Švietimas Lietuvoje

[tivoli]

Diskusijoje būtų įdomu pamatyti tokio apsijungimo modelių versijas. Norėčiau išgirsti tivoli ir Lino nuomones (neklauskite, kodėl).

tivoli mano, jog reikėtų daryti kai kur Europoje žinomą "skėtį", t.y. apjungti visus universitetus, kurie egzistuoja viename mieste - į vieną bendrą universitetą, nors dubliuotis pvz. specialybės gali. Viskas prasideda nuo administracinių reformų ir tokiu atveju taupymo rėžimas "įjungiamas". Patys universitetai išlieka, tiesiog tai vienas keistas teisinis vienetas, kuris leidžia efktyviau veikti ir taupyti administracines lėšas. Skėčio modelis egzistuoja Paryžiuje, Kopenhagoje, Lione, Bordo (man iš vis atrodo visuose didesniuose Prancūzijos miestuose egzistuoja toks modelis: ten tik skaidosi poto į ecole I, ecole II ir t.t. atskiri universitetai). Įsivaizduoju kaip "putotųsi" VU su MRU ir VGTU dėl ajungimo po bendru skėčiu (kaip ir VDU ir KTU), ale pvz šimtametės tradicijos nutraukiamos VU kaip Alma Mater...Bet šimtametės tradicijos nebuvo nutrauktos sujungus visas "ecoles" Paryžiuje - Sorbonos universitetas neišnyko.

[somis]

Siūlyčiau, jums, gerbiami kolegos, prisiminti, prieš maždaug 1960 metus, kiek ir kokių universitetų buvo Lietuvoje, kodėl Kauno universitetas buvo išskaidytas.
Ir kas linksmiausia - dabar dar svarstoma, ar prijungti VGTU prie KTU,ar KTU prie VGTU, nors VGTU, mano žiniomis, buvo KTU filialas.
Mano nuomone, universitetų gali būti kiek nori. Bet valstybė, kaip atskiras ūkio subjektas turėtų pasakyti, pvz:
mums reikia 100vadybininkų, 20 ekonomistų, 200finansistų, ir tt.
tuomet, tie žmonės, kurie nori nemokamai studijuoti - praeina valstybinę atranką į finansuojamas vietas, ir pasirašo su valstybę sutartį, kad po baigimo atidirbs valstybinėse institucijose x metų.
jei kokiai nors įmonei: "UAB Žemės agrokultūra" gali prireikti kokio agrospecialisto, tuomet ji nueina į kokią vidurinę mokyklą, ir ten pakabina skelbimą:
"apmokame agrospecialisto studijas LŽŪ universitete už y atidirbamų metų po studijų. Atranka vyks po savaitės Gedimimo g. 12-5".
Tokiu būdu tiek valstybė tiek įmonės būtų suinteresuotos teikti realią naudojamą informaciją studentui, o šis jau žinotų, kur gilintis, ir nespėlios:
o gal aš būsiu draudimo specialistas;
o gal matematikos mokytojas;
o gal dirbsiu banke.

Ir tuomet studijuodamas mokinasi visko po truputį, taigi baigęs nemoka nieko.

[Lettered]

Siūlyčiau, jums, gerbiami kolegos, prisiminti, prieš maždaug 1960 metus, kiek ir kokių universitetų buvo Lietuvoje, kodėl Kauno universitetas buvo išskaidytas.
Ir kas linksmiausia - dabar dar svarstoma, ar prijungti VGTU prie KTU,ar KTU prie VGTU, nors VGTU, mano žiniomis, buvo KTU filialas.
Mano nuomone, universitetų gali būti kiek nori. Bet valstybė, kaip atskiras ūkio subjektas turėtų pasakyti, pvz:
mums reikia 100vadybininkų, 20 ekonomistų, 200finansistų, ir tt.
tuomet, tie žmonės, kurie nori nemokamai studijuoti - praeina valstybinę atranką į finansuojamas vietas, ir pasirašo su valstybę sutartį, kad po baigimo atidirbs valstybinėse institucijose x metų.
jei kokiai nors įmonei: "UAB Žemės agrokultūra" gali prireikti kokio agrospecialisto, tuomet ji nueina į kokią vidurinę mokyklą, ir ten pakabina skelbimą:
"apmokame agrospecialisto studijas LŽŪ universitete už y atidirbamų metų po studijų. Atranka vyks po savaitės Gedimimo g. 12-5".
Tokiu būdu tiek valstybė tiek įmonės būtų suinteresuotos teikti realią naudojamą informaciją studentui, o šis jau žinotų, kur gilintis, ir nespėlios:
o gal aš būsiu draudimo specialistas;
o gal matematikos mokytojas;
o gal dirbsiu banke.

Ir tuomet studijuodamas mokinasi visko po truputį, taigi baigęs nemoka nieko.

VISI buvo KPI institutas?
Šiaip Lietuvoje vienintelis universitetas buvo VU visais laikais, visi kiti buvo institutai, kurie dabar pasivadino universitetais. Taip, kad Lietuvoje ir dabar sočiai užtektų 1-2 univerų, Vilniuje ir dar gal Kaune.

