Švietimas Lietuvoje

[Wycka]

Wow

Švietimo ministerija pedagogams siūlo kūrybines atostogas

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo kas aštuonerius darbo metus pedagogus išleisti į kūrybines atostogas, o pirmaisiais pedagogo darbo metais rengti nacionalines pradedančiųjų stovyklas.
Tai numatyta naujajame Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo plane, kurio koncepciją planuojama priimti 2012 metų pradžioje.
Taip pat siūloma įvesti kvalifikacijos tobulinimo taškų sistemą bei kiekvienoje mokykloje skirti po vieną profesinio tobulinimosi konsultantą, kuris padėtų susidaryti tobulinimosi planą.
„Su nauja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija mes siūlome pajudėti nuo tos formalios ir į pažymėjimų gavimą orientuotos kvalifikacijos tobulinimo pabaigą“, – antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje teigė ministras Gintaras Steponavičius.
Ministro nuomone, naujovės yra diegiamos ne dėl to, jog mokytojas tobulintųsi vien dėl aukštesnės kvalifikacijos, bet kad turėtų nuoseklų norą ir galimybių tobulėti.
Nuo šių metų liepos 10 dienos įvesta nauja valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų priėmimo į pareigas tvarka. Kiekvienas pretendentas savo gabumus vadovauti mokyklai pirmiausia turės pasitikrinti Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje, o vėliau jo kandidatūra bus įvertinta konkrečioje savivaldybėje iš tėvų, mokytojų bei moksleivių sudarytoje komisijoje.
Tokia tvarka, ministro G. Steponavičiaus nuomone, ne tik apribos politikų įtaką, bet ir plačiau įtrauks mokyklos bendruomenę į ugdymo gerinimo procesą.
„Ši nacionalinė sistema su rimtai paruošta metodika leidžia atrinkti geriausius kandidatus valstybės mastu, o patiems pretendentams įvertinti savo kompetencijas bei pasirengimą vadovauti organizacijai“, – teigė G. Steponavičius.

[bebop]

Kažkuo primena Izraelio sistemą, kur mokytojams suteikiama metus atostogų, kad jie galėtų pakeliauti po pasaulį ir pasisemti žinių. Kiek faktais šitas patvirtinta nežinau, bet pasakojo gana patikimas žmogus (bent man).

[Wycka]

Net per gerai, kad iškart patikėti:

