Švietimas Lietuvoje

[sankauskas]

1. Gerai
2. Taip, tu jau sakei - sveika gyvensena et cetera.
3. Mano nuomonė svarbi politikui, kurį aš renku atstovauti mano valią. Iš pagrindų nagrinėti įvairių šalių pedagogų ruošimo specifikų neturiu laiko - palyginti galiu tik 2 šalių, kuriuose esu gyvenęs, niuansus. Argumentus, kodėl britų sistema man patinka labiau, jau išdėsčiau.
4. Mane įžeisti yra neįmanoma, aš per daug snobiškas ir arogantiškas.

[mantasm]

Na, man daug geresnis toks mokytojas, kuris yra savo srities profesionalas ir entuziastas, o ne tas, kuris dirba mokytoju tik todėl, kad niekur kitur neįstojo.

12 klasėj gal. Bet iki kokios 10 klasės daug svarbiau yra mokėti suvaldyti klasę ir bendrauti su mokiniais. Šiaip ar taip mokyti reikia pagal vadovėlį, o ne iš begalinio specialisto žinių aruodo. Atsimenu tokius specialistus, kuriems trūko elementaraus emocinio intelekto ir klasės suvaldymo. 1-2 vaikai užsidegę konkrečiu dalyku gal turėdavo naudos. Likusi klasė darydavo bardaką. Dažniausiai tokie specialistai pagarsėja kaip isterikai. Arba patys išeina po kelių metų, arba dirba toliau su pavažiavusiu stogu ir tampa mokyklos legendomis...

Aišku blogiausia kai nei išmano dalyką, nei sugeba būti mokytoju.

[jpou]

Šiaip ar taip mokyti reikia pagal vadovėlį, o ne iš begalinio specialisto žinių aruodo.

O paskui verkiam, kad mokytojai moko egzaminams, o ne zinioms. Panasu, kad patys to norim...

Atsimenu tokius specialistus, kuriems trūko elementaraus emocinio intelekto ir klasės suvaldymo.

Nera tokio dalyko kaip emocinis intelektas. Tai terminas sukurtas "self-help" vadoveliu ir self-help preacher'iu.

1-2 vaikai užsidegę konkrečiu dalyku gal turėdavo naudos. Likusi klasė darydavo bardaką.

Toks pats bardakas sekmingai yra daromas ir pas mokytojus, kurie atkale visa pedagoginio kursa...

[mantasm]

O paskui verkiam, kad mokytojai moko egzaminams, o ne zinioms. Panasu, kad patys to norim...

Tam turi būti pakeisti vadovėliai, egzaminai, stojimo į aukštąsias tvarka.. Bet net ir tada egzistuos kažkokie rėmai ką mokyti. Jei ateis "dalyko specialistas" ir penktokams pasakos apie funkcinį programavimą ir kuo jis geriau už objektinį - iš to naudos nebus.

Nera tokio dalyko kaip emocinis intelektas. Tai terminas sukurtas "self-help" vadoveliu ir self-help preacher'iu.

Nežinau ko sukurtas, bet dabar naudojamas ir tradicinių psichologų. Jei turi geresnių pavadinimų apibūdinti žmogaus mokėjimui komunikuoti su kitu žmogumi - prašom.. Ar nori pasakyti, kad šitoje srityje nėra problemų?

Toks pats bardakas sekmingai yra daromas ir pas mokytojus, kurie atkale visa pedagoginio kursa...

Taip. Bet įmetus visiškai su pedagogika nesusijusį žmogų į mokyklą - geriau nepasidarys. Problema yra mokytojų ruošimo kokybė ir jų motyvacija. O ne bendrai specialiaus mokytojų ruošimo egzistavimas.

