Švietimas Lietuvoje

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Bet ir studijuojančių mokamose vietose yra tokių labai daug, kurie studijuoja vien dėl diplomo.

Nu nežinau, šiais laikais jau biškį prabanga taip elgtis man rodos. Aišku, studijuot vien dėl diplomo niekad labai protinga nebuvo, bet kai mokamas mokslas buvo dalinai valstybės finansuojamas ir kainavo kapeikas niekas dėl to per daug nesuko galvos. Dabar, kai kainos didesnės, manau rimčiau į tai žiūrima ir mažiau žmonių stos bet kur jei dėl to reiks kišenę keliais tūkstančiais per semestrą palengvint.

[Lettered]

Nu nežinau, šiais laikais jau biškį prabanga taip elgtis man rodos. Aišku, studijuot vien dėl diplomo niekad labai protinga nebuvo, bet kai mokamas mokslas buvo dalinai valstybės finansuojamas ir kainavo kapeikas niekas dėl to per daug nesuko galvos. Dabar, kai kainos didesnės, manau rimčiau į tai žiūrima ir mažiau žmonių stos bet kur jei dėl to reiks kišenę keliais tūkstančiais per semestrą palengvint.

Prabanga, bet žmonės vis tiek linkę taupyti, kad turėtų diplomą vien dėl formalumo. Iš kitos pusės galima suprati norą turėti formaliai diplomą, pvz. esi geras darbuotojas, specialistas, bet nesinorėtų visą gyvenimą likti geru, patyrusiu specialistu, bet su viduriniu išsilavinimu? Beto dar liktai valstybės tarnyboje norint užimti aukštesnes pareigas magistras yra privalomas, taip pat tam tikrose srityje gauti kvalifikacinius atestatus. Dabar kai tapo mokamas mokslas atsifiltravo tik visokios neprestižinės specialybės, bet universitetai spausdinantys prestižinių ar tiesiog populiarių specialybių diplomus išgyvena aukso amžių.

[Ametistas]

„Gimnazija“ – tiesiog rinkodara, psichologinis manevras. Atsieit, patekti į gimnaziją gali būti sudėtinga, jei blogai mokinsies, o „vidurinės“, tipo, ima bet ką, be to, gimnazija – kažkas tai tookio.. Pagal tokius nuteikimus tėvai sugrūda savo atžalas į toliausiai esančias gimnazijas, o tinginiams sudaroma iliuzija, kad vidurinėje mokintis nereikės, nors vidurinio lavinimo programa vienoda tiek gimnazijoje, tiek vidurinėje mokykloje.

Anksčiau priimant mokinius į gimnazijas, būdavo konkursai ir patekdavo tik geriausiai besimokantys. Dabar ši tvarka Švietimo ministerijos pakeista ir suvienodinta. Tačiau gimnazijos statuso, kaip aukštesnio prestižo mokyklos, iki šiol kai kurios mokyklos siekia ir tikrai sveikinu norą išsaugoti gerą gimnazijos vardą. Daugelis gimnazijų stengiasi išlikti pranašesnės už vidurines mokyklas ir manau jos visai neblogai sekasi.

Gimnazijos dabar nuo vidurinių mokyklų labiausiai skiriasi tuo, kad vidurinėse mokyklose klasės prasideda nuo 1 klasės, o gimnazijose - tik nuo 9-os (gimnazijoje vadinama 1-a klase). Toks skirstymas net ir gimnazijos vadovybei leidžia siekti savitų gimnazijos tikslų, telkiant dėmesį į vyresnių mokinių ugdymą. Todėl sakyti, kad gimnaziją ir vidurinę mokyklą baigęs mokinys bus lygiavertis - nelabai logiška, nes taip nėra. Tiesa, reikėtų vertinti individualiai, nes visokių mokinių būna gimnazijose. Bet ir visokių mokyklų yra, todėl kartais konkreti vidurinė mokykla gali būti pranašesnė už konkrečia gimnaziją, bet dažniau yra atvirkščiai.

[Combat]

......Todėl sakyti, kad gimnaziją ir vidurinę mokyklą baigęs mokinys bus lygiavertis - nelabai logiška, nes taip nėra. .....