[Rijikas]

Įsiterpsiu, kadangi esu vienas iš piktųjų mitinguotojų Visiškai sutinku su Analitiku PlėtRa bei Al1
Pirmiausiai nesuprantu, kodėl reforma=finansavimas. Gal, kaip pasakytų toks J. stiglitz, laisvosios rinkos fundamentalistai tiesiog per daug ideologizuoti ir nenori nieko kito girdėti, rinka, atseit, viską išspręs.
Bet pripažinkim, kad studijos kas kita, nei kriaušė, teleloto bilietas ar pokalbis telefonu. Nematau priežasties, kodėl privertus "konkuruoti", turi kilti kokybė.
Reikalingas ir indivualus noras studijuoti, ir egzistuoja realios galimybės, kiek galima "pavežti". Taigi greičiausiai bus toks scenarijus, kad MRU ir panašaus plauko universitai ne kels kainas, bet jas numuš visokiems, kam reik diplomo jei kas nežino, romeris susirenka ar ne 70% pajamų iš studentų jau dabar o apie kokybę tyliu. Dalis universitetų tikrai užsidarys po tokios "reformos", bet jie ir netaps kolegijomis ar profesinėmis, o tai jau bėda. O pats klaikiausias dalykas, mano požiūriu, privatiems universitetams ateina šakės - juk sudaromos sąlygos pamelžti tiek biudžetą, tiek po to dar ir studentais kompensuoti nepriteklių.
Alternatyva? Reikėtų pradžią daryti nuo visuotinio ekspertinio studijų vertinimo (buvau seimo komitete netgi, tai tais laikais Adomėnas labai didžiai abejojo tokio dalyko reikalingumu, tai va įdomu kodėl), žinoma, turi būti sukurtas ir safety net, pavadinkim taip - jei neatitinki universitetinės programos, tai nereiškia uždarymo, bet kad programa gali būti kolegijos lygio.
beje finansavimo klausimas visada būna kiek išpūstas: kišk nekišęs pinigus į biurokratinę instituciją, jų bus maža, o metų gale kaip priedus išsidalins
ir dar komentariukas, bent jau sutinku su reformos ta vieta, kur reformuojamas universitetų valdymas ir turėtų išversti rektorius iš kėdžių. minėtojo romerio rektorius sėdi ilgiau nei jam priklausytų, o tą padarė keisdamas univero pavadinimą
ir dar trumpesnis, "o kas čia blogo?" - kas paklaustų. Mano būsimasis diplomas bus tinkamas lapų kopijavimui ministerijoje, o lapus įrišinės ir gal kiek daugiau gaus romerietis... O universitetinės dvasios bus jau seniai išsisklaidžiusios atmosferoje

[Aš]

tivoli mano <...>

Ačiū už nuomonę.

<...> reikėtų daryti kai kur Europoje žinomą "skėtį", t.y. apjungti visus universitetus, kurie egzistuoja viename mieste - į vieną bendrą universitetą <...>

Vadinasi, mūsų požiūriai skiriasi.

Aš mąsčiau taip: žiūriu į universitetus ne vien kaip į edukacijos įstaigą, bet kaip į įrankį mokslo plėtrai. Mano galva, jei visas vienos (mokslinės) srities Lietuvos universitetinis potencialas būtų unifikuotas, tai leistų pasiekti geresnių rezultatų. Geresnių, lyginant su tuo atveju, kai jis yra išskaidytas smulkesnėmis dalimis, tuo pačiu, taip išskaidant ir paramą bei investicijas. Todėl ir siūliau apjungti universitetus ne pagal jų lokaciją, bet pagal jų specializaciją (jei reikia, skaidant esamus universitetus fakultetais).

Neteigiu, kad mano variantas būtų geresnis. Tiesiog tokia mano logika. Kartu su ja pasireišktų ir didesnis interesų konfliktas (spėju). Be to, negaliu pasakyti, kiek dėl pasiskirstymo geografiškai nukentėtų kiekvieno konkretaus universiteto administravimo kokybė ir kaštai (kitaip sakant, ar jie nukentėtų pakankamai smarkiai, kad mano požiūris taptų prastesne versija).

Iš esmės, dabar iškėlėme du skirtingus universitetų apsijungimo modelius. Kaip jau minėjau, neapsiimu spręsti, kuris iš jų būtų geresnis. Galiu diskutuoti, tačiau sprendimą palikčiau specialistams, galbūt studijai. Tačiau tikrai norėčiau, kad visi galimi scenarijai būtų svarstomi ir nagrinėjami pačiam aukščiausiam lygmeny, nes mokslo reforma, jei tik tinkamai įgyvendinta, gali būti vienas valstybės šuolio pirmyn veiksnių.

