Švietimas Lietuvoje

[praetor]

Nors tai tik marketinginių priemonių pirmi bandymai ir savo identiteto paieškos, bet kas žino, galbūt atsiradus konkurencijai, išryškės šio universiteto konkretūs privalumai ir išskirtinumai. Tą daugiau ar mažiau sėkmingai padarė Riomerio, KMU Vilniaus teisės kolegija ir dar keli kiti.

Kyla klausimas, kam kolegijose organizuojamos teises studijos?
Kad butu dar viena grazi studiju programa, potencialiai traukianti naivius sunkiai vidurine bebaigusius abiturientus arba "dziplomo" uzsinorejusius kalianus...
O gal kazkam tesinio darbo praktika bedestytojaujant ten eina...

[gyvulatis]

Apie Riomeri irgi daugmaz ta pati galima pasakyti...

[SPX]

Konkurencija atsiras tarp valstybinių ir privačių aukštojo mokslo įstaigų. Kainų lygis taps beveik vienodas, o gal net ir didesnis. Bus prikurta nesveikų studijų programų, net neišsikaiškinus kiek laiko įgyta specialybė ir išsilavinimas bus paklausus darbo rinkoje. Vylios studentus, durnins, kad tai nauja ir populiaru, nors ištikro nepopuliaru ir pasenę. Išesmės gausis geras pasipelnymo šaltinis tiek unikam, tiek kolegijom. Čia dar kažkas minėjo kad priima visiškus dundukus ir tokios kainos juos atbaidys. Nesutinku. Kaip tik iš jų lups pinigus ir poto braukys, o tai jau bus nsąžininga, nes mokėdamas pinigus jau ir dundukas supras, kad moka už "išbridimą" iš dundukizmo ir tikėsis bent minimalaus teigiamo įvertinimo, pasiekimų kažkokių. O minimalus įvertinimas skatina daugiau dirbti. Aš iš patirties sakau. Pirmiausia reikia atsirinkti, kas tikrai paklausu, o kas nelabai, taip sukurti platų pasirinkimų ratą studentams, o tik tada jau kalbėti apie mokamą aukštąjį mokslą. Nes dabar programos, kaip nesureguliuotas šviesoforas...

[Jay-M]

Va Alchemikas įdėjo labai gerą straipsnį. Keistis turi ne tik universitetai, bet ir Lietuvos pramonė. Pats esu abiturientas ir kai paskaitau kai kuriuos forumus, tai žmonės stoja į mokslines specialybes, pvz.: VU fiziką (ir pats ten galvoju rašyt) ir jau iškart yra nusistatę, kad turbūt teks dirbti ne pagal specialybę, nes šios srities specialistų paklausa Lietuvoj kol kas nėra pakankama. Vienas iš "efektyviausių" būdų būtų paprasčiausiai sumažinti tų sričių studentų skaičių, bet vėl iškyla dilema, kur dėtis tokiems kaip man? Mokyklą baigiau tikrai neblogai (9,5 vidurkis), o kokiu nors ekonomistu, vadybininku, finansininku ar teisininku tikrai nenoriu būti ir ten nestosiu. Viena iš perspektyviausių mokslinių sričių Lietuvoj, ko gero, yra biochemija. Ten dabar investuojama vis daugiau pinigų, reiškia, jog tai apsimoka ir manau tuo pačiu toj srity esančios firmos tuo pačiu kelia ir šalies ekonomiką.

Beto dar vienas būdas, kaip atrinkti motyvuotus studentus, tai yra stojimo metu kviesti pokalbiui. Galbūt ne visose specialybėse, o tose, kur tikrai reikia pasiryžimo mokytis ir domėjimosi ta sritimi. Toks būdas manau padėtų atrinkti tuos studentus, kurie mokysis dėl žinių, nuo tų, kurie mokysis tik dėl pažymio ir diplomo. Tuo pačiu galbūt ir pakildtų dėstymo lygis, nes motyvuoti studentai iš dėstytojo reikalaus daugiau.

