Švietimas Lietuvoje

[PoDV]

Viskas priklauso nuo švietimo ministrės išvaizdos, mieli ponai. Štai Suomijos švietimo ministrė:
Finnish Minister of Education and Culture, Sanni Grahn-Laasonen
Atvaizdas

O čia štai mūsų su garsiaisiais antakiais:
Atvaizdas

Pagrindinis dabartinės vyriausybės palaikymas ateina iš vyresniosios kaimo gyventojų kartos. Jų vaikai daugiausia politika nesidomi, daug kas emigruoja. Politika, iš jaunesnės kartos, labiau domisi labiau išsilavinę žmonės, todėl esu tikras, kad ateityje tokios nekokybiškos vyriausybės nebeturėsim. Dar manau, kad šita vyriausybė atėjo iš žmonių pykčio dėl pasaulinės krizės sukelto asmeninio gyvenimo pablogėjimo, tiesiog didelė ne didžiųjų miestų gyventojų dalis labai norėjo išrinkti savus, kurie tarsi atspindėtų jų gyvenimo realybę buvusią krizės metu.

[spirit]

Viskas priklauso nuo švietimo ministrės išvaizdos, mieli ponai. Štai Suomijos švietimo ministrė:
Finnish Minister of Education and Culture, Sanni Grahn-Laasonen
Atvaizdas

O čia štai mūsų su garsiaisiais antakiais:
Atvaizdas

Tai kad ji ir protu nepasižymi:

https://www.facebook.com/rita.miliut...0614923282693/

[senasnamas]

Naujas įrašas į švietimo ministrės dosje

„Lankydamasi Šilutėje ministrė įsivaizdavo esanti Dzūkijoje“, – skelbia laikraštis „Šilo karčema“.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=71527654

Patirties kaip ir turi, nuolat dirbusi švietimo srityje. Tačiau nelabai ką gero galima pasakyti apie visą sistemą, kurioje karjerą sėkmingai daro tokie žmonės.
Bet galima pagirti už mėginimą mąstyti logiškai: Merkiu plaukiau, Merkys Dzūkijoje, Merkys įteka į Nemuną, o Nemunas netoli Šilutės. Išvada: Šilutė irgi Dzūkijoje .

[abruo]

Nežinau, bet Karbauskio stilius, man kažkoks Belarus-style Va, ateisim, sutvarkysim

Atrodo, daug provincijos gyventojų iš tiesų norėtų kuo daugiau Baltarusijos Lietuvoje, tai tarsi galima suprasti.

Taip, Lietuva keičiasi lėčiau nei norėtųsi, bet kam keistis jei ir taip patogu gyvent? Marozų mokyklose problema savaime neišsisprendžia? Nu tai ir neišssispręs. Kalbam apie patyčių problemas? Juokingai ir keistai atrodom, nes niekas realiai neveikia, tik kad šnekam.

Aš orientuočiausi, ką šeimos gali padaryti, kad jų vaikai augtų 'vakarietiškai' Lietuvoje, ar apskritai juos įmanoma padaryti 'vakariečiais' vaikais Lietuvoje, kad jie augtų saugiai ir be nusišnekėjimų su visokiais marozais ir jų keliamom problemom, ir iš to kylančiom absurdiškom akcijom ir pan.

Mano nuomone, su patyčių problema turi kovoti ne valstybė, o šeimos.

Pritariu, tačiau manau, kad šeimos pačios yra patyčių šaltinis. Tai, kas vyksta mokyklose, yra tiesioginis šeimyninio (ne)gyvenimo atspindys. Vargu, ar šeimos gali rasti savyje kokių nors resursų ar gebėjimų (ypač dėl to, kad dauguma dabartinių tėvų yra gerokai aplaužyti sovietinės sistemos, nekalbant jau apie elementarių auklėjimo ir psichologijos žinių neturėjimą).

Gerai yra bent tai, kad viešojoj erdvėj problemos yra pripažįstamos ir apie jas kalbama. Tačiau pasirinkti sprendimai yra visiškai nevykę – patyčių, lytinių ligų, narkotikų prevencija yra juokinga (pats patyriau šituos absurdus mokykloje, nors prieš 20-15 metų dar buvo normaliai šnekama apie kontracepciją ir nesąmonių su susilaikymu nebuvo). O vis dažniau pasigirstantys siūlymai griežtinti mokinių kontrolę (atgal į SSRS) tik dar labiau didina mokinių nepasitikėjimą tiek švietimo sistema, tiek tais pačiais mokytojais, kurie net neslepia, kad čia nesąmonės, bet jas išdėstyti reikia, nes taip liepė Švietimo ministerija. Nematau prošvaiščių čia.