[Recoiler]

Realiai viskas gal ir teisinga linkme reformoje daroma, bet ne nuo to galo.
Reformuoti reiketu visa is esmes svietimo sistema. Kodel yra toks didelis atotrukis tarp Europos sajungos univieru ir Amerikos? Vienas kaip is rodikliu yra pati svietimo sistema. Visoje europoje, tiek pat ir Lietuvoje yra taip, kad baigei mokykla ir renkiesi, arba profke, arba kolegija arba univiera. Vyksta tam tikra diferenciacija zmoniu. Uzu atlanto yr tokia svietimo sistema, kad visas pakopas pereini palaipsniui. Baigi vidurine mokykla (apie 10 klasiu), poto dar pora metu jei nori ir tada baigi high school, po jos jei nori kazko siekti eini i kolegija (college) trims metams, manai tau truksta ziniu, varai i universiteta dar dviem metam ir turi univierini issilavinima masterio, jei dar kako truksta keliauji dar toliau i doktorantura. Butent tai yra tarsi tokia atranka alia naturali, per kuria atrenkami labiausiai motyvuoti ir tam tinkantis zmones. Europoje to nera, o tai manau ir lemia esmini skirtuma, del ko Europos universitetai kur kas zemesniame lygmenyje. Apie studentu imokas. Amerikoje studentu imokos nesudaro daugiau 5 proc. univiero biudzeto, tuo tarpu Lietuvoje (VU apie 15 proc, MRU apie 70 proc.), ir nereikia cia liuliuoti valdininkam, kad va uzsieni daug moka, todel ju universitetu biudzetai dideli.
Mano nuomone turi buti reformuota visa svietimo sistema, padaryta alia tokia piramyde ir tada naturaliai gausis Univieru mazejimas ir centralizacija, kuriu nekuriu kolegiju isnikymas ar irgi susijungimas ir profesiniu mokyklu isiliejimas, bei grizimas i sistema.

[auksellis]

jei kas nežino, romeris susirenka ar ne 70% pajamų iš studentų jau dabar

Iš tikrųjų 2007 m. studentų įmokos už studijas (27,2 mln. Lt) sudarė toli gražu ne 70 proc., o 37,2 proc. visų Mykolo Romerio universiteto pajamų (73,2 mln. Lt):

Šaltinis: Mykolo Romerio universiteto rektoriaus 2007 m. ataskaita, 97 - 101 psl. http://www.mruni.eu/mru_lt_dokumenta..._ataskaita.pdf

Tuo tarpu VU pajamos iš Valstybės biudžeto sudaro 75,1 proc. (iš jų 11 proc. iš ES fondų ir 4 proc. iš privatizacijos fondo). O 25 proc. sudaro "Nebiudžetinės lėšos", t.y. ir įmokos už studijas.
Šaltinis:http://www.vu.lt/site_files/Adm/rekt...kaita_2007.pdf ; šeštas priedas.

[Rijikas]

Iš tikrųjų 2007 m. studentų įmokos už studijas (27,2 mln. Lt) sudarė toli gražu ne 70 proc., o 37,2 proc. visų Mykolo Romerio universiteto pajamų (73,2 mln. Lt):

Jep, 70% perdėtas, bet kur tą girdėjau... Anyway, iš ataskaitos: "Baigti objekto „Mykolo Romerio universiteto išplėtimas ir pastato Ateities g. 20, Vilniuje, rekonstravimas (III eilė)“ darbai. Jo statyba 2007 m. kainavo 9545,3 tūkst. Lt, iš jų – 8130 tūkst. Lt valstybės biudžeto, 630 tūkst. Lt – gautų pagal sutartį su Švietimo ir mokslo ministerija, 785,3 tūkst. Lt – Universiteto Specialiosios programos lėšų." Jei tokio neskaičiuojame, studentų melžimo procentas neblogai išauga ir vis tiek romeris ėdrus, ir iš studentų prisirenka daug - ir ką tai turi bendro su kokybe romeryje be atvirkštinės priklausomybės?

[auksellis]

Taip, kartais tenka išgirsti, kad MRU studijų kokybė prasta. Tik nelabai suvokiu kokie šių teiginių motyvai. Gal konkurentų paskleistas pavydas... Šiaip, žinoma, kaip ir visose aukštosiose, minusų ir apsileidimo yra ir čia. Bet teko matyti gerokai prastesnių dalykų. Esu labai kritiškas Lietuvos aukštojo mokslo kokybės atžvilgiu, manau kad pažymiai dažnai rašomi nepagrįstai aukšti, dėstytojai dažnai nėra suinteresuoti iš studentų išspausti maksimumo, o studentams kartelė nuleista pernelyg žemai, bet stengdamasis vertinti objektyviai ir atsižvelgdamas į visumą, manau kad MRU dėl neva blogos kokybės dažnai yra nepagrįstai linčiuojamas. Pabandysiu šią nuomonę pagrįsti...

Atsakingai galiu pasakyti, kad MRU mokymosi sąlygos (infrastruktūra) yra kone ideali. Ypač biblioteka. Ja tikrai džiaugiuosi - tikras gėris. Tempiu knygas iš savo universiteto bibliotekos ir skolinu kolegoms iš VU (socialinius ir humanitarinius mokslus jie studijuoja). Mat tenka dažnai girdėti, kad VU nelabai palankiai žiūri į kitų aukštųjų mokyklų išleistus leidinius (todėl tik VU leidiniai sudaro VU knygų fondo pagrindą), tad kolegos prašo paskolinti knygų.

