Švietimas Lietuvoje

[Gator]

O tai iš kur tas darželių vietų trūkumas?
Vaikų mažiau nei sovietmečiu ar 1990. Plius dar papildomai mažiau įvertinus ponus su privačiais darželiais.

[Lettered]

O tai iš kur tas darželių vietų trūkumas?
Vaikų mažiau nei sovietmečiu ar 1990. Plius dar papildomai mažiau įvertinus ponus su privačiais darželiais.

Sovietiniuose rajonuose trūkumo ir nėra, tik naujuose.

[mantasm]

Sovietiniuose rajonuose trūkumo ir nėra, tik naujuose.

Visame Vilniuje yra trūkumas. Yra viena priėmimo sistema ir efektyviai paskirsto visus norinčius.

[Gator]

Visame Vilniuje yra trūkumas. Yra viena priėmimo sistema ir efektyviai paskirsto visus norinčius.

Kas čia per absurdas? Taigi turi prie namų stengtis suskirstyt visus, kad būtų galima pėsčiomis ateiti ar bent jau minimaliai važiuot.
Čia nusikaltimas prieš sveiką protą supermamytes varinėt per visą miestą į atsitiktinai parinktą darželį.

[mantasm]

Kas čia per absurdas? Taigi turi prie namų stengtis suskirstyt visus, kad būtų galima pėsčiomis ateiti ar bent jau minimaliai važiuot.
Čia nusikaltimas prieš sveiką protą supermamytes varinėt per visą miestą į atsitiktinai parinktą darželį.

Žinau atvejį kai savivaldybė tėvams patarė per FB ar pan susisiekti su kitais tėvais iš patogaus darželio. Ir susiderinti kas norėtų apsikeisti priskirtais darželiais. Susirado ir apsikeitė, kad abiems šeimoms būtų arčiau vežiot

[taccido]

Taip. €100 priemoka yra nesąmonė. Vietoj to reiktų tvarkyt valstybinius darželius.

Esmė tame, iš privačių darželių galima išsirinkt padorų ir atitinkantį poreikius. Su valstybiniu - turi ką laimėjai loterijoje. Pasisekė pakliūt pas gerą auklėtoją - gerai. Nepasisekė... Arba susirenki daiktus, arba lieki kankintis. Ne iš nuogirdų žinau apie labai liūdnus atvejus valstybiniuose darželiuose. Veiksmas per paskutinius porą metų, nors istorijos kaip iš gūdžių sovietinių laikų. Tiek provincijoje, tiek Vilniuje/Kaune.

Kol kas sistemoje yra nulis skatinimo kažkaip tvarkytis liūdnesnei daliai valstybinių darželių. Kaip senais gerais laikais - už durų eilė laukia. Norint tą pakeist turbūt reiktų padaryti vietų perteklių, kad būtų kažkokia konkurencija tarp darželių. Ir motyvuojančios algos, kad būtų laisvos rankos pramest nemotyvuotą kolektyvo dalį.

Neesu tikras kaip valstybinėje sistemoje įveikti subjektyvius skirtumus. Gal padėtų skirtingo profilio darželiai/grupės ir galimybės tėvams pasirinkti patinkantį profilį. Pavyzdžiui daugiau/mažiau lauko ar menų. Grupėje vienodo ar skirtingo amžiaus vaikai. Yra visokių vaikų, visokių tėvų ir visokių auklėtojų. Geriausias rezultatas yra radus kiekvienam tinkamą kolektyvą. Bet dabartinė valstybinė sistema visiškai netenkina šito poreikio.

Šiaip mažesniuose miestuose su darželiais yra nebloga situacija. Pvz. Alytuje viešieji darželiai nedegradavę, o yra tikrai gerai suremontuoti, su naujomis erdvių koncepcijomis/metodikomis, vietų užtenka (nors paskutiniu metu vaikų padaugėjo, todėl teko atidaryti naujų grupių – jos įsikuria buvusiose grupėse, kurios seniau buvo paverstos žaidimų kambariais). Privatus darželis berods tik vienas nedidukas (20 vaikų), nes atbaido kaina. Matydamas viešąją erdvę ir nuogirdas, susidariau įspūdį, kad Alytuje viešieji darželiai ir toliau išliks kokybiški ir nedegraduos, nes jais naudojasi absoliuti dauguma žmonių, todėl yra interesas gerinti paslaugą, o ne tiesiog trenkti durimis ir išeiti. Miesto valdžia irgi norėdama įtikti tėvėliams noriai viską remontuoja, neseniai visi darželiai gavo berods po naują pavėsinę lauke. Dar girdėjau istoriją, kad kažkokie tėvai darželiui netgi padovanojo prabangesnes grindis (jeigu neklystu), kai buvo remontuojama grupė, į kurią ėjo jų vaikas.


