būtų sumokama į savivaldybės biudžetą, turėtų patikti miestiečių interesams atstovaujantiems merams. Tačiau Vilniaus atveju nutiko priešingai. Papildomi pinigai į savivaldybės biudžetą sostinės mero nesužavėjo. Nors kiekviena proga jis nepamiršta pabrėžti, kad Vilniaus biudžetas turėtų būti didesnis. Bet tik ne šiuo atveju - kažkodėl. Nors didesnis sostinės biudžetas – visų vilniečių interesas, meras čia elgėsi kitaip ir lapkričio 17 d. parašė laišką daliai Seimo narių ir ministrų, prašydamas neįvesti naujo mokesčio. Savo laiške jis iš esmės atkartojo lobistinės organizacijos LNTPA argumentus. Tačiau blogiausia yra tai, kad Vilniaus meras nedeklaravo to, jog vienaip ar kitaip siunčiant laišką susidūrė su lobistine organizacija. Nors turi pareigą tai daryti. Vilniečiai ir laišką gavę parlamentarai laiku nesužinojo, kad jų išrinktas meras prieš siųsdamas lobistams palankų laišką į Seimą pirmiausia jį nusiuntė lobistinei organizacijai LNTPA (mero teigimu). Apie tai jie sužinojo tik iš žurnalisto, kurį vėliau užsipuolė meras.

Arūnas Milašius. Tomas Janonis. Kodėl Šimašiui išaušo juodas rytas

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=88785713

[Tikras architektas]

Vakar Šimašius tą žurnalistą per konferenciją labai koliojo. Buvo net nemalonu klausytis. Bamt ir straipsnis šiandien.

Man su Šimašium kažkoks kognityvinis disonansas. Vaikštai plonu ledu, nes visi viską įtarinėja ir šiaip situacija karšta (ypač vakar). Padarai konferenciją, kad išsivartyt iš gaidžio anksčiau laiko, susikvieti žurnalistus. Tada pasikarščiuoji ir iškolioji vieną žurnalistą, ir tikies (turbūt?), kad padės išsivartyti iš nemalonios situacijos. Tikrai strategiškas mąstymas kartais pas jį.

[Kristisz]

Į dešimtuką :

Arūnas Milašius. Tomas Janonis. Kodėl Šimašiui išaušo juodas rytas

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=88785713

Labai silpnas argumentas, kad blogas meras, nes nenori papildomų pinigų į biudžetą. Ne taip viskas paprasta ekonomikoje: kai pakeli kainas nereiškia kad daugiau uždirbsi, o jei ir uždirbsi gali prarasti per kitur ilgalaikėje perspektyvoje. Mero ir savivaldybės tikslas: miesto vystimasis, o didesnis biudžetas iš savęs nėra tikslas, tik priemonė. Vilnius pagal miesto prioritetus nustatė savo infrastruktūros mokesčius, o dabar Seime bando prastumti mokestį, kuris tą apmokestinimą pavers niekiniu ir taip pigiausia statyba bus miestui mažiausiai patogiose teritorijose. Papildomai surinktas biudžetas (jei iš vis bus kažkas papildomai surinkta) galės bus sėkmingai išleistas automoblizmo infrastruktūrai miesto pakraščiuose, o centre toliau džiaugsimės apleistais sandėliais.

Tarifai daugiabučių statytojams:

• Prioritetinėse, geresnę išvystytą infrastruktūrą turinčiose teritorijose įmokos tarifas siekia 30 Eur/kv. m
• Neprioritetinėse zonose įmokos tarifas siekia 50 Eur/kv. m
• Į gyvenimą sugrąžinamose pramoninėse – konversijų – zonose taikomas lengvatinis įmokos tarifas – 18 Eur/ kv. m

https://vilnius.lt/lt/2021/03/18/duk...pletros-imoka/

[Gladiator]

o centre toliau džiaugsimės apleistais sandėliais.

Kur cia centre apleisti sandeliai? Simasius paprasciausias nt vystytoju toolsas, pasake priestarauti ir priestarauja.

[Aleksio]

Valstybinę žemę, esančią miestuose, turi valdyti savivaldybės.

