Švietimas Lietuvoje

[digital]

Indrė Makaraitytė. Ši valdžia nusipelnė streiko. Kaip ir konservatoriai

„Bendriausiu mastu Lietuvoje turime didelį pedagogų perteklių – šiuo metu vertinama, kad jis gali būti daugiau nei 6 000“, – rašoma ministrės įregistruotuose atsakymuose į jai pareikštą interpeliaciją.

Reikia būti atstatydintai, kad galėtumei pasakyti šitą skaičių.

Mokytojų atlyginimams išleidžiama daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mokytojų yra per daug ir todėl mažiau lėšų lieka ugdymo kokybei.
Visa tai sudėję mes gauname vieną prasčiausių rezultatų visoje Europos Sąjungoje – Lietuvos mokinių pasiekimai yra labai prasti ir jie negerėja, nors nuo 2006 m. mokymo išlaidos išaugo net 53 proc. ir 2016 m. iš viso sudarė daugiau nei pusę milijardo eurų.

O esmę, kodėl mūsų švietimo sistema murkdosi uodegoje, lygiai prieš metus išdėstė Valstybės kontrolė. Juodu ant balto ir tik prieš metus.

Lietuvoje mokinių, tenkančių vienam mokytojui, rodiklis yra tarp žemiausių Europos Sąjungoje. Nemažėjant mokytojų skaičiui, mažėja vienam mokytojui tenkantis krūvis, taigi ir atlyginimas.

Lietuvoje yra per daug mokyklų. Išpūsta infrastruktūra lemia tai, kad švietimui skiriamų lėšų didesnė dalis skiriama pastatams išlaikyti. Kaimo ir miesto mokyklose mokinių skaičius klasėje skiriasi 9 kartus.

Mokytojų atlyginimams išleidžiama daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mokytojų yra per daug ir todėl mažiau lėšų lieka ugdymo kokybei.

Tai ši švietimo reforma buvo padaryta atvirkščiai - kaimuose mokytojų atlyginimai padidėjo, o miestuose, kur klasės perkrautos, sumažėjo. Kai reikia daryti atvirkščiai. Nes streikuoja daugiausia miestų mokyklos.

[mantasm]

Tai ši švietimo reforma buvo padaryta atvirkščiai - kaimuose mokytojų atlyginimai padidėjo, o miestuose, kur klasės perkrautos, sumažėjo. Kai reikia daryti atvirkščiai. Nes streikuoja daugiausia miestų mokyklos.

Jau seniai aišku, kad čia ne švietimo reforma, o valstiečių numestas kaulas jų elektoratui kaimuose. Biški pinigo kaimų mokytojams + išlaikomos kaimų mokyklos, kad neduokdie vaikeliui netektų geltonu autobusiuku pavažiuot iki didesnio miestelio. Švietimo kokybė ntojoje vietoje.

[Al1]

O tau nedaeina, kad ir kaime vaikai turi būti mokomi? Ir natūralu, kad kaime reikia mokėti daugiau, nes niekas mokytojauti į kaimą nevažiuos. Ten ir taip problema. Kol dar yra priešpensijinio amžiaus mokytojų, tol dar kažkaip sistema temps, o kai jie išeis į pensiją, nebus kam dirbti. Pakaks demagogijos - Lietuvoje yra per daug valdžiažmogių, per daug dykaduonės kariuomenės ir per mažai mokytojų. Visa tai, ką peza apie švietimą valdžia, yra melas. O šitas straipsnis delfyje - eilinė ANAL itika.

[Al1]

Jau seniai aišku, kad čia ne švietimo reforma, o valstiečių numestas kaulas jų elektoratui kaimuose. Biški pinigo kaimų mokytojams + išlaikomos kaimų mokyklos, kad neduokdie vaikeliui netektų geltonu autobusiuku pavažiuot iki didesnio miestelio. Švietimo kokybė ntojoje vietoje.

