Švietimas Lietuvoje

[kaunaz]

Nebuciau toks tikras del mokesciu uz moksla... nejau kazkas tikisi, kad kokybiskas mokslas gali buti pigus? Ar tikisi, kad uz juos turi sumoketi kazkas KITAS? Paskolu sistema turi veikti taip, kad paskola suteikiama kiekvienam norinciam studijuoti ir garantuojama valstybes, o atiduodama gavus atitinkamai apmokama darba pasibaigus studijoms. Iseitys yra tik kelios: uz moskla mokes valstybe (t.y. mes visi), mokes pats studentas su paskola, kuria veliau grazins. Aisku galima isvis kirpti finansavima mokslui (kaip is esmes yra dabar) ir verkti del blogos kokybes. Kadangi nematau priezasties, kodel VISI turetu moketi uz kazkieno nora mokytis, garantuotu valstybes paskolu sistema yra efektyviausias ir atsakingiausias budas. Net ir 10000Lt uz metus bakalauro studijoms butu geras dalykas, jei Lietuviski universitetai pakiltu i normalu tarptautini lygi.

Duguma studijuojanciu UK naudojasi ES ir vietos paskolu sistema, kuri is esmes yra garantuota kiekvienam. NIekas del "per brangaus" mokslo tikrai nesiskundzia, nors £3100+ per metus uz bakalauro studijas tikrai nera mazai (jau nekalbu apie aukstesniu pakopu studijas, kur £ kartais skaiciuojami ir desimtimis tukstanciu). Verkimo ir tikejimosi "gauti" uz dyka praktikos reiktu atsisakyti (bent jau kol nepasiekeme Skandinavijos saliu brandos lygio).

Is kokio kosmoso tu cia nusileidai?

[vap]

John: bet už tuos minimus £3100+ tu gauni kokybišką mokslą? Manau taip.

Šiuo atveju reforma vykdoma taip. Tie kas dabar moka po 500Lt, mokės sakykim po 2000, o pasikeist niekas nepasikeis.

Sutinku mokėti už kokybišką mokslą ir daugiau, bet kad iškart pradėjus daugiau mokėti mokslo negausiu kokybiško.

Nesu tiksliai susipažinęs su reforma, bet mano galva turėtų būti kažkas panašiai. Paskaičiuojama kiek reikia universitetam lėšų (sakykim 2x daugiau nei dabar), tuomet valstybė pradžioj dengia sakykim 80% (ar pan.) ir vėliau palaipsniui mažinamas procentas. Tuo tarpu pirmus porą metų stundentams jokio pasikeitimo nėra (t.y. mokestis nedidėja).
Turint daugiau lėšų turėtų pradėti kilti studijų kokybė ir jai pradėjus kilti po truputį didinamas studentų mokestis (žinoma su gera paskolų sistema).

[rat]

Va būtent, kad mokslas turėtų būti mokamas. Bet tai nereiškia, kad žmogus kuris vos vos baigia mokyklą, bet turi pinigų turėtų būti prileistas prie universitetinio mokslo.

Visų pirma, reikia mažinti studentų skaičių.

Dar variantas, kad būtų naikinamos stipendijos. O pvz. žmogui, kuris per 4 ar kiek ten metų baigtų studijas 10-ukais, galėtų būti grąžinta dalis pinigų.

Be abejo, reikia grąžinti stojamuosius į univerus. Ir kad būtų pokalbiai stojant. Kad nebūtų visokių "ėėėėė" ir "mėėėė".

Dar variantas, peržiūrėti gimnazijų statusą, nes vien aukštojo mokslo reforma yra laiko švaistymas. Kad gimnazija vadintųsi ne bet kokia skylė, o iš tikrųjų rimta švietimo įstaiga. Visiems nemokytiniems pasakyti ate. Įvesti universitetų ir gimnazijų bendradarbiavimą ar kažką panašaus. Ir tarkim nuo kokios 10-11 klasės jau ruošti gimnazistus būtent konkrečiai sričiai. Tarkim atskirai humanitarinė gimnazija, atskirai tiksliųjų mokslų gimnazija. Kad atėjus į univerą nereiktų aiškint elementarių dalykų.