Ministras: vyresnio amžiaus mokytojai turėtų užleisti vietą jaunesniems

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasisako už tai, kad vyresnio amžiaus mokytojai turėtų užleisti vietą jaunesniems bei tvirtina, kad į mokyklas stengiamasi pritraukti motyvuotus, norinčius ir galinčius dirbti mokytojais žmones.
Ar 70-ties metų pedagogė turėtų dirbti, kai netrūksta jaunų pedagogų, ministro teiravosi vienas skaitytojas.
„Laikausi nuostatos, kad vyresnio amžiaus mokytojai turėtų užleisti vietą jaunesniems. Ir tas procesas palaipsniui, nors ir per lėtai, vyksta. Daug priklauso ir nuo pačių pensinio amžiaus mokytojų valios ir supratimo. O Darbo kodeksas yra nelankstus“, - sakė G. Steponavičius.
Pasak G. Steponavičiaus, į mokyklas siekiama pritraukti motyvuotus, norinčius ir galinčius dirbti mokytojais žmones. Todėl jau antri metai stojant į pedagogines studijas laikomas motyvacinis testas, daugiau dėmesio skiriama praktikai, geriausiems mokamos tikslinės stipendijos.
Ministras aiškino, kad ministerija pagaliau sustabdė diplomų kepimo konvejerį. Pavyzdžiui, šiais metais valstybė finansuos mažiau nei 800 pedagoginės pakraipos studijų vietų. Tuo metu 2008 m. tokių vietų buvo net keli tūkstančiai.
G. Steponavičius pasidžiaugė projektu „Renkuosi mokytis!“, kurio metu jauni gabūs žmonės pritraukiami į mokyklas.
Skaitytojus domino vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių pirkimo klausimas. G. Steponavičiaus teigimu, vadovėliai yra nemokami – jiems pirkti valstybė skiria lėšas per mokinio krepšelį.
„Jei klausiate apie pratybų sąsiuvinius, nemanau, kad visais atvejais reikalavimas įsigyti juos yra būtinas. Kartu sutinku, kad daugiau ugdymo medžiagos turi būti perkelta į elektroninę erdvę. Ta linkme ir judame. Pavyzdžiui, šiais metais Lietuvių literatūros chrestomatija 11-okams bus prieinama ir el. terpėje“, - sakė G. Steponavičius.
Skaitytojas Raimundas išreiškė mintį, kad mokėti už mokslą - tai tas pat, kas mokėti už orą. Raimundo manymu, mokslas - prigimtinė teisė šiame XXI a.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra užtikrintas nemokamas bendrasis išsilavinimas. Tačiau, sako jis, apie tolesnes studijas, kaip apie nemokamą gėrį visiems, kalbėti negalime.
„Mums rūpi, kad būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių, bet kiekvienas turi siekti išsilavinimo pagal savo gebėjimus ir lygį. Ne mažiau prasmingas išsilavinimas yra baigti profesinę mokyklą ir dirbti savo mėgstamą darbą nei mokesčių mokėtojų lėšomis ir mados padiktuotam siekti aukštojo mokslo diplomo vien tam, kad turėtų tą patvirtinantį dokumentą“, - kalbėjo G. Steponavičius.
G. Steponavičius aiškino, kad pagrindinis dėmesys kreipiamas į pagalbą mokykloms ir į partneriškus, o ne hierarchinius, santykius. Pasak jo, atsisakyta iš senų laikų gyvavusios ydingos praktikos, kuomet švietimo priežiūra buvo labai biurokratizuota ir grindžiama baimės ir bausmės praktika.
Dėl to vietoj apskrityse buvusių daugiau kaip 80 mokyklas prižiūrinčių pareigūnų liko dirbti maždaug 30.

[bebop]

L.Donskis pripažįsta klydęs dėl aukštojo mokslo reformos

[Wycka]