Man žinomoje gimnazijoje pirmų klasių yra: a, b, c, d, e, f, g. Kiekvienoje apie 30 mokinių. Dar nešant pareiškimą dėl priėmimo, vyko arši agitacija mokintis „a“ klasėje, tipo – „moksliukų“, nes tik ten bus galima ko nors išmokti, o likusiose „nemoksliukai“ užduos bendrą toną ir temps kitus žemyn – užkrės nesimokymo energija. Dukra nenorėjo eiti mokintis į „fyfų“ (a) klasę. Ją paskyrė į „g“. Išsišaipiau: paskutinė klasė, ir dar „glušių“. Kadangi kažkokia draugė įsiprašė į „a“ klasę, tai ir dukra (ir dėl draugės ir dėl to, kad ne paskutinėje klasėje būtų), įsiprašė į „a“ klasę. Na, sakau, tai dabar būsit „mokintų asilų“ klasė. O kad vidurkiai likusių klasių nebūtų tiesiog tragiški, mokyklos vadovybė kiekvienoje klasėje paliko po keletą geriau besimokančių vaikų.

Taigi, tos gimnazijos yra tik ekonominiais sumetimais: reikiamomis priemonėmis, įranga, aplinka ir atlyginimais lengviau aprūpinti vieną ūkinį vienetą, o vidurinėse durys gali ir ant vieno vyrio kaboti, nes ten – „vidurinė“ + visi sunkiau valdomi vaikai sugrūsti į jas, todėl, žinau atvejį, kai tėvai savo vaiką veža kažkur, nors mokykla yra kitoje namo kiemo pusėje.
Vidurinėse ir pedagogai kenčia – fizinių bausmių naudoti negali, o sutramdyti bręstančias dročylas, „pastatyti“ jas į vietą, parodyti, kas yra drausmė ir disciplina, priemonių nėra (pedagogai su nostalgija prisimena tarybinius laikus – neklaužadai „profilaktikos“ tikslais galėjo įvažiuoti „į skūrą“ laisvai).

Taigi, tos gimnazijos – grynai mažesnių išlaidų reikalaujančios švietimo sistemos administravimo pasekmė, bet visa tai užmaskuota ir „užpumpinta“ yra visai kitokiomis frazėmis. Lygiai tokias pat žinias galima įgyti ir vidurinėje, tik ten reikia turėti „storesnę skūrą“ užsiauginus.

Kas gausis, susimokės už savo ateitį ir kartu atsakingiau žiūrės į studijas. Nebus taip, kad įstoja į kokią mandarinų kalbą, po pirmo kurso nusprendžia stoti į aktorinį, o po to į ekonomiką. Arba pasirodo tik per įskaitas ir pradeda pumpuoti teises.
.....

Kad tai vyks didžiąja dauguma, nenoriu sutikti. Bet kad neišsiplėsti, siūlau pažiūrėti dokumentinio serialo „Kodėl egzistuoja skurdas“ 4–ą dalį (Why Poverty - Education, Education Part 4 yra youtube atskirais gabalais anglų kalba) – labai labai į temą ir apie tai. Nežinau, kur ją butų galima gauti, bet aš tą serialą apie 19.15 ketvirtadieniais žiūriu per LRT2.

[Garbanius]

Gimnazija gimnazijai nelygu, va kur esme..

[Kristinėlė]

Anksčiau priimant mokinius į gimnazijas, būdavo konkursai ir patekdavo tik geriausiai besimokantys. Dabar ši tvarka Švietimo ministerijos pakeista ir suvienodinta. Tačiau gimnazijos statuso, kaip aukštesnio prestižo mokyklos, iki šiol kai kurios mokyklos siekia ir tikrai sveikinu norą išsaugoti gerą gimnazijos vardą. Daugelis gimnazijų stengiasi išlikti pranašesnės už vidurines mokyklas ir manau jos visai neblogai sekasi.

Gimnazijos dabar nuo vidurinių mokyklų labiausiai skiriasi tuo, kad vidurinėse mokyklose klasės prasideda nuo 1 klasės, o gimnazijose - tik nuo 9-os (gimnazijoje vadinama 1-a klase). Toks skirstymas net ir gimnazijos vadovybei leidžia siekti savitų gimnazijos tikslų, telkiant dėmesį į vyresnių mokinių ugdymą. Todėl sakyti, kad gimnaziją ir vidurinę mokyklą baigęs mokinys bus lygiavertis - nelabai logiška, nes taip nėra. Tiesa, reikėtų vertinti individualiai, nes visokių mokinių būna gimnazijose. Bet ir visokių mokyklų yra, todėl kartais konkreti vidurinė mokykla gali būti pranašesnė už konkrečia gimnaziją, bet dažniau yra atvirkščiai.

