Švietimas Lietuvoje

[Tiesiog_as]

Ir dar viena, jeigu yra teigiama visur laisva rinka, tai, iš kokios parapijos yra tas suskirstimas, kiek kokių specialistų reikia ir krepšelių išdaljimas įvairiom programom ? Aš suprantu, jeigu mes remiame 50 proc. studentų, tai 50 proc. geriausiai išlaikiusiųjų duodame teisę pasirinkti, kur studijuoti. Liberalizmas? Jeigu steponavičiai ir visi kiti liberalai sako, kaip svarbu yra asmens laisvė, tai kam visi šitie rėmai ? paremkime 50 proc. geriausiai išlaikiusiųjų studentų ir tegul jie patys renkasi, kur studijuoti ?

[Wycka]

"Atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius bus kiek sumažintas valstybės finansuojamų vietų skaičius verslo ir vadybos, teisės krypčių studijų programose, kurios pernai, kaip ir ankstesniais metais, sulaukė didžiausio stojančiųjų ir pasirengusių mokėti už savo studijas antplūdžio." Mums šitas buvo pacituotas ir pridėta medicina bei paaiškinta, kodėl taip daroma, neva, pritraukti pinigų. To pateisinimas buvo, jog taip pakils studijų kokybė. Žinai, tada likau išvis nesupratęs.

Citata sako, kad šių dalykų specialistų jau yra pakankamai ar net per daug (nors nepaisant to abiturientai vis tiek veržiasi į jas), todėl ir mažinamas finansavimas. Dėl medicinos net nežinau ką pasakyti... Studijų kokybės pakilimo matyt tikimasi tuo, kad sumokėjęs už studijas studentas reikalaus tos kokybės. kai kada taip ir yra, bet... Jeigu visa reforma tuo ir pasibaigs, tai vėl bus ne šis, nei tas...

Tau labai paprastai atrodo žodis paskola... matant Lietuvoje esančia padėtį (tos pačios paskolos, galimybės įsidarbinti, vid. darbo užmokestis), aš manau, kad studentui Lietuvoje turėtų būti baisu imti paskolą. pats sakai, kad daug žmonių pasiėmė būsto paskolas, tačiau pridėk tai, kad nemažas skaičius figuruoja ties tuom, kad gali tekti atsiveikinti su tuom būstu ir pan. rizikuoti būtų pernelyg avantiūriška Lietuvoje.

Kiekvieną kartą, prasidėdamas su didesne pinigų suma, rizikuoju. kaip sako patarlė, kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Bankas, išduodamas paskolą, taip rizikuoja, kad ją paėmęs niekada negrąžins. valstybė, apmokėdama studijas, taip rizikuoja, kad absolventas išvyks į užsienį, bus 'amžinas bedarbis' arba dirbs mažiau kvalifikuotą darbą ne pagal specialybę. Tai kodėl studentas turėtų neprisiimti jokios rizikos?

Kitas dalykas, ko mes pasieksim su visa ta reforma? Tu gal man gali paaiškinti ? Greit praeis mokslo metai, tačiau kas buvo pasiekta ?

Et, ta švietimo reforma, kaip ir sveikatos reforma, tęsiasi jau dešimtmečius ir daugeliui jau atsibodusi, tapo kone keiksmažodžiu. Nu blemba, kodėl nė vienas ministras nesiima ryžtingų veiksmų? Silpna valdančioji dauguma ar šiaip bijo opozicijos? Beje, neteigiu, kad mano siūlomi pakeitimai turėtų įsigalioti jau šių metų rugsėjį

Ir dar viena, jeigu yra teigiama visur laisva rinka, tai, iš kokios parapijos yra tas suskirstimas, kiek kokių specialistų reikia ir krepšelių išdaljimas įvairiom programom ? Aš suprantu, jeigu mes remiame 50 proc. studentų, tai 50 proc. geriausiai išlaikiusiųjų duodame teisę pasirinkti, kur studijuoti. Liberalizmas? Jeigu steponavičiai ir visi kiti liberalai sako, kaip svarbu yra asmens laisvė, tai kam visi šitie rėmai ? paremkime 50 proc. geriausiai išlaikiusiųjų studentų ir tegul jie patys renkasi, kur studijuoti ?

Žinai, va čia jau linkęs pritarti Jeigu jau liberalizmas, tai ir darom tą liberalizmą, o jeigu socializmas, tai socializmas iki galo. O tokie blaškymaisi ir pataikavimai normalaus galutinio rezultato niekaip neduoda.