Aišku reikia nebijoti šalinti iš universitetų už prasižengimus, tarkim nusirašinėjimą, darbų kompiliaciją.

Apskritai reiktų pasidomėti Anglijos švietimu ir į ją orientuotis. Nors galit būti ramūs, neveiks jokia reforma, kokia jinai bebūtų

[John]

Aišku reikia nebijoti šalinti iš universitetų už prasižengimus, tarkim nusirašinėjimą, darbų kompiliaciją.

uch... tektu salinti visus

[daktaras]

/\ tikrai ne visus, o tik nedidelę dalį

[rat]

/\ tikrai ne visus, o tik nedidelę dalį

80 procentų kažkur

[Rijikas]

o, džiugu reakcijos sulaukti dar vis ne dzin, kas bus su aukštuoju mokslu
Šiaip aš irgi galiu sutikti su tuo, kad kaina, gaunant atitinkamą kokybę, gali būti ir didesnė. Bet kad siūlymas kitoks: pirmiau būtų mokestis, po kelių metų gal ir kokybė truputėlį pakiltų - Pvz kiek girdėjau, harvardas (berods) susirenka tik 15% pajamų iš studentų, visa kita - iš kur tik nori.
Nemanau, kad reforma = nauja finansavimo tvarka. Daugiau turi būti padaryta, kaip kad net ir mokyklinį švietimą sutvarkyti, studijų vertinimą atlikti (labai to bijo daugelis universitetų), susprogdinti kaip įmanoma daugiau neakivaizdinių skyrių prasti dėstytojai turėtų pereiti į kolegijas, bet kad neatsitiktų raganų medžioklė...

Grįžkim prie finansavimo. Šiaip prof. V. Daujotis straipsnyje "UAB "Aukštasis mokslas Lietuva" veiklos pasekmės" trumpai išdėsto projekto esmę, cituoju:

Visa LSK [liberalų sąjūdžio ir konservatorių] projekto esmė sutelkta viename painiai surašytame straipsnyje, kuriame kalbama apie studijų valstybinėse aukštosiose mokyklose finansavimą. Šiame straipsnyje numatyta, kad valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal geriausius vidurinės mokyklos baigiamųjų egzaminų rezultatus turinčių pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų ir studijų krypčių. Penki procentai geriausių iš jų nieko nemokės, kiti mokės nedidelę įmoką.

Pagal KT nutarimą tik pusė dabartinių studentų nemokės už studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose, nes pagal Vyriausybės patvirtintus skaičiavimus tik tokiam kiekiui pakanka lėšų skiriamų iš valstybės biudžeto. Likusieji studentai, kuriuos valstybinės aukštosios mokyklos priims, jei turės galimybių, kurias pačios ir nusistatys, tiek pagal LSK projektą, tiek pagal KT nutarimą turės mokėti visą studijų kainą, kuri priklausomai nuo studijų krypties svyruos nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų per metus.

Pagal KT nutarimą priimtasis į mokamas studijų vietas turės visą studijų laiką mokėti už studijas – net ir tuo atveju, jei jis mokysis ypatingai gerai. Aišku, tokia finansavimo tvarką įsigaliotų tik nuo šių metų rudens. Pusė priimtųjų mokėtų už studijas, o po penkių-šešių metų – pusė visų studentų.

Iš tiesų kam universitetams konkuruoti dėl gabiausiųjų (kurių mažuma), jei galima konkuruoti dėl prasčiausiųjų, kurių bus daug ir kurie gali mokėti (dar ir paskolas paėmę ar turėdami turtingų dėdžių)? Ir tie protingieji ir neprotingieji susės į tą pačią auditoriją mokytis...

[John]

Is kokio kosmoso tu cia nusileidai?

10000 ar 20000Lt... nera svarbu. Akcentuoju butent sia savo ankstesnio teiginio dali (paryskinta)

Net ir 10000Lt uz metus bakalauro studijoms butu geras dalykas, jei Lietuviski universitetai pakiltu i normalu tarptautini lygi.

kitaip tariant, geriau moketi 10000 uz kokybiskas studijas, nei 500 (ar isvis nieko) uz tai, kas yra dabar...