Norėčiau papildyti, kad kai kurios vidurinės mokyklos (ypač mažų miestelių) tiesiog pakeitė savo pavadinimą, jos tapo ilgosiomis gimnazijomis. Čia mokiniai mokosi nuo 1 iki 12 klasės (tik nuo 9 klasės vadinama I gimnazine klase). Ir būtent tokios mokyklos nesustiprėjo, galbūt net priešingai - stengiasi kiekvieną mokinį net ir besimokantį pagal spec. programą išlaikyti GIMNAZIJOJE, nors kitoj gatvės PUSĖJE yra būtent spec. poreikių mokykla, kur tokie vaikai tikrai išmoktų daug daugiau nei gimnazijoje. Čia ir suveikia "krepšelio" principas, jei mokinių sumažės - mokslo įstaiga gali nebetekti gimnazijos akreditacijos.

[Wycka]

Man žinomoje gimnazijoje pirmų klasių yra: a, b, c, d, e, f, g. Kiekvienoje apie 30 mokinių. Dar nešant pareiškimą dėl priėmimo, vyko arši agitacija mokintis „a“ klasėje, tipo – „moksliukų“, nes tik ten bus galima ko nors išmokti, o likusiose „nemoksliukai“ užduos bendrą toną ir temps kitus žemyn – užkrės nesimokymo energija. Dukra nenorėjo eiti mokintis į „fyfų“ (a) klasę. Ją paskyrė į „g“. Išsišaipiau: paskutinė klasė, ir dar „glušių“. Kadangi kažkokia draugė įsiprašė į „a“ klasę, tai ir dukra (ir dėl draugės ir dėl to, kad ne paskutinėje klasėje būtų), įsiprašė į „a“ klasę. Na, sakau, tai dabar būsit „mokintų asilų“ klasė. O kad vidurkiai likusių klasių nebūtų tiesiog tragiški, mokyklos vadovybė kiekvienoje klasėje paliko po keletą geriau besimokančių vaikų.

Taigi, tos gimnazijos yra tik ekonominiais sumetimais: reikiamomis priemonėmis, įranga, aplinka ir atlyginimais lengviau aprūpinti vieną ūkinį vienetą, o vidurinėse durys gali ir ant vieno vyrio kaboti, nes ten – „vidurinė“ + visi sunkiau valdomi vaikai sugrūsti į jas, todėl, žinau atvejį, kai tėvai savo vaiką veža kažkur, nors mokykla yra kitoje namo kiemo pusėje.
Vidurinėse ir pedagogai kenčia – fizinių bausmių naudoti negali, o sutramdyti bręstančias dročylas, „pastatyti“ jas į vietą, parodyti, kas yra drausmė ir disciplina, priemonių nėra (pedagogai su nostalgija prisimena tarybinius laikus – neklaužadai „profilaktikos“ tikslais galėjo įvažiuoti „į skūrą“ laisvai).

Taigi, tos gimnazijos – grynai mažesnių išlaidų reikalaujančios švietimo sistemos administravimo pasekmė, bet visa tai užmaskuota ir „užpumpinta“ yra visai kitokiomis frazėmis. Lygiai tokias pat žinias galima įgyti ir vidurinėje, tik ten reikia turėti „storesnę skūrą“ užsiauginus.

Tiesos grūdas yra, bet Tamsta taip sutirštinai spalvas, kad ir tas grūdas paskęsta „trololol“ jūroje...

[Combat]

Tiesos grūdas yra, bet Tamsta taip sutirštinai spalvas, kad ir tas grūdas paskęsta „trololol“ jūroje...

Ir kurioje vietoje sutirštinta?

[Wycka]

Ir kurioje vietoje sutirštinta?