Tai labiau tiktų kitai temai, bet: kas turi valdyti/tvarkyti/statyti valstybinės reikšmės kelius, esančius miesto teritorijoje?

[Saliamonas]

Labai silpnas argumentas, kad blogas meras, nes nenori papildomų pinigų į biudžetą. Ne taip viskas paprasta ekonomikoje: kai pakeli kainas nereiškia kad daugiau uždirbsi, o jei ir uždirbsi gali prarasti per kitur ilgalaikėje perspektyvoje. Mero ir savivaldybės tikslas: miesto vystimasis, o didesnis biudžetas iš savęs nėra tikslas, tik priemonė. Vilnius pagal miesto prioritetus nustatė savo infrastruktūros mokesčius, o dabar Seime bando prastumti mokestį, kuris tą apmokestinimą pavers niekiniu ir taip pigiausia statyba bus miestui mažiausiai patogiose teritorijose. Papildomai surinktas biudžetas (jei iš vis bus kažkas papildomai surinkta) galės bus sėkmingai išleistas automoblizmo infrastruktūrai miesto pakraščiuose, o centre toliau džiaugsimės apleistais sandėliais.

Sprendžiant iš paskutinių įvykių dabartinio mero ir savivaldybės tikslas yra NT stambiųjų plėtotojų banko sąskaitų vystymasis.
Gal galite paaiškinti, kodėl valstybė su savo nuosavybe turėtų elgtis kitaip, nei privatus asmuo su savo sklypu, t.y. dalinti šį turtą už dyką arba už visokius simbolinius/lengvatinius mokesčius ir ne kažkokiems NVO, socialiai remtiniems asmenims, o sėkmingai veikiančiam stambiam NT verslui? NT verslas Vilniuje sėkmingai perka privačius sklypus už rinkos kainą, juose stato pastatus ir pardavinėja (įskaitant miesto centrinėse dalyse) ir dėl to nebankrutuoja, tačiau kai kalba pasisuka apie valstybinę žemę, kažkodėl jau reikia ją perleisti pusvelčiui, nebe rinkos kainomis, už visokias simbolines nuomas 99 metams ir t.t., kitaip neva verslas bakrutuos ir tie sklypai liks apleisti. Iš piršto laužtos pasakos.

Tie "sandėliai miesto centre" apskritai tampa kažkokia VMS ir NT lobistų propagandos mantra, neturinčia nieko bendro su realybe, bet labai paveikia emociškai, panašiai kaip "nukryžiuoti berniukai" Rusijos karinėje propagandoje kare su Ukraina Kokie dar sandėliai Vilniaus centre? Gal galite tokius parodyti (ne Žemuosiuose paneriuose, o būtent centre).

Jei negirdėjote paskutinių naujienų, Vilniaus savivaldybė neseniai paskelbė, kad bus uždaryti 2 vaikų dienos centrai Vilniuje, argumentuojant, jog jiems išlaikyti nebėra lėšų. Savivaldybėje nėra lėšų vaikų dienos centrams, kur galėtų ateiti pabūti vaikai iš sunkiai gyvenančių šeimų, tačiau 75% žemės rinkos vertės iš NT vystytojų ji vistiek atsisako ir šių pinigų savivaldybei nereikia? Kaip kitaip tai galima pavadinti, jei ne Vilniaus ir vilniečių interesų išdavyste? Pasikartosiu, kad tokius merus reikia mesti į atliekų konteinerį ir kuo skubiau:

Praėjusios savaitės tarybos posėdyje paaiškėjo, kad nuo Naujųjų metų neliks ir Pilaitėje bei Antakalnyje veikusių vaikų dienos centrų. Savivaldybė nurodė, kad jų naikinimo priežastis – per didelės išlaikymo sąnaudos. Šiuos centrus lankiusiems vaikams pasiūlyta lankyti prailgintos dienos grupes perpildytose mokyklose arba vykti į kituose rajonuose veikiančias panašias įstaigas, bet pedagogai abejoja, ar daug vaikų galės keliauti. Juk dienos centrų lankytojai pradinukai, kurie turi specialiųjų poreikių. Centruose pedagogai dirba su vaikais, kurių šeimose yra didelių problemų.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/...kasni-21531370

