Švietimas Lietuvoje

[Garbanius]

Nežinau, kas blogai su tais krepšeliais, bet principas man žinomas iš LSMU gan veikia: Įstot sunku, reikia tikrai gerų vertinimų, kažkur susimovei, iškrenti į mokamą vietą, dar labiau susimovei-lieki antriem metam, žiauriai susimovei-skrendi iš univero. Daugiau negu pusė studentų moka už mokslą, bet ir į mokamą vietą žiauriai sunku patekt. Taip pat nemaža dalis, gal penktadalis studentų iš užsienio, mokančių tikrai didelius pinigus po 10k Eur į metus ir daugiau.

[Galis]

R.D. jei esate susijęs su švietimu tai pasakysite konkrečiau ar mokyklos yra skatinamos finansiškai dėl gerų mokinių rezultatų? nes kažkaip netenka apie tai girdėti.

[R.D.]

Krepšeliai yra gerai, kaip pats universitetas yra suinteresuotas tuo, kad palaikyti aukštą lygį, bet Lietuvoje yra atvirkšiai. Rinkoje tokių yra nedaug, nes tai jų išgyvenimo klausimas. Nepamirškite, kad krepšeliai yra mokykloje, o tai tikras inkaras po kaklu. Dirbau mokykloje, mačiau, jaučiau to rezultatą. Pataloginiai niekšai negali būti liečiami, nes mokyklai tai pinigai. "Tvarkykis kaip nori, bet jis turi likti". Garbaniau, nepamirškite, kad geresni universitetai sugeba pritraukti pinigų ne tik iš krepšelių, o iš (a) mokslo projektų, (b) ES lėšų (infrastrukūra), (c) mecenatų. Tarkime, VU visi šie komponentai sėkmingai veikia ir un-tas gyvuoja, todėl nereikia žūtbūt plėšytis dėl studento išlaikymo. Kitiems studentas yra gyvybės arba mirties klausimas, t.y. daugumai, kaip turime tokią demografiją, o tai priveda prie aukštojo mokslo lygio smukimo, nes didelė visuomenės dalis įgauna "universitetinį išsilavinimą", kurio vertė yra niekinė. Čia kaip infliacija finansuose ir pinigų nuvertėjimas.

[R.D.]

R.D. jei esate susijęs su švietimu tai pasakysite konkrečiau ar mokyklos yra skatinamos finansiškai dėl gerų mokinių rezultatų? nes kažkaip netenka apie tai girdėti.

Kalbėjau apie aukštąjį mokslą, o ne apie vidurinį. Bet galiu atsakyti, kad ne. Mokiniai turi galimybes laimėti vienokias ar kitokias premijas (pinigines), tačiau mokyklai tai daugiau prestižo ir geresnių mokinių priviliojimo dalykas
O šiaip tokį dalyką įvesti reikėtų, bet to sudėtingumas yra itin aukštas.

[Galis]

Kalbėjau apie aukštąjį mokslą, o ne apie vidurinį. Bet galiu atsakyti, kad ne. Mokiniai turi galimybes laimėti vienokias ar kitokias premijas (pinigines), tačiau mokyklai tai daugiau prestižo ir geresnių mokinių priviliojimo dalykas
O šiaip tokį dalyką įvesti reikėtų, bet to sudėtingumas yra itin aukštas.

sudėtingumas gal ir būtų, bet ne akmens amžiuje gyvename, sprendimą tikrai galima rasti. toks dalykas manau suteiktų šansą geriems mokytojams gauti daugiau krūvio t.y. didesnę algą. nelabai tikę - galbūt persikvalifikuotų į kokius soc pedegogus.
ta jūsų minėta niekšų problema, kurią akcentuoja turbūt kiekvienas mokytojas Lietuvoje, kažin ar taip išsispręs, nes valstybė gi turi užtikrinti mokslą iki 16 ar 18 metų, tad tie piktybiniai navikai greičiausiai keliautų per mokyklas.

[R.D.]

sudėtingumas gal ir būtų, bet ne akmens amžiuje gyvename, sprendimą tikrai galima rasti. toks dalykas manau suteiktų šansą geriems mokytojams gauti daugiau krūvio t.y. didesnę algą. nelabai tikę - galbūt persikvalifikuotų į kokius soc pedegogus.
ta jūsų minėta niekšų problema, kurią akcentuoja turbūt kiekvienas mokytojas Lietuvoje, kažin ar taip išsispręs, nes valstybė gi turi užtikrinti mokslą iki 16 ar 18 metų, tad tie piktybiniai navikai greičiausiai keliautų per mokyklas.