Tu iš viso nesiorientuoji Lietuvos realijose. Daugelyje rajonų jau iš viso nebeliko mokyklų kaimuose, visos tik rajono centruose, gal dar viename ar kitame didesniame miestelyje. Ir tai po planuojamos tinklo pertvarkos jų nebeliks. Tau dar neaišku, kad kaimas tai ne sušikta Maxima, tai visų pirma mokykla.
Visos valdžios vedė Lietuvą prie demografinės katastrofos ir prie jos privedė. Kaimas užmuštas. Miestas degradavęs. Būtent kaimas visose visuomenėse buvo sveikų (ir fiziškai, ir dvasiškai sveikų) žmonių šaltinis miestui. Ten, kur kaimas žlugęs, ten visuomenė pasmerkta išnykimui. Tai visoje V. Europoje matome jau seniai (aišku, jei į galvą neprišikta liberalių "vertybių"). Dabar valdžia galutinai pasiryžusi užmušti kaimą. Ką gi, juk 61 milijonui potencialiai planuojamų priimti pabėgėlių Lietuvoje reikia atlaisvinti teritoriją.

[digital]

Dar kartą:
Mokytojų atlyginimams išleidžiama daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mokytojų yra per daug ir todėl mažiau lėšų lieka ugdymo kokybei.

[Al1]

Dar kartą:
Mokytojų atlyginimams išleidžiama daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mokytojų yra per daug ir todėl mažiau lėšų lieka ugdymo kokybei.

Tą patį valdžia triedė prieš sveikatos reformą 1995-98 metais. Bet tada pas gydytojus buvo galima patekti tą pačią ar sekančia dieną. Dabar reikia laukti net kelis mėnesius pas specialistą, o pas šeimos irgi turi laukti mėnesį ar daugiau. Mokytojų Lietuvoje per mažai, nes dauguma jau pensininkai ar priešpensijinio amžiaus, o jaunimas į mokyklas nesiveržia, nes už tokį atlyginimą niekas dirbti nenori. Plius vaikų teisės ir jokių pareigų, mokytojui į galvą, jau nekalbant apie pasiuntimą, gali duoti, o mokytojas niekaip negali degradų "auksinių" nekaltų vaikučių paveikti. Kas nori dirbti tokiomis sąlygomis už skurdų atlyginimą?

[R.D.]

Gerbiamieji, šiandieninė švietimo Lietuvoje situacija (vien kalbant apie mokyklas, t.y. pradinį ir vidurinį ugdymą) yra daugelių problemų virtinė, kuri nėra sprendžiama vienu veiksmu ar vien mokytojų apmokėjimo klausimu, ar vien mokyklų optimizacija, ar šiaip pavienės problemos išsprendimu.
Rodiklių, nusakančių esamą situaciją, yra daug, bet norint viską išspręsti reiktų daug politinės valios nesikišti, t.y. pamiršti politinę priklausomybę, kas mūsų šalyje yra beveik neįmanoma. Čia reikia kelių specialistų prie vieno stalo, kurie kažkokui stebuklingu būdu žiūrėtų ne savo intereso.
Atvirai pasakius, neįsivazduoju kaip galima išspręsti Lietuvoje tokio masto problemą, kurie liečia finansinį klausimą, mokyklų optimizaciją, vidinės švietimo administracijos biurokratizaciją, mokytojų ruošimą (o čia 1 mln interesų), metodologiją ir t.t., ir t.t.
Net jeigu kažkas sugalvotų būdus spręsti viską, reikia perlipti per cntrinės valdžios tvorą, o paskui per savivaldas.
Ir dar pridėti norėjau dėl to "kaimo mokyklos problemos". Tai kad jau ir taip kaimuose nėra jokių mokyklų, seniausiai visus vežioja autobusiukai į rajonų centrus, kartais ir ne į centrus, jeigu yra pakankamai mokinių. Skaitant kai kurių pasiakymus, galima susidaryti nuomonę, kad problema yra kažkokios mistinės kaimo mokyklos.