[Kristisz]

Sprendžiant iš paskutinių įvykių dabartinio mero ir savivaldybės tikslas yra NT stambiųjų plėtotojų banko sąskaitų vystymasis.
Gal galite paaiškinti, kodėl valstybė su savo nuosavybe turėtų elgtis kitaip, nei privatus asmuo su savo sklypu, t.y. dalinti šį turtą už dyką arba už visokius simbolinius/lengvatinius mokesčius ir ne kažkokiems NVO, socialiai remtiniems asmenims, o sėkmingai veikiančiam stambiam NT verslui? NT verslas Vilniuje sėkmingai perka privačius sklypus už rinkos kainą, juose stato pastatus ir pardavinėja (įskaitant miesto centrinėse dalyse) ir dėl to nebankrutuoja, tačiau kai kalba pasisuka apie valstybinę žemę, kažkodėl jau reikia ją perleisti pusvelčiui, nebe rinkos kainomis, už visokias simbolines nuomas 99 metams ir t.t., kitaip neva verslas bakrutuos ir tie sklypai liks apleisti. Iš piršto laužtos pasakos.

Valstybinėje žemėje perkami esami statiniai už rinkos kainą ir dar mokama nuoma. Naujas mokestis apmokestintų žemę dar papildomai 100% tad už statymą valstybinėje žemėje būtų mokama dviguba rinkos kaina. Žymiai patraukliau bus statyti miesto pakraščiuose, o miestas visus surinktus pinigus galės išleisti dviejų lygių sankryžoms į naujus perkūnkiemius statyti, tada ne tik dienos centrus reiks uždaryti.

O apie NT vystytojų pelnus, tai jų valstybė nesumažins, projektų pelno maržų niekas nesimažins, bus koreguojama pasiūla ir kainos, kad išlaikyti maržas. Mokestį susimokės ne NT vystytojai, o naujo būsto pirkėjai. Šitoje vietoje labiausiai isloš ne valstybė, ne NT vystytojai, o esami būstų savininkai, nes tiesiog mažėjant pasiūlai ir augant kaimos augs nenaujo NT ir nuomos kainos. Kadangi tai pagrindinis lietuvių investavimo būdas, tai nenustebčiau kad ir Seime ir žiniasklaidoje yra iš to gyvenančių, tad įstatymo stumimas ir pamazgų ant Šimašiaus pilimas nestebina.

[Saliamonas]

Valstybinėje žemėje perkami esami statiniai už rinkos kainą ir dar mokama nuoma. Naujas mokestis apmokestintų žemę dar papildomai 100% tad už statymą valstybinėje žemėje būtų mokama dviguba rinkos kaina. Žymiai patraukliau bus statyti miesto pakraščiuose, o miestas visus surinktus pinigus galės išleisti dviejų lygių sankryžoms į naujus perkūnkiemius statyti, tada ne tik dienos centrus reiks uždaryti.

Visiškai netiesa. Nesuprantu kam skleisti tokius dalykus?
Pagal dabar galiojančią tvarką, valstybinės žemės sklypai be aukciono, išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis, t. y. mokant Vyriausybės nustatytą gerokai mažesnį nei rinkos kaina žemės nuomos mokestį, yrai išnuomojami tiems asmenims, kurių nuosavybės ar nuomos teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ji užstatyta. Ir tik tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
https://www.stt.lt/naujienos/7464/ze...-aukciono:2893