[abruo]

Labai puikus vienos jaunos mokytojos blogas: https://cianepypke.wordpress.com/

Antra, noriu pabrėžti, kad tie keturi autoriai šiuo atveju net nėra svarbūs. Mūsų dabartinė diskusija tik parodo bendrą lituanistikos lauko veikimą. Ar tikrai manome, kad gryno ir į užsienį nesigilinančio tautiškai išprususio piliečio ugdymas per literatūros pamokas demokratijos sąlygomis padės sustabdyti emigraciją ar paversti visus didžiuliais patriotais? Taip ir norisi pasakyti – labą dieną. Ši vidurinio ugdymo bendrojo lavinimo, o tuo pačiu – ir egzamino, programa patvirtinta 2011 m. Ar emigracija sumažėjo? Ar raštingumas pakilo? Ar vaikai daugiau skaito lietuvių literatūros? Iš savo asmeninės patirties žinau tik viena – kuo daugiau grūdi tą tautiškumą, tuo daugiau paauglys jį spjauna. O jeigu dar per egzaminą nukenčia, atsiranda nepasitikėjimas ne tik sistema, bet ir valstybe. Mačiau, kaip tai veikia, nes baigiau Vilniaus licėjų, paskui jame šiek tiek dirbau.

[Lettered]

Na, man daug geresnis toks mokytojas, kuris yra savo srities profesionalas ir entuziastas, o ne tas, kuris dirba mokytoju tik todėl, kad niekur kitur neįstojo.

Sutinku, tik nelabai realu, kad savo srities profesionalas eitų mokytojauti. Žinau tik priešingų variantų, kada mokytojai išeina dirbti kitų geriau apmokamų darbų ar imasi kokio verslo.

[Gator]

Kas ten su abitūros lietuvių egzaminu? Kiek per žinių reportažą pasakė - dabar nebus privaloma rašyti apie vieną iš dviejų pateiktų autorių, o bus galima rašyti apie vieną iš keliasdešimt autorių. Tai suprask gali nieko neskaityti ir išmokti atmintinai apie vieną autorių ir išlaikysi egzaminą? Nerealiai skamba, bet taip teko suprasti iš TV reportažo...

[J.U.]

Gal ir tinka prie švietimo temos. Vakarai jau pradeda prabusti, pastebėjo kad neteisingai auklėja vaikus viską jiems leisdami?
Kuo ypatingas vaikų tramdymas pagal švedišką auklėjimo metodiką


https://www.alfa.lt/straipsnis/50237...ejimo-metodika

[senasnamas]

– „Hen“ – bevardės giminės asmenvardis tapo oficialiu švedų leksikone. Tuo vadovaudamiesi turime vengti vadinti vaikus „jis“ ir „ji“.
– Tai labai žiaurus elgesys vaikų atžvilgiu, laimė, kol kas tai praktikuojama tik keliose vaikų įstaigose. Šita „lygiava“ anuliuoja visus mokslinius duomenis apie biologinį vaikų vystymąsi. Turime milžinišką problemą su paaugliais, savarankiškai jie jau nesusidoroja su mokyklos reikalavimais, nes su jais daugiau nebesielgiama kaip su berniukais.

Švedus prie tikrųjų vertybių grąžins imigrantai, kurių Švedijoje netrūksta . Švedų mokinių pasiekimai taip pat pablogėjo, mokytojai neturi autoriteto, tai Lietuvai nereikėtų aklai kopijuoti skandinavų, kurie patys prisidarė problemų lygioje vietoje.

[J.U.]

Lietuvoje vaikų auklėjimo naujieji "metodai" irgi labai juntami. Štai straipsnyje aprašomi atvejai kai tėvai vaikams viską leidžia jau pastebimi ir čia. Ne kartą yra tekę matyti tokius atvejus restorane, kai svetimi vaikai vos tau ant kelių nesisėda. Ir tik vieną kartą stebėjau kai dvi šeimos su vaikais elgėsi kultūringai, vaikai nelakstė aplink staliukus ir panašiai. Tiesa, tai buvo Kaune. Vilniuje pastebėjai šeimą su vaikais - lauk kokių nors išsišokimų.

[andyour]

Švedus prie tikrųjų vertybių grąžins imigrantai, kurių Švedijoje netrūksta .

Jeigu dauguma švedu labai atsipailaiduos, versle į vadovų lygmenį pradės ateiti imigrantai ir tada jau duos švedams tempo. Tada švedai į valdžią rinks gelbėtojus nuo tokio gyvenimo.