[mantasm]

Tu iš viso nesiorientuoji Lietuvos realijose. Daugelyje rajonų jau iš viso nebeliko mokyklų kaimuose, visos tik rajono centruose, gal dar viename ar kitame didesniame miestelyje. Ir tai po planuojamos tinklo pertvarkos jų nebeliks. Tau dar neaišku, kad kaimas tai ne sušikta Maxima, tai visų pirma mokykla.
Visos valdžios vedė Lietuvą prie demografinės katastrofos ir prie jos privedė. Kaimas užmuštas. Miestas degradavęs. Būtent kaimas visose visuomenėse buvo sveikų (ir fiziškai, ir dvasiškai sveikų) žmonių šaltinis miestui. Ten, kur kaimas žlugęs, ten visuomenė pasmerkta išnykimui. Tai visoje V. Europoje matome jau seniai (aišku, jei į galvą neprišikta liberalių "vertybių"). Dabar valdžia galutinai pasiryžusi užmušti kaimą. Ką gi, juk 61 milijonui planuojamų priimti pabėgėlių Lietuvoje reikia atlaisvinti teritoriją.

Tamstai turbūt reiktų pasižiūrėti Lietuvoje veikiančių mokyklų sąrašus. Kažin kiek mokinių į mokyklas ar net gimnazijas miesteliuose su < 1k gyventojų? Apie kokią mokymo kokybę galima šnekėt jei mokykloje sunkiai surenkama po vieną komplektą kiekvienoje amžiaus grupėje ir dėl to tas pats mokytojas turi dėstyti kelis dalykus arba nesurenka etato? Jaunimas į tokią darbovietę nevažiuos, tada laikomasi įsikibus mokytojo vardo nevertų personų. Nes niekas daugiau nepasirašytų dirbti. Apie kokią popamokinę veiklą galima kalbėti tokiose mokyklose? Ypač jei tėvai neturi lėšų irba noro? Jei vežtų į konsoliduotas mokyklas, galėtų bent lankyti būrelius tose pačiose mokyklose ar šalia jų, tas pats geltonas mikriukas vakare parvežtų.

Kaimas žlugęs būtent dėl apgailėtino švietimo. Ir paskui save tempiasi ir likusią provinciją. Kiekvienas mokinys, nesvarbu kur gyvena, nusipelno kokybiško mokslo su motyvuotais mokytojais.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Sąraša...inės_mokyklos
https://lt.wikipedia.org/wiki/Sąraša...vos_gimnazijos

[mantasm]

Kol nepasikeis esminės švietimo gairės, nesvarbu kokia bus sukišta suma, naudos nebus. O labai daug galima padaryti ir neišleidžiant didelių sumų ar išvis nemokamai.

[Al1]

Kol nepasikeis esminės švietimo gairės, nesvarbu kokia bus sukišta suma, naudos nebus. O labai daug galima padaryti ir neišleidžiant didelių sumų ar išvis nemokamai.

Visų pirma atimti pinigus iš privačių mokyklų ir darželių. Ponai tegul 100 proc. apsimoka savo vaikų lavinimą. Tuos pinigus skirti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigoms. Antra, atimti iš KAM bent 100 mln. ir skirti švietimo sistemai.
Bet visų svarbiausia, keisti visą valstybės politiką, kurios pirmoje vietoje turėtų stovėti Lietuvių Tautos išlikimo klausimas ir visa kita turėtų būti sprendžiama tik per tautos išlikimo prizmę. Demografija ir tautos atsinaujinimas ten turi stovėti pirmose pozicijose, taigi, švietimas taip pat. Didės gimstamumas, mokyklų, darželių, taigi ir pedagogų dar bus per maža.

[mantasm]

Net jeigu kažkas sugalvotų būdus spręsti viską, reikia perlipti per cntrinės valdžios tvorą, o paskui per savivaldas.
Ir dar pridėti norėjau dėl to "kaimo mokyklos problemos". Tai kad jau ir taip kaimuose nėra jokių mokyklų, seniausiai visus vežioja autobusiukai į rajonų centrus, kartais ir ne į centrus, jeigu yra pakankamai mokinių. Skaitant kai kurių pasiakymus, galima susidaryti nuomonę, kad problema yra kažkokios mistinės kaimo mokyklos.

Žiūrint į sąrašą kurį idėjau aukščiau, kai kurios mokyklose veikia (arba neseniai veikė?) su 100-200 mokinių. Gaunasi kiekvienoje amžiaus grupėje po pustuštį klasės komplektą. Sujungus tokias 5 jau būtų galima kurti rimtą bazę....