[Tiesiog_as]

Pirma tavo mintis (neišeina cituot)
Bet gi mes neribojame skaičių, kiek asmenų gali studijuoti socialiniuose ar kituose moksluose. Taigi, specialistai ir toliau bus kepami, kadangi net ir su savais pinigais socialinių mokslų studentų yra daugiausia. Taigi, vėl reforma neišsprendžia to, apie ką yra kalbama, kadangi studentų vis tiek daugiausia tose studijų programose, apie kurias buvo kalbama, kad jų yra pertelius. Aš manau, kad čia yra silpniausia vieta. Žinai, kada reikėjo rinktis dalykus, prieš du metus, apie tokią reformą ir krepšelių padalijimą net kalbos nebuvo. Taigi, rinkausi kelią į soc. mokslus. Tiesą sakant, man jie labiausiai ir patinka ir įsivaizduoju save vienoje ar kitoje soc. mokslų programoje. Tačiau, dabar situacija visiškai nesąmoninga ir pradedi abejot, ar man yra bent kokia galimybę į nemokamą mosklą šioje srityje. Taip pat suvoki, kad, jeigu būtų galima atsukti laiką, rinktumeisi kitus dalykus. Suprantu, jeigu šitą reformą būtų bandoma primesti, kad ir nuo kitų mokslo metų pradžios, kada dabartiniai dešimtokai renkasi dalykus ir žino situaciją AM. Dabar mano karta buvo tokia, kad rinkomės pagal senas taisykles, mums atėjus taisyklės visos pasikeitė.

2.
Žinoma. Tačiau kiek studentas rizikuoja paėmęs paskolą čia ir, tarkim, kitoje valstybėje. Užsienyje daugelis studentų turi darbą net ir studijų metu. Todėl jiems pragyvenimo išlaidas jie gali padengt iš savų lėšų. Ką gali rasti Lietuvoje ? Darbo biržose ~300 000 bedarbių armiją, apie darbą studentui po paskaitų kalbos iš vis nėra. Galime įsivaizduot, kuo gyvena studijas Lietuvoje baigęs studentas. Gerai, kad randa dar bet kokį darbą iškart po bakalauro, tai dar dar gali išgyvent. O ką daryt tam, kuris neranda ? Paskola tai paiimta koks 20 000. O kur dar pragyvenimo išlaidos ir pan ? Atlyginimas radus darbą irgi dažnai yra tik toks, kad išgyvent; apie atsidėjimą kažkokį nėra kalbos. Lietuvoje nėra viskas taip paprasta; atrodo, baigsi univerą, gausi darba su, tarkim, 4000 lt atlyginimu ir po truputį galėsi taupyt. Tik daugelio fantazijose tokia ateitis, su mažom išimtim. Ir dar, atsakant į tavo teiginį, galiu pasakyt, kad tu paėmęs paskolą, numatai, kaip ją grąžinsi, iš kokių pinigų ir pan. Ką galima pasakyt apie studentą, kuris nieko gyvenime dar neturi ?
3.
Reikia imtis ryžtingų veiksmų tada, kad yra žinoma, aks daroma. Dabar panašiau į reformą, nežinant tikslų, kiek visų išteklių (žmogiškųjų, materialinių) tai kainuos ir pan. Toks vaizdas tiesiog susidaro. Atrodo, kad pagrindinis tikslas - imkit paskolas ir tiek, abiturientai. Dar kartą prisimenu steponkos atvykimą į mūsų mokyklą, jis taip tada ir pasakė : Norit pagyvent, pasiimkit paskolą, kurią teikia lengvatinėm sąlygom mūsų bankai, užteks linksmybėm ir mokslam.
Jeigu toks požiūris, tai su tokiu požiūriu toli neisim, aš manau.

[Rijikas]

Bankams nebūtų paranku taikyti didesnes palūkanas negu valstybinis fondas, nes tada abiturientai tiesiog į juos nesikreiptų. Savo ruožtu bankai garantuotų, kad išsekus valstybiniam fondui, potencialus studentas neliks be išsilavinimo. Juolab fondas finansuos greičiausiai tik pirmąjį diplomą, o jeigu žmogus sumąstytų siekti antrojo bakalauro, greičiausiai fondas tik parodytų duris (o gal ir klystu)

teisingai, atsirastų konkurencija tarp bankų ir dar priedo su valstybine skolinimo studentams įstaiga. VMS fondo paskolą "gyvenimo išlaidoms" va pvz esu paėmęs, tai ten simboliniai 5%, kuriuos pradės skaičiuoti 2 metai po studijų baigimo ir tai tie 5% tik tam, kad kompensuotų galimas nemokias (ar kaip ten vadinamos) paskolas. kažin ar koks privatus nusileistų iki tokio procento bet teisingai, jei taip nroi rizikuoti, tia niekas niekad neuždraus studentui imt paskolą iš banko
dabartinėj tvarkoj vis tiek nesuprantu, kodėl tik per bankus dirba, ir dar VALSTYBĖ GARANTUOJA
pusiau offtopic: pikti balsai kalba, jog bankai nesitikėjo, kad tiek mažai paskolų išdalins, todėl dabar siūlo būsto renovacijai imt paskolas