[fredis]

/\ tikrai ne visus, o tik nedidelę dalį

Ir aš būčiau išmestas

[Nedas]

10000 ar 20000Lt... nera svarbu. Akcentuoju butent sia savo ankstesnio teiginio dali (paryskinta)



kitaip tariant, geriau moketi 10000 uz kokybiskas studijas, nei 500 (ar isvis nieko) uz tai, kas yra dabar...

Siūlau nenuvertinti viso dabartinio Lietuvos aukštojo mokslo, juo labiau, kad tikslios ir visapusiškos situacijos tu nežinai. Yra ir gero, nemažai gero.

[vap]

kitaip tariant, geriau moketi 10000 uz kokybiskas studijas, nei 500 (ar isvis nieko) uz tai, kas yra dabar...

Sutinku, bet dabar bandoma padaryt, kad pirma sumoki už dabartinį produktą (kuris nieko nekainuoja arba kainuoja 500) 10000, o po to gal ir kokybė atsiras.

Pritariu beveik visiems rat išsakytiems teiginiams. Reikia pradėti nuo studentų mažinimo.

Iš asmeninės patirties. Įstojus į informatiką po pirmo kurso iš beveik 300 žmonių apie tolimesnį darbą susijusį su informatika galvojo apie ~20%, dar po poros metų tokių liko dar mažiau. Iš tų trijų šimtų baigs gal 150 ir toliau pagal specialybę dirbs gal 40-50.

[fredis]

Pritariu vap ir rat nuomonėms.

Taip pat manau, kad turi 12-kams sufomuoti nuomonę (jei neturi) ir patikrinti jų charakterio savybes apie tinkamumą vienai ar kitai specialybei. Nes aš asmeniškai galvojau, kad noriu ir galiu būti leitinantas, bet realybė parodė visai ką kitą ir tuo aš džiaugiuosi. Gerai, kad to nesupratau po baigimo ar viduryje mokslų

[Kecal]

Nebuciau toks tikras del mokesciu uz moksla... nejau kazkas tikisi, kad kokybiskas mokslas gali buti pigus? Ar tikisi, kad uz juos turi sumoketi kazkas KITAS? Paskolu sistema turi veikti taip, kad paskola suteikiama kiekvienam norinciam studijuoti ir garantuojama valstybes, o atiduodama gavus atitinkamai apmokama darba pasibaigus studijoms. Iseitys yra tik kelios: uz moskla mokes valstybe (t.y. mes visi), mokes pats studentas su paskola, kuria veliau grazins. Aisku galima isvis kirpti finansavima mokslui (kaip is esmes yra dabar) ir verkti del blogos kokybes. Kadangi nematau priezasties, kodel VISI turetu moketi uz kazkieno nora mokytis, garantuotu valstybes paskolu sistema yra efektyviausias ir atsakingiausias budas. Net ir 10000Lt uz metus bakalauro studijoms butu geras dalykas, jei Lietuviski universitetai pakiltu i normalu tarptautini lygi.

Duguma studijuojanciu UK naudojasi ES ir vietos paskolu sistema, kuri is esmes yra garantuota kiekvienam. NIekas del "per brangaus" mokslo tikrai nesiskundzia, nors £3100+ per metus uz bakalauro studijas tikrai nera mazai (jau nekalbu apie aukstesniu pakopu studijas, kur £ kartais skaiciuojami ir desimtimis tukstanciu). Verkimo ir tikejimosi "gauti" uz dyka praktikos reiktu atsisakyti (bent jau kol nepasiekeme Skandinavijos saliu brandos lygio).

Viena iš problemų, kaip ją mato protestuotojai, yra ta, kad vienu metu studijuos ir tie, kurie mokės už mokslą dideles sumas, ir tie, kuriems visą studijų kainą apmokės valstybė (nes to reikalauja Konstitucija) - pagal stojamuosius balus!!!. Po vieno paskutiniųjų Konstitucinio Teismo nutarimų valstybė esą privalės atsisakyti bet kokios kontrolės, kiek naujų studentų universitetai gali priimti į mokamas vietas, taigi matysime toliau augantį studentų skaičių, ir t.t., ir pan.