[mantasm]

Visų pirma atimti pinigus iš privačių mokyklų ir darželių. Ponai tegul 100 proc. apsimoka savo vaikų lavinimą. Tuos pinigus skirti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigoms. Antra, atimti iš KAM bent 100 mln. ir skirti švietimo sistemai.
Bet visų svarbiausia, keisti visą valstybės politiką, kurios pirmoje vietoje turėtų stovėti Lietuvių Tautos išlikimo klausimas ir visa kita turėtų būti sprendžiama tik per tautos išlikimo prizmę.

Pinigai antroj vietoj kai ir dabar turimi pinigai paleidžiami vėjais. Dabartinė sistema lengvai suvalgytų ir 100 ir 200 milijonų be apčiuopiamos naudos.

[Al1]

Pinigai antroj vietoj kai ir dabar turimi pinigai paleidžiami vėjais. Dabartinė sistema lengvai suvalgytų ir 100 ir 200 milijonų be apčiuopiamos naudos.

Tai bet kurioje sistemoje taip yra. Todėl reikia daryti tvarką. Bet pinigų panaudojimas neturi susivesti į mokyklų uždarymą ir pedagogų mažinimą. Daug lėšų yra iššvaistoma visokioms nereikalingoms nesąmonėms, netgi nesusijusioms su mokymo procesu, švietimo sistemoje, kai galėtų eiti pedagogų atlyginimams. Gal KAM'as labai "efektyvus". Irgi, kiek beduotum, tiek įsisavintų ir dar truktų.

[R.D.]

Žiūrint į sąrašą kurį idėjau aukščiau, kai kurios mokyklose veikia (arba neseniai veikė?) su 100-200 mokinių. Gaunasi kiekvienoje amžiaus grupėje po pustuštį klasės komplektą. Sujungus tokias 5 jau būtų galima kurti rimtą bazę....

Jau tų bazių prikurta pilna, bet galima dar labiau optimizuoti, bet tai švietimo kokybės ženkliai nepakels, o tai yra didžiausia siekiamybė, kurios neįmanoma pasiekti vien vieno mechaniško veiksmo pastangomis, t.y. mokyklų uždarymu ir visų suvarymu į rajono centrą. Norint spręsti švietimo problemas reikia įveikti daug problemų vienu metu be to perlipti per interesantų galvas.

[mantasm]

Tai bet kurioje sistemoje taip yra. Todėl reikia daryti tvarką. Bet pinigų panaudojimas neturi susivesti į mokyklų uždarymą ir pedagogų mažinimą. Daug lėšų yra iššvaistoma visokioms nereikalingoms nesąmonėms, netgi nesusijusioms su mokymo procesu, švietimo sistemoje, kai galėtų eiti pedagogų atlyginimams.

Būtent turi susivesti į mokyklų uždarymą. Kad nebūtų švaistoma grynai politiniams projektams su 100-200 mokinių, kurie ilgainiui pavirsta vietine priešpensijinių ir šiaip gyvenime nenusisekusių tetulių (nežiūrint į lytį) šėryklėle.

[Al1]

Jau tų bazių prikurta pilna, bet galima dar labiau optimizuoti, bet tai švietimo kokybės ženkliai nepakels, o tai yra didžiausia siekiamybė, kurios neįmanoma pasiekti vien vieno mechaniško veiksmo pastangomis, t.y. mokyklų uždarymu ir visų suvarymu į rajono centrą. Norint spręsti švietimo problemas reikia įveikti daug problemų vienu metu be to perlipti per interesantų galvas.

Kažkada panašiai buvo pezama ir apie sveikatos apsaugos reformą. Kaimuose uždarom, visi važiuoja į rajcentrą. Dabar stumiama nauja sveikatos apsaugos reforma jau uždarinės ligonines rajonuose ir netgi kai kuriuose nemažuose rajonų centruose. Tai su tokia demografija, kokia yra dabar, dar už 10 metų jau ir kai kuriuose rajonų centruose nebeliks mokyklų, reikės į gretimus didesnius rajoncentrius vaikus vežioti.
Galima tik padaryti vieną išvadą - Lietuvos valdžioje veikia Lietuvos laidotuvių komisija. Ir viskas, ką ji bedarytų susiveda į beviltiškai sergančio ligonio paruošimą ir pasiruošimą būsimoms laidotuvėms... Deja,,,

[mantasm]

Jau tų bazių prikurta pilna, bet galima dar labiau optimizuoti, bet tai švietimo kokybės ženkliai nepakels, o tai yra didžiausia siekiamybė, kurios neįmanoma pasiekti vien vieno mechaniško veiksmo pastangomis, t.y. mokyklų uždarymu ir visų suvarymu į rajono centrą. Norint spręsti švietimo problemas reikia įveikti daug problemų vienu metu be to perlipti per interesantų galvas.

