Švietimas Lietuvoje

[Al1]

Iš medžio iškritai? Pagooglinti nebandei?

Dar kartą kartoju, kad kaip šauksi, taip atsilieps. Gali paklausti, kiek bus 2x2 ir pagal taip vertinti, o gali duoti spręsti integralą ir pasakyti, kad moksleiviai buki. Nėra objektyvaus vertinimo.

[digital]

Nusišneki.

[mantasm]

Dar kartą kartoju, kad kaip šauksi, taip atsilieps. Gali paklausti, kiek bus 2x2 ir pagal taip vertinti, o gali duoti spręsti integralą ir pasakyti, kad moksleiviai buki. Nėra objektyvaus vertinimo.

Arba duodi abu uždavinius, pažiūri kiek išsprendžia vieną ir kiek kitą. Ir pagal tai lygini su kitom valstybėm. Hm?

[Al1]

Kiek milijardų siūlai skirti švietimui, kad kiekviena mokykla, net vos besurenkanti vieną klasės komplektą, galėtų turėt pvz gerą chemijos kabinetą? Ir dar turėt pvz popamokinį būrelį tos pačios chemijos jei yra tik vienas norintis? O kaip vaikus suvežiot popamokinei veiklai jei lėšos jau išleistos pustuštei mokyklai? Jei vaikai vežiojami šiaip ar taip - visa tai gerokai paprasčiau suorganizuojama.

Valstybės tikslas turėtų būti užtikrinti gerą išsilavinimą (tiek formalų, tiek neformalų) kiekvienam piliečiui nepriklausomai nuo gyvenamos vietos. O koks tankus turėtų būti mokyklų tinklas - atskiras klausimas. O reitingavimas šiaip ar taip pasijaučia per egzaminų rezultatus arba sustojus į universitetus. Kai kažkodėl kaimo pirmūnai nebespėja su miesto vidutiniokais. Klausimas ar kažkaip tai apiforminti ar palikti gandų lygiui su konspiracijos teorijomis.

Būtent kokybiškas švietimas kaimų gyventojams suteiktų daugiau noro jaunimui likti. Kai žinai, kad tavo vaikai galės gauti kokybišką išsilavinimą ir nereikės dirbt taksistu vežiojant į būrelius ir t.t.

Dar kartą kartoju, kad kokybiškas švietimas turi būti prieinamas čia pat kaime. Taškas. Kiek dar galima kartoti, kad tu jokio kokybiško švietimo kaimui net nesiūlai. Tu siūlai iš viso palikti kaimą be švietimo ir jau nuo mokyklos suolo vaikus išvaryti į miestą. Tai jie ir negrįš į kaimą.

Popamokinė veikla visiškai nesusijusi su švietimu. Jos gali ir nebūti ir aš netgi sakau, kad ji nereikalinga. Aš mokiausi, buvo tarybinė sistema, buvo ir ta popamokinė veikla, aš į ją nėjau, neskaitans sporto, bet tai buvo sporto mokykloje ir sporto rūmuose, su švietimu tiesiogiai tai nebuvo susiję ir finansuojama buvo visai iš kitur. Ir nieko nepraradau. Todėl popamokinę veiklą reikia atskirti nuo bazinio švietimo finansavimo. Ir nereikia čia aiškinti, kad kaimo vaikai kažką dėl to praras. Kaime yra kitų veiklų ir užsiėmimų. Mieste yra visai kas kita, čia svarbu, kad vaiko neauklėtų gatvė.
Ne, valstybė neturi užtikrinti kiekvienam piliečiui neformalaus išsilavinimo. T.y. kaime jis nėra būtinas, nors jei yra finansinės galimybės, jis galėtų būti, o jei ne - galima apsieiti. Neformalus švietimas, dar kartą kartoju, aktualus miestui, kad vaikų neauklėtų gatvė. Tik dėl to ir dėl nieko daugiau.

Kaimo švietimas yra brangesnis nei miesto ir tai turi suprasti kiekvienas. Taškas. Todėl jam reikia didesnio finansavimo nei mieste, imant santykinai. Todėl nereikia statyti vežimo prieš arklį. Prastesni kaimo vaikų rezultatais susiję būtent su nepakankamu kaimo švietimo finansavimu, kuris savo ruožtu ir sąlygojo prastesnius mokytojus, mokyklos infrastruktūrą ir t.t. daugybę metų, dėl ko tokie rezultatai galiausiai ir gaunasi.