beje dėl mokamo mokslo - ne visiškai sąžininga, kad yra žmonių, kurie nieko nemoka, o kiti moka pilną kainą. bent jau pagal 26 chartijos straipsnį, "aukštasis mokslas prieinamas vienodai visiems pagal gabumus", tad iš to išplaukia, jog piniginės storis nėra rodiklis stojant į aukštąją. Tiesiog_as šiaip gana gerai įvertina žmogaus situaciją, jog dažnas gabus, bet nepasiturintis, bijos imti paskolą dėl miglotų galimybių ją grąžinti, nors jaučia, kad studijos tikrai skirtos jam ir jis tame būtų profas ir gal gera ateitis nusimato. O turtingų tėčių ir mamų "patys geriausi" sūneliai toliau galės pirktis diplomą; sumokėję mokestį, greičiausiai ir pabaigs univerą, nes univeras suinteresuotas išlaikyti jų pinigą.
beje kai aktyviau prie šitos kvailos "reformos" (kabutėse) veikiau, tai buvo prognozė, jog kai kurie univerai dempinguos kainas, kad neprarastų studentų. Bet užtat kokios diplomų kepyklos išliks... Čia gal prieš 3 mėn (gaila, neišsisaugojau nuorodos) VPU paskelbė, kad savo kainas mažins, tai gal visi tie protestuotojai (kaip aš) prieš steponavičiaus ir co reformą per daug neapsiriko

[r08n]

Sistemos privalumas tas, kad būsimi studentai labai atsakingai rinksis specialybę ir nebus suinteresuoti nutraukti studijų, stengsis kuo daugiau sužinoti, išmokti, įgyti įgūdžių, nes visa tai duos didesnę paskolos atsipirkimo galimybę. Universitetai savo ruožtu nebus suinteresuoti išlaikyti specialybių, kurios yra nepaklausios arba tokių specialistų yra paruošiama per daug

Tai yra LLRI+Steponavičiaus (t.y., žmonių, neturinčių nieko bendro su mokslu) įsivaizdavimas, pagrįstas vienintele dogma: viską, tame tarpe ir aukštajį mokslą/išsilavinimą, galima išmatuoti ir įvertinti piniginiais vienetais. Tuo atžvilgiu švietimo įstaiga niekuo nesiskiria nuo, pvz., autoserviso ar kirpyklos: yra paslaugos gavėjas (studentas) ir jos teikėjas (pvz., universitetas ar kolegija); santykis tarp jų yra toks pats, kaip tarp autoserviso kliento ir autoserviso. Tuo tarpu realybė yra tokia: studijas renkasi 18-mečiai, iš kurių daugelis dar yra nesusitupėję piemengaliai. Kadangi studijas jie renkasi atsakingai (nes gi paskolą reikės grąžinti), tai ir profesijas pasirenka atitinkamas, turinčias paklausą darbo rinkoje: teisę, vadybą, NT burbulo epochoje -- ką nors susijusio su statybomis, ir pan. Universitetai tuo tarpu pragyvena iš savo klientų, todėl jie suinteresuoti pritraukti jų kuo daugiau, todėl steigia kuo daugiau "pinigingų" studijų programų ir daro studijas kuo labiau prieinamas, nepriklausomai nuo sugebėjimų. Pasekmės yra tokios: visa aukštojo mokslo strategija praktiškai atiduota į ką tik vidurines baigusių mokinukų (a.k.a. "paslaugos gavėjų") rankas. Suklesti McUniversitetai, orientuoti į kuo greitesnį atsipirkimą. Tokios sritys, kaip fundamentalieji tyrimai, humanitariniai ir kai kurie socialiniai mokslai, išnyksta, nes, pagal LLRI tipo GEZpertų išpažįstamą tikėjimą, jos nereikalingos, nes nepelningos. Bendrai paėmus, visi orientuojasi į t.v. "rinkos poreikius", t.y., į šiandieninę padėtį, o tai reiškia, kad jokios "aukštosios technologijos", "žinių ekonomika" ir panašūs buzzwordai nebeturi jokių perspektyvų būti kada nors įgyvendinti.

[Al1]

Pritariant r08n, dar pridesiu, kad studijos ir mokymasis tai vienintele "paslauga", kai reikalinga aktyvus pacio "paslaugos" gavejo dalyvavimas kuriant paslauga ir jos kokybe. Dargi netgi didesnis, nei "paslaugos" teikejo. LLRI to matyt "nesupranta".

[Al1]

beje kai aktyviau prie šitos kvailos "reformos" (kabutėse) veikiau, tai buvo prognozė, jog kai kurie univerai dempinguos kainas, kad neprarastų studentų. Bet užtat kokios diplomų kepyklos išliks... Čia gal prieš 3 mėn (gaila, neišsisaugojau nuorodos) VPU paskelbė, kad savo kainas mažins, tai gal visi tie protestuotojai (kaip aš) prieš steponavičiaus ir co reformą per daug neapsiriko

Universitetai negali dempinguoti kainu, nes i mokamas studijas jie turi priimti uz tokia pat kaina, koks yra tos studiju krypties krepselio dydis. Taciau nuo nauju mokslo metu startuoja naujas studentu viliojimo budas (iteisintas istatyme) - dvi specialybes uz vienos ar beveik vienos kaina. Tiesa, antroji specialybe gales buti tik tos pacios studiju srities (t.y., pavyzdziui, nebus galima studijuoti medicinos ir dailes, taciau bus galima studijuoti medicina ir veterinarija)...

