Programuotojai užauga ne universitetuose, jie jau ateina į universitetus beveik kaip programuotojai. Be 10 metų(skaičiuojant nuo pirmo atsisėdimo prie kodo), netapsi programuotoju.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Švietimas Lietuvoje
Collapse
X
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąProgramuotojai užauga ne universitetuose, jie jau ateina į universitetus beveik kaip programuotojai. Be 10 metų(skaičiuojant nuo pirmo atsisėdimo prie kodo), netapsi programuotoju.
Comment
-
Parašė dts Rodyti pranešimą10 metų? jūs rimtai?
Comment
-
Pusės metų tikrai užtenka programuotojui parengti, ne vieną pavyzdį žinau ir suprantama, kad jis negaus kažkokio super duper darbo po pusmečio mokslų, bet jis gauna tvirtą pagrindą, o po to jau viskas ateina per praktiką. Jeigu programuotojas būtų ruošiamas 10 metų, tai po tų 10 metų jį reikėtų iš naujo ruošti, nes per tiek laiko pasikeičia labai daug technologijų, pvz. populiariausias šiuo metu PHP framework'as yra Laravel, kuris išpopuliarėjo vos prieš porą metų, tai netgi prieš 3 metus ruošto programuotojo žinios jau yra kiek pasenusios. Dėl to jeigu žmogus kryptingai mokysis programavimo pusę metų (sakykim PHP kalbą, o ne visų po truputį kaip kokiam universitete), tai po to dar 3,5 metų padirbėjęs ir įgavęs praktikos jis bus daug geresnis programuotojas, negu tas, kuris sėdės valstybiniame universitete 4 metus.
Comment
-
/\ Jei prie kodo rimčiau atsisėdo 16 metų, tai po univero praėjus keliems metams jau bus tas 10 metų. Dažnai net gana rimtus dalykus kodina jau paauglystėje. O ką reiškia nebus laiko? Tada nebus ir programuotojų Nors jų ir taip nėra, įdėk skelbimą ir po poros metų tu jau net nebeieškosi jų. Programuotojas nėra tas kuris taiso kompiuterius ir dar daro n dalykų, tam yra specializacija. Taip, technologijų daugėja ir jos sudėtingėja.
Comment
-
/\
Aš manau taip nenutiks (bet tai priklauso nuo dirbtinio intelekto galimybių), tačiau jau dabar yra visokie wordpress'ai, kurie įgalina minimalias žinias turintį žmogų pačiam susidėlioti puslapį, kas kaip ir turėtų reikšti, kad programuotojų mažiau reikia, tačiau jų poreikis tik auga, nes technologijos skverbiasi vis giliau ir giliau.
O kas dėl to, kiek reikia laiko išmokti kokią php kalbą, tai gramatikai išmokti užtenka poros mėnesių, visą kitą jau yra praktika kaip tą išmoktą gramatiką panaudoti. Čia jau ribų nėra, tačiau jų ir nereikia, daugumos programuotojų pagrindinis darbo įrankis yra googlas. Pats tą kelią praėjau ir ne per univerą, tai už bazarą atsakau
Comment
-
Parašė lietus Rodyti pranešimąKažkodėl turiu nuojautą, kad po kokių 20 metų programuotojus pakeis algoritmo suvedinėtojai, o jau kodą sudės pats kompiuteris. Įdomu kokia paklausa programuotojo dabar išmanančio tik Assamblerį?
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimą/\
Aš manau taip nenutiks (bet tai priklauso nuo dirbtinio intelekto galimybių), tačiau jau dabar yra visokie wordpress'ai, kurie įgalina minimalias žinias turintį žmogų pačiam susidėlioti puslapį, kas kaip ir turėtų reikšti, kad programuotojų mažiau reikia, tačiau jų poreikis tik auga, nes technologijos skverbiasi vis giliau ir giliau.
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąProgramuotojai užauga ne universitetuose, jie jau ateina į universitetus beveik kaip programuotojai. Be 10 metų(skaičiuojant nuo pirmo atsisėdimo prie kodo), netapsi programuotoju."I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
- George W. Bush President of the USA
Comment
-
Skaitykit ką Andyour rašo. Tas pirmas prisėdimas gali būti dar mokyklos laikais, o ne univere rugsėjo 2-ą. Mano vienas buvęs klasiokas savo pirmąjį puslapį sukūrė dar gal būdamas 15-os metų.Paskutinis taisė spirit; 2017.03.09, 00:01.