[mantasm]

Al1 kaip kaimo mokykloj suorganizuosi sporto būrelį? Paleisi 2 penktokus žaisti krepšinio prieš 1 dešimtoką?

Kaime popamokinis ugdymas net svarbiau nei mieste. Ar sakysi kaime visi švelnūs, pukuoti ir nėra vietinio "gatvės" atitikmens?

Tavo požiūrio bėda, kad tau rūpi ne švietimas, ne vaikų ugdymas ir ateitis. O plytų krūva kiekvienam kaime, ant kurios būtų parašyta "mokykla". Su tokiu požiūriu ir turim ką turim.

[Al1]

Arba duodi abu uždavinius, pažiūri kiek išsprendžia vieną ir kiek kitą. Ir pagal tai lygini su kitom valstybėm. Hm?

Niekas taip nedaro. Kiekvienas vertina pagal savo sugalvotas užduotis. "Gudrūs" sudaro testus taip, kad kvailas atrodytų protingu. O tie, kurie vertina objektyviai, tokiu atveju pralaimi "gudriems".

[mantasm]

Niekas taip nedaro. Kiekvienas vertina pagal savo sugalvotas užduotis. "Gudrūs" sudaro testus taip, kad kvailas atrodytų protingu. O tie, kurie vertina objektyviai, tokiu atveju pralaimi "gudriems".

Standartizuoti testai su standartizuotu vertinimu. Nebent kai kuriose valstybėse/mokyklose leidžia nusirašinėt daugiau. Nu bet niekaip nepatikėsiu, kad Lietuvoje nusirašinėtų mažiau nei Suomijoje

[digital]

Būtent, standartizuoti testai. Al1, baik demagogiją.

[Al1]

Al1 kaip kaimo mokykloj suorganizuosi sporto būrelį? Paleisi 2 penktokus žaisti krepšinio prieš 1 dešimtoką?

Kaime popamokinis ugdymas net svarbiau nei mieste. Ar sakysi kaime visi švelnūs, pukuoti ir nėra vietinio "gatvės" atitikmens?

Tavo požiūrio bėda, kad tau rūpi ne švietimas, ne vaikų ugdymas ir ateitis. O plytų krūva kiekvienam kaime, ant kurios būtų parašyta "mokykla". Su tokiu požiūriu ir turim ką turim.

Tu pirma man parodyk kaimo kokyklą su 5 mokiniais ir nereikia čia kliedėti apie tai, ko nėra.
Kaime popamokinis ugdymas iš esmės nereikalingas. Normalūs tėvai ras kuo vaiką užimti kaime. Nenormalių yra ir mieste, taip kad būreliai irgi neišgelbės. Mieste sunku, gyvenimo būdas ir ritmas kitas, todėl normaliems tėvams į pagalbą visokie būreliai, kad vaikas nesibastytų.
Būreliai ar popamokinė veiklą tik vienas iš galimų būdų, kuo užimti vaiką. Anaiptol ne panacėja ir ne pats geriausias būdas.Šiap tai vaikų auklėjimo šeimoje problema yra labai plati tema ir ne apie ją šioje temoje diskusijai vieta.

[Al1]

Būtent, standartizuoti testai. Al1, baik demagogiją.

Tai parodyk, pagal ką ir kaip vertino.

[digital]

https://www.google.com/search?q=standartizuoti+testai

[Al1]

Dar kartą kartoju, kad tai Lietuvos sudaryti testai. O Estija ar Suomija sudarė savo ir vertino. Apie kokį objektyvumą galima kalbėti? Būtų kokie bendri ES lygio testai, kurie būtų vienodi visiems (tik išversti į gimtąsias kalbas), tai galima būtų kalbėti. Bet ir tai tokie bendri ES masto testai būtų įmanomi tik gamtos ir matematikos moksluose, nes yra vieningas objektyvus vertinimo kriterijus. O visokie humanitariniai (istorija), kalbos neturi jokio objektyvaus vertinimo. Na, gimtąją kalbą galima būtų vertinti pagal, tarkim, diktantą. Bet vėlgi, yra labai "sunkių" tekstų, kuriuos gali duoti viena šalis savo mokiniams, o kita duos "lengvą" tekstą. Tai kuri šalis parodys geresnius rezultatus?