Didžiausias minusas yra žmogiškieji ištekliai - dėstytojai. Dalis jų (gal kokie 30 proc.) gana atsainiai žiūri į savo darbą - neva tos paskaitos jums labiau reikalingos nei man. Manau, kad tai visos aukštojo mokslo sistemos vinis - dėstytojų motyvacija. Be to, didžioji dalis dėstytojų dirba dar kažkur...

Bet turiu ir turėjau tikrai puikių dėstytojų, kurie cituoja ne Lietuvos rytą ar ponią Grybauskaitę, bet naujausius Financial Times, The Economist, Pasaulio ekonomikos forumo leidinių ir kt. autorių mintis. Kadangi studijuoju ekonomikos srities magistrantūroje, mano fakultetas tiek institucine, tiek žmogiškųjų išteklių prasme yra jaunas. Toje pačioje rektoriaus ataskaitoje yra pažymėta, kad MRU pagal dėstytojų amžiaus vidurkį yra jauniausias tarp universitetų Lietuvoje. Žinoma, dėl to yra minusų ir pliusų. Bet džiaugiuosi, kad bent čia nėra dėstytojų, kurie į studentus žiūrėtų iš aukšto ar tyčiotųsi iš jų rašydami neobjektyviai žemus pažymius. Iš VU kolegų girdžiu, kad tokių "įžymybių" jų fakultete yra.

Nepatinka ir didelė biurokratija, bet kaži ar ji išvengiama norint suvaldyti tokią masę studentų. Nepatinka lėtokas metodininkių darbas tvarkant dokumentus ir pan.

Pliusas iš jauno universiteto kolektyvo - labiau praktinio, taikomojo pobūdžio studijos - tai vienas iš mano studijų pasirinkimo prioritetų. Todėl ir magistro baigiamojo darbo temą pasirinkau taikomojo pobūdžio bei gavau tos srities aukščiausio lygio ekspertą praktiką, Lietuvai atstovusį tarptautinėje organizacijoje kuriant tą sritį reglamentuojančias direktyvas.

Mano bakalauro studijų vidurkis buvo 9,1, baigiamasis darbas buvo įvertintas 10, esu jaunųjų mokslininkų konferencijų prizininkas (tai reiškia, kad konferencijoje pristatytas straipsnis yra spausdinamas recenzuojamame moksliniame leidinyje), bet renkantis kur studijuoti magistrantūrą buvo vienintelis pasirinkimas - MRU EFVF. Beje, moku už mokslą pilną kainą, nors su tokiais aukštais pažymiais daug kur Lietuvoje mokyčiausi "nemokamai", t.y. studijas apmokant valstybei.

Taip, studentų yra daug. VU studijuoja berots apie 22 tūkst., MRU - apie 21 tūkst. Neakivaizdininkų labai daug ir jie dažnai trukdo. Bet visa kita yra neblogai - puikios sąlygos, o prieš dėstytojus netenka šliaužioti ant kelių dėl teigiamo įvertinimo. Tad gali visą laiką ir jėgas skirti studijoms.

Vadovaujuosi principu, kad kiek pats įdėsi pastangų ir kiek pats išmoksi, tokio lygio ir būsi specialistas. Dėstytojai gali tik nukreipti teisingu keliu, jei reikia pagalbos. Tad bendrame kontekste MRU nei kiek ne blogesnis nei kiti universitetai (turių pažįstamų magistrantų (vadybos, ekonomikos, finansų) ŠU, VDU, KTU). Žinoma, taip kalbu už savo studijų sritį.

O diplomas - tik sertifikatas/ pažyma, formaliai parodantis mokslo institucijos pavadinimą ir studijų pakopą, kurioje vyko studijos. Diplomas yra labai gražus popierius, kuris labai gražiai atrodo įrėmintas ir pastatytas ant stalo. Nominali vertė visų diplomų yra vienoda, o reali - priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Ir darbdavys tai mato per pokalbį.

Mano būsimasis diplomas bus tinkamas lapų kopijavimui ministerijoje, o lapus įrišinės ir gal kiek daugiau gaus romerietis... O universitetinės dvasios bus jau seniai išsisklaidžiusios atmosferoje

Drįstu teigti, kad ne diplomas čia turėtų būti pagrindinis akcentas, o sukaupta asmeninė kompetencija. Iš studentų turėtų būti daugiau motyvacijos ir aiškių prioritetų žinojimas - studijų metu reikia studijuoti, o ne dirbti UAB (bent MRU yra galimybė pasiimti kreditą iš studijų fondo, pradedant grąžinti praėjus dviem metams po studijų baigimo, o 5 proc. palūkanos pradedamos grąžinti praėjus dviem metams po studijų pabaigos - http://www.vmsfondas.lt/). Kad diplomas vertas tik lapų kopijavimui, ne maža dalimi kalti ir patys tų diplomų savininkai studijų metu lakstę tarp universiteto ir visokio plauko darboviečių, taip nei kokybiškai dirbę, nei kokybiškai studijavę... Iš to išplaukia kita priemonė studijų kokybei kelti - praleidi 10 proc. teorinių paskaitų ir praktinių seminarų - nesi prileidžiamas laikyti egzaminų... Grubu, bet gal privers lankyti paskaitas... Kiek girdėjau (bet galbūt klystu!) panaši sistema įvesta VU Tarptautinėje verslo mokykloje.

