Švietimas Lietuvoje

[jpou]

Tai as nesigincyju, kad mokytoju dabar truksta ir ju tik labiau truks. As sutinku, kad mokytojo prestiza reikia kelti. As manau kad yra geda kelti KAM asignavimus > 2% BVP, kai svietimas tokioje skyleje.

BET, as manau kad tureti edukologijos universiteta (toki koks jis yra dabar) yra milziniska prabanga! LEU dabar siulo 72 (!!!) studiju programas. LEU pajamos is centrines valdzios ir savivaldybiu 2017 metais buvo 13.5 mio EUR. Mano nuomone tai ka mes gaunam ir LEU ir kiek uz tai sumokam - prasilenkia labai labai smarkiai.

[Al1]

O ar bebus ką mokyti provincijoje? Faktas, kad į provinciją be gero atlyginimo ir suteikto buto, nelabai kas norės vykti dirbti. Net jei patys nusipirktų butą nykstančioje provincijoje, tai yra rizika sudeginti pinigus, paliekant turtą likimo valiai su užkaltais langais.

Tai čia valstybė turi rūpintis, kad ir vaikų būtų tiek, kad tauta nenyktų, ir kur jiems mokytis būtų, ir kas juos mokytų būtų. Prie ko čia pedagoginis universitetas? Kalčiausias čia lieka universitetas, taip?

[Al1]

Tai as nesigincyju, kad mokytoju dabar truksta ir ju tik labiau truks. As sutinku, kad mokytojo prestiza reikia kelti. As manau kad yra geda kelti KAM asignavimus > 2% BVP, kai svietimas tokioje skyleje.

BET, as manau kad tureti edukologijos universiteta (toki koks jis yra dabar) yra milziniska prabanga! LEU dabar siulo 72 (!!!) studiju programas. LEU pajamos is centrines valdzios ir savivaldybiu 2017 metais buvo 13.5 mio EUR. Mano nuomone tai ka mes gaunam ir LEU ir kiek uz tai sumokam - prasilenkia labai labai smarkiai.

Reikėjo jungti seniai prie VU. Dabar jungia prie VDU ir likviduoja. Būtent likviduoja. Niekas gi neslepia to. Tiesiog tie studentai, kurie dabar yra įstoję, baigs studijas ir universitetas bus fiziškai likviduotas. Iki tol nuo susijungimo, kuris įvyks tikriausiai šiemet (priklausys nuo to, kaip greitai tai bus teisiškai apiforminta) jis liks VDU sudėtyje kaip pusiau autonominis padalinys. VDU pedagoginio universiteto nekilnojamojo turto negaus. Tai irgi labai svarbus esminis dalykas - dėl to pedagoginio turto jau kai kam seilės teka...

Dar apie mokytojų kiekį. Kiek Lietuvoje yra mokyklų? Apie 1150. Kiek vidutiniškai yra mokytojų kiekvienoje - apie 30. Tai reiškia, kad yra apie 34 tūks. mokytojų. Dabar Jei skaičiuojame, kad mokytojas gali dirbti 40 metų (25-65 metai), tai kasmet reikia 850 naujų mokytojų. O dar ikimokyklinės įstaigos. O dar ne visi baigę dirbtų mokytojais, ne visi dirbtų tuos 40 metų (mirtų anksčiau, sveikata neleistų, mestų mokytojavimą, savo vaikus gimdytų ir augintų (keli metai iškrenta) ir pan ir t.t.). O dar pedagogų kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas ir t..t Taip kad pedagoginis universitetas pilnai galėtų egzistuoti ir kasmet priimti mokytis apie 1200 studentų. Po 120 studentų kasmet net dabar ne visi "gerųjų" universitetų fakultetai priima... Turint omenyje tai, kad dabar didelė dalis mokytojų yra pagyvenę, tai net ir mažėjant vaikų ir uždarant dalį mokyklų, ateityje mokytojų reikės ir nemažai. Tiek, kad galima būtų išlaikyti ir atskira pedagoginį universitetą ar bent jau jo nesunaikinus visiškai, prijungti prie kito universiteto.