[auksellis]

Beto dar vienas būdas, kaip atrinkti motyvuotus studentus, tai yra stojimo metu kviesti pokalbiui. Galbūt ne visose specialybėse, o tose, kur tikrai reikia pasiryžimo mokytis ir domėjimosi ta sritimi. Toks būdas manau padėtų atrinkti tuos studentus, kurie mokysis dėl žinių, nuo tų, kurie mokysis tik dėl pažymio ir diplomo. Tuo pačiu galbūt ir pakildtų dėstymo lygis, nes motyvuoti studentai iš dėstytojo reikalaus daugiau.

Manau, kad tai vienas iš galbūt nelabai naujų, bet gerų pasiūlymų. Bet tuomet reikėtų daug laiko, kol kiekvienas universitetas perfiltruotų visus kandidatus. Tų dviejų ar pusantro mėnesio per vasarą, kaip dabar yra, neužtektų.

Ir dar viena problema ta, kad reikėtų griauti bendrojo priėmimo sistemą, kuri, mano nuomone yra įdinga. Taip, ji labai patogi studentui, kadangi paduodi prašymą beveik neišeidamas iš namų, o po to lauki, kur įstosi. Bet nuo pačiu tai sukuria masinio stojimo reiškinį, visi stojantieji yra pilka beveidė masė, tik vardai ir pavardės bei asmens kodai. Universitetai nežino kas pas juos įstoja, nepažįsta tų žmonių. Ir pamato savo studentus tik rugsėjo pirmąją auditorijoje...

Alchemikas pateikė gerą straipsnį ir iškėlė mintį apie protų nutekėjimą. Šiaip, iš asmeninės patirties galiu "pasigirti", kad ketinu tęsti magistrantūros studijas. Tačiau nesitikėdamas užimti aukštesnių pareigų ar aukštesnės padėties visuomenėje, kadangi tai nerealu šioje šalyje. Tai greičiau būtų mokslas dėl savęs, tam tikro pinigais neišreikšto tikslo siekimas. Ir jeigu kada nors tai duotų dividendų ir atsirastų reali proga save ir savo žinias realizuoti kitur, ne šioje šalyje, kodėl gi ne.

Tame straipsnyje taip pat rašyta apie praktiką. Dabar tai matyt viena iš didžiausių neišnaudotų galimybių. Tiek universitetas, tiek įmonė per studento praktiką gali galų gale pradėti susikalbėti, ko jie taip nori. O dabar, studentui, kurio vidurkis apie 9, siunčiamas kilnoti popieriukus nuo vieno stalo ant kito, neva tu esi paruoštas tik teoriškai ir apskritai dar turi jaustis dėkingas, kad tave priima atlikti praktiką. Ne visur taip yra, bet nemaža dalis vis dar taip yra...

[Kecal]

Beto dar vienas būdas, kaip atrinkti motyvuotus studentus, tai yra stojimo metu kviesti pokalbiui. Galbūt ne visose specialybėse, o tose, kur tikrai reikia pasiryžimo mokytis ir domėjimosi ta sritimi. Toks būdas manau padėtų atrinkti tuos studentus, kurie mokysis dėl žinių, nuo tų, kurie mokysis tik dėl pažymio ir diplomo. Tuo pačiu galbūt ir pakildtų dėstymo lygis, nes motyvuoti studentai iš dėstytojo reikalaus daugiau.

Vienas didžiausių nusižengimų sveikam protui, mano manymu,- galimybė vienu metu stoti į 20 studijų programų. Kai dar pats buvau abiturientas, savo akimis mačiau, kaip tai atrodo, kai mokyklos penketukininkai, niekada nerodę bent kiek didesnio noro mokytis, užpildo visas 20 pozicijų, primaišo ten visko - nuo biochemijos, informatikos, iki lietuvių kalbos, kad galiausiai "laimingi" įstotų į VPU (maždaug ties 19 pozicija sąraše ). Jau vien toks elementarus pataisymas, kuris leistų tam tikrais metais stoti daugiausiai į 3-5 studijų programas, padėtų abiturientams bent kiek atsakingiau rinktis studijų kryptį, o dalį "optimistų" visai atkratytų nuo "mokslo" (jeigu jų sėdėjimą auditorijose galima vadinti mokslu). Ir išmoktų jie vėliau kokio nors amato, ir vis tiek uždirbtų daugiau už didelę dalį mokslininkų. O pastarieji irgi turėtų dėl ko džiaugtis... vargo mažiau, šiaip ar taip...