Į pastarąjį tvirtinimą ir verksmus dėl KT nutarimo (kurio, prisipažįstu, taip ir nespėju perskaityti) reaguoju gana skeptiškai, nes tikrai neatsiras tiek daug studentų, kurie puls imtis paskolas ir kabintis į tas "stebuklingai atsiradusias" studijų vietas. Nubyrėjimas studentų skaičiaus tikrai bus, gaila tik, jog ne (vien tik) sugebėjimų, bet ir piniginės storio pagrindu.

Mano požiūriu, valstybės interesas - užtikrinti geriausias studijų sąlygas gabiausiems studentams ir tokiu būdu juos išlaikyti Lietuvoje. Gaila, jog "gabumą" rengiamasi nustatyti vien tik pagal stojamuosius balus, tuo tarpu mažai kalbama apie tolesnę natūralią diferenciaciją, kai dalis "gabiausiųjų", nemokamai studijuojančių, neišvengiamai ims tinginiauti, girtuokliauti, ir t.t., ir pan.

Iš esmės būčiau už mokamą mokslą visiems ir valstybės gražinamas paskolas tiems, kurie baigė aukščiausiais pažymiais. Kitas dalykas, jog tikrai per daug kalbama apie studijų mokestį, tuo tarpu toks svarbus klausimas, kaip universitetų valdymo reforma, paliekama nuošalyje...

[a_p]

Iš esmės būčiau už mokamą mokslą visiems ir valstybės gražinamas paskolas tiems, kurie baigė aukščiausiais pažymiais. Kitas dalykas, jog tikrai per daug kalbama apie studijų mokestį, tuo tarpu toks svarbus klausimas, kaip universitetų valdymo reforma, paliekama nuošalyje...

Sioje vietoje negaliu nepritart. Toks vaizdas, kad vadovaujamasi principu "tiesiog padarom moksla mokama ir rinka viska savaime sureguliuos".
Taip, be abejo, rinka gali sureguliuoti. Bet visiskai nebutinai taip kaip to tikimasi. Norint kad rinka duotu norima efekta (t.y. pigu ir kokybiska moksla) reikia jai vaizdziai tariant tinkamoje vietoje pakabinti morka.

Pvz toks haitis turi privacia svietimo sistema (ir ne nuo vakar), bet mazdaug 60% suaugusiu nerastingi.
Ir atvirksciai, toks sakykim panasiai biednam vietname mokslas finansuojamas valstybes ir todel analfabetu tik 10%.
Kaip pasekme: Haicio ekonomika stagnuoja, o vietnamo vystosi milziniskais tempais. Kas velgi su kaupu atperka valstybes investicijas i moksla.

[kaunaz]

http://www.balsas.lt//video/196227

[Kecal]

http://www.balsas.lt//video/196227

Net nesinori žiūrėti. Užteko to, ką skaičiau. Graži užuomina diskusijų apie AM reformą kontekste ...

[somis]

Tikėjausi neįsiterpti, bet Kecal nuomonė privertė išdėstyti savo mintis.
Dėl "nemokamo mokslo gabiausiems", tai kaip čia surinkti, kuris modulis yra lengvesnis, o kuris sunkesnis? Pavyzdžiui, aš pats studijuoju taikomąją matematiką. Ir, pripažinsiu, yra sunku - nėra nei lietuviškos literatūros, beveik nėra angliškos literatūros (išskyrus knygas, kainuojančias po 80$), į referatus beleko neprivelsi, nes tada neapsiginsi prieš auditoriją. Rimtų dėdžių minčių iš lempos neprirašysi, nes reik viską susieti tarpusavyje.
Na, ir palyginimui, ekonomikos fakultete, iš pasirinktų modulių:
Kai rašai referatą, tereikia sumodeliuoti ką nors pagal porą visiems studentams žinomų modelių, arba pagal vieną tik matematikos studentams žinomą matematikos taikymų ekonomikoje modelį, dar pridėti keletą akivaizdžių loginių sekų iš ekonomikos teorijos bei poros internetinių straipsnių, ir walla - gali eiti gintis, ir netgi taip įdomiai papasakoti, kad niekas nepateiks jokių klausimų.