[digital]

Vladimiras Laučius. Šiltos kėdės oligarchija, arba išgirskite pagaliau Bronislovą Burgį

„Užtenka mokytoją tampyti į visas puses. Lenkitės jam žemai, sveikinkitės kiekvieną rytą ir nuo jo atstokite. Laikas panaikinti mokyklose visus tuos biurokratinius elementus – jokių vidaus ir išorės auditų, įsivertinimų ir jokių raštų rašymų. Mokytojas moko, ir viskas“, – portalui LRT.lt neseniai sakė buvęs ilgametis KTU gimnazijos vadovas Bronislovas Burgis.

Pasirašau po šiais pono Burgio žodžiais. Jie tinka ir Lietuvos mokyklai, ir akademijai. Jie tinka visai viešajai erdvei, kurios kokybė tiesiogiai priklauso nuo mokslo, mokymo, kultūros, žurnalistikos ir politikos išvadavimo iš biurokratizmo. Kuo daugiau šiose srityse bus laisvės, tuo laisvesnėje ir brandesnėje visuomenėje ir valstybėje mes gyvensime.

[luknas]

Kodėl Lietuvos mokyklose mokoma, kur yra Vaducas?

[sankauskas]

Kodėl Lietuvos mokyklose mokoma, kur yra Vaducas?

Pagalvokite, kur greičiau patektumėte, jei staiga prireiktų atsidurti Frankfurte, Londone, Tartu ar net tuose pačiuose Mažeikiuose? Jeigu jums svarbus laikas, o ne pinigai ir atstumas, paaiškės, kad Tartu yra toliau negu Londonas.

Google maps sako kad iki Tartu 4 valandos 41 minutė. Iki Londono mažiaisiai 5. Ir žinoma, į Tartu gali važiuoti būtent tada, kada reikia. Kelionei į Londoną turi derintis prie skrydžių tvarkaraščio.

Profesoriui reiktų grįžti į geografijos pamokas.

[senasnamas]

Po tokių studijų ir kuriami aprūdiję "meniniai" vamzdžiai, nes tik tiek teišmokstama. Panašu, kad tas dėstytojas nėra kažkoks išskirtinis reiškinys, o norma: akademijos administracija toleravo, valstybė įteikė nacionalinę premiją. O studentai "laisvi ir drąsūs menininkai" - kenčia ir tyli, nes juk gali sumažinti pažymį! Įsidrąsina tik nuo studijų pabaigos praėjus n metų.

[Al1]

Kai patys pasidaro tokie patys kaip tas dėstytyvas... Ar dar labiau nupušę moraliai... Ech, Stalina na nich nechvatajet...

[R.D.]

Retai spaudoje pasitaiko gerų tekstų (iš esmės) parašytų, kviestionuojant švietimo paradigmas ir modernius trendus. Va tokį siūlau paskaityti:

R. Norvaiša. Rengiant pedagogus – lapas naujas, o tekstas jame senas
http://www.lrt.lt/naujienos/nuomones...tas-jame-senas

Autorius kalba apie konstruktyvizmą, kaip prastą pasirinkimą ugdant vaikus ir pateikia argumentus, kodėl taip yra.

[Al1]