Kitaip tariant, iki šiol būdavo taip:
Nusiperki pastatus (pabrėžiu, ne žemę, bet pastatus - pvz. trobelę, arba griuvėsius) stovinčius ant valstybinės žemės>Pagal galiojančią tvarką iškart lengvatinėmis teisėmis gauni teisę kokiems 99 metams iš valstybės nuomotis žemę, kuri yra po tavo įsigytu pastatu. Ką reiškia lengavatinėmis sąlygomis? Reiškia, tai, kad už žemės nuomą moki ne rinkos kainas, o kapeikas, kažkokį simbolinį mokestį. Taigi, pagal iki šiol galiojusią tvarką taip ir būdavo: vystytojas nusiperka iš kažkieno, dažniausiai privataus asmens/organizacijos pastatus ant valstybinės žemės ir automatiškai gauna ilgalaikę valstybinės žemės nuomą už kapeikas: išlošia pastatų pardavėjas, išlošia vystytojas (nes nusipirkęs griuvėsius gauna daugiamilijoninės vertės žemę po jais), o durniaus vietoje lieka žemės tikrasis savininkas - valstybė, mes visi, kurio nuosavybe naudojamasi ir jis negauna praktiškai nieko mainais (kapeikos, simbolinis mokestis už 99 m. nuomą).


Dabar įsivaizduokit tą pačią situaciją, tik su privačiais subjektais. Nuosavybės teise turite 2 hektarus žemės Valakampiuose. Ant tos žemės stovi sodo namukas, kurį atiduodate savo girtuoklėliui broliui (ne milijoninės vertės žemę, bet namuką), kad turėtų kur gyventi. Po pusės metų sužinote, kad tas girtuoklis brolis pardavė tą sodo namelį tokiam godžiam kaimynui Arvydui, už 100 000 eurų - suma nemaža, bet toli gražu neprilygsta daugiamilijoninei žemės, ant kurios stovi tas namukas, rinkos kainai. Tada sužinote, kad tas godus kaimynas Arvydas, sumokėjęs 100 000 eurų galės 99 metus naudotis 2 ha žemės skypu, ant kurio pastatytas tas sodo namelis, nors ta žemė šiaip jau priklauso jums. Arvydas nugriaus sodo namelį, o tuose 2 hektaruose žemės Valakampių miške pastatys daugiabučių projektą "Saulėtekio rezidencija". O jums į sąskaitą kas metus už žemės nuomą ateis 50 EUR, na ne rinkos kaina, bet kad neliktumėte visiškai nuskriaustas.

Dabar sakykite, būdamas to žemės sklypo savininko vietoje - pasirašytumėte tokiam "deal'ui"? Ne? Tai kodėl norite, kad su mūsų visų bendra nuosavybe būtų taip elgiamasi? Šią savaitę priimtas įstatymas ištaisys šią neteisybę ir žemės savininkas - t.y. mes visi, gausime 75% mums nuosavybe priklausančio žemės sklypo kainos mainais už vystytojų naudojimąsi ja (iki tol, kaip sakiau, negaudavome nieko, t.y. likdavome durniaus vietoje).


Beje, kodėl sakote, kad po šio įstatymo priėmimo niekas nebestatys centre, o trauksis į miesto pakraščius? Juk miesto pakraščiuose žemės irgi niekas dykai nedalina, ji ten irgi turi rinkos kainą ir nemažą.

[Creatium]

Visiškai netiesa. Nesuprantu kam skleisti tokius dalykus?
Pagal dabar galiojančią tvarką, valstybinės žemės sklypai be aukciono, išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis, t. y. mokant Vyriausybės nustatytą gerokai mažesnį nei rinkos kaina žemės nuomos mokestį, yrai išnuomojami tiems asmenims, kurių nuosavybės ar nuomos teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ji užstatyta. Ir tik tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
https://www.stt.lt/naujienos/7464/ze...-aukciono:2893

Kitaip tariant, iki šiol būdavo taip:
Nusiperki pastatus (pabrėžiu, ne žemę, bet pastatus - pvz. trobelę, arba griuvėsius) stovinčius ant valstybinės žemės>Pagal galiojančią tvarką iškart lengvatinėmis teisėmis gauni teisę kokiems 99 metams iš valstybės nuomotis žemę, kuri yra po tavo įsigytu pastatu. Ką reiškia lengavatinėmis sąlygomis? Reiškia, tai, kad už žemės nuomą moki ne rinkos kainas, o kapeikas, kažkokį simbolinį mokestį. Taigi, pagal iki šiol galiojusią tvarką taip ir būdavo: vystytojas nusiperka iš kažkieno, dažniausiai privataus asmens/organizacijos pastatus ant valstybinės žemės ir automatiškai gauna ilgalaikę valstybinės žemės nuomą už kapeikas: išlošia pastatų pardavėjas, išlošia vystytojas (nes nusipirkęs griuvėsius gauna daugiamilijoninės vertės žemę po jais), o durniaus vietoje lieka žemės tikrasis savininkas - valstybė, mes visi, kurio nuosavybe naudojamasi ir jis negauna praktiškai nieko mainais (kapeikos, simbolinis mokestis už 99 m. nuomą).