[10.000]

Kas ten su abitūros lietuvių egzaminu? Kiek per žinių reportažą pasakė - dabar nebus privaloma rašyti apie vieną iš dviejų pateiktų autorių, o bus galima rašyti apie vieną iš keliasdešimt autorių. Tai suprask gali nieko neskaityti ir išmokti atmintinai apie vieną autorių ir išlaikysi egzaminą? Nerealiai skamba, bet taip teko suprasti iš TV reportažo...

Bent jau kiek aš supratau, tai ne visai taip. Tiesiog nebeliks privalomųjų autorių, visi bus pasirenkamieji, paties egzamino užduotyje bus nurodytos tik rekomendacijos. Suprasti, kad gali nieko neskaityti ir išmokti atmintinai apie vieną autorių negalima juk koks šansas, kad tavo išmoktasis autorius rašė kaip tik tom temom, kokios yra nurodytos egzamino užduotyje ? Be to, taip tikėti sėkme buvo galima ir iki šiol - išmoksti vieną autorių ir rašai tema, prie kurios tas autorius yra nurodytas.

[Gator]

Bent jau kiek aš supratau, tai ne visai taip. Tiesiog nebeliks privalomųjų autorių, visi bus pasirenkamieji, paties egzamino užduotyje bus nurodytos tik rekomendacijos. Suprasti, kad gali nieko neskaityti ir išmokti atmintinai apie vieną autorių negalima juk koks šansas, kad tavo išmoktasis autorius rašė kaip tik tom temom, kokios yra nurodytos egzamino užduotyje ? Be to, taip tikėti sėkme buvo galima ir iki šiol - išmoksti vieną autorių ir rašai tema, prie kurios tas autorius yra nurodytas.

Na dabar sėkme tikrai negalima pasikliauti buvo. Juk yra sakykim 40 galimų autorių, o gausi tik 2. Tai niekas nė nebandytų tikėtis tokios sėkmės
Gal ir tavo tiesa dėl to., kad tavo išmoktas autorius nebus rašęs tom temomis, bet įdomu kiek plačios ar siauros tos temos, kiek yra galimybių daug tomis temomis nerašiusį autorių pritempti ir vis tiek pagal jį ta tema kažką painterpretuot Aišku toks dalykas irgi parodytų gerus mokinio sugebėjimus
Bet kuriuo atveju, mano nuomone, egzaminas yra labai stipriai palengvintas su didesne sėkmės tikimybe ne visus autorius skaičiusiems mokiniams.

[Sula]

Bet kuriuo atveju, mano nuomone, egzaminas yra labai stipriai palengvintas su didesne sėkmės tikimybe ne visus autorius skaičiusiems mokiniams.

Čia klausimas tame, ar egzamino tikslas yra išsiaiškinti, ar moksleivis skaitė visus privalomus lietuvių literatūros klaiskos kūrinius. O gal vis gi sklandi ir turtinga lietuvių kalba?

Gal tuomet iš viso grąžinti lietuvių literatūros egzaminą kaip mano laikais? O gal net ir pasaulinės literatūros. Nes tai jau kaip ir meno sritis.

[Gator]

Čia klausimas tame, ar egzamino tikslas yra išsiaiškinti, ar moksleivis skaitė visus privalomus lietuvių literatūros klaiskos kūrinius. O gal vis gi sklandi ir turtinga lietuvių kalba?

Na pats parašei - privalomus. Tai be abejo, kiekvienas diplomą atsiimantis žmogus privalo juos visus būti skaitęs. Ir tada jau tarp jų vertinama kas geresnis pagal sklandžią ir turiningą kalbą.

Taigi pasirinkimas nėra tarp perkaitymo visų ar sklandžios kalbos. Pasirinkimas yra tarp perskaitymo visų bei sklandžios kalbos ir tik sklandžios kalbos. Pirmas varianats geresnis.

