Švietimas Lietuvoje

[Sula]

Daug pasiekta, nes prieš tarpukarį tokio kaip švietimo išvis nebuvo. mes šnekame apie patyčias ar apie elementarų abc išmokimą?
kad švietimo problemos nesprendžiamos aš jau sakiau ~20 kartų šiame forume, bet jei šnekėtume apie visokias patyčias ir paniatkes tai labai nesunku pasakyti iš kur visa tai atėjo.

Per drąsiai gal būt paskyta.
Ir, apskritai, patyčios yra visuomenės problema. Švietimas yra tik dalinis atvejis.

[senasnamas]

Įsijungęs televizorių pamatai – ne tik pramoginio turinio, bet ir informacinės ar pokalbių laidos virsta kokio nors asmens viešu pašiepimu, įžeidinėjimu, necenzūruota kritika. Būna, kad tai net sudaro didžiąją laidos turinio dalį. Skaitai naujienas internete, o ten į akys krenta šimtai, kartais net tūkstančiai, necenzūruotų, išjuokiančių, žeminančių komentarų. Naršydamas socialiniuose tinkluose aptinki viešo ar visuomenei žinomo asmens įrašą, kuriame reikšdamas sukilusias emocijas, jis ką nors pašiepia ar įžeidžia. Akivaizdu – patyčios žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje įgauna vis didesnį mastą.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/v...tycioms/219871

Patyčių nevengia netgi kai kurios partijos savo reklamose!
Kas žymiausi patyčininkai žiniasklaidoje? Turbūt Užkalnis ir A. Greitai.
O politikoje? Jaunieji konservatoriai .

[Galis]

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/v...tycioms/219871

Patyčių nevengia netgi kai kurios partijos savo reklamose!
Kas žymiausi patyčininkai žiniasklaidoje? Turbūt Užkalnis ir A. Greitai.
O politikoje? Jaunieji konservatoriai .

pavyzdžių pavyzdžių...
kas dėl Greitai tai seku jį fb, tai galiu pasakyti, kad jis tyčiojasi iš a)kvailų politikų b) vatnikų c) grafitininkų. Gal ką praleidau, tačiau kažkaip kitų grupių neprisimenu.
Užkalnis: Jo darbas dergtis iš visko ir visų, pats turbūt nepritariu 30 % jo minčių, bet kažkaip nekyla noras dėl to nervintis, nes toks jau žmogaus darbas. piktintis užkalniu tas pats kas piktintis blogu oru.

[Galis]

Kaip žinoti ar Švietimo ir mokslo ministras yra geras? Tuomet, kai neišlaikiusių matematikos egzamino bus 30%, laukiam

Todėl man labai pikta, kaip manipuliuojama egzaminų vertinimais. Buvo tikėtasi, kad 10 taškų ribos užteks gauti tokiam išlaikiusiųjų skaičiui, kokio „reikia“ ministerijai, o kai nepavyko, tiesiog buvo nuleista išlaikymo kartelė. Kas būtų, jei neišlaikytų 30 proc. mokinių? Skandalas. Dabar skandalo tarsi nėra“, – piktinosi pašnekovas.

„Pirmosios egzamino dalies uždavinius galėjo išspręsti matematikos visiškai nemokantys mokiniai. Šį egzaminą daviau išspręsti gudresniam penktokui. Per pusantros valandos jis surinko 20 taškų, o išlaikymui reikia vos devynių. Taigi jeigu penktokas sugeba surinkti 20 taškų, kokių žinių ten reikia? Apie kokius matematinius gebėjimus kalbama? Taigi jeigu verktų penktokai ar šeštokai, kad neišlaikė egzamino, suprasčiau, tačiau kad jo neišlaikė 10 proc. abiturientų – tai sunkiai suvokiama.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...kas-233-651037

[senasnamas]

Politikai mėgina švietimo sistemą nuleisti iki savo lygio, kad valstybėje neatsirastų už juos protingesnių .

[J.U.]

Kol Lietuvoje bus dešimtys kontorų kažkodėl vadinančių save universitetais, tol niekas nesikeis. Politinio sprendimo niekas nesiryžta padaryti.

[Galis]

Politikai mėgina švietimo sistemą nuleisti iki savo lygio, kad valstybėje neatsirastų už juos protingesnių .

Tai kad straipsnyje minima, kad penktokas išlaikytų tokį egzaminą, tai politikams dar yra ko bijoti Net nežinau kieno čia kaltė galėtų būti.. turbūt daugiausia kaltės tenka tėvams, po to gal švietimo sistema, sunku pasakyti..

[senasnamas]

Karti tiesa: mokytojo profesiją renkasi vieni prasčiausių abiturientų

Daugybės aukštus akademinius ir mokymosi pasiekimus rodančių šalių geroji patirtis sako, jog norint pagerinti mokymosi kokybę, būtina investuoti į aukštos kvalifikacijos mokytojų rengimą, tačiau ši sritis nuo pat Nepriklausomybės pradžios buvo palikta savieigai.

O reformos ir visokie egzaminų kaitaliojimai vis vyko ir vyko.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=71720348

[Sula]

Gal kas nors galite paaiškinti, iš kur nuolatinės mokyklos bendruomenių kalbos, kad "programos sunkėja"?
Kaip matau iš užduočių, nieko ypatingai sudėtingo nėra. Pirmos dalies užduočių lygio prieš 30-40 metų aplamai nebūdavo. Tai ne gimnazijos, o maksimum pagrindinės mokyklos programa.