Viena buvusiame darželyje įsikūrusi pradinė mokykla yra „aukštesnio lygio“ (nors tai yra vieša mokykla, privačių nėra). Miesto politikai optimizuodami išlaidas norėjo perkelti šitą mokyklą į vienos esamos progimnazijos patalpas (gal formaliai ta pradinė mokykla būtų išlikusi atskira, tiesiog tame pačiame pastate su kita mokykla), bet bendruomenė ir tėvai sugebėjo pasipriešinti ir mokykla toliau veikia savo patalpose.

Pačios mokyklos gana smarkiai konkuruoja dėl mokinių, nes lyginant su neblogai užpildytais darželiais, yra menkokai užpildytos (darželių po nepriklausomybės buvo uždaryta nemažai, o mokyklų skaičius išliko panašus, tik kai kur mokiniai pasiskirstė pagal amžių). Konkurencija gerai, mokyklos gerina savo sąlygas, stengiasi. Didelė konkurencija turi ir trūkumų, nes tėvai gali šokdinti mokytojus (grasina pervesti savo vaikus į kitą mokyklą, jeigu mokytojai tramdys jų vaikelį). Kita vertus, nereikia nuvertinti bendruomenių fenomeno, kai per daugybę metų susiformuoja tam tikros mokyklos stiprybės, kolektyvas, kažkuri mokykla stipresnė sporte, kita kitose veiklose, todėl žiūrint abstrakčiai ir tiesiog pagal buhalteriją naikinant ir jungiant mokyklas galima padaryti didelę nematerialinę žalą.
Dabar dar stengiamasi išnuomoti dalį mažai naudojamų mokyklų patalpų. Vieną mokyklą (atidarytą 1989 m.) norėta nugriauti ir pastatyti naują mažesnę, bet turbūt sumanymo atsisakyta.



Bendra išvada būtų panaši kaip su viešuoju transportu. Viešos paslaugos turi būti labai įvairios ir aukšto lygio. Šalyse su geru VT yra daugybė pasirinkimų: antra klasė, pirma klasė, netgi verslo klasė, restoranas traukinyje; stotyse yra daugybė įvairiausių paslaugų, kurios pagal kainą ir prabangą gali eiti iki begalybės, pvz. VIP ložės traukinių stotyse. Pažiūrėjus į Lietuvos transportą ir stotis, pasimato vaizdelis, kad viešoji paslauga būna dažniausiai tik žemiausio lygio, be galimybių ją pagerinti, kai užsienyje analogiškoje situacijoje yra kokie 8 galimi pasirinkimai (bilietų rūšys, klasės, reisai...).

[Kecal]

O šiaip tai Gabriuko žmonos projektas yra privatus verslas, tai nesuprantu kodėl kažkam tai turėtų rūpėti nebent jūs koks nors KMM akcininkas ar vedat savo vaikus į tą mokyklą

Pradėkime nuo to, kad daugelyje normalesnių Europos šalių, įskaitant tas, į kurias labiausiai dairomės (Skandinavijos šalys, Vokietija), toks verslas būtų neįmanomas. O kodėl Lietuvoje taip nutiko, kad valstybė subsidijuoja pelno siekiančias švietimo UAB, yra labai neblogas klausimas, į kurį atsakymo bent iš dalies ieškočiau ir Landsbergio politinėje įtakoje.

[John]

Pradėkime nuo to, kad daugelyje normalesnių Europos šalių, įskaitant tas, į kurias labiausiai dairomės (Skandinavijos šalys, Vokietija), toks verslas būtų neįmanomas. O kodėl Lietuvoje taip nutiko, kad valstybė subsidijuoja pelno siekiančias švietimo UAB, yra labai neblogas klausimas, į kurį atsakymo bent iš dalies ieškočiau ir Landsbergio politinėje įtakoje.

