Švietimas Lietuvoje

[Al1]

Gal privatizavus jas ir padarius mokamas, situacija pageretu ?

Ir kas jose mokysis tuomet???

[bebop]

Lietuvoje apie penktadalis žmonių turi aukštąjį išsilavinimą, ar tai per didelis procentas? Tiesa, tarp jaunų jis yra apie 50%, bet vis tiek. Tuomet taip ir reikia sakyti, jog ne aukštųjų per daug, o studijų kokybė per prasta arba atsilukusi nuo rinkos situacijos, jei neišeina pritraukti studentų iš užsienio, darbdaviai skundžiasi prasta absolventų kvalifikacija, taip pat daug studentų išvažiavuoja baigę arba net nebando studijuoti ir tik baigę mokyklą išvažiuoja studijuoti į užsienį.

Vajė, čia reikėtų labai ilgo atsakymo, nes problemos, kurias aprašei, yra labai gilios. Dėl prastos studijų kokybės kaltas ir Lietuvos švietimo sistemos finansavimas, kuomet beveik nėra privačių aukštųjų. O iš tas bendras pinigų katilas tiek daug aukštųjų nesuteiks tinkamos išsilavinimo kokybės. Darbdaviai skundžiasi prasta absolventų kvalifikacija, bet patys net nesistengia piršto pajudinti, kad būtų geresnė. Jie nori tik gauti paruoštą produktą. Po to sektų iškreiptas požiūris į patį aukštąjį mokslą. Kiekvienas jo siekia bet kokia kaina, prabimbinėja tuos metus universitete, o po to stebisi, kad tokį nemokšą tinginį niekas nenori priimti. Kažkaip užmirštama, kad galima gerai gyventi ir be universiteto. Užmirštamos įvairios profesinės mokyklos ir t.t. Didelių srautų iš užsienio greitu laiku nesulauksime. Tam turi didelės įtakos ir bendras šalies įvaizdis pasaulyje. Juk kiečiau (ir naudingiau) yra pasakyti, kad studijavai JK, o ne Lietuvoje. Kad ir koks tas universitetas būtų. Lietuva pasaulyje vis dar yra nežinoma. O jeigu ir kažką žino, tai tik kad posovietinė respublika ir kokybės nereikia tikėtis. O sukurti savo šalies ir universitetų įvaizdį reikia daug laiko ir pastangų.

[Al1]

Švietimo sistemos finansavimas nekaltas, kad nėra daug privačių aukštųjų. Ir gerai, kad jų nėra daug, nes jos surenka tik prasčiausius, kurie turi (arba jų tėvai) pinigų, bet galvoje košės nėra. Antra, teigi, kad per aukštųjų per daug ir čia pat kaltini sistemą, kad nėra privačių aukštųjų. Dėl kito sutinku.

[senasnamas]

Pastaruosius kelerius metus valstybė aktyviai deklaravo poreikį pritraukti daugiau studentų į technologines specialybes, pavyzdžiui – mokytis informacinių technologijų (IT). Tačiau įvertinus šių metų abiturientų stojimo ir valstybės finansavimo rezultatus, aiškėja, jog didėjo tik šios krypties populiarumas tarp stojančiųjų, bet ne finansavimas.

http://vz.lt/article/2013/8/12/busim...su-ilga-nosimi
Liberalus požiūris niekur nedingo - kam didinti finansavimą populiarioms specialybėms, juk į jas ir taip stos bei mokės pinigus.

[bebop]

Švietimo sistemos finansavimas nekaltas, kad nėra daug privačių aukštųjų. Ir gerai, kad jų nėra daug, nes jos surenka tik prasčiausius, kurie turi (arba jų tėvai) pinigų, bet galvoje košės nėra. Antra, teigi, kad per aukštųjų per daug ir čia pat kaltini sistemą, kad nėra privačių aukštųjų. Dėl kito sutinku.

Pritariu, kad keistai savo mintis apie privačias aukštąsias išreiškiau Tiesiog turėjau omeny, kad dabar galybė mūsų aukštųjų yra valstybės finansuojamos. Ir paskirsčius tas varganas lėšas nieko joms nebelieka. Ir esmė, kad valstybė labiau suinteresuota išlaikyti tokį didelį skaičių. Todėl manau, kad reikėtų paskatinti spartesnį privačių aukštųjų kūrimąsi. Pasakymas, kad ten renkasi tik debilai turčiai nėra teisingas. Ypač pažiūrėjus į JAV, UK universitetus. Tiesiog reikia protingos paskolų sistemos ar šiaip finansavimo modelio, kad galėtų ir pažangūs neturtingieji ten įstoti. Jeigu jos sugebėtų pasiūlyti kokybę, tai būtų šiokia tokia atsvara užsienio universitetams. Ir jeigu dalį savo studijų vykdytų anglų kalba - pritrauktų užsieniečių, kuriems žūtbūt reikia "europinio" diplomo. Bet, kaip minėjau, turėtų būti pusiausvyra.