J.Jurgelis. Apie senus mokytojus

Seni mokytojai būna nemodernūs. Jie/jos nešioja dešimties ar dvidešimties metų senumo paltus, kostiumus, sukneles ir pan. Mokytojų (moterų) bateliai irgi išėję iš mados. Gimnazisčių bateliai madingesni. Mokytojų (vyrų) kaklaraiščiai seni. Senas mokytojas per pamokas dažniau sėdi prie mokytojo stalo, rečiau vaikščioja tarp suolų.
Seni mokytojai vengia su mokiniais kalbėti apie seksą, paaiškinti jiems, kas su kuo, kas prie ko. Mano pažįstamų dukra sakė tėvams, kad jų jauna geografijos mokytoja vos ne kiekvieną pamoką ką nors apie seksą užmeta. Senų mokytojų žinios šioje srityje yra senos, ko gero, dar nuo sovietmečio, kai sekso išvis nebuvo. O jeigu meilė ir buvo, tai pirmiausia meilė tarybinei tėvynei. Su raudonais gvazdikais žengte marš prie Lenino paminklo...
Seni mokytojai gali būti sugadinti senosios ideologijos. Buvo net Seime pasiūlymų mokytojams, kurie sovietmečiu dėstė ideologinius dalykus, pavyzdžiui, istoriją, geografiją, gal ir literatūrą, uždrausti dirbti mokyklose, kad nesugadintų mokinių.
Yra tokia nuostata: seni mokytojai, seni daktarai ir kiti seni turi išeiti į pensiją ir užleisti vietas jauniems. Tačiau kartais atsitinka gyvenimiškų kuriozų, akivaizdžiai prieštaraujančių šiai nuostatai. Vyresnių, ypač išleidžiamųjų klasių, mokiniai prašo, kad jiems, pavyzdžiui, matematiką dėstytų sena nemadinga mokytoja.
Sovietmečiu net aritmetikos uždaviniai buvo sovietiniai. Kolūkio ar tarybinio ūkio laukus ardavo traktoriai. Jie pašėlusiai lenktyniaudami suardavo vienas už kitą daugiau, ir mokiniams nelengva būdavo suskaičiuoti, kiek ha jie suarė kartu. Pionieriai eidavo į turistinius žygius. Eidavo sparčiai, kaip bitės į užpakalį įgelti. Klausimas – kiek km nueidavo pionieriai?
Komunistinio darbo brigados bei stachanoviečiai per pamainą pagamindavo begalę detalių, nebūdavo kur jų dėti, o suskaičiuoti tą begalybę (iki begalybės) reikdavo, nors „skaičiavkių“ nebuvo. Dėl tokių uždavinių matematikos mokytojai irgi buvo ideologiškai apgedę, ir juos vertėjo kur nors eliminuoti iš mokyklos.
Bet paaiškėjo, kad patys mūsų Seimo nariai (buvę komunistai, komjaunuoliai, kolūkių aktyvistai ar šiaip prisitaikėliai) nemažiau prisisrėbę socialistinio raugo, tai mokytojus paliko ramybėje ir iš darbo nebevijo.
Dabar yra tokia doktrina: seni mokytojai (kaip seni daktarai bei kiti seni) turi išeiti į pensiją ar kur nors kitur. Jie turi užleisti vietas jauniems specialistams, jau šiais laikais baigusiems Vilniaus pedagoginį universitetą ar kitas prestižines aukštąsias mokyklas bei kolegijas. Taip girdėjau kalbant per TV mūsų švietimo ministrą.
Tačiau kartais atsitinka kuriozų, prieštaraujančių šiai doktrinai. Vyresnių, ypač išleidžiamųjų klasių, mokiniai prašo, kad jiems, pavyzdžiui, matematiką dėstytų sena nemadinga mokytoja. Girdi, jos išmokyti mokiniai gerai laiko valstybinį egzaminą. Mokinių tėvai eina pas tą seną, nemadingą (kuri ir juos mokė) ir prašo, kad dar neitų į pensiją, kad jų vaikus išleistų.
Panašiai kartais atsitinka ir su daktarais. Susidėvėjo, išklibo žmogui širdies vožtuvai ar ten kažkas užsikimšo, plyšo. Žmogus ieško daktaro, nebūtinai jauno, nebūtinai tiesaus, nebūtinai gražaus, jau gerai pagyvenusio, nesportiško, pliko profesoriaus (ar ne profesoriaus). Kad tik sulopytų, kad širdį gerai suremontuotų.
O politikoje kitaip. Ten jeigu jaunuolis(-ė) turi charizmą, jeigu padainuoja, pašoka, kaip Algimantas Salamakinas sako, pastrakalioja, pakvailioja, tai ir tinkamas valstybei valdyti.
Vienas toks Seimo narys drėbė vyresnio amžiaus Seimo narei: „Jūs man nerūpestingos jaunystės pavydit“. Ir nėrė stačia galva į nerūpestingos jaunystės sūkurius. Po šiai dienai išnerti negali. Kai išneria akimirkai, tai tik su seniais apsižodžiuoja TV ekrane ir vėl niurkteli į savo sūkurius. Na ir kas, kad jis kvailioja, – juk jis žalos ar naudos niekam nepadaro. Jis ne kokį konkretų žmogų, o abstrakčią valstybę valdo. Už abstrakcijas niekas konkrečiai neatsako. O mokytojai atsako konkrečiai už mokinius.
Taigi su Mokytojo diena, mieli mano mokytojai!