[auksellis]

Ir tuomet studijuodamas mokinasi visko po truputį, taigi baigęs nemoka nieko.

Universitetas ir yra iš esmės vieta, kurioje mokaisi visko po truputį. Taip lavinami plataus požiūrio aukštesnės grandies specialistai. Tik bėda, kad Lietuvoje esant sugriuvusiai profesinių mokyklų ir kolegijų sistemai, norima iš universiteto absolvento, kad jis mokėtų dirbti labai konkrečius darbus - tai, ko mokomi kolegijų ir profesinių mokyklų mokiniai. Kaip vienas akademikas vienoje paskaitoje pasakė, universiteto absolventas neturėtų mokėti iškasti duobės, o turėtų žinoti kaip ta duobė kasama. Jei reikės, universitetą baigęs žmogus tikrai žinos kur susirasti informacijos kaip ta duobė kasama (nesupraskit tiesiogiai).

Kad mokantis visko po truputį universiteto studentas galėtų įsigylinti į konkrečią sritį, manau, kad yra tinkamas socialiniuose moksluose taikomas baigiamojo darbo rašymo principas. Tik dabar daugeliu atveju ši sistema veikia matyt nelabai efektyviai, nes baigiamojo darbo parašymas ir gynimas tapo tik formalumu. Dabartinėje situacijoje manau baigiamieji egzaminai realiau įvertina būsimo diplomo savininko kompetenciją. Taip neturėtų būti, baigiamieji egzaminai turėtų būti derinami su diplominio darbo rašymu ir gynimu. Egzaminai įvertintų teorines žinias, o baigiamasis darbas - praktinius žinių pritaikymo įgūdžius. Čia aš rašau apie socialinius mokslus.

[tivoli]

Ačiū už nuomonę.

Vadinasi, mūsų požiūriai skiriasi.

Aš mąsčiau taip: žiūriu į universitetus ne vien kaip į edukacijos įstaigą, bet kaip į įrankį mokslo plėtrai. Mano galva, jei visas vienos (mokslinės) srities Lietuvos universitetinis potencialas būtų unifikuotas, tai leistų pasiekti geresnių rezultatų. Geresnių, lyginant su tuo atveju, kai jis yra išskaidytas smulkesnėmis dalimis, tuo pačiu, taip išskaidant ir paramą bei investicijas. Todėl ir siūliau apjungti universitetus ne pagal jų lokaciją, bet pagal jų specializaciją (jei reikia, skaidant esamus universitetus fakultetais).

Neteigiu, kad mano variantas būtų geresnis. Tiesiog tokia mano logika. Kartu su ja pasireišktų ir didesnis interesų konfliktas (spėju). Be to, negaliu pasakyti, kiek dėl pasiskirstymo geografiškai nukentėtų kiekvieno konkretaus universiteto administravimo kokybė ir kaštai (kitaip sakant, ar jie nukentėtų pakankamai smarkiai, kad mano požiūris taptų prastesne versija).

Iš esmės, dabar iškėlėme du skirtingus universitetų apsijungimo modelius. Kaip jau minėjau, neapsiimu spręsti, kuris iš jų būtų geresnis. Galiu diskutuoti, tačiau sprendimą palikčiau specialistams, galbūt studijai. Tačiau tikrai norėčiau, kad visi galimi scenarijai būtų svarstomi ir nagrinėjami pačiam aukščiausiam lygmeny, nes mokslo reforma, jei tik tinkamai įgyvendinta, gali būti vienas valstybės šuolio pirmyn veiksnių.

Na aš taip pat nesiimu vertinti, ra tai blogas ar geras modelis. Tiesiog "skėtis" daug kam pažįstamas Europoje (minėjau Prancūziją, Daniją,taipogi amn atrodo Italijos kai kuriuose regionuose jis galioja), ir tai yra realus pavyzdys iki šiol gyvuojantis.

[Al1]

Al1, gal galima plačiau apie tamstos idėja, kokia to reforma turėtų būti, kad jau žmogus from the inside, labai įdomu..