Aš žiūrėčiau į švietimo lygį iš dviejų pusių. Taip, pakelti lygį iki Suomijos ar Estijos yra sudėtinga. Bet kažką galima padaryti, kad nesmukdyti. Smulkiose mokyklose, kur jauni mokytojai yra retesni už vienaragius vemiančius vaivorykštėmis, problema nėra švietimo lygio kėlimas. Problema #1 yra atsikratymas personų, kurios net nevertos būti mokytojomis ir kurios elementariai žlugdo vaikus net ir mūsų lygiu, nežiūrint kaip atsiliekam nuo tų pačių suomių ar estų. Užtikrinus švietimo lygį kaip dabar didmiesčiuose, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, būtų galima pradėt galvot apie judėjimą toliau.

Tas pats galioja ir darželiams, tik su ikimokyklinukų vežiojimu sudėtingiau...

[mantasm]

Kažkada panašiai buvo pezama ir apie sveikatos apsaugos reformą. Kaimuose uždarom, visi važiuoja į rajcentrą. Dabar stumiama nauja sveikatos apsaugos reforma jau uždarinės ligonines rajonuose ir netgi kai kuriuose nemažuose rajonų centruose. Tai su tokia demografija, kokia yra dabar, dar už 10 metų jau ir kai kuriuose rajonų centruose nebeliks mokyklų, reikės į gretimus didesnius rajoncentrius vaikus vežioti.
Galima tik padaryti vieną išvadą - Lietuvos valdžioje veikia Lietuvos laidotuvių komisija. Ir viskas, ką ji bedarytų susiveda į beviltiškai sergančio ligonio paruošimą ir pasiruošimą būsimoms laidotuvėms... Deja,,,

O ką daryti jei per rajoną nesusirenka sakykim 300 mokinių? Būtų įdomu išgirsti kaip tamsta užtikrintų tokių miniatiūrinių mokyklų mokymo kokybę ir pritrauktų pedagogų.

[Al1]

Būtent turi susivesti į mokyklų uždarymą. Kad nebūtų švaistoma grynai politiniams projektams su 100-200 mokinių, kurie ilgainiui pavirsta vietine priešpensijinių ir šiaip gyvenime nenusisekusių tetulių (nežiūrint į lytį) šėryklėle.

Nesąmonė. Lietuva su tokia politika neturi jokių ateities perspektyvų. Viskas, ką dabar ruošiamasi daryti, tai katastrofiško šalies valdymo nuo pat 1990 metų pasekmių maskavimas. Laikinas, nes praeis dar 5 ar 10 metų ir situacija tik dar labiau komplikuosis. Problemos esmė - kova su pasekmėmis, o ne priežasčių likvidavimas. Priežastys, kaip minėjau, nuvaldyta iki katastrofos Lietuva, kai Lietuvių tauta pastatyta ant išlikimo ribos. Kol kas yra du keliai. Vienu juo einant galutinės katastrofos galima išvengti ir kažkaip išsikapstyti, nors tai būtų ir skausminga. Kitas kelias - neskausmingai išnykti, užsiimant demagogija ir toliau einant iš esmės tuo keliu, kuriuo buvo eita.

[R.D.]

@mantasm, šiuo atveju kalbu iš savo pozicijos, t.y. žmogaus, kuris dirbo mokykloje ir dar iki šiol seku kas ir kaip. Jeigu jūs dirbote mokytoju, papsakokite daugiau, nes iš savo patirties ir bendravimo su kitais mokytojais žinau situaciją ne iš spaudos...
Nenoriu pradėti moralizuoti, bet kai praeisite "švietimo virtuvę", tada galėsit dalinti patarimus, nes kaip ten sako, geriausiai apie vaikų auklėjimą žino tie, kurie neturi vaikų.