[senasnamas]

Mano supratimu, lėtas, bet užtikrintas būdas išsilaikyti ekonominėse aukštumose — švietimas, ir ypač mokslas.

Taip, bet švietimo situacija prasta. Citata iš interneto platybių:

Žmonės mokosi susirinkę į klases ir auditorijas, konspektuoja, ruošiasi egzaminams.
Kam to reikia? Niekam. Tiesiog inercija, skiriamos milžiniškos lėšos vadinamam švietimui, realiai mokykloje išmokstama skaityti, rašyti, skaičiuoti ir viskas. Formules, istorinius faktus ar teoremas reikalui esant galima rasti internete.

Kiek sutirštinta, bet iš esmės taip ir yra. Pvz., per biologijos pamokas kalamos visokios drugelių ir žvirblių virškinimo sistemos, bet po eilinio egzamino tos žinios išgaruoja, ypač jei ta sritis pernelyg nedomina ir nesiruošiama tapti biologu. Turėtų būti daugiau dėmesio skiriama praktinėms žinioms, pvz., žmogaus mitybai, sveikam gyvenimui būdui. Tada Sodra turėtų mažiau klientų ir atliktų pinigų kitiems dalykams. Tam vadinamam bendrajam išsilavinimui suformuoti 12-a mokyklos metų yra ryškiai per daug. Tik paskutinius kelis metus mokiniai ima protauti ir kryptingai mokytis, o iki kokios 9-10 klasės viskas vyksta iš inercijos, nes tiesiog aplinka to reikalauja. Mokykloje turi būti daugiausia dėmesio skiriama kūrybiškumui, mąstymui ugdyti, siekiant atskleisti konkrečius kiekvieno gabumus ir juos tobulinti, o ne mėginti visą sukauptą žmonijos išmintį nuo seniausių laikų iki dabarties bet kokiom priemonėm sukišti į galvas.
O senų mokytojų kaip ir senų daktarų nenurašyčiau. Ne paslaptis, kad ir vyresnio amžiaus mokytojai, ir daktarai dirba nuoširdžiau ir yra labiau atsidavę. Jaunimui paprastai rūpi kuo didesnis atlyginimas, kuo mažesnėmis sąnaudomis ir jaunas mokytojas galbūt nelabai sėdės su mokiniais po pamokų, jei pamanys, kad jam iš to jokios naudos. Todėl ne amžius turėtų būti pagrindinis kriterijus, o sugebėjimas dirbti.

[Wycka]

Lenkų ir Lietuvos švietimo ekspertai susitarė

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė sutarė, kad lenkai didins finasavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje.
Trečią kartą prie bendro stalo susėdę lietuvių ir lenkų ekspertai svarstė naująjį švietimo įstatymą, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma. Per ankstesnius susitikimus pavyko sutarti dėl lengvatų egzaminuose tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Tačiau vakar ekspertai taip ir nepabaigė derinti pozicijų dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino temų mokykloms lietuvių dėstomąja kalba ir lenkų dėstomąja kalba. Taip pat nesutarta dėl rašinio apimties, literatūros šaltinių, kuriais privaloma remtis.
„Lenkų tautinė mažuma norėtų, kad būtų rašomos skirtingos temos, kad būtų remiamasi skirtingais autoriais ir kad būtų mažesnė rašinio apimtis lenkų mokiniams“, – nesutarimus vardijo Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Lietuvos pusė su šia pozicija ne visiškai sutinka ir yra linkusi toliau diskutuoti ir pateikti savo argumentus.
Šiemet tautinių mažumų mokyklos Lietuvoje gaus dvidešimt vienu procentu didesnius mokinių krepšelius, yra papildomai aprūpintos vadovėliais, klasėse sumažintas minimalus mokinių skaičius. Lietuvoje gyvenačius lenkų mokinius remia ir Lenkijos valdžia. Ji šį mėnesį pirmokams lankantiems tik lenkiškas mokyklas skyrė po tūkstantį zlotų. Tokį žingsnį sukritikavo Lietuvos valdžios atstovai.
Lenkijos lietuviai skundžiasi, kad jiems trūksta vadovėlių lietuvių kalba, taip pat finansavimas lietuviškoms mokykloms esą nepakankamas.
„Yra sutarta, kad Lenkija parengs naujas finansavimo taisykles tautinių mažumų mokykloms Lenkijoje“, – sakė V. Bacys.
Pasak švietimo ir mokslo viceministro, kiekviename susitikime lieka vis mažiau emocijų ir diskutuojama racionaliau. Lenkija planuojamus pakeitimus pristatys šį mėnesį konferencijoje Punske ir supažindins Lietuvą. Į kitą susitikimą lapkritį, Augustave bus kviečiami ir moksleivių tėvų atstovai, kurie išsakys savo poziciją dėl vaikų švietimo tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje.