Grįžtat prie švietimo finansavimo. Va, kad ir tas Nacionalinis egzaminų centras kiek resursų suryja. O kiek visokių panašių ir nepanašių struktūrų priveista, kurios užsiima biurokratija ir sudegina gan nemažus finansus, tenkančius švietimui. Juk iš bendro katilo mokami ir atlyginimai mokytojams, ir vadovėliai perkami, ir kita, ir visokie tokie veltėdžiai klerkai popierius kilnoja...

[mantasm]

Tu pirma man parodyk kaimo kokyklą su 5 mokiniais ir nereikia čia kliedėti apie tai, ko nėra.

Pasižiūrėk ankstesnes nuorodas į Vikipediją. Jei mokykloj 150 mokinių, kiek bus kiekvienoj klasėj?

Su visa pagarba kaimui kaip geografinei vietai - atsilupusių tėvų ten procentuoliai tikrai daugiau nei mieste ir jiems vaiko užimtumas ntojoj vietoj. O normalūs ir užsiėmę nemažiau. Mano nuomone kaimui popamokinės veiklos reikia net labiau nei miestui.

[digital]

Dar kartą kartoju, kad tai Lietuvos sudaryti testai. O Estija ar Suomija sudarė savo ir vertino.

Kad ne - https://ec.europa.eu/lithuania/PISA%20report_lt

Kas treji metai PISA vertina skirtingų pasaulio šalių švietimo ir mokymo sistemų kokybę, teisingumą bei veiksmingumą ir moksleivių rezultatus. 2015 metais PISA tyrimas pirmą kartą buvo atliktas vienu metu visose ES valstybėse narėse, todėl dabar galima palyginti ES rezultatus. Deja, tyrimas atskleidė, kad daugumoje ES šalių daugiau kaip 15 proc. penkiolikamečių nesugeba susidoroti su užduotimis, kurioms reikia bent minimalių savarankiško mąstymo gebėjimų. 2015 metais tik dviejų šalių – Estijos ir Suomijos rezultatai buvo geresni nei numatyta pasiekti 2020 m. – menkų gebėjimų moksleivių jose buvo mažiau nei 15 proc. Visoje ES menkų gebėjimų moksleivių vidutiniškai yra 20,6 proc., Lietuvoje – apie 25 proc. Pagerinti pagrindinius gebėjimus bus vienas iš svarbiausių Bendrųjų gebėjimų metmenų iniciatyvos, kurią Europos Komisija imsis įgyvendinti kitąmet, tikslų.

[Al1]

Pasižiūrėk ankstesnes nuorodas į Vikipediją. Jei mokykloj 150 mokinių, kiek bus kiekvienoj klasėj?


Su visa pagarba kaimui kaip geografinei vietai - atsilupusių tėvų ten procentuoliai tikrai daugiau nei mieste ir jiems vaiko užimtumas ntojoj vietoj. O normalūs ir užsiėmę nemažiau. Mano nuomone kaimui popamokinės veiklos reikia net labiau nei miestui.

Tai todėl ir skylė yra kaimas, nes kaimo problemos yra kompleksinės, ir visas tas problemas sukūrė valdžia savo politika per visus tuos dešimtmečius. Pakaks statyti vežimą prieš arklį. Davaj, suvaryk visus į miestą ir problemos išsispręs? Va kai su tokiu mąstymu žmonės ateina į valdžią, tai būtent jie ir yra viso to, ką turime kaltininkai.

Reikia vaikus gimdyti. Tada net truks mokyklų. O kokią politiką vykdo valdžia? Gimstamumas didėja? Perspektyvos Lietuvos kaime, o ir daugelyje miestų kokios? Kodėl emigruojama? Dar katą kartoju, kad tai, ką tu siūlai yra Lietuvos laidojimas. Nieko keisto, valdžioje dirba Lietuvos ir lietuvių tautos laidojimo komanda.

[mantasm]

O kas bus iš to, kad kaimo runkeliai prigimdys vaikų, kurie sėdės kaime su prastu švietimu (plačiąja prasme, įtraukiant ir neformalų ugdymą)? Be popamokinės veiklos toliau klimps į tą patį brudą?