Butinai, tik veliau, nes rasymo daug

Realiai viskas gal ir teisinga linkme reformoje daroma, bet ne nuo to galo.
Reformuoti reiketu visa is esmes svietimo sistema. Kodel yra toks didelis atotrukis tarp Europos sajungos univieru ir Amerikos? Vienas kaip is rodikliu yra pati svietimo sistema. Visoje europoje, tiek pat ir Lietuvoje yra taip, kad baigei mokykla ir renkiesi, arba profke, arba kolegija arba univiera. Vyksta tam tikra diferenciacija zmoniu. Uzu atlanto yr tokia svietimo sistema, kad visas pakopas pereini palaipsniui. Baigi vidurine mokykla (apie 10 klasiu), poto dar pora metu jei nori ir tada baigi high school, po jos jei nori kazko siekti eini i kolegija (college) trims metams, manai tau truksta ziniu, varai i universiteta dar dviem metam ir turi univierini issilavinima masterio, jei dar kako truksta keliauji dar toliau i doktorantura. Butent tai yra tarsi tokia atranka alia naturali, per kuria atrenkami labiausiai motyvuoti ir tam tinkantis zmones. Europoje to nera, o tai manau ir lemia esmini skirtuma, del ko Europos universitetai kur kas zemesniame lygmenyje. Apie studentu imokas. Amerikoje studentu imokos nesudaro daugiau 5 proc. univiero biudzeto, tuo tarpu Lietuvoje (VU apie 15 proc, MRU apie 70 proc.), ir nereikia cia liuliuoti valdininkam, kad va uzsieni daug moka, todel ju universitetu biudzetai dideli.
Mano nuomone turi buti reformuota visa svietimo sistema, padaryta alia tokia piramyde ir tada naturaliai gausis Univieru mazejimas ir centralizacija, kuriu nekuriu kolegiju isnikymas ar irgi susijungimas ir profesiniu mokyklu isiliejimas, bei grizimas i sistema.

Atrankos tikrai truksta, galima sakyti istoja 80-90 proc. pas mus. Tai nenormalu. Baiges vidurine iskart i universiteta... Realiai net ir vidurine ne visi turetu baigti. Nes nerodo motyvacijos- tingi- pagrindineje arba tiesiog yra, atleiskit, Dievas proto pagailejo...

Mano bakalauro studijų vidurkis buvo 9,1, baigiamasis darbas buvo įvertintas 10, esu jaunųjų mokslininkų konferencijų prizininkas (tai reiškia, kad konferencijoje pristatytas straipsnis yra spausdinamas recenzuojamame moksliniame leidinyje), bet renkantis kur studijuoti magistrantūrą buvo vienintelis pasirinkimas - MRU EFVF. Beje, moku už mokslą pilną kainą, nors su tokiais aukštais pažymiais daug kur Lietuvoje mokyčiausi "nemokamai", t.y. studijas apmokant valstybei.



Vadovaujuosi principu, kad kiek pats įdėsi pastangų ir kiek pats išmoksi, tokio lygio ir būsi specialistas. Dėstytojai gali tik nukreipti teisingu keliu, jei reikia pagalbos. Tad bendrame kontekste MRU nei kiek ne blogesnis nei kiti universitetai (turių pažįstamų magistrantų (vadybos, ekonomikos, finansų) ŠU, VDU, KTU). Žinoma, taip kalbu už savo studijų sritį.

O diplomas - tik sertifikatas/ pažyma, formaliai parodantis mokslo institucijos pavadinimą ir studijų pakopą, kurioje vyko studijos. Diplomas yra labai gražus popierius, kuris labai gražiai atrodo įrėmintas ir pastatytas ant stalo. Nominali vertė visų diplomų yra vienoda, o reali - priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Ir darbdavys tai mato per pokalbį.


Drįstu teigti, kad ne diplomas čia turėtų būti pagrindinis akcentas, o sukaupta asmeninė kompetencija. Iš studentų turėtų būti daugiau motyvacijos ir aiškių prioritetų žinojimas - studijų metu reikia studijuoti, o ne dirbti UAB (bent MRU yra galimybė pasiimti kreditą iš studijų fondo, pradedant grąžinti praėjus dviem metams po studijų baigimo, o 5 proc. palūkanos pradedamos grąžinti praėjus dviem metams po studijų pabaigos - http://www.vmsfondas.lt/). Kad diplomas vertas tik lapų kopijavimui, ne maža dalimi kalti ir patys tų diplomų savininkai studijų metu lakstę tarp universiteto ir visokio plauko darboviečių, taip nei kokybiškai dirbę, nei kokybiškai studijavę... Iš to išplaukia kita priemonė studijų kokybei kelti - praleidi 10 proc. teorinių paskaitų ir praktinių seminarų - nesi prileidžiamas laikyti egzaminų... Grubu, bet gal privers lankyti paskaitas...

Pilnai pritariu. Tik ar ne apmaudu, kad uz studijas tenka moketi, kai realiai pagal LR Konstituvija valstybe turetu garantuoti VISIEMS gerai besimokantiems nemokamas studijas? O ne skirstyti gerai besimokancius i tuos, kurie moka patys ir i tuos, kuriems apmoka valstybe ir tokiu budu pazeidineti Konstitucija
O uz moksla turetu moketi visokie penketukininkai, kurie kai kuriuose aukstosiose nemokamai mokosi.

[Aš]

Atrankos tikrai truksta, galima sakyti istoja 80-90 proc. pas mus. Tai nenormalu.