[PoDV]

O vis dažniau pasigirstantys siūlymai griežtinti mokinių kontrolę (atgal į SSRS) tik dar labiau didina mokinių nepasitikėjimą tiek švietimo sistema, tiek tais pačiais mokytojais, kurie net neslepia, kad čia nesąmonės, bet jas išdėstyti reikia, nes taip liepė Švietimo ministerija. Nematau prošvaiščių čia.

Dabartinis laikotarpis, kai vyresnė karta bei valdžia, kurioje daugiausia dabar vyresnės kartos atstovai, nori by default Lietuvoje daugiau autoritarizmo, ir ne bet kokio, o sovietinio, su planine ekonomika ir geležine ranka, kai tuo tarpu jaunesnioji karta linksta link liberalizmo, t.y. gyvenimu, be autoritetų, bendrai - savarankiškumu, nes mato privalumus, kai gyvenimą tvarkaisi pats, o ne kažkas paliepia iš viršaus, o vyresnė karta dažniausiai net nemato, kad kitaip ir būti gali. Duodu gal 10 metų, kad neturėtų čia būti prošvaičių. Vėliau, labai tikėtina, tiesiog neliks žmonių, kuriems bus įdomu užsiimti autoritarizmo propagavimu Lietuvoje tokiu dideliu mąstu kaip kad dabar. Manau, kad siaurų pažiūrų potencialūs rinkėjai tiesiog rūpinsis savo reikalais ir į politikos reikalus beveik nesikiš. Matom statistiką, kad jaunesniajai kartai politika nėra tokia įdomi, kaip vyresniąjai.

Nebent bus kažkokie išorės poveikiai, t.y. iš užsienio, nes jaunoji karta veikia daugiausia pagal pasaulines tendencijas, vietinė įtaka - praeities reliktinė, bet ji nyksta, tik dešimtmečiais, t.y. kalėjimo paniatkės gatvėse, sovietinės diedovščinos tipo patyčios turėtų gerokai apnykti per kelis dešimtmečius, nes Lietuva tiesiog bus per tampriai surišta su likusiu civilizuotu pasauliu, kad šitos kultūrinės liekanos būtų toliau propaguojamos, tiesiog nieks nenorės taip gyventi. Greičiausiai išliks kažkokie uždari urlaganų getai, kur nieks kojos nežengs, ir nieks reikalų nenorės turėt.

[J.U.]

Pritariu, tačiau manau, kad šeimos pačios yra patyčių šaltinis. Tai, kas vyksta mokyklose, yra tiesioginis šeimyninio (ne)gyvenimo atspindys. Vargu, ar šeimos gali rasti savyje kokių nors resursų ar gebėjimų (ypač dėl to, kad dauguma dabartinių tėvų yra gerokai aplaužyti sovietinės sistemos, nekalbant jau apie elementarių auklėjimo ir psichologijos žinių neturėjimą).

Tai kad gal dabartiniai jauni tėvai praktiškai jau bus užaugę be sovietinės sistemos. Šaknys ko gero bus žymiai giliau, manyčiau pačiame tautos mentalitete kuris susiformuoja per šimtmečius. Dar sykį galiu priminti skirtumus tarp to kaip auklėja vaikus žydai ir kaip dauguma lietuvių. Trumpai šnekant, žydai auklėja pagyrimu ir mąstymo skatinimu, lietuviai dažniausiai draudimais ir asmenybės gniuždymu. Skirtumą matome.

[PoDV]

Pritariu, tačiau manau, kad šeimos pačios yra patyčių šaltinis. Tai, kas vyksta mokyklose, yra tiesioginis šeimyninio (ne)gyvenimo atspindys. Vargu, ar šeimos gali rasti savyje kokių nors resursų ar gebėjimų (ypač dėl to, kad dauguma dabartinių tėvų yra gerokai aplaužyti sovietinės sistemos, nekalbant jau apie elementarių auklėjimo ir psichologijos žinių neturėjimą).