Tai ką siūlai tu yra yra baudžiavos laikų pono požiūris. Svarbiausia, kad chalopai sėdėtų savo kaime, pagamintų naujų darbuotojų ir niekur nekištų nosies. Bet kaip anais laikais bėgo su šipkartėm, taip ir dabar...

[Al1]

Kad ne - https://ec.europa.eu/lithuania/PISA%20report_lt

Visus rezultatus galima išversti taip kaip nori. Čia nerašoma, apie tai, ar testas buvo vienodas visose šalyse. Antra, o kaip kiekviena šalis pasirinko mokyklas ir netgi atskirus moksleivius vertinimui? Gal estai su suomiais atrinko tik "geras" mokyklas ir davė joms tas užduotis... Tai toks ir rezultatas. Galiausiai kiekvienoje šalyje veikianti švietimo sistema yra skirtinga ir todėl vėlgi, tikėtis vienodų rezultatų yra kvaila. Rezultatai Lietuvoje prastėja dėl debiliškų reformų ir tas buvo matyti be jokių testų, matant, kokie moksleiviai ateina į universitetus. Kadangi dirbu viename, tai žinau. Ir visos tos reformos buvo vykdomos su lozungais apie taip, kaip reikia pasivyti Europą. Nu, pasivijome?

Ir teisingai rašoma:

Socialinės ir ekonominės sąlygos yra vienas iš svarbiausių sėkmingo mokymosi ir ypač pagrindinių gebėjimų įgijimo veiksnių. 2015 m. tyrimas atskleidė, kad iš moksleivių, kurie turėjo prastas socialines ir ekonomines sąlygas...yra menko ... raštingumo

Taigi, gal visgi kalčiausias yra šeimų ir vaikų skurdas, o ne tik švietimo finansavimas?

[Al1]

O kas bus iš to, kad kaimo runkeliai prigimdys vaikų, kurie sėdės kaime su prastu švietimu (plačiąja prasme, įtraukiant ir neformalų ugdymą)? Be popamokinės veiklos toliau klimps į tą patį brudą?

Tai ką siūlai tu yra yra baudžiavos laikų pono požiūris. Svarbiausia, kad chalopai sėdėtų savo kaime, pagamintų naujų darbuotojų ir niekur nekištų nosies. Bet kaip anais laikais bėgo su šipkartėm, taip ir dabar...

Tai, ką tu siūlai yra tautos sunaikinimas.

[digital]

Visus rezultatus galima išversti taip kaip nori. Čia nerašoma, apie tai, ar testas buvo vienodas visose šalyse.

Neapsimesk šlanga. Galima ir pasigooglinti. http://www.nec.lt/10/

Lietuva į OECD PISA tyrimą įsijungė 2004 m. PISA 2006 tyrimo cikle Lietuvoje dalyvavo 197 mokyklos, PISA 2009 tyrimo cikle – 197 mokyklos, PISA 2012 tyrimo cikle – 216 mokyklų, PISA 2015 tyrimo cikle – 311 mokyklų, PISA 2018 tyrimo cikle – 364 mokyklos. Kiekvieną tyrimo ciklą dalyvavo virš 4500 mokinių iš lietuviškų, lenkiškų bei rusiškų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, mokyklų direktoriai.

Daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, nuo 2015 metų mokinių testavimas vykdomas kompiuteriniu būdu.

Tyrimo tarptautinis interneto tinklalapis: http://www.pisa.oecd.org. Jame galite rasti PISA tyrimo aprašymą, dalyvaujančių šalių sąrašus, tyrimo programas bei technines ataskaitas, visų šalių rezultatų duomenų bazes, kitas publikacijas.

Daug uždavinių pavyzdžių - http://nec.lt/126/

[Al1]

Cha, cha, cha... Astronomija jau seniausiai neprivalomas dalykas Lietuvoje... Tai davė tokius testus kokiems humanitarams ir kokių rezultatų tikėtis? Univerkėn stoja į technines specialybes abiturientai, kurie fiziką B lygiu mokėsi. Ir priima. Apie ką kalba? Nieko keisto, kad plokščiažemiečių prisiveisė...
Kokie dar pinigai mokytojams pagerins moksleivių žinias, kai elementariai reikia keisti mokymo programas ir turinį...