[Rijikas]

taciau bus galima studijuoti medicina ir veterinarija

na pagaliau žmogus-voras galės gydytis lietuvos ligoninėse

Universitetai negali dempinguoti kainu, nes i mokamas studijas jie turi priimti uz tokia pat kaina, koks yra tos studiju krypties krepselio dydis.

dėkui, atšviežinai žinias šiap ar taip, pedagoginis, įtariu, numušė kainą iki minumumo nemažai daliai specialybių, kur žmonės pagal "rinkos tendencijas" pasirenka žodžiu, keistas tas LLRI

[kempas]

Teisininkas, vadybininkas, nesukuria jokio produkto jie teikia paslaugas. O Lietuvai labiausiai trūksta žmonių, kurie gali kurti naujus produktus ir pridėtinę vertę. Biomedicina, informacinės technologijos, inžinerija. Tik šitos kryptys Lietuvą pastums link išsivysčiusios europos. Fundamentalieji mokslai skirti, tik pinigų švaistymui ir laiko stumdymui.
Universitetas turi suteikti kuo kokybiškesnę paslaugą ir rinktis, ar tam studentui iš tikrųjų reikia to mokslo ar ne. Universitetai turėtų išmesti prastai besimokančius, nepažangius, ar paskaitų nelankačius studentus. O dabar studentas diktuoja sąlygas universitetui ir universitetai šoka pagal jo dudelę. Nes lietuvoje yra per dauk universitetų. O kai jų per dauk tai ir jų mokslas nieko nevertas.

[r08n]

Pritariant r08n, dar pridesiu, kad studijos ir mokymasis tai vienintele "paslauga", kai reikalinga aktyvus pacio "paslaugos" gavejo dalyvavimas kuriant paslauga ir jos kokybe. Dargi netgi didesnis, nei "paslaugos" teikejo. LLRI to matyt "nesupranta".

Kaip tik tai ir norėjau pabrėžti.

[Al1]

Teisininkas, vadybininkas, nesukuria jokio produkto jie teikia paslaugas. O Lietuvai labiausiai trūksta žmonių, kurie gali kurti naujus produktus ir pridėtinę vertę. Biomedicina, informacinės technologijos, inžinerija. Tik šitos kryptys Lietuvą pastums link išsivysčiusios europos. Fundamentalieji mokslai skirti, tik pinigų švaistymui ir laiko stumdymui.
Universitetas turi suteikti kuo kokybiškesnę paslaugą ir rinktis, ar tam studentui iš tikrųjų reikia to mokslo ar ne. Universitetai turėtų išmesti prastai besimokančius, nepažangius, ar paskaitų nelankačius studentus. O dabar studentas diktuoja sąlygas universitetui ir universitetai šoka pagal jo dudelę. Nes lietuvoje yra per dauk universitetų. O kai jų per dauk tai ir jų mokslas nieko nevertas.

Su tuo niekaip negaliu sutikti. Be fundamentikos, nebus ir taikomuju mokslu. Pats tu mokslu pavadinimas sako, kokia vieta jie uzima moksle. Deja, net ir atrodytu elementarus taikomieji tyrimai nera imanomi, jei nera gilaus fundamentinio pagrindo, suvokimo, kas vyksta, teoriju, paaiskinanciu kas ir kaip vyksta... Zinoma, Lietuva negali pati savarankiskai uziimineti grandioziniais fundamentiniais tyrimais, kaip, pavyzdziui, hadronu kolaideri pasistatyti, ar raketa i Marsa pasiusti... Taciau kai kuriems fundamentinias tyrimams pakanka lazerio, spektrometro, kriostato ir kompiuterio...

[Wycka]

dėl mokamo mokslo - ne visiškai sąžininga, kad yra žmonių, kurie nieko nemoka, o kiti moka pilną kainą. bent jau pagal 26 chartijos straipsnį, "aukštasis mokslas prieinamas vienodai visiems pagal gabumus", tad iš to išplaukia, jog piniginės storis nėra rodiklis stojant į aukštąją. Tiesiog_as šiaip gana gerai įvertina žmogaus situaciją, jog dažnas gabus, bet nepasiturintis, bijos imti paskolą dėl miglotų galimybių ją grąžinti, nors jaučia, kad studijos tikrai skirtos jam ir jis tame būtų profas ir gal gera ateitis nusimato. O turtingų tėčių ir mamų "patys geriausi" sūneliai toliau galės pirktis diplomą; sumokėję mokestį, greičiausiai ir pabaigs univerą, nes univeras suinteresuotas išlaikyti jų pinigą.
beje kai aktyviau prie šitos kvailos "reformos" (kabutėse) veikiau, tai buvo prognozė, jog kai kurie univerai dempinguos kainas, kad neprarastų studentų. Bet užtat kokios diplomų kepyklos išliks... Čia gal prieš 3 mėn (gaila, neišsisaugojau nuorodos) VPU paskelbė, kad savo kainas mažins, tai gal visi tie protestuotojai (kaip aš) prieš steponavičiaus ir co reformą per daug neapsiriko