Pokalbiai priėmimo metu, kaip ir stojamieji egzaminai tam tikrose studijų kryptyse, - gera idėja, bet jau tik antrajame etape, dar kartą patikrinant, ar abiturientas tikrai žino, kur eina.

Lietuva yra per maža ir išties nelabai turtinga šalis, todėl negali kiekvienais metais finansuoti tūkstančius "nuotykių ieškotojų", bet kokia kaina bandančių patekti į aukštąsias mokyklas. Aš netikiu jų gaunamo išsilavinimo kokybe, todėl ir jų "netektis", manau, valstybei nebūtų labai skaudi.

[praetor]

Apie Riomeri irgi daugmaz ta pati galima pasakyti...

Duodu laisve pasireikst
Papasakok apie ta daugmaz ta pati kiek tik geidi, butu idomu.

[daktaras]

Vienas didžiausių nusižengimų sveikam protui, mano manymu,- galimybė vienu metu stoti į 20 studijų programų. Kai dar pats buvau abiturientas, savo akimis mačiau, kaip tai atrodo, kai mokyklos penketukininkai, niekada nerodę bent kiek didesnio noro mokytis, užpildo visas 20 pozicijų, primaišo ten visko - nuo biochemijos, informatikos, iki lietuvių kalbos, kad galiausiai "laimingi" įstotų į VPU (maždaug ties 19 pozicija sąraše ). Jau vien toks elementarus pataisymas, kuris leistų tam tikrais metais stoti daugiausiai į 3-5 studijų programas, padėtų abiturientams bent kiek atsakingiau rinktis studijų kryptį, o dalį "optimistų" visai atkratytų nuo "mokslo" (jeigu jų sėdėjimą auditorijose galima vadinti mokslu). Ir išmoktų jie vėliau kokio nors amato, ir vis tiek uždirbtų daugiau už didelę dalį mokslininkų. O pastarieji irgi turėtų dėl ko džiaugtis... vargo mažiau, šiaip ar taip...

Pokalbiai priėmimo metu, kaip ir stojamieji egzaminai tam tikrose studijų kryptyse, - gera idėja, bet jau tik antrajame etape, dar kartą patikrinant, ar abiturientas tikrai žino, kur eina.

Lietuva yra per maža ir išties nelabai turtinga šalis, todėl negali kiekvienais metais finansuoti tūkstančius "nuotykių ieškotojų", bet kokia kaina bandančių patekti į aukštąsias mokyklas. Aš netikiu jų gaunamo išsilavinimo kokybe, todėl ir jų "netektis", manau, valstybei nebūtų labai skaudi.

labai sutinku su visomis mintimis!

[SPX]

O ar nenoretumėt į visa tai iš socialinės pusės pažiūrėt? Ar bent pagalvojot kas bus, jei priiminės tik pasiryžusius mokytis, silpnsnieji (nevisada dundukai) eis į IKI limonadų dėliot? O gal taps pigia darbo jėga svetur? Logiškai pamąsčius silpnesnieji net ir nebandys stoti. Kodėl? - 1.Jau atbaidys vien kaina; 2. Su 6 ar 7 jau bus laikomi nepažangiais; 3. Prognozuojama, kad staybos Lietuvoje po 2 metų taps nebe paklausi sritis, tai ir profesinė mokykla atkrenta. Santechnikas? Juokaujat, SPUAB santechnikai iki 1300lt gauna. Ar čia daug išlaikyti tarkim 4 asmenų šeimą? Aišku gi girtis visad malonu, kad mano vidurkis toks ir toks, lia lia. O dundukai lieka dundukais ir užima mano vietą unike ar dar kur. Suprantu, kad tirai nemalonu tada, pats patyriau. Bet žinau ir puikių pavyzdžių kaip mokyklos tinginiai įstoję su minimaliais balais sugebejo tapti protingais žmonėmis, gavo darbą gerose įmonėse ir yra laikomi perspektyviais darbuotuojais.

