Tai statisktika meluoja, kad pas mus mokinių skaičius mokytojui yra mažiausias?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Švietimas Lietuvoje
Collapse
X
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Aš žiūrėčiau į švietimo lygį iš dviejų pusių. Taip, pakelti lygį iki Suomijos ar Estijos yra sudėtinga. Bet kažką galima padaryti, kad nesmukdyti. Smulkiose mokyklose, kur jauni mokytojai yra retesni už vienaragius vemiančius vaivorykštėmis, problema nėra švietimo lygio kėlimas. Problema #1 yra atsikratymas personų, kurios net nevertos būti mokytojomis ir kurios elementariai žlugdo vaikus net ir mūsų lygiu, nežiūrint kaip atsiliekam nuo tų pačių suomių ar estų. Užtikrinus švietimo lygį kaip dabar didmiesčiuose, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, būtų galima pradėt galvot apie judėjimą toliau.
Tas pats galioja ir darželiams, tik su ikimokyklinukų vežiojimu sudėtingiau...
Comment
-
Žiūrint kur. Vilniuje klasių komplektai perpildyti. Tą statistinį skaičių kelią periferija ir tai yra suprantama. Niekas gi neprieštarauja dėl to, kad mokyklos gali būti dar labiau optimizuojamos, nors jos jau ir taip "prioptimizuotos". Bet jeigu galima padaryti efektyviai, tai žinoma, bet problema yra ta, kad kai kurie veikėjai įsivazduoja, kad tai yra raktas į švietimo problemų išsprendimą, o realiai tai tik finansinių klausimų sprendimas, kas, žinoma, nėra blogai.
Comment
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimą@mantasm, šiuo atveju kalbu iš savo pozicijos, t.y. žmogaus, kuris dirbo mokykloje ir dar iki šiol seku kas ir kaip. Jeigu jūs dirbote mokytoju, papsakokite daugiau, nes iš savo patirties ir bendravimo su kitais mokytojais žinau situaciją ne iš spaudos...
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
O ką daryti jei per rajoną nesusirenka sakykim 300 mokinių? Būtų įdomu išgirsti kaip tamsta užtikrintų tokių miniatiūrinių mokyklų mokymo kokybę ir pritrauktų pedagogų.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąDemagogija. Nieko toje Suomijoje ar Estijoje geriau nėra. Ruošiami tolerantiški debilai, kaip ir visur.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąKuo individualesnis mokymas, tuo jis geresnis. Nereikia turbūt aiškinti, kodėl klasės bent jau užsienio kalboms skeliamos per pusę. Mokytojams mokėkite normalias algas ir bus tų gerų pedagogų.
Comment
-
Kaip paklausi, taip ir atsilieps. Testų objektyvumas labai abejotinas. Galima sukurti 1000 klausimų testą su tokiais klausimais kaip:
Kiek bus 2x2;
Koks miestas yra Lietuvos sostinė ir pan.
Rezultatas bus vienas, o visai kitas testų rezultatas bus, jei duosi mokiniams spręsti integralus ar cheminių reakcijų lygtis išlyginti...
Comment
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimąkad kai kurie veikėjai įsivazduoja, kad tai yra raktas į švietimo problemų išsprendimą, o realiai tai tik finansinių klausimų sprendimas, kas, žinoma, nėra blogai.
Neįsivaizduoju kito būdo kaip mokytojams mokėti orius atlyginimus apart rimtos tinklo optimizacijos. Net jei sumestume neribotą pinigų kiekį į dabartinę sistemą, būtų susipriešinimas tarp mokytojų perpildytose ir pustuštėse mokyklose. Pvz etatinio apmokėjimo didžiausia blogybė - mokytojų kolektyvų tarpusavio susipriešinimas. Kas gavo direktorės malonę ir daug valandų iš "3 kišenės" - džiaugiasi. Kas ne taip gerai sutaria su administracija ar tiesiog neseniai dirba - aria ryškiai daugiau ir gauna mažiau. Čia reali situacija Vilniuje vienoje didesnių ir solidesnių mokyklų. Mažesnėse mokyklose kur sunkiau surinkti etatą situacija turbūt dar liūdnesnė. Nebent direktorė randa būdų visiem užpildyti "3 kišenę". Arba mokytojai stumia laiką iki pensijos ir nenori pyktis..