Mano supratimu švietime reikalingas tam tikras stabilumas. Stabilumas tai nėra stagnacija, o kryptingas vystymasis, nesiblaškymas siekiant tikslo. Kaip sako patarlė: kapitonui, kuris nežino į kurį uostą plaukti, joks vėjas nebus palankus

1. Bet gi mes neribojame skaičių, kiek asmenų gali studijuoti socialiniuose ar kituose moksluose. Taigi, specialistai ir toliau bus kepami, kadangi net ir su savais pinigais socialinių mokslų studentų yra daugiausia. Taigi, vėl reforma neišsprendžia to, apie ką yra kalbama, kadangi studentų vis tiek daugiausia tose studijų programose, apie kurias buvo kalbama, kad jų yra pertelius. Aš manau, kad čia yra silpniausia vieta. Žinai, kada reikėjo rinktis dalykus, prieš du metus, apie tokią reformą ir krepšelių padalijimą net kalbos nebuvo. Taigi, rinkausi kelią į soc. mokslus. Tiesą sakant, man jie labiausiai ir patinka ir įsivaizduoju save vienoje ar kitoje soc. mokslų programoje. Tačiau, dabar situacija visiškai nesąmoninga ir pradedi abejot, ar man yra bent kokia galimybę į nemokamą mosklą šioje srityje. Taip pat suvoki, kad, jeigu būtų galima atsukti laiką, rinktumeisi kitus dalykus. Suprantu, jeigu šitą reformą būtų bandoma primesti, kad ir nuo kitų mokslo metų pradžios, kada dabartiniai dešimtokai renkasi dalykus ir žino situaciją AM. Dabar mano karta buvo tokia, kad rinkomės pagal senas taisykles, mums atėjus taisyklės visos pasikeitė.

Bet mes taip pat neribojame, kokį profilį pasirinks vienuoliktokai — tikslųjį, humanitarinį ar meninį, ir visuose profiliuose pakanka mokinių
Visiškai sutinku, kad reforma neturėtų paliesti dabartinių studentų ir abiturientų. Tarkim viešai paskelbiama, kad keisis tas ir tas, o pakeitimai įsigalioja 2012m. arba 2013. liepos 1d. O keisti taisykles proceso metu yra taip pat kvaila, kaip žaisti futbolo rungtynių 1 kėlinį pagal vienas taisykles, o 2 kėlinį — jau pagal kitas. O formaliai rodyti tik bendrą rezultatą
Kodėl studentai renkasi socialinius/humanitarinius mokslus? Daug priežasčių. a) Pirmiausia viešoje erdvėje mes daugiausiai matome menininkus ir humanitarus. Mokslininkus reguliariai matome nebent laidoje "neGALI būti". Kas neleidžia mokslininkams bent retkarčiais ateiti į mokyklas, susitikti su abiturientais ir paagituoti juos rinktis tiksliuosius mokslus? b) Prastas techninių priemonių aprūpinimas mokyklose. Jeigu net šiandien masė mokyklų turi tik vieną gaublį (arba nė vieno), tai ar verta kalbėti apie mėgintuvėlius, kolbas, traukos spintas, preparatus/reagentus, spiritines lemputes, etc.? c) Nelabai įsivaizduoju savo kailiu, bet brolis yra baigęs KTU. Jo teigimu, Kaunui (nors tikriausiai visai Lietuvai) labai trūksta tiksliųjų mokslų specialistų, kurie ne tik gebėtų puikiai dėstyti/sudominti, bet ir puikiai mokėtų bent vieną Vakarų Europos kalbą. 6mėn. Prancūzijoje jam davė gerokai daugiau negu likę 3,5 metų Lietuvoje

2. Žinoma. Tačiau kiek studentas rizikuoja paėmęs paskolą čia ir, tarkim, kitoje valstybėje. Užsienyje daugelis studentų turi darbą net ir studijų metu. Todėl jiems pragyvenimo išlaidas jie gali padengt iš savų lėšų. Ką gali rasti Lietuvoje ? Darbo biržose ~300 000 bedarbių armiją, apie darbą studentui po paskaitų kalbos iš vis nėra. Galime įsivaizduot, kuo gyvena studijas Lietuvoje baigęs studentas. Gerai, kad randa dar bet kokį darbą iškart po bakalauro, tai dar dar gali išgyvent. O ką daryt tam, kuris neranda ? Paskola tai paiimta koks 20 000. O kur dar pragyvenimo išlaidos ir pan ? Atlyginimas radus darbą irgi dažnai yra tik toks, kad išgyvent; apie atsidėjimą kažkokį nėra kalbos. Lietuvoje nėra viskas taip paprasta; atrodo, baigsi univerą, gausi darba su, tarkim, 4000 lt atlyginimu ir po truputį galėsi taupyt. Tik daugelio fantazijose tokia ateitis, su mažom išimtim. Ir dar, atsakant į tavo teiginį, galiu pasakyt, kad tu paėmęs paskolą, numatai, kaip ją grąžinsi, iš kokių pinigų ir pan. Ką galima pasakyt apie studentą, kuris nieko gyvenime dar neturi?