[daktaras]

Bet žinau ir puikių pavyzdžių kaip mokyklos tinginiai įstoję su minimaliais balais sugebejo tapti protingais žmonėmis, gavo darbą gerose įmonėse ir yra laikomi perspektyviais darbuotuojais.

vadinasi, jie susimokės už mokslą, pasiėmę paskolą, ir tuomet, jau dirbdami toje puikioje firmoje, be problemų gražins skolą
arba tokių minimaliais balais įstojusių ir paskui susiprotėjusių yra nedaug

[SPX]

vadinasi, jie susimokės už mokslą, pasiėmę paskolą, ir tuomet, jau dirbdami toje puikioje firmoje, be problemų gražins skolą
arba tokių minimaliais balais įstojusių ir paskui susiprotėjusių yra nedaug

Taip, tokių žmonių yra nedaug. Kiti nustebę į tokius žiūri, bet man tai normalu. Smagu, kai durnas supranta, kad protas gali būti panaudotas neblevyzgoms ir išvis savyję atranda protą Bet kažkodėl atrodo,kad su tokiais taikomasi nebus. Priims, tik protingus ir turtingus. Atsisuksim į laikus, kai TIK aukštuomenė galėjo eiti į universitetą, o kaimiečiai būti TIK kunigais maksimum, o kiti davro ar kokios kitos parbangios landynės "vergais"...

P.S. kaip kas ta puikią įmonę supranta. Kažkam ir BITĖ nelygis...

[Irma]

Taip, tokių žmonių yra nedaug. Kiti nustebę į tokius žiūri, bet man tai normalu. Smagu, kai durnas supranta, kad protas gali būti panaudotas neblevyzgoms ir išvis savyję atranda protą

Aš kitaip pasakyčiau - tinginiai Arba nesusipratėliai, kurie nesuvokia, kad mokslų reikia jiems, o ne tėvams. O kai suvokia tai - "kimba" į mokslus ir gan sėkmingai
Nors... vadinamų "šakalų", kurie prilimpa prie gabių irgi nemažai yra. Nemėgstu jų - bendrauja tik iš išskaičiavimo

[Tomkis]

pats baigiau matematiką, tai nervina darbdavių požiūris, sako maždaug kas čia per kvaila specialybė? o aš paklausiu kokia Jums nekvaila? Atsakymas būna vadyba ar ekonomika. Iš to seka mano atsakymas jiems, kad nesiruošiu mokytis 4 metus to, ką ir taip puikiai suprantu, juk žinau, kad pelną reik daryt principu: perku pigiau parduodu brangiau esmė paprasta

[Andrew]

Pritariu Jay-M, Aukselliui, Kecal


Vieningo priėmimo sistema (bendro priėmimo į aukštąsias mokyklas) pati savaime be abejo yra labai gera. Ji veikia daugumoje šalių ir yra patogi ir pažangi. Tačiau Lietuvoje yra įgyvendinta tik dalis šios sistemos.

Vieningo priėmimo sistema grindžiama bendrų valstybinių egzaminų rezultatais. Lietuvoje naudojantis šia sistema studentai į aukštąsias mokyklas įstoja automatiškai, atsižvelgiant į jų egzaminų rezultatus. Čia kyla problema dėl kandidatavimo į 20 programų. Štai pavyzdžiui JAV (kurioje yra pusė geriausių planetos universitetų ir kurioje kokybišką aukštąjį išsilavinimą turi santykinai didelė gyventojų dalis) per vieningą sistemą studentai įstoja tik preliminariai. Toliau prasideda kitas etapas, per kurį universitetas, į kurį studentas preliminariai įstoja, nagrinėja studento kandidatūrą. Tada universitetui reikia pateikti daug dokumentų, neretai susitikti pokalbio, kurio metu žiūrima į studento asmenybę, motyvaciją. Universitetas dažnai reikalauja rekomendacijų (pvz., iš mokytojų), žiūri į potencialaus studento visuomeninę veiklą, kuri turi itin didelės reikšmės, dalyvavimą projektuose, mokslo-kūrybinę veiklą. Taigi dažnai turėti vien tik aukštus valstybinių egzaminų rezultatus ten nepakanka norint įstoti į gerus universitetus.