[Sula]

http://vz.lt/article/2013/8/12/busim...su-ilga-nosimi
Liberalus požiūris niekur nedingo - kam didinti finansavimą populiarioms specialybėms, juk į jas ir taip stos bei mokės pinigus.

Kažkokia nesąmonė - viena deklaruojama, o daroma priešingai. Jeigu taip norima liberaliai užsidirbti, tai tegu didina mokamas vietas medicinoje ir teisėje.
Kita vertus, verslo atstovas vėl verkšlena, nors pats į švietimą neinvestuoja nė skatiko.
Kodėl mūsų verslas ir mokslo visuomenė iki šiol neįkuria technologinių aukštojo mokslo institutų (socialiniai yra ir sėkmingai gyvuoja)?

[Al1]

Labai blogai, kad valstybinės lėšos per liberalų reformą pradėjo sruventi į privačių aukštųjų kišenės. Privačias aukštąsias renkasi turtinti balvonai. O JAV ar D. Britanijos pavyzdys netinka, nes anglosaksiška aukštojo mokslo sistema visada buvo grįsta privačiomis aukštosiomis. Nors yra ir valstybinių.

[Al1]

Kažkokia nesąmonė - viena deklaruojama, o daroma priešingai. Jeigu taip norima liberaliai užsidirbti, tai tegu didina mokamas vietas medicinoje ir teisėje.
Kita vertus, verslo atstovas vėl verkšlena, nors pats į švietimą neinvestuoja nė skatiko.
Kodėl mūsų verslas ir mokslo visuomenė iki šiol neįkuria technologinių aukštojo mokslo institutų (socialiniai yra ir sėkmingai gyvuoja)?

Nes mūsų verslas nori viską imti čia ir dabar ir nieko neduoti. O apie tolimą ateitį negalvoja. Nors yra bendradarbiavimo, bet tai tik labiau išimtys, o ne taisyklės. Kas dėl socialinių mokslų, tai čia visai kita situacija. Socialiniai mokslai išnaudojami kaip propagandinė mašina esamam politiniam režimui Lietuvoje legitimuoti, įtakoti politinius sprendimus, naudingus tam tikroms verslo grupuotėms, taip pat vykdyti ES ir NATO kolonialinę politiką Lietuvoje per jų lėšomis finansuojamus projektus, institutus, konkrečius tyrimus, pseudomokslą ir propagandą.

[Sula]

Nes mūsų verslas nori viską imti čia ir dabar ir nieko neduoti. O apie tolimą ateitį negalvoja. Nors yra bendradarbiavimo, bet tai tik labiau išimtys, o ne taisyklės. Kas dėl socialinių mokslų, tai čia visai kita situacija. Socialiniai mokslai išnaudojami kaip propagandinė mašina esamam politiniam režimui Lietuvoje legitimuoti, įtakoti politinius sprendimus, naudingus tam tikroms verslo grupuotėms, taip pat vykdyti ES ir NATO kolonialinę politiką Lietuvoje per jų lėšomis finansuojamus projektus, institutus, konkrečius tyrimus, pseudomokslą ir propagandą.

Kaip ne keista, bet tenka sutikti...
Beje, geras pažįstamas verslininkas siūlėsi bendradarbiauti vienam technikos universtitetui. Kaip visada, viskas apsiribojo neatlygintina parama. Taip kad irgi galima suprasti. Mažos bendrovės, o tokių daug Lietuvoje, neturi pajėgų (dalis ir noro) sukurti savarankiškai mokymo programas ir pajungti dėstymui specialistus-praktikus.

[Al1]

Vakaruose paprastai į mokslą investuoja tik stambus verslas. Smulkus irgi neturi galimybių tuo užsiimti. Bėda tame, kad Lietuvoje nėra daug stambaus verslo, o ir tam pačiam nereikia mokslo.

[senasnamas]

Daugiausia darbo ieškančių profesinių mokyklų absolventų – 36,6 proc., įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą – beveik 36 proc., aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą – per 27,6 procento. Iš įgijusių aukštąjį išsilavinimą bedarbių rugpjūčio pradžioje, kaip ir kasmet, dominavo galintys dirbti socialinį darbą, taip pat ekonomikos, viešojo administravimo, verslo vadybos, teisės, socialinės pedagogikos ir kineziterapijos profesijos jaunuoliai.

http://www.delfi.lt/news/daily/educa...#ixzz2bknTQQOv
Pagal pateiktą statistiką, tai "pro šalį" dirba visų grandžių švietimo įstaigos. Prigalvota šimtai specialybių įmantriais pavadinimais, bet kai reikia rasti darbą, niekam tie pavadinimai neįdomūs. Matyt, ir "gudrus" PSD įstatymas kažkiek dirbtinai padidina bedarbių skaičių.