Pala pala, bedarbystė yra labai reliatyvus reiškinys. Prieš 2 metus darbdaviai nerasdavo darbuotojų, šiandien darbuotojai neranda darbo. Po dviejų metų situacija vėl bus kita. Tikriausiai visi puikiai žinote, tai tik priminsiu, kad studijuoti galima ir vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuose, arba nuotoliniu būdu (Lietuvoje tai dar gana neįprasta). Yra galimybė vasaros atostogų metu išvykti padirbėti į JAV ar JK. Beje, nemažai mano pažįstamų dieninės studijų formos exstudentų studijų metais dirbo naktinį darbą (kas sargavo, kas dirbo apsauginiu, padavėju, barmenu naktiniuose klubuose). Taigi išeitis visada yra, reikia tik netingėti pasukti mokslais apkrautos galvelės Beje, ir baigus studijas bus daug lengviau įsidarbinti, jeigu jau turėsi darbinės veiklos patirties

3. Reikia imtis ryžtingų veiksmų tada, kad yra žinoma, aks daroma. Dabar panašiau į reformą, nežinant tikslų, kiek visų išteklių (žmogiškųjų, materialinių) tai kainuos ir pan. Toks vaizdas tiesiog susidaro. Atrodo, kad pagrindinis tikslas - imkit paskolas ir tiek, abiturientai. Dar kartą prisimenu steponkos atvykimą į mūsų mokyklą, jis taip tada ir pasakė : Norit pagyvent, pasiimkit paskolą, kurią teikia lengvatinėm sąlygom mūsų bankai, užteks linksmybėm ir mokslam.
Jeigu toks požiūris, tai su tokiu požiūriu toli neisim, aš manau.

Taip, taip ir dar kartą taip — reikia imtis ryžtingų, bet pamatuotų veiksmų. O tas blaškymasis erzina daug labiau negu pati reforma ar besikeičiantys ministrai. O kas Steponavičius taip pasakė, nereikia visko paimti į širdį už gryną pinigą — jis bendravo ne su specialistais, taigi nepasikuklino "mestelėti populizmo". Nemanau, kad jo toks požiūris, tiesiog nori įpūsti daugiau optimizmo abiturientams.

Tai yra LLRI+Steponavičiaus (t.y., žmonių, neturinčių nieko bendro su mokslu) įsivaizdavimas, pagrįstas vienintele dogma: viską, tame tarpe ir aukštajį mokslą/išsilavinimą, galima išmatuoti ir įvertinti piniginiais vienetais.

Pritariant r08n, dar pridesiu, kad studijos ir mokymasis tai vienintele "paslauga", kai reikalinga aktyvus pacio "paslaugos" gavejo dalyvavimas kuriant paslauga ir jos kokybe. Dargi netgi didesnis, nei "paslaugos" teikejo. LLRI to matyt "nesupranta".

r08n ir Al1 — net nežinau, ką Jums atsakyti. Amžinai kaltinate kitus tariamom demagogijomis, ieškote kampo apvaliame kambaryje. Gal čia ir patylėsiu, nes jeigu parašysiu ką galvoju — būsiu pašalintas

[r08n]

r08n ir Al1 — net nežinau, ką Jums atsakyti. Amžinai kaltinate kitus tariamom demagogijomis, ieškote kampo apvaliame kambaryje. Gal čia ir patylėsiu, nes jeigu parašysiu ką galvoju — būsiu pašalintas

Sprendžiu pagal tai, kas labiausiai girdisi viešojoje erdvėje. Kaip antai:

Taigi galimybė už savo studijas mokėti visą kainą pačiam nėra reformos esmė. Jos tikroji esmė yra būdo, kaip bus paskirstomos valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms, pakeitimas. Paslaugos teikėjas dėmesį kreipia į tą, kurio sprendimas atneša pinigus. Iki šiol sprendimą, kiek aukštoji mokykla turės valstybės finansuojamų studijų vietų, priimdavo švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojai. Po reformos, sprendimus priims studentai. Atitinkamai turėtų pakrypti ir aukštųjų mokyklų kaklai – į studentų poreikius, o ne ministerijos valdininkų poreikius.

[Al1]

O studentai nerori mokytis, jie nori diplomo. Dauguma. Tai ka daryti universitetams? Priimti tik tuos, kurie nori mokytis? Tokiu geriausiu atveju yra nuo 30 iki 50 proc. viso studentu kiekio. Is ko aukstosios igyvens? Juk valstybe nezada padvigubinti finansavimo. O padvigubinus mokamu studiju kaina, studijuojanciu beveik nebus. Taip ir gaunasi uzdaras ratas. Daug studentu, nemotyvuotu ir su nepakankamomis ziniomis studijoms aukstosiose - aukstuju pajamu saltinis... Universitetai nekirs savo finansines virksteles.

[Wycka]

Kol kas nėra atskiros temos, skirtos bendrai švietimui, todėl šį straipsnį įkeliu čia.

Mokytojams — anksčiau į pensiją, nes kas antras-trečias nepakaltinami?