Dėl reformos. Ji reikalinga gyvybiškai (kaip ir dauguma kitų reformų).

Reforma turi remtis tokiais principais:
1) kuo didesnis aukštųjų mokyklų savarankiškumas;
2) privačių ir valstybinių mokyklų diskriminacijos panaikinimas; sąlygų steigti privačias aukštąsias mokyklas palengvinimas;
3) aukštųjų mokyklų kooperacijos, bendradarbiavimo ir bendros veiklos su verslu, pramone bei kitais Lietuvos ir užsienio universitetais įtvirtinimas kaip vienas esminių studijų kokybės reikalavimų;
4) studento krepšelio sistemos įdiegimas, įtvirtinant, kad valstybės lėšų dalis seka paskui studentą;
5) universitetinio ir neuniversitetinio mokymo atskyrimas, universitetus labiau orientuojant į teorinę studijų kryptį;
6) studijų programų valstybinės akreditacijos sugriežtinimas;
7) įtvirtinti, kad aukštojo mokslo studijų kokybė yra vienas svarbiausių aukštojo mokslo sistemos uždavinių, tuo būdu stipriai padidinti ir diferencijuoti (už skritingas programas skirtingai) mokestį, atleidžiant nuo jo tik nedidelę dalį itin gerai besimokančių;
8) tobulinti valstybinio kreditavimo sistemą, itin ją supaprastinant, paskolos turi būti suteikiamos remiantis vien tik elektronine sistema užpildant prašymą, Valstybinis mokslo ir studijų fondas turi patikrinti studento duomenis ir priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo. Paskolos turi būti pervedamos į studento sąskaitą per savaitę;
9) studento teisių įtvirtinimas studijų procese, suteikiant daugiau teisių studentams (kaip vieniems iš pagrindinių aukštojo mokslo sistemos dalyvių) reikšti savo pageidavimus, vertinti dėstytojus ir dėstymo metodiką, pakeisti dėstytoją tam tikrais atvejais, apginant studentą nuo tokių sovietinių nuoliekų kaip studentų nuomonės nepaisymo, negerbimo, pašiepimo, asmenybės negerbimo ir trypimo, taip pat apginant studentą nuo pasenusių ir išsigimusių dėstymo būdų (pvz, kai dėstytojas skaito iš vadovėlio, o studentai mechaniškai rašo)

[SPX]

Aš kitaip pasakyčiau - tinginiai Arba nesusipratėliai, kurie nesuvokia, kad mokslų reikia jiems, o ne tėvams. O kai suvokia tai - "kimba" į mokslus ir gan sėkmingai
Nors... vadinamų "šakalų", kurie prilimpa prie gabių irgi nemažai yra. Nemėgstu jų - bendrauja tik iš išskaičiavimo

Na, kaip dar į tą lipimą žiūrėsi, kai kurie tikrai geranoriškai ir domėdamiesi jau limpa. Nepainiokim dviejų dalykų: Prašymo nusirašyti ir prašymo paaiškinti.

[Irma]

Na, kaip dar į tą lipimą žiūrėsi, kai kurie tikrai geranoriškai ir domėdamiesi jau limpa. Nepainiokim dviejų dalykų: Prašymo nusirašyti ir prašymo paaiškinti.

Ne šias situacijas turėjau omeny


Studijų reformos principai patvirtinti, laukiam įstatymų

Mokslo ir studijų finansavimas Lietuvoje 2012 m. turi pasiekti ES vidurkį, turi būti sukurta efektyvi paskolų studijoms sistema, aukštojo mokslo kokybė nuolat turi būti tikrinama specialistų, tokiais principais paremtą susitarimą Seime pasirašė politinės partijos

„Mes numatėme kitąmet skirti nemažai pinigų, nepaisant to, kad kitų metų biudžetas jau yra pakankamai įtemptas", - teigia premjeras.