Neturiu suvestinės viso universiteto statistikos, bet žinau, jog 53% KTU IT studijuojamo dalyko studentų nesugebėjo žengti į kitą studijų pakopą jau po pirmojo semestro. Kalbu apie praėjusius studijų metus. Prisimenant mano paties pirmąjį semestrą, neliko lygiai pusės (13/26) grupės studentų.

Tad tai galima traktuoti kaip atranką. Tik ji vykdoma gudriau, susirenkant pajamas.

Bet, bendrai paėmus, visiškai pritariu, atrankos trūksta.

[arsiakas]

Neturiu suvestinės viso universiteto statistikos, bet žinau, jog 53% KTU IT studijuojamo dalyko studentų nesugebėjo žengti į kitą studijų pakopą jau po pirmojo semestro. Kalbu apie praėjusius studijų metus. Prisimenant mano paties pirmąjį semestrą, neliko lygiai pusės (13/26) grupės studentų.

Tad tai galima traktuoti kaip atranką. Tik ji vykdoma gudriau, susirenkant pajamas.

Bet, bendrai paėmus, visiškai pritariu, atrankos trūksta.

KTU universitetas taip daro visose specialybėse. Priima labai daug, susirenka nemažą sumelę, o jau po pirmo semestro ar kurso studentų sumažėja per pusę. Pateiksiu pavyzdį, panašų į Aš. Turiu pažįstamų, istojusių į maisto technologijas ir inžineriją. 114 žmonių suskirstyti į tris grupes po 38 žmones, ir po pirmo kurso iš kiekvienos grupės buvo pašalinta po 19 žmonių

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tempiu knygas iš savo universiteto bibliotekos ir skolinu kolegoms iš VU (socialinius ir humanitarinius mokslus jie studijuoja).

Aha, per tokius kaip tu paskui bibliotekoj galima gaut tik tų knygų, kurios niekam nereikalingos.

O šiaip labai teisingas pranešimas.

[Al1]

KTU universitetas taip daro visose specialybėse. Priima labai daug, susirenka nemažą sumelę, o jau po pirmo semestro ar kurso studentų sumažėja per pusę. Pateiksiu pavyzdį, panašų į Aš. Turiu pažįstamų, istojusių į maisto technologijas ir inžineriją. 114 žmonių suskirstyti į tris grupes po 38 žmones, ir po pirmo kurso iš kiekvienos grupės buvo pašalinta po 19 žmonių

O po to tokie kitais metais vel stoja ir daliai atsitinka vel tas pats - iskrenta. Na, bet jei patys moka is savo kisenes, tai tik ju beda. Is vienos puses. Is kitos puses - universitetai uzsiima pasipinigavimu. O to jie neturetu daryti ir diskredituoti viso aukstojo mokslo Lietuvoje.
Blogiausia, kad iskrenta ir tie, kurie istoja i valstybes finasuojamas vietas - ir tada jau valstybes lesos svaistomos. Taip dazniau atsitinka nepopuliariu studiju programu studentams. I tokias programas surenkami visokie lochai per papildoma priemima. Aisku, i valstybes finansuojamas vietas.
Tai gal tokius ir karto stojant reiketu atsijoti?

[Al1]

Reikia reformuoti tiek svietima, tiek is studiju bei aukstojo mokslo sistema.
1. Ivesti griezta perejimo is vienos pakopos i kita sistema. Perejimo kriterijus - zinios.
10 klaseje rimti egzaminai. Po to perejimas i 11 klase tik surinkus nustatyta minimalu balu skaiciu, kuris apskaiciuojamas is egzaminu ivertinimo ir kokiu 5-7 pagrindiniu dalyku, imant pazymius nuo kokios 7 klases. Nesurinke minimalaus balo, neteuri teises mokytis bendrojo lavinimo vidurineje ar gimnazijoje. Tik i profesine, kurioje igijamas ir vidurinis ir profesinis issilavinimas. Sistema galioja taip pat ir privacioms mokykloms. Jokios antrametystes pagrindineje mokyklose, iki 16 metu keliamas i aukstesne klase nepriklausomai nuo pazymiu, o nuo 16-os - pasalinimas is mokyklos. Tuomet tik i vakarine ar profesine.
2. Stojimas i universitetus - nustatomas minimalus konkurinis stojimo balas, vienodas visoms specialybems ir vienodas visiems universitetams, taip pat ir privatiems. Nesurenke sio balo gali stoti tik i kolegijas. Kolegijoms irgi toks balas turetu buti nustatomas. Jo nesurinke, galetu stoti tik i profesines. I populiarias specialybes reikia stojamuju.
Tokiu budu vis nubyres visokie tinginiai ir nemotyvuoti. Dabartine sistema tuo ir bloga, kad sudaro prielaidas beveik visiems siekti aukstojo, neatsizvelgiant i gebejimus. Pinigai nera objektyvus vertintojas siuo atveju. Studijos nera iprasta paslauga. Tai vienintle paslauga, kurioje paslaugos vartotojas yra ir paslaugos kurejas, nuo kurio pastangu labiausiai ir priklauso paslaugos kokybe.