Anksčiau į pensiją mokytojus išleisti pasišovę kai kurie parlamentarai, mano, kad dėl įtempto darbo pobūdžio su vaikais pedagogai lieka nepakaltinami. Teisės akto projektą, kuriuo siūloma mokytojus, išdirbusius ne mažiau nei trisdešimt metų, į pensiją išleisti nuo 55 metų, pristačiusi Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė sakė, jog oficialios statistikos, kokiam pedagogų nuošimčiui ilgas darbas mokykloje palieka negrįžtamų pasekmių psichikai nėra, bet neoficialiai, pasak jo, tokių yra kas antras ar trečias.
Politikai ketvirtadienį po pateikimo patvirtino Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, tačiau tam, kad jos įsigaliotų, Seime bus dar du kartus balsuojama.
Šiuo metu moterys į pensiją išeina sulaukusios 60-ies, o vyrai – 62,5 metų.
Pedagogo profesija – išskirtinė
Teisės akto pataisas Seimo posėdžių salėje pristačiusi „darbietė“ V. Baltraitienė kolegoms aiškino, jog mokytojo darbas yra itin įtemptas, o jo svarba didžiulė, nes „kiekvieną žmogų, statybininką, inžinierių ir kiekvieną darbuotoją išugdo šeima ir mokykla“.
„Manau, tiek pat, kiek nuo šeimos, priklauso ir nuo pedagogo, kuris dirba mokykloje. Pagaliau, kokį išugdo jauną žmogų ir kokią jis sukuria šeimą, priklauso nuo to mokytojo, kuris dirba mokykloje. Todėl manau, kad mokytojo profesija yra išskirtinė iš visų profesijų ir darbo krūvis yra sudėtingesnis nei visų kitų“, - posėdyje kalbėjo politikė.
Ji taip pat sakė, kad net ir pailginus pensinį amžių iki 65 metų, pedagogo profesija turi likti išskirtinė. Politikė nesutiko su kai kurių Seimo narių svarstymu, jog ilgai mokyklose dirbusių mokytojų dalią būtų galima palengvinti sumažinus darbo krūvį.
„Kodėl jūs pasirinkote šitą variantą? Dar praėjusioje kadencijos komitete mes svarstėme, gavome duomenis, kad, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ir daugumoje kitų yra taikomas kitoks principas: tai yra mokytojui, išdirbusiam 15 metų, yra mažinamas krūvis, o paliekamas toks pat atlyginimas. O jūs pasirinkote šitą sistemą?“, - klausė socialdemokratas Edvardas Žakaris.
„Dėl krūvio mažinimo, tai jeigu pas mus atlyginimai būtų tokie, kaip Skandinavijoje, tai taip, aš sutikčiau, ir dirbantys iš to gali pragyventi, iš tų pajamų. Bet, deja, mūsų atlyginimai ne tik mokykloje, bet visų, labai skiriasi, todėl aš siūlau eiti prie šio modelio“, - atsakė V. Baltraitienė, veikiausiai neišgirdusi kolegos teiginio, kad krūvis galėtų būti mažinamas neapkarpant atlyginimo.
Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas sako, jog siekis iš visos visuomenės išskirti mokytojus, gali iššaukti kitų profesinių grupių varžybas bei norus anksčiau išeiti į pensiją. Šiuo metu anksčiau į pensiją gali išeiti statutiniai pareigūnai – policininkai ir panašiai.
Kas antras-trečias mokytojas turi psichinių problemų?
Pasak V. Baltraitienės, pedagogai, skirtingai nei statutiniai pareigūnai, neturi jokių socialinių garantijų, išskyrus ilgesnes atostogas. Tačiau to, esą nepakanka.
„Nėra oficialios statistikos, bet, kaip patys pedagogai teigia, kiek yra besigydančių nervų ligas ir kiek yra paveikta mokytojų psichika. Įsivaizduokit, kai reikia šiais laikais dirbti su vaikais ir su trisdešimties vaikų klase“, - pritarti teisės akto pataisai kolegas agitavo V. Baltraitienė.
Darbo partijos atstovei pritarė ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Ji sakė, kad apklausos rodo, jog ir patys mokiniai nurodo, kad jiems daug palankiau dirbti su jaunesnio amžiaus mokytojais. „Kai buvo paklausta, kokio amžiaus pedagogas yra dar priimtinas moksleiviams, tai buvo pasakyta – iki 40 metų“, - kalbėjo politikė.
B. Vėsaitė taip pat paklausė, ar teisės akto projekto pristatytojai žinoma informacija ir statistika iš psichinės sveikatos centrų, kiek mokytojų po trisdešimties metų darbo su šiuolaikiniais vaikais tampa nepakaltinami.
„Aš noriu pasakyti, kad tai yra slapta informacija ir, aš manau, kad jokia statistika viešai nėra skelbiama. Oficialios statistikos nežinau, aš žinau oficialią, kad beveik kas antras-trečias pedagogas turi tų problemų. Ir tai yra visiškai suprantama ir paaiškinama“, - į klausimą atsakė V. Baltraitienė.
Išleisti mokytojus anksčiau į pensiją buvo siūloma ir dabartinės Vyriausybės programoje. Tačiau ministrų kabinetas buvo pasišovęs į pensiją mokytojus išleisti mokykloje atidirbus 25 metus.