[Wycka]

Kodėl toks didelis mokinių skaičius klasėse?

(...)
Tai, kas šiuo metu daroma ar planuojama daryti su mokyklomis ir mokiniais, kurie nuo jos neatskiriami, yra visai nesusiję su mokslo kokybės gerinimu. Viskas susiję tik su taupymu.
Klasės sujungtos iki trisdešimties mokinių. Paskaičiuokime, kiek per pamoką galima skirti dėmesio vienam mokiniui. Gaunasi mažiau nei minutė. Ką jūs galite padaryti per minutę?
Garsus mokyklų kritikas Polis Goodmanan‘as teigė, jog mokyklos daroma žala proporcinga mokinių skaičiui klasėje. Ne vienas žinome pavyzdžių, jog mokinio pažymiai gerėja su juo daugiau užsiimant. Todėl klausiu, kodėl mokykla atsisako mokyt vaikus? Kodėl taip paplito papildomas mokymas?Įmonė, turinti trisdešimt darbuotojų, jau vadinama vidutinio dydžio. Mokytojas, kuris atsistoja prieš tokį kiekį mokinių, stovi prieš auditoriją. Mes suvokiame, jog auditorijose sėdi studentai, kurie turi vienodą motyvaciją. Mokiniai ir mokinukai dar yra procese. Jie dar tik save atranda, jie neturi vieningos motyvacijos.
(...)
Dabar paskaičiuokime: šešios pamokos po trisdešimt mokinių. Pradedu galvoti, jog sunku įsiminti visų pavardes. O ką kalbėti apie saugumą, kai mokiniai į mokyklą dabar turi važiuoti per pusę miesto. Mokyklos sujungtos, tai, ką jos buvo sukaupusios, išdraskyta.
Pats keisčiausias ir nesuprantamiausias dalykas yra valstybinių egzaminų vieta. Vykdomas slapuko žaidimas. Mokiniai keliauja į kitas mokyklas, jog ten laikytų egzaminus. Kodėl jie negali to atlikti savo mokykloje? Ar čia papildomo streso įvarymas, ar šou elementas prieš egzaminą? Koks skirtumas koks pastatas, svarbu egzamino užduočių paslapties užtikrinimas. Ir egzamino vykdymas.
Labai įdomi švietimo sistemos misija, ji dirba, jog turėtų darbo kiti. Papildomo ugdymo mokyklėlių šiuo metu pridygo kaip grybų. Darželinukai po darželio vežiojami į pamokėles. Juk už ką mokame, tą gauname darželyje. Norint išlaikyti egzaminus, reikia mokytis papildomai, ir gana daug. Visada pagalvoji, kiek mano vaikas per pamoką galėjo išgirsti ir suprasti. Kiek mokinių per pamoką gali paklausti, jei nesupranta? Jei paklaustų visi trisdešimt? Ar pamokos užteks visiems atsakyti?
Mokykla tapo „talpykla“ ir „taupykla“. Tai vieta, kur tam tikrą laiką būna vaikas ir mokinys. Kai kurių vaikų ir mokinių mokymasis vyksta po mokyklos. Kiek sutaupo nuo mūsų vaikų mokykla, tiek reikia sumokėti privačiam ugdymui. Kiekvieną mėnesį tėvai tuos skaičius žino. Kuo mokykla daugiau taupo, tuo geriau verslui.
Verta pakalbėti ir apie socialinės atskirties skatinimą. Jei tėveliai gerai uždirba, jei jie pajėgūs mokėti už papildomas pamokas, tai vaikas jaučiasi labiau motyvuotas. Jis daugiau sužino, įdomiau leidžia laiką. Juk ką įdėsi, tą ir turėsi. Bet dabar susiduriame su masiniu nenoru mokytis. Juk yra tėvelių, negalinčių ar neturinčių laiko papildomai ugdyti savo atžalų. Kiek yra negalinčių tinkamai prižiūrėti savo vaikus. Pasižiūrėkime, kokiu grafiku dirba prekybos centrai. Ten juk dirba darbuotojai, kurie taip pat yra tėveliai ir mamytės.
Švietimo ir mokslo ministras mokytojų perteklių vis sieja su mokinių mažėjimu. Bet juk su mokinio krepšelio įvedimu atsirado išpūstos klasės. Paradoksas tęsiasi. Iš dviejų klasių tapo viena. Mokytojui krūvis nesikeitė, bet pasikeitė mokinių skaičius. Tuo metu be darbo liko nemažai mokytojų. Štai jums ir perteklius. Taupymo mašina sutrynė į šipulius mokinio individualumą, saugumą, patogumą bei mokymo kokybę. Su išpūstomis klasėmis buvo „nuvainikuotas“ mokinys. Juk visiems norisi, jog mokyklos būtų orientuotos į mokinį.
(...)