Čia neseniai buvo kalba apie uždaromą pedagoginį universitetą. Tai va, mokytojų jau dabar trūksta. Nežinau kaip kituose miestuose, bet Kaune jų trūksta žiemą, kai masiškai prasideda gripas, kai kuriuose mokyklose dalinai atšaukiamos pamokos, nes nėra kam pavaduoti susirgusių mokytojų. Seniau, bent kai aš mokiausi, susirgusius mokytojus pavaduodavo kiti tos mokyklos mokytojai, o kai jų pritrūkdavo, kviesdavo į pavaduojantį darbą mokytojus pensininkus. Ir retai kada nebūdavo kelių pamokų dėl to, kad nebuvo kam pavaduoti. Jei nebūdavo kam pavaduoti ką tik susirgus mokytojai, dažniausiai 1-2 dienas to dalyko pamokų nebūdavo, o po to, jei mokytoja sirgdavo ilgiau, būdavo pavaduojanti mokytoja. Bet tokio dalyko kaip dalinis pamokų atšaukimas niekada nebuvo...
Pradinėse klasėse irgi nepamenu tokio nutikimo, kad dėl mokytojos ligos, pamokos nebūtų vykusios nors vieną dieną. Visada būdavo kam pavaduoti. Taigi, dabar situacija kritiška. Iš vienos pusės mokytojų pensininkų yra ir jie galėtų pavaduoti, tačiau eiti į šių laikų mokyklą padirbėti savaitę ar kelias dienas net mokytojai pensininkai nenori - vaikų "teisės" milžiniškos, mokytojo beveik nulinės. Kam sau nervus gadinti ir iš pienburnių klausytis siuntimo nach*i? Iš kitos pusės ir mokyklos, gaudamos krepšelius, tikriausiai nesuinteresuotos pavaduojančiais mokytojais. Sergant mokytojams susitaupo pinigai, nes ligos metu atlyginimo mokėti nereikia. Be to, atšaukus pamokas, susitaupo ir resursų - elektros, vandens (mažiau yra kam šikti ir myžti tualetuose) ir kt.

[Lettered]

Švietimas šiuo metu nėra prioritetinė valstybės sritis, ES paramos čia irgi nėra kaip įsisavinti, priešingai nei kaimuose statant arenas ar vandentiekius, tai tų mokytojų trūks toliau net ir uždarinėjant mokyklas, o lygis kris dar labiau, nes juk niekas nesvajoja būti mokytojais kaip kokiais medikais, teisininkais, finansininkais, programuotojais ir pan. Panašiai kaip kasinininku niekas nesvajoja dirbti. Tėvai turėtų suprasti, jog jei nori gero išsilavinimo savo vaikams Lietuvoje, teks leisti į privačias mokyklas.

[Al1]

Tik nereikia čia apie privačias mokyklas. Nieko gero ten nėra. Visos geriausios mokyklos pagal LT reitingus yra būtent valstybinės (savivaldybių). Privačios skirtos tik turčių vaikų laiko praleidimui, o ne mokymuisi. Ir nesvarbu, kaip jie baigia, tada stoja į privačias aukštąsias, kur už pinigus "mokosi", arba važiuoja į trečiarūšius univerus Vakarų Europoje, kur irgi už pinigus, "mokosi" ir gauna popieriuką, kurį čia paskui mojuoja - baigiau aukštąjį Vakarų Europoje, o jūsų lietuviški aukštųjų diplomai - nelygis.
Mokytojų uždarant mokyklas truks, nes nemaža dalis mokytojų yra pensijinio ar artimo jam amžiaus.

[Lettered]

Tik nereikia čia apie privačias mokyklas. Nieko gero ten nėra. Visos geriausios mokyklos pagal LT reitingus yra būtent valstybinės (savivaldybių). Privačios skirtos tik turčių vaikų laiko praleidimui, o ne mokymuisi. Ir nesvarbu, kaip jie baigia, tada stoja į privačias aukštąsias, kur už pinigus "mokosi", arba važiuoja į trečiarūšius univerus Vakarų Europoje, kur irgi už pinigus, "mokosi" ir gauna popieriuką, kurį čia paskui mojuoja - baigiau aukštąjį Vakarų Europoje, o jūsų lietuviški aukštųjų diplomai - nelygis.
Mokytojų uždarant mokyklas truks, nes nemaža dalis mokytojų yra pensijinio ar artimo jam amžiaus.