Bėda yra tas skiepijimas būti auka, laikyti, kad yra gerai kartais pabūti auka. Čia kiekvieno reikalas yra suprasti kas yra kas, ir tai yra tėvų atsakomybė. Šiaip turiu vilties, kad žmonės norės gyventi be kalėjimo paniatkių mokyklose, nebent esi pats kilęs iš urlaganų šeimos ir kitaip nesupranti savo vietos pasaulyje. Man mintyse kyla noras, kad urlaganų vaikai mokytųsi atskirai nuo kitų, nes pvz. kaip matau kokiose šeštokų klasėse, koks urlaganų cluster'is labai ryškiai disonuoja su likusia klase, tarsi vienoj klasėj matytum du nesiderinančius pasaulius. Nors greičiausiai, jei sistema liberalės, tai jų tikriausiai tiesiog nebeliks mokyklose, nes jie patys tai mokyklai nieko neduoda, nei mokykla jiems gali kuo padėti (dažniausiai), nei nelabai nori į ją eiti.

[PoDV]

Tai kad gal dabartiniai jauni tėvai praktiškai jau bus užaugę be sovietinės sistemos. Šaknys ko gero bus žymiai giliau, manyčiau pačiame tautos mentalitete kuris susiformuoja per šimtmečius. Dar sykį galiu priminti skirtumus tarp to kaip auklėja vaikus žydai ir kaip dauguma lietuvių. Trumpai šnekant, žydai auklėja pagyrimu ir mąstymo skatinimu, lietuviai dažniausiai draudimais ir asmenybės gniuždymu. Skirtumą matome.

Sakyčiau, kad daug to gryno proletariato yra jau emigravę, nes Lietuvoj iš tiesų jiems nėra ką veikt, nes nebelabai jau vystoma pramonė - jų egzistavimo pagrindas, o liko mąstantys žmonės, kurie norės, kad jų vaikai augtų Lietuvoj ir mokytųsi taip kaip kokioj Anglijoj ir pan.

[index]

Bėda yra tas skiepijimas būti auka, laikyti, kad yra gerai kartais pabūti auka. Čia kiekvieno reikalas yra suprasti kas yra kas, ir tai yra tėvų atsakomybė. Šiaip turiu vilties, kad žmonės norės gyventi be kalėjimo paniatkių mokyklose, nebent esi pats kilęs iš urlaganų šeimos ir kitaip nesupranti savo vietos pasaulyje. Man mintyse kyla noras, kad urlaganų vaikai mokytųsi atskirai nuo kitų, nes pvz. kaip matau kokiose šeštokų klasėse, koks urlaganų cluster'is labai ryškiai disonuoja su likusia klase, tarsi vienoj klasėj matytum du nesiderinančius pasaulius. Nors greičiausiai, jei sistema liberalės, tai jų tikriausiai tiesiog nebeliks mokyklose, nes jie patys tai mokyklai nieko neduoda, nei mokykla jiems gali kuo padėti (dažniausiai), nei nelabai nori į ją eiti.

Norvegai pvz. nusprendė atvirkščiai ir urlaganams vaikų apskritai auginti neleidžia.

[Lettered]

Pritariu, tačiau manau, kad šeimos pačios yra patyčių šaltinis. Tai, kas vyksta mokyklose, yra tiesioginis šeimyninio (ne)gyvenimo atspindys. Vargu, ar šeimos gali rasti savyje kokių nors resursų ar gebėjimų (ypač dėl to, kad dauguma dabartinių tėvų yra gerokai aplaužyti sovietinės sistemos, nekalbant jau apie elementarių auklėjimo ir psichologijos žinių neturėjimą).

Gerai yra bent tai, kad viešojoj erdvėj problemos yra pripažįstamos ir apie jas kalbama. Tačiau pasirinkti sprendimai yra visiškai nevykę – patyčių, lytinių ligų, narkotikų prevencija yra juokinga (pats patyriau šituos absurdus mokykloje, nors prieš 20-15 metų dar buvo normaliai šnekama apie kontracepciją ir nesąmonių su susilaikymu nebuvo). O vis dažniau pasigirstantys siūlymai griežtinti mokinių kontrolę (atgal į SSRS) tik dar labiau didina mokinių nepasitikėjimą tiek švietimo sistema, tiek tais pačiais mokytojais, kurie net neslepia, kad čia nesąmonės, bet jas išdėstyti reikia, nes taip liepė Švietimo ministerija. Nematau prošvaiščių čia.

Patyčios dabar madoje ir netgi madinga kaip tik šaipytis iš kovotojų su patyčiomis, paskaitykite, ką rašo Užkalnis ir kiti populiariausi socialinių tinklų ir kitų internetinių medijų herojai, kurie daro pagrindinę įtaką moksleiviams, tad naivu būtų tikėtis, kad čia kažkokią dar ir problemą matys tėvai, mokytojai, jau net nekalbant apie mokinius, kurie matydami tokius trendus socialinėje medijoje toliau šaipysis iš psicholigiškai silpnų, prasčiau besimokančių, pigiai apsirengusių ir pan.