[Lettered]

Gal kas nors galite paaiškinti, iš kur nuolatinės mokyklos bendruomenių kalbos, kad "programos sunkėja"?
Kaip matau iš užduočių, nieko ypatingai sudėtingo nėra. Pirmos dalies užduočių lygio prie 30-40 aplamai nebūdavo. Tai ne gimnazijos, o maksimum pagrindinės mokyklos programa.

Ne programos sunkėja, o mokinių lygis krenta ir jie mažiau mokosi, dauguma mokyklų direktorių tą gali patvirtinti. Vien jau kokia isterija buvo dėl privalomo matematikos egzamino, prieš 30-40 metų apskritai visus dalykus reikdavo mokytis ir laikyti egzaminus, to niekas net nebeprisimena.

[J.U.]

Ne programos sunkėja, o mokinių lygis krenta ir jie mažiau mokosi, dauguma mokyklų direktorių tą gali patvirtinti. Vien jau kokia isterija buvo dėl privalomo matematikos egzamino, prieš 30-40 metų apskritai visus dalykus reikdavo mokytis ir laikyti egzaminus, to niekas net nebeprisimena.

Tai Lietuva ko gero dar nėra visiškame dugne todėl kad neišmirę tie, kurie prieš 30-40 metų visus dalykus mokėsi ir laikė rimtus egzaminus. Žiūrėsim kaip čia toliau bus su dabartiniu išsilavinimo lygiu. Yra tik keletas sričių kur rimtai paruošiami žmonės, pavyzdžiui medicina.

[lukass]

R. Valatka: kariuomene susirūpino ir močiutės kaime, o kas susirūpins švietimu?

„Kariuomene susirūpino visi – ir močiutės kaime, ir profesoriai Vilniuje – po Krymo ir Donbaso, kai pamatė, ką reiškia jos neturėti. Reikia suvokti, kad ir universitetai Lietuvoje yra tokia pati, jei ne rimtesnė problema. Seimo mokslo cenzas vis krenta, o viešojoje erdvėje trūksta žmonių, kurie galėtų artikuliuoti problemas, ištiestų tiltą tarp žinančių ir nežinančių“, – pirmoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ciklo apie ateities universitetą diskusijoje akcentavo VDU docentas Rimvydas Valatka.

[Galis]

R. Valatka: kariuomene susirūpino ir močiutės kaime, o kas susirūpins švietimu?

o ne VDU kartais priešinosi ir nenorėjo jungtis prie KTU ir LSMU kuriant bendrà Kauno universitetą?

[Lettered]

o ne VDU kartais priešinosi ir nenorėjo jungtis prie KTU ir LSMU kuriant bendrà Kauno universitetą?

Švietimo problema yra per didelis kiekis universitetų, ir pirmoje eilėje reiktų uždaryti tokius kaip VDU, kurie prikuria visokių programų, kad tik finansavimą gauti ir ruošia visokius politologus, kurie vėliau tik skundžiasi, kokia bloga švietimo sistema.

[Sula]

VDU docentas Rimvydas Valatka

Nežinojau. Tai daug ką paaiškina - asmeninis suinteresuotumas

Krūva prigimdytų nevaldomų universitetų irgi prisidėjo prie visuotinės profanacijos ir tuo pačiu - švietimo skurdo.

[Galis]

Švietimo problema yra per didelis kiekis universitetų, ir pirmoje eilėje reiktų uždaryti tokius kaip VDU, kurie prikuria visokių programų, kad tik finansavimą gauti ir ruošia visokius politologus, kurie vėliau tik skundžiasi, kokia bloga švietimo sistema.

na mano mintis tokia ir buvo... tai kad nera bendro Kauno universiteto, vietoj kelių kitų, nelaikau teigiamu reiškiniu.

[Garbanius]

Lietuvoj šiap jau KTU ir LSMU galbūt net lenkia VU šiuo metu studijų kokybe, šiap liks du universitetai, kuriuos apsimoka baigt

[Globalus]

Situacija galima apibūdinti žodžiu Klounada. Paskaitykite, gan įdomu.

Siaubo filmas, kurio pavadinimas „Gyvi numirėliai“. Taip priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus komentuoja ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, gilumines problemas rodo situacija, kada į universitetą pakviečiama studijuoti trigubai mažiau bakalaurų nei tame universitete yra etatinių darbuotojų.

ŠU į valstybės finansuojamas vietas priėmė tik 71 žmogų, LSU – 87.

http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=71877522

[J.U.]

Situacija galima apibūdinti žodžiu Klounada. Paskaitykite, gan įdomu.

Tikrai, ir Mačiulis teisus visu 100%:

„Lietuvos problema numeris vienas yra ne emigracija, ne darbo santykių reguliavimas, ne korupcija, ne mokesčių sistema. Tai yra švietimo sistema – nuo ikimokyklinio ugdymo ir profesinių mokyklų iki pouniversitetinių studijų. Švietimo sistemos reforma yra tūkstantį kartų svarbiau nei pensijų indeksavimas ar minimalaus atlyginimo didinimas. Kosmetinių korekcijų ir reformos imitacijų nebeužtenka“, – akcentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

[booraz]

Tikrai, ir Mačiulis teisus visu 100%:

Pritariu ir aš Mačiuliui. Reikia labai stipraus, patyrusio ir turinčio plačią pasaulėžiūrą žmogaus, kad aukštojo mokslo sistemą padaryti patrauklią Lietuvos žmonėms. Nes jau dažnas iš mano pažįstamų studijuoja užsienyje, nors prieš 10 metų tai buvo vienetai. Jų visiškai netraukia mokslas Lietuvoje, deja.