Partijų susitarime taip pat numatytas „studento krepšelis" - universitetams finansavimas bus skiriamas priklausomai nuo turimų studentų skaičiaus.

Svarbu, kad viskas jau pajudėjo Na va, dar viena nauda įstojus į ES - daug greičiau bręstančios reformos

[daktaras]

Taip, tokių žmonių yra nedaug. Kiti nustebę į tokius žiūri, bet man tai normalu. Smagu, kai durnas supranta, kad protas gali būti panaudotas neblevyzgoms ir išvis savyję atranda protą Bet kažkodėl atrodo,kad su tokiais taikomasi nebus. Priims, tik protingus ir turtingus. Atsisuksim į laikus, kai TIK aukštuomenė galėjo eiti į universitetą, o kaimiečiai būti TIK kunigais maksimum, o kiti davro ar kokios kitos parbangios landynės "vergais"...

P.S. kaip kas ta puikią įmonę supranta. Kažkam ir BITĖ nelygis...

gyvenau kaime, lankiau gimnaziją ukmergėje, baigiau raudonu diplomu, ją taip pat baigė nemažai virš 90 rinkusių ir raudoną gavusių niekas netrukdo stengtis ir mokytis na aišku, yra ten visokių išskirtinių atvejų, bet daugiausiai vis tiek nuo tavęs viskas priklauso, nors tikrai žinau, kad mokykloje yra labai sunku prisiverst, bet visgi būtina tai padaryti

[SPX]

Mums gerai kalbėti, kai mokyklą baigėm seniai. Vat, pagalvoji apie tuos, kurie prieš reformą baigs, nekas laukia jų. Baigiau ir aš "gimnaziją", nors kai ji tapo tokia liko vos vieneri metai iki baigimo. Ir viskas per tą direktorių... Ir ką? Ir nieko, nebuvau super pirmūnas, tik stengiausi daryti, tai ko prašė. Gaudavau 5,6,7,8, ir tik vien dėl to, kad gyvenime nenusirašynėdavau, o katrie taip darė 10 gaudavo ir tt. Pilna tokių buvo. Bet aš nesigailiu visai, dariau ir darysiu tiek, kiek galiu, nes man pirmoj vietoj sąžinė, o tada visa kita.

O grįžtant prie reformos, tai mano nuomuone, turėtų būti sukurta sistema, kuri leistų įgytį aukštąjį mokslą visiems. Kad ir silpnas ir stiprus kažką gautų. Sukurti mokesčių sistemą pagal specialybę ir studijų programą tiek kolegijose, tiek universitetuose. Ir nuo mokamo mokslo nieko netaleisti, kaip čia kažkas rašė anksčiau. Visi privalo mokėti, tik pagal savo gabumus ir lygį. Toks sistemos modelis man patiktų...

[Kecal]

Su studento krepšeliu, beje, susiję didžiausi pavojai - universitetai bus itin suinteresuoti toliau didinti priimamų studentų skaičių. Politikų uždavinys - žūtbūt surasti priešnuodžių, kad nebūtų imtasi studijų kainos "dempingavimo", kad universitetai nepriimtų daugiau, negu yra pajėgūs kokybiškai paruošti, ir taip toliau, ir panašiai.

[SPX]

Beto dar vienas būdas, kaip atrinkti motyvuotus studentus, tai yra stojimo metu kviesti pokalbiui. Galbūt ne visose specialybėse, o tose, kur tikrai reikia pasiryžimo mokytis ir domėjimosi ta sritimi. Toks būdas manau padėtų atrinkti tuos studentus, kurie mokysis dėl žinių, nuo tų, kurie mokysis tik dėl pažymio ir diplomo. Tuo pačiu galbūt ir pakildtų dėstymo lygis, nes motyvuoti studentai iš dėstytojo reikalaus daugiau.

Pvz. VSDK taip daro. Ir visai pritariu, kad ir ne vien meno srytise būtų daroma taip.