[senasnamas]

Šiaip turiu vilties, kad žmonės norės gyventi be kalėjimo paniatkių mokyklose, nebent esi pats kilęs iš urlaganų šeimos ir kitaip nesupranti savo vietos pasaulyje. Man mintyse kyla noras, kad urlaganų vaikai mokytųsi atskirai nuo kitų, nes pvz. kaip matau kokiose šeštokų klasėse, koks urlaganų cluster'is labai ryškiai disonuoja su likusia klase, tarsi vienoj klasėj matytum du nesiderinančius pasaulius. Nors greičiausiai, jei sistema liberalės, tai jų tikriausiai tiesiog nebeliks mokyklose, nes jie patys tai mokyklai nieko neduoda, nei mokykla jiems gali kuo padėti (dažniausiai), nei nelabai nori į ją eiti.

O kada tos kalėjimo "paniatkės" mokyklose atsirado? Prieš 1990 m. ar po? Kokio dar liberalumo reikia? Mokyklose pakankamai liberalu - mokytojų niekas neklauso, stipresnis išnaudoja silpnesnį. Mokykla yra visuomenės bei jos soc. problemų atspindys. Patyčių nereikėtų suprasti kaip vien mokykloms būdingo reiškinio, nes iš silpnesnių, neturtingų arba turinčių kitokią nuomonę tyčiojamasi ir žiniasklaidoje.

Karas prieš Lietuvos vaikus

Mes kalbame, kaip drasko mokytojams akis mokiniai. Mes kalbame, kaip šiuolaikiniai vaikai sužvėrėjo. O ar gali būti kitaip? Ar gali būti kitaip visuomenėje, kur per metus gaunama beveik 40 tūkstančių pranešimų apie smurtą šeimose – ir tai tikrai ne visi atvejai pasiekia policijos ausis, kur smurtas prieš vaikus ir toliau išlieka latentinis nusikaltimas, nes vaikai pamatomi tik tada, kai įmetami į šulinį ar pakliūva į medikų rankas nusėti nudeginimais, mėlynėmis, sutrupintomis rankomis ir sulaužytais žandikauliais.

Skaitykite daugiau: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktua...tm_medium=Copy

[Galis]

O kada tos kalėjimo "paniatkės" mokyklose atsirado? Prieš 1990 m. ar po?

žinoma kad iki 1990, kada užaugo ir susiformavo tų vaikų tėvai? patyčios prasideda šeimose, o ne internetuose.

[PoDV]

Patyčios dabar madoje ir netgi madinga kaip tik šaipytis iš kovotojų su patyčiomis, paskaitykite, ką rašo Užkalnis ir kiti populiariausi socialinių tinklų ir kitų internetinių medijų herojai, kurie daro pagrindinę įtaką moksleiviams, tad naivu būtų tikėtis, kad čia kažkokią dar ir problemą matys tėvai, mokytojai, jau net nekalbant apie mokinius, kurie matydami tokius trendus socialinėje medijoje toliau šaipysis iš psicholigiškai silpnų, prasčiau besimokančių, pigiai apsirengusių ir pan.

Baisiau yra kalėjimo paniatkių taisyklių diegimas mokyklose pačių mokinių, kai mokytojai nėra autoritetas, o tik kažkokios biudžetinės/ŠMM aukos ir pan. Man keistai atrodo patarimai, kai vaikams pataria psichologai ir pan., kaip išvengti patyčių: "nekreipk dėmesio", "nustebk" ir pan. Realiai: "gaidžio manual'as kalėjime kaip geriau jaustis".

Valstybė nieko negali padaryti dėl vaikų patyčių, šią problemą reikia spręsti paliekant mokykloms ugdyti vaikus savo nuožiūra, o taip pat nedarant iš mokyklos kažkokios prievolės/kalėjimo, reikia jums mokyklos - eikite, nereikia - neeikite, jūsų pasirinkimas, jei jums nereikia mokėti rašyti, skaityti ir t.t. ir iš to nematysite problemos. O jeigu kils kaltinimai, kad tavęs niekas neprivertė niekas eiti į mokyklą, čia yra tik tavo paties asmeninė bėda. Daug žmonių renkasi sporto klubus ne todėl, kad sporto klubų lankymas yra privalomas, o todėl, kad žmonės mato prasmę iš sporto klubų.