Ką noriu pasakyti - nemanau, kad gerai yra sistema, kai gana gabus, bet ne gabiausias ir neturtingas žmogus, turintis geras matematikos žinias, eitų studijuoti kokią vadybą ar elektrotechniką vien todėl, kad ten jis įstotų į nemokamą vietą.

P.S. pasiūlymas: prisiminkime rusų laikus, tuomet buvo nustatytas mažas priimamas studentų skaičiaus tarifas, kai žmogus turėjo gerai įvertinti savo galimybes, kur jis bus priimtas, kad spėtų išlaikyti visus stojamuosius. O ne maždaug: ai, jei neįstosiu į VU ekonomiką, ir VU vadybą, tai tik ir KTU telekomunikacijos..

[Sula]

P.S. pasiūlymas: prisiminkime rusų laikus, tuomet buvo nustatytas mažas priimamas studentų skaičiaus tarifas, kai žmogus turėjo gerai įvertinti savo galimybes, kur jis bus priimtas, kad spėtų išlaikyti visus stojamuosius. O ne maždaug: ai, jei neįstosiu į VU ekonomiką, ir VU vadybą, tai tik ir KTU telekomunikacijos..

Stojau "rusų laikais"

Atranka buvo žvėriška (nepaisant to, kad mėgino stot iš vis vos 40-60% abiturientų).
Neįstojus į vieną, beveik jokių šansų patekti į kitą specialybę (paprasčiausiai į tai nebuvo orientuojamasi). Mūsų specialybėje konkursas buvo 1:2,5, o buvo ir tokių, kur vienas prie keliasdešimt be konkurso buvo vos kelios specialybės, arba - pagal įvairias protekcijas.

[Kecal]

Stojau "rusų laikais"

Atranka buvo žvėriška (nepaisant to, kad mėgino stot iš vis vos 40-60% abiturientų).
Neįstojus į vieną, beveik jokių šansų patekti į kitą specialybę (paprasčiausiai į tai nebuvo orientuojamasi). Mūsų specialybėje konkursas buvo 1:2,5, o buvo ir tokių, kur vienas prie keliasdešimt be konkurso buvo vos kelios specialybės, arba - pagal įvairias protekcijas.

Šiuo metu prieš sugriežtintą atranką mūru stotų visi rektoriai, nusipenėję iš didelių stojančių abiturientų srautų. Paskui juos bėgtų visi tie sudilusio skatiko neverti docentai ir profesoriai, išsigandę Paskutiniojo Teismo dienos. Gal netgi neišsiverstume be viešų, parodomųjų savižudybių B)... bet iš kurgi rastųsi toks pasiaukojimas akademinės nomenklatūros gretose?

Kitais žodžiais tariant, nematau galimybės, kad reforma būtų TOKIA radikali, nes ji reikštų sugrįžimą prie poros stiprių universitetų ir sparčios visos povidurinio švietimo sistemos raidos. Lietuvoje nėra TOKIOS politinės valios... geriau tegu aukštąjį mokslą sėkmingai kremta mokyklos ketvertukininkai...

[a_p]

Šiuo metu prieš sugriežtintą atranką mūru stotų visi rektoriai, nusipenėję iš didelių stojančių abiturientų srautų. Paskui juos bėgtų visi tie sudilusio skatiko neverti docentai ir profesoriai, išsigandę Paskutiniojo Teismo dienos. Gal netgi neišsiverstume be viešų, parodomųjų savižudybių B)... bet iš kurgi rastųsi toks pasiaukojimas akademinės nomenklatūros gretose?

Kitais žodžiais tariant, nematau galimybės, kad reforma būtų TOKIA radikali, nes ji reikštų sugrįžimą prie poros stiprių universitetų ir sparčios visos povidurinio švietimo sistemos raidos. Lietuvoje nėra TOKIOS politinės valios... geriau tegu aukštąjį mokslą sėkmingai kremta mokyklos ketvertukininkai...

Ir taip laukiamas viso sito cirko apmokestinimas sioje vietoje nieko nepakeis, nes balso litu svertas atiduodamas i tu paciu studentu rankas