Keliautų, o keliavimas yra blogai, nes mokykla praras pinigus, jeigu mokinys pereis į kitą mokyklą. Praktika tokia, kad geriau nepalikti antriems metams ar kaip griežtai bausti, nes tai prives prie mokyklos palikimo, todėl geriau ištempti už ausų su prastais balais iki 10 ar 12 kl. O kadangi visi tai žino (moksleiviai parastai savo teises žino geriau, negu pareigas), tai tuo manipuliuoja, nes žino, kad jiems nieko nebus.

[Galis]

KETURI DIDIEJI UNIVERSITETAI ĮKŪRĖ ATSKIRĄ ASOCIACIJĄ

Dėl nesusikalbėjimo apie aukštųjų mokyklų tikslus skyla Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) – keturios aukštosios mokyklos įkūrė atskirą asociaciją, bet nepaliks ir senos.
Vilniaus universiteto (VU), Kauno technologijos universiteto (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją, antradienio rytą pranešė universitetai.

http://www.kauno.diena.lt/naujienos/...ciacija-792239

[R.D.]

Mokytojų kvalifikacijos klausimu E. Jovaišos mintys:

http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/po...nkursus/237240

[R.D.]

Spaudoje pasirodė įžvalgos dėl aukštojo mokslo reformos ir sulaukė premjero S. Skvernelio kritikos:

V. Jokubausko (KU) tekstas: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=73454064
E. Aleksandravičiaus (VDU): http://alkas.lt/2017/01/19/e-aleksan...-universitetu/

S. Skvernelio atsakas besipriešinantiems: http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir...sitetus/237341

[Galis]

Labai tiksliai ir teisingai viską išdėstė.

mhm , puiki citata apibūdinanti tekstą.

Ar galima dar pakeisti padėtį, pakoreguoti visą valstybės raidą? Atsakymo neturiu.

[Lettered]

Seime – sunkiai suvokiami pasiūlymai: suspindo Agnė Širinskienė

Švietimas turi būti pertvarkomas dvasiniais pagrindais, Europoje kyla iššūkis krikščioniškoms vertybėms, o žmogaus demokratėjimas kelia rimtų problemų – tokios dviejų mokslininkų, monografijų apie ugdymo dvasingumą autorių mintys nuskambėjo per spaudos konferenciją Seime, kurioje dalyvavo ir juos remiančių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentarai. „Sunkumai tokie, kaip iškilusios liberalizmo idėjos, suprantama asmens laisvė, demokratija, kaip nekontroliuojama ir nevaržoma asmens laisvė, kuri remiasi individo poreikiais, labai smarkiai paveikia dvasinę mūsų gyvenimo sferą“, – konferencijoje „Dvasingumas – švietimo sistemos pagrindas“ kalbėjo Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius Jonas Kievišas. Konferencijoje buvo pristatyta kolektyvinės monografijos „Ugdymo dvasingumo raida“ nauja dalis. Seimo pirmoji vicepirmininkė, „valstietė“ Rima Baškienė sakė, kad ši monografija buvo sudaryta remiantis krikščioniškomis vertybėmis, kas, pasak jos, yra mūsų kultūros pagrindas. Konferencijos dalyviai tvirtai teigė, kad Lietuvos švietimas turėtų būti statomas ant dvasingumo pagrindo. Pasak jų, atliekant švietimo pertvarką reikia kreiptį dėmesį būtent į tai.

Skaitykite daugiau: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktua...tm_medium=Copy

[Pedigree]

Siaubas
Dvasingumas ir krikščionybė NIEKO bendro neturi. Galima būti dvasingu ir būti liberaliu. Galima būti nedvasingu ir būti krikščionimi (Karbauskis). Na bet nieko jiems nepavyks, o mes visi gausim dar vieną gerą juos paskalbti.

[senasnamas]

U. Kaunaitė, FB

Nuo 1998-ųjų iki 2016-ųjų Islandijos 15-mečių ir 16-mečių įvairių medžiagų vartojimas krito drastiškai:
buvusių girtų per pastarąjį mėnesį nuo 42% iki 5%,
tų, kurie nors kartą rūkė žolę - nuo 17% iki 7%;
kasdien rūkančių - nuo 23% iki 3%!
Šiandien Islandijoje gyvena vieni iš "švariausių" paauglių Europoje.