[Wycka]

Į profesines mokyklas stoja vis daugiau jaunuolių

Per dvejus metus stojančiųjų į Lietuvos profesines mokyklas padaugėjo 40 proc. Didelis nedarbo, ypač jaunimo tarpe, lygis — šių dienų galvosūkis daugumai Europos Sąjungos valstybių. Lietuvai, kur darbo negali susirasti daugiau nei 30 proc. jaunų žmonių — taip pat.
Tačiau dalį atsakymų į šį galvosūkį galima rasti valstybių, kurios šios negandos išvengė, pavyzdžiuose. Vokietijoje, Austrijoje ir Olandijoje jaunimo nedarbas yra mažesnis nei dešimt procentų, o bendras nedarbas siekia nuo 3,7 proc. Austrijoje iki 6 proc. Vokietijoje. Žinoma, šios šalys nesusidūrė su tokia recesiją, kokia ištiko Lietuvą, Vokietijos pramonė stipriausia ES, tačiau Europos švietimo ekspertai nurodo dar vieną priežastį, kodėl Vokietijoje ar Austrijoje nedarbo lygis mažiausias ES. Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacijos „Eurochambres“ ES reikalų patarėja švietimui, inovacijoms ir verslumui Margarete Rudzki įsitikinusi, kad šias šalis gelbėja ir stiprus profesinis mokymas.
Pavyzdžiui, Vokietijoje įdiegtas vadinamasis dualinis profesinis mokymas, kai jaunuolis ne tik mokosi profesinėje mokykloje, bet ir kelerius metus tris keturias dienas per savaitę atlieka mokamą praktiką įmonėje. Tūkstančius tokių praktikantų pasiima žinomos kompanijos, tarp jų ir elektrotechnikos bei technologijų koncernas „Siemens“. Nors ši profesinio rengimo sistema brangi ir darbdaviams parengti vieną mokinį kainuoja apie 62 tūkst. Lt, daugiau nei 200 tūkst. kompanijų profesinių mokyklų auklėtiniams siūlo atlikti praktiką. O išlaidas įmonės dalijasi su valstybe.
(...)