Tai, sorry, jeigu problema buvo "lengvatinės sąlygos", tai kodėl nenaikinti jų? Arba kodėl nepadarius taip, kaip aš siūliau poste aukščiau, t.y. nebepardavinėti lušnų ant vertingų sklypų, o išvalyti sklypus ir parduoti juos. Aiškios ir skaidrios sąlygos visiems.

[mantasm]

Tai, sorry, jeigu problema buvo "lengvatinės sąlygos", tai kodėl nenaikinti jų? Arba kodėl nepadarius taip, kaip aš siūliau poste aukščiau, t.y. nebepardavinėti lušnų ant vertingų sklypų, o išvalyti sklypus ir parduoti juos. Aiškios ir skaidrios sąlygos visiems.

O jei lūšna privatizuota?

[Creatium]

O jei lūšna privatizuota?

Tai parduoti sklypą. Arba tuomet imt realias nuomos sumas, o ne "lengvatinėm sąlygom". Feikinis sklypo pardavimas neatrodo kaip sprendimas.

[mantasm]

Tai parduoti sklypą. Arba tuomet imt realias nuomos sumas, o ne "lengvatinėm sąlygom". Feikinis sklypo pardavimas neatrodo kaip sprendimas.

O tada lūšnos savininkas nuomotųsi rinkos kaina iš nuajo sąvininko? Kada sąvininkas gali nebepratęsti nuomos sutarties ir pasiūlyt išsinešti savo turtą nuo privačios žemės?

Ar tas pats galiotų seniems daugiabučiams kurie nėra išsipirkę žemės?

[Creatium]

O tada lūšnos savininkas nuomotųsi rinkos kaina iš nuajo sąvininko? Kada sąvininkas gali nebepratęsti nuomos sutarties ir pasiūlyt išsinešti savo turtą nuo privačios žemės?

Ar tas pats galiotų seniems daugiabučiams kurie nėra išsipirkę žemės?

Čia niuansai, kuriuos galima išspręsti tam skyrus laiko. Tu manęs prašai atsakymų į klausimus, kurių valstybė negeba išspręsti jau 30 metų.

Problemų dėl skirtingų savininkų nebelieka, jeigu renkamės aukštesnio nuomos mokesčio kelio.

[mantasm]

Čia niuansai, kuriuos galima išspręsti tam skyrus laiko. Tu manęs prašai atsakymų į klausimus, kurių valstybė negeba išspręsti jau 30 metų.

Problemų dėl skirtingų savininkų nebelieka, jeigu renkamės aukštesnio nuomos mokesčio kelio.

Tiesiog vyriausybės siūlomas variantas išspręstų problemą ateities statiniams neįvedant faktiškai regresinių mokesčių senų daugiabučių ant valstybinės žemės gyventojams.

[Creatium]

Tiesiog vyriausybės siūlomas variantas išspręstų problemą ateities statiniams neįvedant faktiškai regresinių mokesčių senų daugiabučių ant valstybinės žemės gyventojams.

Nematau priežasčių, kodėl negalėtų būti įvestos išimtys ir nuomos mokesčiui. Kaip dabar nebus atgaline data apmokestinama žemė, taip nebūtų apmokestinama atgaline data ir nuoma (t.y. didesnę nuomą mokėtų tik nuo kovo mėn. pastatytų pastatų savininkai).

Bet kokiu atveju įstatymas priimtas, tad nelabai bėra prasmės diskutuoti dėl jo poveikio. Lieka tik palaukti ir žiūrėti. Kadangi terminas labai artimas - kovo mėn. - tai nebus sunku stebėti kainų pokyčius, jeigu tokie atsiras. Ar kokius nors kitus pokyčius.