Pristatę savo rezultatus jie buvo įsitikinę, kad visas pasaulis jau kitą dieną ims kopijuoti jų veiksmus... bet. Jų programa tik pamažu braunasi į kai kurias Europos savivaldybes, tačiau susidomėjusius, matyt, sustabdo finansai arba... tokios gąsdinančios priemonės kaip vaikai nuo 13 iki 16 metų negali būti lauke po 10 vakaro. Tai Islandijoje buvo įvesta 1999 ir galioja iki šiandien! Sakė, net švedai iš jų juokiasi ir vadina komendanto valanda

Bet tikrasis dėmesys ne čia, o - remiantis mokslu - suteikti paaugliams kitos rūšies veiklas, kurios galėtų atstoti intensyvų smegenų stimuliavimą. Todėl milžiniškos pajėgos buvo mestos į komandinį sportą, muziką, menus, šokį. Ypač sportą. Reikjavike, pavyzdžiui, Pramogų Kortelė kiekvienai šeimai skiria apie 300 eurų per metus mokėti už veiklas po pamokų. Kažkuo panašu į mūsų krepšelį, tiesa?.. Šalia - milžiniškas dėmesys tėvų įtraukimui į mokyklos gyvenimą, tėvų-vaikų bendravimo skatinimui ir dar kitoms straipsnyje aprašytoms veikloms.

Rodos, viskas akivaizdu, tiesa? Bet vis tiek lengviau imti ir drausti (tiesa, draudimų Islandijoje irgi netrūksta, tik jie vieni neveikia). Beje, straipsnyje Kaunas paminėtas kaip gerasis pavyzdys, neseniai ėmęs judėti šia linkme.

https://mosaicscience.com/story/icel...ubstance-abuse

[Sula]

U. Kaunaitė, FB

https://mosaicscience.com/story/icel...ubstance-abuse

Džiugu dėl Islandijos. Žiūrėsime, kaip pasireikš auganti karta.
Nevisai supratau dėl Kauno. Ar jis jau atskira respublika?

[R.D.]

Regina Statkuvienė: Aukštojo mokslo reforma – atgal į Gariūnus?

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...nus-500-744414

Tekstas kaip salotos - jame visko. Yra, mano supratimu, tiesos, bet ir išvedžiojimų.

[R.D.]

Studentai, ruoškitės: eurokomisaras V. Andriukaitis turi jums įdomių planų

http://www.delfi.lt/sveikata/sveikat....d?id=73558776

Šitą galėtų pakomentuoti medikų klano forumo atstovai.

[Garbanius]

Ką čia ir bekomentuot, medikai aišku bus prieš. Ir šiap bent jau mano aplinkos tarpo medikai mano, kad iš Lietuvai užtektų didelių ligoninių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoj, visur kitur palikt poliklinikas su dienos stacionaru.

[daktaras]

dabartiniame globaliame pasaulyje tai nuves į pražūtį - visi išvažiuos, ir va tada galėsit patys gydytis. Su kontraktais nebus tikslo kelti atlyginimą - žmogus ir bus pasmerktas penkis metus atidirbinėti už 700-1000 eurų. Nebus tokių. Kas mano, kad daktarui užtenka už etatą tokių pinigų, ir dar gyventi periferijoje, tai tuomet sveikatos apsauga siūlyčiau ir nesiskųsti, o aš toliau neturiu ką su tokiais diskutuoti

[daktaras]

Ką čia ir bekomentuot, medikai aišku bus prieš. Ir šiap bent jau mano aplinkos tarpo medikai mano, kad iš Lietuvai užtektų didelių ligoninių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoj, visur kitur palikt poliklinikas su dienos stacionaru.

kaip dirbantis dvejose rajoninėse ligoninėse - Jonavoje ir Plungėje - negaliu sutikti. Centrai jau dabar perkimšti, o žmonės, laukdami pagalbos, tiesiog mirs. Gal kažkada ateityje, bet šiuo metu VISOS grandys tam neparuoštos - nei greitoji pagalba, nei didieji centrai, nei pirminė šeimos gydytojų grandis.

[R.D.]

kaip dirbantis dvejose rajoninėse ligoninėse - Jonavoje ir Plungėje - negaliu sutikti. Centrai jau dabar perkimšti, o žmonės, laukdami pagalbos, tiesiog mirs. Gal kažkada ateityje, bet šiuo metu VISOS grandys tam neparuoštos - nei greitoji pagalba, nei didieji centrai, nei pirminė šeimos gydytojų grandis.

Ar galėtumėte plačiau išdėstyti, kaip galima būtų protingiau suvaldyti situaciją? Užsienio modelį paimti? Ar bandyti sukūrti kažką savo su tuo, kai tuštėja periferija, nors visi turi lygias teises į med. pagalbą, o išlaikyti medikus ten tampa sudėtinga.