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąPrimenu: Mokytojų atlyginimams išleidžiama daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą
Kuo individualesnis mokymas, tuo jis geresnis. Nereikia turbūt aiškinti, kodėl klasės bent jau užsienio kalboms skeliamos per pusę. Mokytojams mokėkite normalias algas ir bus tų gerų pedagogų net ir skylėje.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Kaip pritraukti motyvuotų mokytojų apart finansinių būdų? Darbo rinkoje mokyklos konkuruoja su Lidl kasom ir Norvegijos žuvų fabrikais. Kas laimi - matom... Žinau ne vieną atveji kai jauni motyvuoti pedagogai pasirenka emigraciją ar eina dirbti "neprestižinių" darbų, nes už mokytojo algą nesugeba išlaikyti šeimos.
Neįsivaizduoju kito būdo kaip mokytojams mokėti orius atlyginimus apart rimtos tinklo optimizacijos. Net jei sumestume neribotą pinigų kiekį į dabartinę sistemą, būtų susipriešinimas tarp mokytojų perpildytose ir pustuštėse mokyklose. Pvz etatinio apmokėjimo didžiausia blogybė - mokytojų kolektyvų tarpusavio susipriešinimas. Kas gavo direktorės malonę ir daug valandų iš "3 kišenės" - džiaugiasi. Kas ne taip gerai sutaria su administracija ar tiesiog neseniai dirba - aria ryškiai daugiau ir gauna mažiau. Čia reali situacija Vilniuje vienoje didesnių ir solidesnių mokyklų. Mažesnėse mokyklose kur sunkiau surinkti etatą situacija turbūt dar liūdnesnė. Nebent direktorė randa būdų visiem užpildyti "3 kišenę". Arba mokytojai stumia laiką iki pensijos ir nenori pyktis..
Kaip vienas iš būdų (ne vienintelis, ne pagrindinis, o tik vienas iš daugelio) pinigus galima perskirstyti įvedant moksleivių skaičiaus lubas mokyklose (akivaizdu, kad kai kurios "geros" priima daugiau, nei leidžia infrastruktūra ir natūralu, kad pedagogai gauna didesnė krūvį, taigi, ir didesnę algą) ir baigiant žaisti su tuo mokyklų reitingavimu, kuris yra dirbtinis ir faktiškai neatspindi realios mokymo kokybės. Tada moksleivių kiekis pasiskirstytų racionaliau esamame tinkle, sumažėtų perpildytų mokyklų, o tose taip vadinamose "blogose" moksleivių padaugėtų.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Su dabartiniu tinklu tam reiktų ne 100 milijonų, o turbūt dar 500. Nes pustuščių kaimų mokyklų mokytojams mokant normalias algas, perpildytose didmiesčių mokyklose teks mokėt kosmines algas.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąbaigiant žaisti su tuo mokyklų reitingavimu, kuris yra dirbtinis ir faktiškai neatspindi realios mokymo kokybės. Tada moksleivių kiekis pasiskirstytų racionaliau esamame tinkle, sumažėtų perpildytų mokyklų, o tose taip vadinamose "blogose" moksleivių padaugėtų.
Aš suprantu, kad tamstai idealus kaimas - kolchozas, su penkiamete mokykla, kiekvienoj klasėj po pora vaikų. Kur po mokyklos vaikai eina padirbėt į kolūkį Bet švietimas taip neveikia. Nebent norisi išsiauginti dar vieną kolchoznikų kartą.
O ant kaimo niekas čia nevaro. Kaip tik norima kaimui užtikrinti normalų švietimą. Gal tada ir daugiau naujakurių būtų.