[daktaras]

pagaliau jaunimas susipranta. visada gerbiau ir gerbsiu profkę baigusius, bet tvarkingai dirbančius savo darbą, o ne ale studentus visokius vadybininkėlius, amžinai tėvų išlaikomus, ir laiką veltui leidžiančius, bei jokios naudos neduodančius

[Čikupakas]

pagaliau jaunimas susipranta. visada gerbiau ir gerbsiu profkę baigusius, bet tvarkingai dirbančius savo darbą, o ne ale studentus visokius vadybininkėlius, amžinai tėvų išlaikomus, ir laiką veltui leidžiančius, bei jokios naudos neduodančius

Nereikėtų taip nuvertinti aukšojo išsilavinimo. Nors visuomenėje ir nekoki stereotipai susiformavę, bet mokslas duoda košės smegenims, kas vėliau valstybei atsipirks su kaupu.

[daktaras]

/\ bet tai, kas vyko Lietuvoje prieš 4 metus, kai stojo bet kas bet kur ir visi buvo diplomuoti "visų galų meistrai", dabar kirto antru galu

[Čikupakas]

/\ bet tai, kas vyko Lietuvoje prieš 4 metus, kai stojo bet kas bet kur ir visi buvo diplomuoti "visų galų meistrai", dabar kirto antru galu

Tai, kad proporcijos nenormalios yra iškrypusios švietimo sistemos kaltė. Profesinės mokyklos turėtų stengtis pakeisti žmonių nuomonę į juos, kad suviliotų daugiau studentų. Šiuo metu situacija tragiška, diplomai pardavinėjami į visas puses.

[Garbanius]

Kai i aukstasias mokyklas stos isties suinteresuoti ir tam pasiruose dvyliktokai tada ir bus kokybe..Dabar baigia savo koki VDU, nusprendzia, kad su ale su savo "aukstuoju" neranda darbo bent uz 3k, nusprendzia, kad visi durni ir lekia i UK ar Norge vergaut.. Kai LT liks dvi "aukstosios" be visokiu SU ir viesnamio prie upelio, bus kazkas panasaus su aukstojo mokslo reforma..

P.S. Viskas kiek hiperbolizuota, prasau neisizeiskit labai, kas nesutinkat..

[Wycka]

Gal bus įdomu palyginti Lietuvos ir Latvijos švietimo sistemas. Lietuvos dauguma jau ir taip žinote, o štai kas vyksta Latvijoje (tik ministras nepasako, iš kokių lėšų bus mokama 6.000 išeitinių kompensacijų ir bedarbio pašalpų):

Latvijos valdžia taupymo tikslais ketina atleisti šešis tūkstančius mokytojų

Latvijos Švietimo ir mokslo ministras Robertas Kilis pareiškė, kad per kelerius artimiausius metus bus atleisti šeši tūkstančiai mokytojų, dirbančių šalies mokyklose. „Artimiausiais metais mokytojų skaičių teks sumažinti 6 tūkstančiais, kadangi 28 tūkstančių pedagogų valstybė negali išlaikyti“, — sakė ministras trečiadienį per susitikimą mokytojais.
Anot R. Kilio, 6 tūkstančių mokytojų atleidimas padės sutaupyti lėšų ir leis padidinti darbo užmokestį tiems 22 tūkstančiams pedagogų, kurie toliau dirbs mokyklose.