[Kristinėlė]

Pagrindinės taisyklės, kurių tarpukariu turėjo laikytis mokytojos: http://economicus.blogas.lt/files/2010/04/sutartis.jpg

[Kristinėlė]

Tiesa sakant, nelabai stebiuosi: http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=63231436. Nenoriu būti blogu pranašu, bet manau ilgainiui dar ne apie tokius dalykus išgirsim

[balietis]

Nu gal kitą sykį bus darželio auklėtoja.

[Recoiler]

tai jau kokios ten nuotraukos turejo buti, kad papulti i priesinsultine busena

[Aleksas666]

Nemažai pedagogų į savo darbą žiūri pro rožinius akinius, mano, kad jie puikiai susibendraus, kad visi bus paklusnus avinėliai, bet toli gražu taip nėra. Norint būti geru pedagogu reikia atsisakyti lengvo charakterio, nes jis pražūtingas. Aš iš mokyklos laikų pamenu, jog buvo šviežių mokytojų, kurie sunkiai teištverdavo porą mėnesių, nes jie neturėjo jokių bendravimo įgūdžių. Sunku pasakyti kas lemia tai, bet sovietinio auklėjimo mokytojai kuo puikiausiai rasdavo bendrą kalbą, gal jie neturi tiek kompleksų. Turėjau vieną mokytoją, kuris įsigudrino koja valyti lentą- toks elgesys gal kiek ir keistas, bet užtai tikrai padeda parodyti, jog žmogus nėra skystąkiaušis.

[balietis]

tai jau kokios ten nuotraukos turejo buti, kad papulti i priesinsultine busena

Jinai ne dėl nuotraukų, o dėl paties reketavimo fakto ir per telefoną tiksinčio laikrodžio. Tokios tetos naktį telefoniniams sukčiams atiduoda visus pinigus, kai gelbėja sūnų, kurio niekad neturėjo.

[Kristinėlė]

Ar man tik vienai atrodo, bet pagal daugelį mokytojas negali vartoti alkoholį, negali švęsti gimtadienio, negali pirkti svaigiųjų gėrimų. Ypač tas būdinga mažesniuose miesteliuose, kur vieni kitus pažįsta. Ne duok dieve, mokytojas parduotuvėje nusipirks vyno butelį. Žinau vieną gimnaziją, kurios vidaus darbo taisyklėse parašyta: „Y gimnazijos mokytojas reprezentuoja gimnaziją VISUR IR VISADA. Mokytojui DRAUDŽIAMA viešoje vietoje pasirodyti neblaiviam“. Bet MOKYTOJAS irgi ŽMOGUS. Tad iš dalies pateisinu šią mokytoją, tik manau nereikia darbo kompiuteryje laikyti asmeninės informacijos.

[senasnamas]

Švietimo strategai turėtų griebtis už galvos: 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai akivaizdžiai žemesni ir už pasaulinį vidurkį, ir už kaimynų estų, lenkų bei latvių rezultatus.
Tai paaiškėjo antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje pristačius tarptautinio praėjusiais metais atlikto penkiolikmečių tyrimo PISA rezultatus. Šio tyrimo metu tiriami 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir jiems įtaką darantys veiksniai.

Kaip spaudos konferencijoje sakė PISA valdančiosios tarybos narė Rita Dukynaitė, tyrime nebepralenkiamos Azijos šalys, kurios švietime pasauliui diktuoja madas. Kaip naujas fenomenas įvardijama ir Estija, kurios rezultatai švietime vis auga. „Dėmesys į estus atkreiptas visame pasaulyje, manoma, kad tai viena įdomiausių švietimo fenomeno šalių“, - sakė R. Dukynaitė.

„Jeigu žiūrėtume, ką padarėme kitaip nei mūsų kaimynai - jie iš tikrųjų nepuolė beatodairiškai draskyti mokyklų tinklo, kaip tą padarėme mes paskubomis prigalvodami įvairių programų, kad tik išdraskytume vidurines mokyklas ir suardytume visą tinklą ir išviliotume specialistus iš pagrindinių mokyklų. Tai buvo akivaizdi klaida, tą reikia pripažinti“, - kalbėjo R. Vaitkus.

http://www.delfi.lt/news/daily/educa...#ixzz2mRQBPZVe

[balietis]

Neįdėjai esminės citatos:

65 šalyse per 2 valandų testą klausiama ne to, ką mokiniai atsimena, bet tikrinamas gebėjimas remtis turimomis žiniomis, gebėjimas jas kūrybiškai taikyti naujose situacijose, mokėjimas analizuoti, prognozuoti reiškinius, priimti įrodymais grįstus sprendimus.

Kol mokykloje svarbiausia bus bukas kalimas, tol ir turėsim tokius rezultatus. Bet ministras kažkodėl labiau domisi pagrindinių-vidurinių mokyklų pertvarkymais.