Comment
-
/\
Būtent, kad net ir 15-metis gali jau būti programuotoju ir be jokio universiteto. Tik žinoma tai ne visiems, kaip ir dainavimas ne visiems. Ir žinoma kad po pusmečio mokslų tu nebūsi geras programuotojas, bet to užtenka, kad gautum junior programuotojo darbą, o darbe žinių ir įgūdžių gausi kur kas daugiau, nei universitete. Bet aš neturiu nieko prieš universitetą, aš tik sakau, kad valstybė turėtų kuo plačiau remti profesinį persikvalifikavimą ir tam nereikia 4 metų universitete. Apskritai jeigu kas atliktų studiją, nenustebčiau sužinojęs, kad daugiau nei puse baigusių universitetus dirba visai ne pagal savo specialybę, o tokie keturi mokslo metai valstybei labai brangiai kainuoja ir ne tik dėl išlaidų, bet dar ir dėl to, kad tuo laikotarpiu dažniausiai žmogus nedirba ir nemoka jokių mokesčių. Dėl to nors universitetinis mokymas žinoma turėtų būti, tačiau mano supratimu ne mažesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad žmogus galėtų profesiją pakeisti per pusmetį ar pan. Ir tikrai nemanau, kad to pusmečio neužtektų kad ir kokiai ten vadybai išmokti, bent jau pats iš pradžių mokiausi vadybą ir tiesą sakant nesuprantu kas iš tų mokslų yra panaudojama vėliau dirbant rimtus darbus. Esmė turėtų būti kryptingas, koncentruotas ir greitas profesijos įgijimas, žmogų ruošiant konkrečiam darbui ir į jo galvą dedant tas žinias, kurias jis tikrai po to panaudos. O ne kažkoks keturių metų labai platus mokymasis apie viską, nors 95% tų universitete įgytų žinių vėliau niekur nepanaudosi. Sutinku, kad yra specialybių, kurioms reikia ir ilgų mokslų metų, gal kokiai medicinai ar teisei, bet antra vertus netgi toje pačioje teisėje niekas advokatų universitetuose neparuošia, advokatai turi išsilaikyti advokatūros egzaminą.Paskutinis taisė Eidvis; 2017.03.09, 01:10.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąnetgi toje pačioje teisėje niekas advokatų universitetuose neparuošia, advokatai turi išsilaikyti advokatūros egzaminą.
Čia panašiai kaip sakyt vairavimo mokyklos vairuotojų neparuošia, nes jie turi išlaikyti egzaminą regitroje. Tai kas paruošia, regitra? Nes ji pažymėjimą išduoda?
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąGali laikyt advokatūros egzaminą be teisės mokslų universitete?
Čia panašiai kaip sakyt vairavimo mokyklos vairuotojų neparuošia, nes jie turi išlaikyti egzaminą regitroje. Tai kas paruošia, regitra? Nes ji pažymėjimą išduoda?Paskutinis taisė dts; 2017.03.09, 08:21.
Comment
-
Parašė dts Rodyti pranešimąEidvis teisingai šneka. Tas 4 metų laikotarpis daugumai profesijų yra absoliučiai archajiškas dalykas paveldėtas iš pramonės revoliucijos laikų ir išlaikomas norais daugiau uždirbti pačioms mokslo įstaigoms.Paskutinis taisė Sula; 2017.03.09, 09:10.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąUniversitetinio mokslo tiesoginė užduotis nėra išmokyti amato. Todėl tokie teriminai nagrinėjant fundementalias mokslo disciplinas ir ne vieną. Funkcinis programavimas yra amatas. Programavimo kalbos kūrimas jau būtų matematinių mokslų sritis.
Comment
-
Parašė dts Rodyti pranešimąEidvis teisingai šneka. Tas 4 metų laikotarpis daugumai profesijų yra absoliučiai archajiškas dalykas paveldėtas iš pramonės revoliucijos laikų ir išlaikomas norais daugiau uždirbti pačioms mokslo įstaigoms. Realiai programuotojas ar inžinierius tvirtą bazinį pagrindą galėtų gauti per 1-2 metus dėstant tik profesijos dalykus ir sukoncentruojant visą reikalingą medžiagą. Per tą laikotarpį studentas turėtų gauti pakankamo dydžio stipendiją, kuri leistų negalvoti apie papildomus darbus ir visą laiką leistų skirti kokybiškam mokymuisi. Visi minėtieji 15-mečiai sukūrę savo pirmajį puslapį greičiausiai jį nukopijavo nuo kokio tutorialo ir tam užtruko kokią savaitę. Koncentruotai mokantis tam užtektų dienos.
O tie jūsų minėti pirmieji puslapiai yra mėgėjiški, rinkoje beveik neverti pinigų. Lietuvoje jie dar turi šiokią tokią paklausą, nes dar turime versle senos kartos vadovų. Kitas dalykas, ten jie neprogramuoja. Čia tas pats kaip pas save telefone susikonfiguruoti nustatymus. Tik bėda ta, kad internetiniai puslapiai labai individualūs, ne kaip operacinė sistema vienoda visiems. Įmonių veiklos skiriasi net jei jos dirba toje pačioje srityje. Be to, niekas nenori panašių svetainių, visi nori išskirtinių.Paskutinis taisė andyour; 2017.03.09, 10:27.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąUniversitetinio mokslo tiesoginė užduotis nėra išmokyti amato. Todėl tokie terminai nagrinėjant fundementalias mokslo disciplinas ir ne vieną. Funkcinis programavimas yra amatas. Programavimo kalbos kūrimas jau būtų matematinių mokslų sritis.
Comment
Comment