[Al1]

Ieško razinų šik... Sutinku, kad kai kurie mokytojai turi problemų, bet jei būti nuosekliems, tai o kokios gi profesijos atstovai neturi psichikos problemų, atsirandančių dėl jų profesinės veiklos? Mano mokykloje kai kurie jaunesni mokytojai turėjo daugiau psichikos problemų nei 50-60-mečiai... Bent taip atrodė mokiniams.

[Wycka]

Ieško razinų šik... Sutinku, kad kai kurie mokytojai turi problemų, bet jei būti nuosekliems, tai o kokios gi profesijos atstovai neturi psichikos problemų, atsirandančių dėl jų profesinės veiklos? Mano mokykloje kai kurie jaunesni mokytojai turėjo daugiau psichikos problemų nei 50-60-mečiai... Bent taip atrodė mokiniams.

Neesu totalus naujos tvarkos šalininkas, bet keletas problemų išryškėja. Jeigu būti nuosekliems, kariškiai, policininkai ir gaisrininkai taip pat išeina į pensiją anksčiau. O psichologinių problemų atsiranda visiems, dirbantiems aptarnavimo sferoje (su klientais), ypač su nepilnamečiais (ypač sunku turėtų būti nepilnamečių pataisos kolonijose dirbantiems žmonėms). Sovietmečiu mokinius paveikti galėjai per partines organizacijas, tėvų darbovietes, buvo net spec. mokyklos. Dabar beliko praktiškai tik paties mokytojo autoritetas ir pusei mokinių jų tėvų sąžinė/autoritetas. Taigi pedagogui psichologinis krūvis gerokai išaugo, o socialinių garantijų nepadaugėjo. Nėra net specialaus psichologo etato mokytojams, nors kartais reikėtų net psichiatro. Pedagogai kasmet privalo pasitikrinti savo fizinę sveikatą, tačiau psichinė sveikata paliekama jiems patiems. Pagaliau net nevedama statistika dėl pedagogų tinkamumo... Et, koks aš naivus Kokia dar statistika, jeigu net nėra psichologo, besispecializuojančio į pedagogus? Skiriamas pakankamai didelis dėmesys mokiniams, pamirštant kas juos moko. Tai tas pats, kas be galo rūpintis ligoniu, pamirštant vaistus (jų tinkamumą ir t.t.)

[Tiesiog_as]

Pavyzdys : mokykloje dirbo pensinio amžiaus mokytoja, tačiau matematika ji išdėstydavo taip, kad jos klasė išlaikydavo egzaminus geriausiai visame rajone. tokių pavyzdžių yra ir daugiau. manau, kad šaukia tie, kurie tingi dirbti. garantuoju, kad daugelis gaudimi pensiją uždirbs būdami korepetitoriais ir panašiai. jeigu lygini su policininkais, kariškiai, gaisrininkais, tai lygink iki galo. pamiėk algas : gaisrininkas "lenda" į ugnį už varganus 800 lt, geriausiu atveju, ~1100 lt, kai, tuo tarpu, didelė dalis mokytojų uždirba po 2000, 2500 lt. ir pabaigiant tai, noriu pasakyt, kad didžioji dalis gasrininkų ir panašiai dirba tiek pat, kiek mokytojai. į pensiją po 20 metų gali išeiti tik statutiniai pareigūnai. todėl lyginti mokytojo darbą su gaisrininkais, policininkais yra šiek tiek neadekvatu, manau.

[Ametistas]

Pavyzdys : mokykloje dirbo pensinio amžiaus mokytoja, tačiau matematika ji išdėstydavo taip, kad jos klasė išlaikydavo egzaminus geriausiai visame rajone. tokių pavyzdžių yra ir daugiau. manau, kad šaukia tie, kurie tingi dirbti. garantuoju, kad daugelis gaudimi pensiją uždirbs būdami korepetitoriais ir panašiai. jeigu lygini su policininkais, kariškiai, gaisrininkais, tai lygink iki galo. pamiėk algas : gaisrininkas "lenda" į ugnį už varganus 800 lt, geriausiu atveju, ~1100 lt, kai, tuo tarpu, didelė dalis mokytojų uždirba po 2000, 2500 lt. ir pabaigiant tai, noriu pasakyt, kad didžioji dalis gasrininkų ir panašiai dirba tiek pat, kiek mokytojai. į pensiją po 20 metų gali išeiti tik statutiniai pareigūnai. todėl lyginti mokytojo darbą su gaisrininkais, policininkais yra šiek tiek neadekvatu, manau.

Na jau, na jau. Kur gi mokytojai gauna 2000-2500 Lt? Bent jau Kaune tai jie gauna 1100-1500 Lt į rankas.

[Tiesiog_as]

Mūsų mokyklos statistika : mokytojai 3320 Lt. Vidutinis.