Privačias apskritai ar reitinguoja kartu? Bet kokiu atveju geriausios valstybinės niekuom neypatingos savo kokybe, ten tiesiog susirenka iš viso miesto ir rajono gabiausi ir labiausiai motyvuoti mokiniai, kurie geriausiai išlaiko egzaminus. Būtent valstybinėse gaunamas tik popieriukas ir visų praleistų 12 metų tikslas tik vienintelis, gauti kuo geriausius valstybinių egzaminų įvertininus, privačiose edukacinis procesas gerokai platesnis, todėl ir tėvai, kurie tą supranta ir aišku turi pinigų, į jas leidžia savo vaikus. Aišku norėtųsi, kad ir valstybinėse mokyklose būtų kažkas pan., bet su tokiu biudžetu ir požiūriu į švietimo svarbą, tikrai nieko nebus.

[Al1]

Privačiose nieko gero nėra. Ten už pinigus mokytojai turi apšokinėti turtingų tėvų durnus, tinginčius ir nemotyvuotus vaikus. Viskas. Tai kodėl privačių nereitinguoja kartu su valstybinėmis? Ogi todėl, kad jei pradėti jas reitinguoti, tai jų lygis bus toks žemas, kad kirs per biznį. Galiausiai kur tos privačios yra? Tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Ten, kur daugiausiai koncentruojasi turčiai. Jų balvonams, mat nelygis mokytis kartu su eiliniais. Gabiausi auksiniai vaikučiai turi gerai praleisti laiką mokykloje ir nesivarginti mokantis. O už pinigus kapitalize viskas galima. Turtingi tėvai, kuriems tikrai rūpi jų vaikai, neleidžia vaikų į privačias mokyklas, o leidžia į valdiškas. O šiaip tai valdančiųjų tikslas aiškus - turtingų vaikai turi gauti geresnį išsilavinimą, o bydlo vaikams pakaks, kad mokės skiemenuodami paskaityti, pasirašyti ir kažką pakeverzoti, elementarios matematikos veiksmų. Na ir gaus "teisingą" pasaulio supratimą - "teisingai" praplaus smegenis. Ir tai ne Lietuvos problema. Tai globaliai vyksta.

[Kitas Džiugas]

Privačiose nieko gero nėra. Ten už pinigus mokytojai turi apšokinėti turtingų tėvų durnus, tinginčius ir nemotyvuotus vaikus. Viskas. Tai kodėl privačių nereitinguoja kartu su valstybinėmis? Ogi todėl, kad jei pradėti jas reitinguoti, tai jų lygis bus toks žemas, kad kirs per biznį. Galiausiai kur tos privačios yra? Tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Ten, kur daugiausiai koncentruojasi turčiai. Jų balvonams, mat nelygis mokytis kartu su eiliniais. Gabiausi auksiniai vaikučiai turi gerai praleisti laiką mokykloje ir nesivarginti mokantis. O už pinigus kapitalize viskas galima. Turtingi tėvai, kuriems tikrai rūpi jų vaikai, neleidžia vaikų į privačias mokyklas, o leidžia į valdiškas. O šiaip tai valdančiųjų tikslas aiškus - turtingų vaikai turi gauti geresnį išsilavinimą, o bydlo vaikams pakaks, kad mokės skiemenuodami paskaityti, pasirašyti ir kažką pakeverzoti, elementarios matematikos veiksmų. Na ir gaus "teisingą" pasaulio supratimą - "teisingai" praplaus smegenis. Ir tai ne Lietuvos problema. Tai globaliai vyksta.

Prašau šitaip neįžeidinėti. Pats baigiau privačią gimnaziją, kuri per 4 savo buvimo metus sugebėjo patekti į Lietuvos TOP 10. Tarkim, iš mano laidos trečdalis laisvai įstojo į mediciną – ar tai blogos/negeresnės mokyklos ženklas?
Ir, žinoma, neretas žmogus nepastebi, kad dauguma atvejų turtingesniems tėvams labiau rūpi savo vaikų ateitis (ir išsilavinimas), nei statistams.