[senasnamas]

žinoma kad iki 1990, kada užaugo ir susiformavo tų vaikų tėvai?

O mokyklose iki 1990 m. buvo tiek patyčių, vaikų savižudybių, nesiskaitymo su mokytojais ir šiaip džiunglių įstatymų? Kada mokytojas buvo labiau gerbiamas?

[PoDV]

žinoma kad iki 1990, kada užaugo ir susiformavo tų vaikų tėvai? patyčios prasideda šeimose, o ne internetuose.

Istoriškai, po stiprių autoritarinių režimų, kyla sumaištis, atsiskleidžia baisiausi kompleksai, kalėjimo paniatkės (ir šiaip visokie susivaržymai) tampa užuovėja ir kažkokio stabilumo garantu.

O ir augo tokių vaikų tėvai labai suvaržytoj aplinkoj, kuklumas buvo norma, o tokie paprasti dalykai, kurie šiandien suvokiami net kaip per daug paprasti, tada buvo laikomi kažkuo ypatingu: seksualumas, spalvos, saviraiškos laisvė ir t.t. ir t.t.

[Galis]

O mokyklose iki 1990 m. buvo tiek patyčių, vaikų savižudybių, nesiskaitymo su mokytojais ir šiaip džiunglių įstatymų? Kada mokytojas buvo labiau gerbiamas?

mokykloje vaikai dar vaikų neturi. Jei jau šnekame apie kalėjimų paniatkes tai pradėkime nuo pradžių, tad geriau paklausk ar buvo sovietinėje armijoje tiek patyčių, savižudybių, nesiskaitymo su žmogiškumu?? daugelis tėvų, kurie atnešė tokią "kultūrą" į Lietuvą tą praėjo.

[senasnamas]

Gal paskaičiuojam kelintais metais yra gimę dabartinių moksleivių tėvai, nes toks vaizdas, kad sovietinėje kariuomenėje tarnavo ir atkūrus nepriklausomybę . Jei laikysim, kad vaikų vidutiniškai susilaukiama 30-ies (konservatyvus skaičius), tai šiandieninių 18-mečių tėvai yra gimę 1968 m. Sovietinėje armijoje tarnavo maždaug tik gimę iki 1971 m. Kitaip sakant, gaunasi labai siauras rėžis. Jaunesnio amžiaus vaikų tėvai arba jaunesni vaikų susilaukę tėvai apie sovietinę armiją gali žinoti tik teoriškai.

[J.U.]

žinoma kad iki 1990, kada užaugo ir susiformavo tų vaikų tėvai? patyčios prasideda šeimose, o ne internetuose.

Netiesa. Sovietmečiu mokyklose patyčių nebuvo. Dėl labai elementarios priežasties - tada visi buvo daugmaž lygūs, t.y. vienodai biedni. Patyčios atsirado tada, kai visuomenė diferencijavosi į haves and have nots.

[Galis]

Gal paskaičiuojam kelintais metais yra gimę dabartinių moksleivių tėvai, nes toks vaizdas, kad sovietinėje kariuomenėje tarnavo ir atkūrus nepriklausomybę . Jei laikysim, kad vaikų vidutiniškai susilaukiama 30-ies (konservatyvus skaičius), tai šiandieninių 18-mečių tėvai yra gimę 1968 m. Sovietinėje armijoje tarnavo maždaug tik gimę iki 1971 m. Kitaip sakant, gaunasi labai siauras rėžis. Jaunesnio amžiaus vaikų tėvai arba jaunesni vaikų susilaukę tėvai apie sovietinę armiją gali žinoti tik teoriškai.

O tai jei gimei 1930-1940, tai į kariuomenę kokiais 1950-1960 nereikėjo eiti? 50 metų žmonės ėjo į tą ssrs kariuomenę ir pagrįždami nešė visą tą gėrį atgal į visuomenę...

[Galis]

Netiesa. Sovietmečiu mokyklose patyčių nebuvo. Dėl labai elementarios priežasties - tada visi buvo daugmaž lygūs, t.y. vienodai biedni. Patyčios atsirado tada, kai visuomenė diferencijavosi į haves and have nots.

mano senelė mokytoja, šneka kiek kitaip. Buvo ir patyčios ir muštynės ir girtavimai ir netgi seksas Beje biednas tai nereiškia vienodas, negi mokykloje tyčiojasi tik dėl turto? Tik kad tada patyčios buvo greitai ir lengvai išsprendžiamas dalykas, perkalė direktorius vaikigalį kumščiu ir tvarka keletai dienų ar savaičių.