Kita vertus, mano nuomonė kol kas nesikeičia. Man tas naujas mokestis panašus į paveldėjimo mokestį, kur paveldėjus turtą turi susimokėt nuo jo vertės mokestį, nesvarbu kaip jį naudosi. O jeigu parduosi, tai dar kartą susimokėsi nuo ir nuo gauto pelno.

[Saliamonas]

Tai, sorry, jeigu problema buvo "lengvatinės sąlygos", tai kodėl nenaikinti jų? Arba kodėl nepadarius taip, kaip aš siūliau poste aukščiau, t.y. nebepardavinėti lušnų ant vertingų sklypų, o išvalyti sklypus ir parduoti juos. Aiškios ir skaidrios sąlygos visiems.

Lengvatinės sąlygos buvo skirtos tik ant valstybinės žemės esamų pastatų eksploatavimui: pavyzdžiui iki kokių 2016 m. stovėjusio Žalgirio stadiono savininkas buvo apmokestinamas simboline kaina ir tai yra normalu, ne sten stovėjo viešoji infrastruktūra (stadionas). Jeigu būtų padarę taip, kad visi ant valstybinės žemės stovinčių pastatų savininkai turėtų mokėti rinkos kainą už žemės nuomą, būtų labai neteisinga, nes tada ir mokyklos, ir darželiai, muziejai, daugiabučių bendrijos ir kt. pelno nesiekiančios organizacijos turėtų mokėti už valstybinę žemę, tai būtų tiesiog absurdiška. Jei pridarytų visokių išimčių, kad rinkos vertės kainą už žemę moka tik pvz. pelno siekiančios organizacijos, kurioms priklauso pastatai, vėlgi labai greitai atsirastų būdų kaip apeiti įstatymą pasinaudojant šiomis išlygomis.
Esu tikras, kad dabartinis variantas, kai už žemę turi susimokėti rinkos kainą tik jei griauni ir statai naują (o ne eksploatuoji esamą) yra optimaliausias ir po ilgų diskusijų atsiradęs būdas valstybei gauti atlygį už naudojimąsi jos nuosavybe (žeme). Esmė ta, kad jokio dvigubo apmokestinimo NT vystytojai nepatirs - jei tiesiog eksploatuos nusipirktus pastatus - toliau nemokės nieko/kapeikas, jei juos griaus ir statys kažką naujo - mokės už naudojimąsi valstybine žeme (prieš tai už valstybinę žemę jie praktiškai nemokėjo nieko visais atvejais).

[Creatium]

Esu tikras, kad dabartinis variantas, kai už žemę turi susimokėti rinkos kainą tik jei griauni ir statai naują (o ne eksploatuoji esamą) yra optimaliausias ir po ilgų diskusijų atsiradęs būdas valstybei gauti atlygį už naudojimąsi jos nuosavybe (žeme). Esmė ta, kad jokio dvigubo apmokestinimo NT vystytojai nepatirs - jei tiesiog eksploatuos nusipirktus pastatus - toliau nemokės nieko/kapeikas, jei juos griaus ir statys kažką naujo - mokės už naudojimąsi valstybine žeme (prieš tai už valstybinę žemę jie praktiškai nemokėjo nieko visais atvejais).

Turint omenyje, kad Seimas patvirtino maksimalias 75% vertės mokestines ribas - tai toks mokestis atrodo žymiai logiškiau, negu 100% vertės. Būtent apie 100% apmokestinimą pagrindinė diskusija čia ir buvo, nes toks apmokestinimas reikštų, kad susimoki sklypo vertės mokestį, bet sklypo negauni. Belieka tikėtis, kad nauja tvarka padės visiškai eliminuoti NŽT keliamas problemas dėl nuomos sutarčių savavališkų nutraukinėjimų.

[Alfas Vingys]

75 proc. vertės nuo Registrų centro masinio vertinimo. Kaip žinom, šita kaina žymiai mažesnė nei rinkos