Ir tikrai nesąmonė, kad dauguma atvejų mano LSMU gimnazijoje, ar Jėzuitų gimnazijoje mokiniai tėvams tokie jau nerūpintys

[Al1]

Atrodo, kad pats nežinai, kokią gimnaziją baigei. Ji valstybinė - priklauso universitetui, kuris yra valstybinis. Šiaip tai ir beveik visos mokyklos yra "nevalstybinės", nes jų steigėjas ir savininkai yra savivaldybės... Bet juk tai tik biurokratiniai aspektai. Realiai visos jos yra valstybinės mokyklos.

[Kitas Džiugas]

Atrodo, kad pats nežinai, kokią gimnaziją baigei. Ji valstybinė - priklauso universitetui, kuris yra valstybinis. Šiaip tai ir beveik visos mokyklos yra "nevalstybinės", nes jų steigėjas ir savininkai yra savivaldybės... Bet juk tai tik biurokratiniai aspektai. Realiai visos jos yra valstybinės mokyklos.

Teisiškai ji privati, ir tik privačios mokyklos gali reikalauti mokesčio už mokslą. Ir atsirinkinėti pageidaujamus mokinius.

[Al1]

Universitetas valstybinis ir visas jo turtas bei įsteigtos įmonės yra faktiškai taip pat valstybinės. Yra kažkokia landa įstatymuose, kad gali reikalauti mokesčio ir atsirinkinėti mokinius dėl steigėjo juridinio statuso (ne savivaldybės ir ne tiesiogiai valstybinė (kai steigėju yra ministerija), o ne nuosavybės formos. O jei dar rimčiau, tai čia Kauno medikų propiesorių mafija savo vaikučiams už universtiteto pinigus prasuko pagerintą vidurinį išsilavinimą atskirai nuo bydlo, kurį gydydami ir imdami kyšius jie ir užsikala sau ne tik duonai su sviestu. O paskui jų vaikučiai sėkmingai stoja į patį universitetą, mokosi ant daktaro ir tokiu būdu formuojasi trečia ar ketvirta medikų dinastijos karta... Pirma ar antra kartos susiformavo dar tarybiniais laikais...

[andyour]

Aplamai vietų turi būti tiek, kiek reikia valstybei ir ekonomikai. O tam reikia rimto prognozavimo ir planavimo valstybiniu lygiu bent porai dešimtmečių į priekį. Deja, pas mus net dešimtmečiui niekas rimtai neužsiima nei prognoze, nei planavimu. Mokamas mokslas iškreipia aukštojo išsilavinimo vertę, nes neturtingas ir mažiau gabus, nepatekęs į nemokamas vietas mokytis negalės, o turtingų tėvų buki ir tingintys lodariai vis tiek "mokysis" ir gaus diplomą, kuris bus toks pats, kaip ir pas gabius ir gerai besimokiusius.

Tu žiūri per valstybinio sektoriaus prizmę. Privačiame versle diplomas nieko dar nepasako, viskas susiveda į įmonės pelną, į to darbuotojo sugeneruotą piniginę vertę.
Jeigu esi neturtingas, tai gali gauti valstybės paskolą. Baigęs universitetą atidavinėsi kelioliką metų po keliasdešimt eurų į mėnesį, nes Lietuvoje mokslas dar nėra brangus.
Valstybė ką gali padaryti, tai pasistengti suteikti kokybišką pradinį išsilavinimą.

[Al1]

Ir niekada neišlipsi iš skolų. Vėlgi, iš to pelnysis bankai ir visokie nausėdos... Paskui kreditas būstui, mašinai, vaikų išsilavinimui ir t.t. Ačiū, nereikia, tokiu keliu nurėjo kai kurios Vakarų šalys ir nieko gero iš to nėra.
Diplomas Lietuvoje ir privačiame sektoriuje sako daug ką. Ne visur, bet sako. Visgi jei ateis pas darbdavį žmogus su dipolomu ar be jo, tai su didele tikimybe bus pasirinktas su diplomu.