[tivoli]

Gal bus įdomu palyginti Lietuvos ir Latvijos švietimo sistemas. Lietuvos dauguma jau ir taip žinote, o štai kas vyksta Latvijoje (tik ministras nepasako, iš kokių lėšų bus mokama 6.000 išeitinių kompensacijų ir bedarbio pašalpų):

Latvijos valdžia taupymo tikslais ketina atleisti šešis tūkstančius mokytojų

Latvijos Švietimo ir mokslo ministras Robertas Kilis pareiškė, kad per kelerius artimiausius metus bus atleisti šeši tūkstančiai mokytojų, dirbančių šalies mokyklose. „Artimiausiais metais mokytojų skaičių teks sumažinti 6 tūkstančiais, kadangi 28 tūkstančių pedagogų valstybė negali išlaikyti“, — sakė ministras trečiadienį per susitikimą mokytojais.
Anot R. Kilio, 6 tūkstančių mokytojų atleidimas padės sutaupyti lėšų ir leis padidinti darbo užmokestį tiems 22 tūkstančiams pedagogų, kurie toliau dirbs mokyklose.

Na vienas iš variantų būti, jog tie 6000 patenka jau oficialius latviškos sodros amžiaus breketus, kur gali pretenduoti į pensiją.

[D.P]

/\ bet tai, kas vyko Lietuvoje prieš 4 metus, kai stojo bet kas bet kur ir visi buvo diplomuoti "visų galų meistrai", dabar kirto antru galu

Problema dar be kita ko yra tame, kad universitetai priima per daug studentų - numatyta daug vietų, nors rinkoje nėra tokios paklausos. Pavyzdžiui, mano profesinis atvejis - teisė. MRU prigamina daugybę teisininkų, iš esmės programos, ypač magistro, yra specializuotos (teisė ir valdymas ir pan.). VU per metus išleidžia dieninio kurso studentų ~120-150. Kartu sudėjus VU ir MRU, kolegijas (dažniausia po jų seka išlyginamosios studijos), VDU dieninio ir neakivaizdinio skyrių studentus - vos ne virš 2000-2500 ar daugiau studentų teisininkų per metus Rinkoje tokios paklausos nėra. Situacija iki šiol nepasikeitė ir abejoju, kad pasikeis.

[Wycka]

Problema dar be kita ko yra tame, kad universitetai priima per daug studentų - numatyta daug vietų, nors rinkoje nėra tokios paklausos. Pavyzdžiui, mano profesinis atvejis - teisė. MRU prigamina daugybę teisininkų, iš esmės programos, ypač magistro, yra specializuotos (teisė ir valdymas ir pan.). VU per metus išleidžia dieninio kurso studentų ~120-150. Kartu sudėjus VU ir MRU, kolegijas (dažniausia po jų seka išlyginamosios studijos), VDU dieninio ir neakivaizdinio skyrių studentus - vos ne virš 2000-2500 ar daugiau studentų teisininkų per metus Rinkoje tokios paklausos nėra. Situacija iki šiol nepasikeitė ir abejoju, kad pasikeis.

Lygiai tas pats su rusų kalbos specialistais. Bet praktiškai visi universitetai juos toliau kepa (nebūtinai filologus).

[John]

Oho...

G.Steponavičius Lietuvoje laukia britų universitetų filialų
http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=54223903

Startas duotas. Įvairaus plauko prafiesariai ir akadiemykai netrukus ims atsikosėdami ir su purslais lieti visokių spalvų putas, aiškindami, koks siaubingai ir nesuvokiamai blogas sprendimas tai būtų.

Va tokios konkurencijos tikrai reiktų pačioje Lietuvoje. Greit paaiškėtų, kas yra kas, bei kas yra verti universiteto vardo, o kas nelabai.

[DeSadas]

Oho...

G.Steponavičius Lietuvoje laukia britų universitetų filialų
http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=54223903

Startas duotas. Įvairaus plauko prafiesariai ir akadiemykai netrukus ims atsikosėdami ir su purslais lieti visokių spalvų putas, aiškindami, koks siaubingai ir nesuvokiamai blogas sprendimas tai būtų.

Va tokios konkurencijos tikrai reiktų pačioje Lietuvoje. Greit paaiškėtų, kas yra kas, bei kas yra verti universiteto vardo, o kas nelabai.

Cambridge ir Oxford universitetai niekada Lietuvoje filialu neisteigs... prastesni galbut.