Comment
-
Pradėkime nuo to, kad jau nuo 1990 m. nuolat vyksta nesibaigianti reforma. Čia pradžiai. Tai lyg karo sąlygos. Dirbti normaliai galima? Atsakau: - ne. Antra, etatinio apmokėjimo reikėjo, siekant kelti algas, bet, žinia, dabartinė mokytojo atlyginimo sistema susidėda iš trijų dalykų: darbo krūvio (kontaktinių ir nekontaktinių tarifikuotų valandų), stažo ir nuo kvalifikacinės kategorijos, kurių yra keturios. Dabar padarė taip: etatas (36 val.) yra sudaromas iš 3 krepšelių: (1) kontaktinio darbo su mokiniais valandos + (2) nekontaktinio darbo valandos + (3) darbas mokyklos bendruomenei. Problema čia yra čia dėl fundamentalaus supratimo, kas yra mokytojo alga. ŠMM diferienciavo veiklą. Šioje vietoje išsiskyrė dvi pozicijos tarp mokytojų Lietuvoje. Vieni sako, kad turi būti tiesiog pakeltas tarifas už darbą su mokiniais, nes tai svarbiausia ir visą kitą tėra tik žaidimai, o kiti sako, kad toks būdas teisingas, nes jis priveda prie to, kad kievienas tavo dabelis apskaičiuojamas. Šis variantas turi daugiau biurokratizmo požymių, nes sąžiningumo prasme jis gali būti teisingas. Bet palaikytinas ir kitas variantas. Tad čia yra didelė takoskyra dėl kurios ŠMM su mokytojais nesitarė, o su mokytojais nesitaria apskritai jokia valdžia. Tad atmetus šitą, dar yra biurokratizmo klausimas. Kiekvienas naujas ministras žada mažinti, bet tas nenutinka, nes atskaitomybė turi būti, bet jie iki šiol nesugalvojo būdo, kaip efektyvinti tai. Invesuoti į tai juk nenorima. Visa tai privedama prie to, kad mokyklų administracinis aparatas išpūstas, o žmogui, kuris realiai dirba prie visos gremėzdiškos tvarkos mokėti centų nesinorėtų, bet kartu rėkiama, kad administracijai skiriama per daug.
Toliau didžiulė problema mokytojų amžius ir lyties klausimas, nes vyrų mokytojų ženkliai mažiau. Nenoriu pasakyti, kad jaunumas yra kokybės garantas, bet pažangesnių valstybių tendencijos rodo, kad tai yra iš dalies tiesa. Startuojančio mokytojo alga yra juokinga, o iš jo tikimasi daug. Nėra politinės valios išmesti pensininkus iš mokyklų, o jie turi dažnai pilną etatą ir sėdi sau. Niekam drąsos neužteko pasakyti, kad laikas šitą sutvarkyti.
Mokytojų paruošimo ir kvalifikacijos tobulino klausimas yra taip pat sudėtingas, turintis daug į vieną burbulą susidėdančių burbuliukų, kurie yra pusiau skylėti ir nepanašu, kad bus tai išspręsta greitai.
Kalbant apie pačią švietimo finansavimo sistemą, kuri pas mus vadinasi "krepšeliai". Šitie krepšeliai privedė prie to, kad kiekviena "mirusi siela" yra vertybė iki 12 kl., kol mokykla gauna pinigus. "Ačiū" liberalam. Prie tokios sistemos tikėtis, kad kažkas pajudės į priekį ir požiūris į švietimą iš vaikų ir tėvų bus kitoks, tikėti neverta. Pakartosiu B. Burgio, ar S. Jurkevičiaus mintis, kad švietimas nėra pramoga, jis neturi būti lengvas ir pataikūniškas silpniems, bet su tokia tvarka, deja, dabar veikia bendro ugdymo sistema. Jokiuose privačiuose kietuose gimnazijose tokių nesąmonių nėra ir turi rodyti rezultatą.
Sorry, truputi chaotiškai parašiau. Laiko nėra dėstyti visas tas problemas.Paskutinis taisė R.D.; 2018.12.05, 15:26.
- 2 patinka
Comment
-
Kas ir kuo remiantis, kokiais kriterijais sako, kad Suomijoje ar Estijoje švietimas geras? Jau kur kur, bet V. Europoje jis yra šūdo vertas. Tų emigrantų vaikai, kurie grįžta baigti vidurinės mokyklos Lietuvoje, dažniausiai yra nepriimami į tą klasę, į kurią turėtų būti priimami, nes atlikus testus nustatoma, kad jų žinių lygis yra per žemas, nei ta klasė, į kurią planuoja eiti Lietuvoje. Ką tai rodo? Tai kur vis dar geriau moko? Jau nekalbant apie tai, kad daugumos į Vakarus išvažiavusių vaikai yra kone genijai, kai nueina į mokyklą, nes žino ir moka daugiau, nei vietiniai.Paskutinis taisė Al1; 2018.12.05, 15:32.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Sakai baigus reitinguoti iš didmiesčių vaikai pradės važinėt į kaimo mokyklas už 100km?