[senasnamas]

Tendencija akivaizdi: einama leftistiniu vakarietišku keliu (kad ir debiliukai galėtų turėti diplomą). Dar reikia pridėti vietinę nekompetenciją (nuolatinės reformos dėl reformų) ir turim rezultatą. Universitetai/mokyklos (pagal iškrypusį liberalų suvokimą) skatinami vaikytis studentų kiekybės (ne kokybės), nes nuo to priklauso jų finansavimas. Koks valstybės požiūris į švietimą, toks ir švietimo lygis. Mokymo programas tikriausiai reikia paprastinti, nes jos darosi per sudėtingos šiuolaikiniams mokytojams, kurių atranka ir ruošimas atitinka jiems mokamą atlyginimą.

Yra žmonių, kurie suvokia, ką reikėtų daryti, bet kažkodėl nuolat vadovauja ir sprendimus priima neišmanėliai

Skaudžiausia, kad neturime nei vieno aiškiai sėkmingo švietimo reformos pavyzdžio. Galbūt prieš pradedant naujas reformas reikėtų išsiaiškinti šį savotišką reiškinį, kuris jau tapo lietuviškos švietimo reformos pagrindiniu požymiu. Dažniausiai, įgyvendinant visus keitimus, regime nekompetentingumą, nepagrįstas ambicijas, realybės nesuvokimą ir aklą užsienio patirties kopijavimą.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/s-jurkevicius-trys-pagrindines-lietuvos-svietimo-sistemos-problemos.d?id=7419621

[J.U.]

Kai visą II nepriklausomybės laikotarpį vyksta neaišku kokios švietimo sistemos reformos, tai nieko ir nepasiekėme šioje srityje. Blogas švietimas = blogas valstybės valdymas.

[senasnamas]

Pvz., kas ir iš kur ištraukė šią švietimo ministrę? Pamato užsienyje kokį nors lengviausiai nukopijuojamą dalyką ir galvoja, kad aklai perkėlus įvyks stebuklas.

Švietimo ir mokslo ministrė ragina mokytojus atsisakyti namų darbų
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...rbu-233-886560

Taip, suomių vaikai beveik nedaro namų darbų ir turi tik vieną brandos egzaminą, bet jei jau kopijuoti, tai gal reikėtų pradėti nuo esminių dalykų?

Mokytojais tapti gali tik geriausi Tapti mokytoju šioje šalyje nėra paprasta – privaloma turėti mokytojo kvalifikaciją atitinkantį magistro laipsnį, kuris įgyjamas po mažiausiai penkerių metų trunkančių mokslų į kurių programas patekti labai sudėtinga. Mat vos 10 procentų geriausių absolventų pavyksta įstoti į mokytojų rengimo magistro programas aukštosiose mokyklose. Dėl šios priežasties, pedagogas tampa tik labiausiai motyvuoti, kruopštūs ir itin talentingi žmonės.

Skaitykite daugiau: https://it.lrytas.lt/ismanyk/2017/10...tm_medium=Copy

[senasnamas]

Audrius Beinorius: Kodėl sakome „requiem“ mokslui Lietuvoje?

Nepaisant vis nuskambančių iš politikų lūpų optimistinių gaidų, aukštojo mokslo Lietuvoje padėtis yra kritinė, sakyčiau, jog jau seniai esame pasiekę dugną, nors vis dar save saldžiai apgaudinėdami suokiame apie grėsmingą artėjimą prie jo. Ilgus metus bendru visų partijų „sutarimu“ vykdyta Lietuvos aukštojo mokslo (AM) dekonstrukcija artėja į pabaigą ir atrodytų užsibrėžti tikslai bus sėkmingai įgyvendinti: pagaliau sistema merdi!

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...voje-18-893670

[senasnamas]

Švietimo sistemos reformatoriai vis aiškindavo, kad Lietuvoje mokytojų yra per daug. Mokytojų pagrindą sudaro pensinio amžiaus mokytojai, kuriems išėjus į pensiją teks mokytis savarankiškai.

Net geriausieji prisipažįsta: mokytojų trūksta taip, kad tenka susimąstyti apie išlikimą

Jis sutinka, kad šiuo metu beveik visose šalies mokyklose gyvybiškai svarbi problema – mokytojų stygius.

2017 m. Lietuvoje pedagogus rengė iš viso 16 aukštųjų mokyklų.

Čia tas pats kaip moku 16 kalbų, tik nė vienos normaliai.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=76899105