Visa tai leistu perskirsyti studentus aukstuju ir profesiniu studiju sistemoje - padidetu kolegijose studijuojanciu skaicius, sumazetu universitetuose. Bendrai paemus, aukstosiose studijose sumazetu studentu, nes visiskai nepajegus studijuoti mokytusi profesinese. Darbo rinkai reikia ir kvalifikuotu darbininkisku profesiju atstovu.

Aisku, baigusiam profesinem turi buti uztikrinta galimybe siekti aukstojo neuniversitetinio, o baigusiems kolegijas - universitetinio issilavinimo.

Pinigai. Manau, kad aukstasis issilavinimas turi buti nemokamas visose kolegijose. Uz nepazanguma - tik salinimas. Universitetuose mokslas gerai besimokantiems nemokamas. Visi priimtieji mokosi pirma semestra nemokamai - taip studentai is karto jau stojimo metu nera suskirstomi i gerus ar blogus, kuriu pirmieji nemoka, o antrieji - moka. Valstybe turi nustatyti, ko reikalauja ir Konstitucija, kas tai yra gerai besimokantis. Manau, optimalus pazymiu vidurkio variantas yra 7 balai. Taigi, tie, kurie nera gerai besimokantys, moka uz moksla. Taciau tai turetu buti simbolinis mokestis, jokiu budu ne tikroji studiju kaina. 1000 Lt uz semestra manau butu optimalus variantas visoms specialybems ir visuose universitetuose. Kas svarbiausia, kad siuos pinigus studentas turetu moketi ne universitetui, o valstybei. I spec fonda, is kurio pinigai sugriztu i universiteta ne nuo mokanciu uz moksla studentu skaiciaus, o bendrai, nuo studentu skaiciaus. Taip atsoktu noras universitetams uziiimti bizniu tycia mazinant pazymius. Studiju imokoms susimoketi - valstybes garantuojama kreditu sistema, grazinant per 5 metus, atidedant mokejimus metams po baigimo. Net ir mokant visa studiju laikotarpi (bakalauro studijos), tai sudarytu 7000 Lt ir grazinti tereiketu tik kas menesi simta kelis litus.

Labai gerai besimokantiems - stipendijos. Aisku, socialines stipendijos irgi butinos naslaiciams, neigaliesiems... Bet stipendijas uz pazanguma turetu administruoti ir moketi ne universitetai, o atskira valstybine institucija prie SMM, socialines - SoDra. Dabar universitetai labai neskaidriai naudoja stipendiju lesas.
Aisku, universitetai turetu teise patys is savo lesu moketi vardines stipendijas uz ypac gerus pasiekimus. Tai turetu tapti ne prievole, o normaliu savaime suprantamu dalyku, kaip yra visame pazangiame pasaulyje...

Tesinys veliau.

[Rijikas]

Čia kiek reklaminimo bus (nesupykit, bet į temą), tik kad kiek vėlai skelbiu. Rytoj, t.y. sausio 23 d. 15:00 lietuvos mokslų akademijoje (gedimino pr. 3) kaip tik bus galimybė gyvai išgirsti iš švietimo ministro Steponavičiaus, viceministrės Putinaitės atsakymus į piktųjų kritikų klausimus tikrai patariu dalyvauti, nes turėtų būti įdomu. tevyksta diskusijos ir realioje erdvėje!

[kaunaz]

Reikia reformuoti tiek svietima, tiek is studiju bei aukstojo mokslo sistema.
1. Ivesti griezta perejimo is vienos pakopos i kita sistema. Perejimo kriterijus - zinios.
10 klaseje rimti egzaminai. Po to perejimas i 11 klase tik surinkus nustatyta minimalu balu skaiciu, kuris apskaiciuojamas is egzaminu ivertinimo ir kokiu 5-7 pagrindiniu dalyku, imant pazymius nuo kokios 7 klases. Nesurinke minimalaus balo, neteuri teises mokytis bendrojo lavinimo vidurineje ar gimnazijoje. Tik i profesine, kurioje igijamas ir vidurinis ir profesinis issilavinimas. Sistema galioja taip pat ir privacioms mokykloms. Jokios antrametystes pagrindineje mokyklose, iki 16 metu keliamas i aukstesne klase nepriklausomai nuo pazymiu, o nuo 16-os - pasalinimas is mokyklos. Tuomet tik i vakarine ar profesine.

Visiskas idiotizmas. Dar gerai, kad ne nuo pirmos klases...

[daktaras]

Visiskas idiotizmas. Dar gerai, kad ne nuo pirmos klases...

nu kad nelabai. jau yra kažkokios patikros neblogos ir dar žadama jas stiprinti. tiek prieš 8, tiek prieš 10 klases, kiek girdėjau
edit: išsiaiškinom tarpusavy, dėl ko jis taip sakė - dėl rezų ėmėimo nuo 7 klasės, va čia biškį nesamonė, pritariu, kad užtektų tik RIMTOS patikros (egzo)