Aš suprantu, kad tamstai idealus kaimas - kolchozas, su penkiamete mokykla, kiekvienoj klasėj po pora vaikų. Kur po mokyklos vaikai eina padirbėt į kolūkį Bet švietimas taip neveikia. Nebent norisi išsiauginti dar vieną kolchoznikų kartą.
O ant kaimo niekas čia nevaro. Kaip tik norima kaimui užtikrinti normalų švietimą. Gal tada ir daugiau naujakurių būtų.
Kas dėl didesnių miestų tai leistų tolygiau paskirstyti moksleivius esamose mokyklose. Kam trenktis į kitą miesto galą, jei mokykla yra šalia. Bet ta šalia dabar gi gali būti "prasta".
Dabar dėl kaimo. Manai, kad kamiečių vaikai ir tėvai taip ir veržiasi į miesto mokyklas? Ablomas. Yra tokių, bet labai nedaug. O jei ir yra, tai dažniausiai jie yra priversti, nes švietimo sistemos reformos ir sunaikino švietimą kaime. O tu siūlai jį galutinai užmušti. Kaimui normalus švietimas turi būti prieinamas kaime, o ne mieste. Aišku? Kaimas ir taip užmuštas, o jei nebelieka mokyklos, tai joks jaunimas nemato ir nematys perspektyvos gyveneti kaime, net jei ir norėtų ten gyventi. Ačiū, vaikus vežioti už 50 ar 80 km - nesąmonė. O tokie atstumai ir bus, jei bus uždarytos visos kaimo mokyklos, o taip pat ir dalis rajonų centrų neteks mokyklų, jei daryti tai, ką tu siūlai ir ką siūlo valdžia.
Reitingavimas iš viso yra kenksmingas dalykas. Valstybės tikslas turi būti užtikrinti vienodai gerą išsilavinimą bet kurioje mokykloje. Ir tam reitingavimas nereikalingas ir netgi žalingas.Paskutinis taisė Al1; 2018.12.05, 15:31.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą
Kaimui normalus švietimas turi būti prienamas kaime, o ne mieste. Aišku? Kaimas ir taip užmuštas, o jei nebelieka mokyklos, tai joks jaunimas nemato ir nematys perspektyvos gyvneti kaime, net jei ir norėtų ten gyventi. Ačiū, vaikus vežioti už 50 ar 80 km - nesąmonė. O tokie atstumai ir bus, jei bus uždarytos visos kaimo mokyklos, o taip pat ir dalis rajonų centrų neteks mokyklų, jei daryto tai, ką tu siūlai ir ką siūlo valdžia.
Reitingavimas iš viso yra kenksmingas dalykas. Valstybės tikslas turi būti užtikrinti vienodai gerą išsilavinimą bet kurioje mokykloje. Ir tam reitingavimas nereikalingas ir netgi žalingas.
Valstybės tikslas turėtų būti užtikrinti gerą išsilavinimą (tiek formalų, tiek neformalų) kiekvienam piliečiui nepriklausomai nuo gyvenamos vietos. O koks tankus turėtų būti mokyklų tinklas - atskiras klausimas. O reitingavimas šiaip ar taip pasijaučia per egzaminų rezultatus arba sustojus į universitetus. Kai kažkodėl kaimo pirmūnai nebespėja su miesto vidutiniokais. Klausimas ar kažkaip tai apiforminti ar palikti gandų lygiui su konspiracijos teorijomis.
Būtent kokybiškas švietimas kaimų gyventojams suteiktų daugiau noro jaunimui likti. Kai žinai, kad tavo vaikai galės gauti kokybišką išsilavinimą ir nereikės dirbt taksistu vežiojant į būrelius ir t.t.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąKas ir kuo remiantis, kokiais kriterijais sako, kad Suomijoje ar Estijoje švietimas geras?
Comment
Comment