Pradėti matyt reiktų dar nuo to, kad šalyse, į kurias sapnuojame lygiuotis, apskritai draudžia pelno siekiantį privatų švietimą. Nekalbant apie politikų ar jų sutuoktinių kvazi-korumpinius bizniukus.

[ifl]

Pradėkime nuo to, kad daugelyje normalesnių Europos šalių, įskaitant tas, į kurias labiausiai dairomės (Skandinavijos šalys, Vokietija), toks verslas būtų neįmanomas. O kodėl Lietuvoje taip nutiko, kad valstybė subsidijuoja pelno siekiančias švietimo UAB, yra labai neblogas klausimas, į kurį atsakymo bent iš dalies ieškočiau ir Landsbergio politinėje įtakoje.

Melas. Švedijoje privačios mokyklos remiamos taip pat kaip ir valstybinės. Abiejų rūšių yra nemokamos.

[ifl]

Pradėti matyt reiktų dar nuo to, kad šalyse, į kurias sapnuojame lygiuotis, apskritai draudžia pelno siekiantį privatų švietimą. Nekalbant apie politikų ar jų sutuoktinių kvazi-korumpinius bizniukus.

Gal ir galėtų, bet nedraudžia. Kvazi-korupciniai bizniukai nesusiję su privačiu ar valstybiniu statusu, o su viešumo stoka.

[mantasm]

Melas. Švedijoje privačios mokyklos remiamos taip pat kaip ir valstybinės. Abiejų rūšių yra nemokamos.

Berods skirtumas tame, kad privačios gauna valstybines lėšas tik tada jei neima papildomų mokesčių iš tėvų. Jei tėvai moka - tada moka pilną kainą, o valstybė neprisideda.

[ifl]

Berods skirtumas tame, kad privačios gauna valstybines lėšas tik tada jei neima papildomų mokesčių iš tėvų. Jei tėvai moka - tada moka pilną kainą, o valstybė neprisideda.

Taip. Bet tokių labai nedaug.

[10.000]

Pradėkime nuo to, kad daugelyje normalesnių Europos šalių, įskaitant tas, į kurias labiausiai dairomės (Skandinavijos šalys, Vokietija), toks verslas būtų neįmanomas. O kodėl Lietuvoje taip nutiko, kad valstybė subsidijuoja pelno siekiančias švietimo UAB, yra labai neblogas klausimas, į kurį atsakymo bent iš dalies ieškočiau ir Landsbergio politinėje įtakoje.

Landsbergio politinė įtaka atsirado kada ? 2020m. ? Nes prieš tai sėdėjo opozicijoje, kur jokios įtakos politiniams procesams neturėjo, o dar prieš tai sėdėjo Europos Parlamente, kur įtakos Lietuvos politinei sistemai dar labiau neturėjo.

Pernelyg sureikšminate Landsbergį, chronologiškai žvelgiant nėra jis jau toks evil mastermind

Berods skirtumas tame, kad privačios gauna valstybines lėšas tik tada jei neima papildomų mokesčių iš tėvų. Jei tėvai moka - tada moka pilną kainą, o valstybė neprisideda.

Tai jei neimi papildomų mokesčių iš tėvų, t.y. vienintelį finansavimą gauni tik iš valstybės, tai kuo apskritai skiriesi nuo valstybinės mokyklos ?

[mantasm]

Tai jei neimi papildomų mokesčių iš tėvų, t.y. vienintelį finansavimą gauni tik iš valstybės, tai kuo apskritai skiriesi nuo valstybinės mokyklos ?

Pamokų turiniu ar metodais. Geras variantas kokiai a-la Jėzuitų gimnazijai ar alternatyvių ugdymo metodų bandymams, pvz montesori. Šiek tiek konkurencijos valstybinei švietimo sistemai yra į naudą.

[ifl]

Landsbergio politinė įtaka atsirado kada ? 2020m. ? Nes prieš tai sėdėjo opozicijoje, kur jokios įtakos politiniams procesams neturėjo, o dar prieš tai sėdėjo Europos Parlamente, kur įtakos Lietuvos politinei sistemai dar labiau neturėjo.

Pernelyg sureikšminate Landsbergį, chronologiškai žvelgiant nėra jis jau toks evil mastermind



Tai jei neimi papildomų mokesčių iš tėvų, t.y. vienintelį finansavimą gauni tik iš valstybės, tai kuo apskritai skiriesi nuo valstybinės mokyklos ?

Efektyvumu. Procesai daug greičiau juda privačiose, administracijos mažiau. Nebūtinai tai reiškia kokybę, žinoma, nes yra skirtingi privačių mokyklų valdymo būdai. Lietuviams labiausiai suprantamas, aišku, yra pelningumo didinimas mokytojų algų sąskaita. Toks, be abejo, veikia prastai. Tačiau yra ir priešingų pavyzdžių.

[sankauskas]

O kodėl Lietuvoje taip nutiko, kad valstybė subsidijuoja pelno siekiančias švietimo UAB, yra labai neblogas klausimas, į kurį atsakymo bent iš dalies ieškočiau ir Landsbergio politinėje įtakoje.

Gal todėl taip nutiko, kad valstybė nori gauti geriausią išsilavinimą savo šalies vaikams?

[Kecal]

Gal todėl taip nutiko, kad valstybė nori gauti geriausią išsilavinimą savo šalies vaikams?

Taip tiesiog kanibalizuojama viešoji švietimo sistema ir pavojingai didinama atskirtis. Lobistai taip pat suinteresuoti palaikyti kuo žemesnius mokytojų atlyginimus, dėl ko nukenčiame mes visi.

Pasikartosiu, svaigstame apie Suomiją, Švediją, Vokietiją, o vis aktyviau kuriame siaubingą JAV sistemos kopiją, kurioje viešos mokyklos greitai liks tik skurdžiams, migrantams ir kt. Atitinkamai dar labiau sumažės socialinis mobilumas. Jau dabar regionų vaikams vis sunkiau patekti į universitetus ir įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Ir aš tikrai nesu prieš švedišką modelį, kur privačios mokyklos galėtų veikti ir siūlyti alternatyvas. Bet privačių mokyklų subsidijavimas pas mus yra daugiausiai apie pasipelnymą – kuo daugiau paramos, tuo daugiau galima susirinkti iš tėvų, paprasta. Realiai tai yra nusikaltimas valstybei.

[Galys]

Pasikartosiu, svaigstame apie Suomiją, Švediją, Vokietiją, o vis aktyviau kuriame siaubingą JAV sistemos kopiją, kurioje viešos mokyklos greitai liks tik skurdžiams, migrantams ir kt. Atitinkamai dar labiau sumažės socialinis mobilumas. Jau dabar regionų vaikams vis sunkiau patekti į universitetus ir įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Šaltinis?

[ALV77]

pasisakysiu ir as. Estai labai giriasi savo svietimo sistema. Kartais labai stipriai perspaudzia, bet kartais ir pelnytai. Siuo metu kaip tik vyksta streikai... Matyt ne viskas gerai. Vaikams nevyksta pamokos. BET! Bet vistiek kai pasiziuri kaip atrodo valdiskos mokyklos Estijoje ir kaip atrodo Lietuvoje, tai Lietuvai sviesmeciais dar temptis ir temptis. Netgi paciame prasciausiame ida viru regione, kur dauguma rusakalbiai, tokiuose baisuose miestuose kaip ihve ar kohtla jarve stovi puikios naujos mokyklos... Sunku patiketi kokiais klystkeliais nuejo Lietuva, kai turejome tokias pacias, o gal net geresnias startines pozicijas

is to naturaliai persasi nuojauta, kad gal kazkam is ties naudinga toks apsileidimas...?

[Kecal]

Šaltinis?

Tai pilna tų šaltinių, galima rasti pjūvių ir pagal SEK lygį, ir pagal savivaldybes. Natūralu, kad regionuose daugiau žemo SEK lygio mokinių, o mokyklos jų ne(be)ištraukia. Apie savivaldybes, pvz., Sarafino komentaras: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/z...a?soundtrack=1

Tuo tarpu Suomijoje, kiek žinau, esminis principas yra užtikrinti vienodą (palyginamą) švietimo lygį visoje šalyje ir visose mokyklose. Mes tokio siekio seniai atsisakėme, jei ne oficialiai, tai bent praktikoje, ir jau net nebepamename, kad taip gali būti.