Ne visose mokyklose klasės skirstomos pagal pažangumą, nors šis metodas iš lėto populiarėja (UK tai taikoma jau kelis dešimtmečius; sako, kad pasiteisina).
Gimnazijos, kurios atsirenka mokinius, turi daugiau svertų spausti mokinių tėvelius prisidėti prie gimnazijos ūkinės dalies išlaikymo (remontai, baldai, techninė įranga, etc.), gal todėl ir atrodo, kad jos „turtingiau“ gyvena.
Kas dėl drausmės, jeigu vykdoma atranka, patys tėveliai griežčiau prižiūri savo atžalas, todėl pedagogai mažiau laiko iššvaisto ramindami 'sunkiau valdomus' ugdytinius, daugiau dėmesio gali skirti temos išaiškinimui ir mokinių gebėjimų bei dalykinių įgūdžių įtvirtinimui.
Beje, verta žinoti. Jeigu udytinis turi elgesio problemų, o jo tėvai/globėjai ignoruoja iš anksto skelbiamus tėvų susirinkimus, esant reikalui mokyklos atstovas galėtų nesunkiai įrodyti teisme kad mokykla neneša atsakomybės už neleistinus ugdytinio poelgius, tokiu atveju už nusižengimus ar net nusikaltimus atsakytų tik to mokinio tėvai/globėjai. Jeigu tėvai/globėjai pavyzdingai lankytų tėvų susirinkimus ir vaikas padarytų nusižengimą/nusikaltimą mokyklos teritorijoje mokymosi laiku, atsakomybę neštų abi pusės (mokykla ir tėvai/globėjai) solidariai, gal net daugiau mokykla.
Žinias vienodai galima pasiimti tiek vidurinėje, tiek gimnazijoje, tiek profesinėje mokykloje, nes mokosi ne pedagogai, o mokiniai. Pedagogo funkcija yra tik PADĖTI vaikui ugdytis — lavinti savo dalykinius gebėjimus/įgūdžius bei formuoti savo elgseną. Kaip sako patarlė — auksas ir pelenuose žiba

[D.P]

kadangi pats lankiau vidurinę, o nuo 9 klasės stojau į gimanziją (ta buvo prieš apie 9-10m.), tai skirtumas tarp gimnazijos ir vidurinės yra akivaizdus visomis prasmėmis ir tą pajutau savu kailiu. Stipriose gimanazijose yra atitinkamas kontingentas, bendras suinteresuotumas. Vidurinėse - situacija priešinga. Tai palaida bala (bent jau toje, kurioje mokiausi pirmus 8 metus). Rodos, dabar ji gaus progimnazijos statusą...
Norint kilstelėti vidurinių mokyklų prestižą ir kokybę, reikia gerai revizuoti visas vidurines ir galbūt imtis griežtų priemonių taikymo. Manau, problema yra mokinio krepšelis. Kartais bandoma pritraukti "marozus" iš kitų analogiškų mokyklų, iš kurių ji buvo išspirti. Moksleiviai nenukenčia, nes jie turi galimybę stoti į gimnazijas. Tie,kurie nestoja, bet yra pažangūs, patenka į svaotišką rizikos grupę. Mokytis tokiu atveju yra sunku, manyčiau.
bet nemaža dalimi nukenčia būtent mokytojai, kurių kvalifikacija, kompetencija nėra žemėsnė už gimnazijose dirbančių kolegų, tačiau darbo krūvis ir aplinka, deja, švelniai tariant nekokia.

[senasnamas]

B.Burgis: dalis mokytojų degradavo, menksta mokinių išprusimas

20 metų Švietimo ir mokslo ministerija bei visos švietimo institucijos, apskritai valdžia visaip stengėsi užmaskuoti tikrąjį žinojimo, mokėjimo, gebėjimo lygį. Sukūrėme sistemą, kuri tikrai gerai užmaskuoja tai, kas iš tikrųjų yra. Visais būdais norminiu nacionalinių egzaminų vertinimu padarėme, kad gerai atrodytume Europos Sąjungoje, gerai atrodytume patys sau ir tėvai džiaugtųsi. Nors panašu, kad nieko nesimokė, vaikai gauna brandos atestatus ir tuo patenkinti, universitetai patenkinti, kad yra ką pasiimti.
O iš tikrųjų už kadro lieka vis menkėjantis išprusimas, erudicija, išsilavinimas. Tą sakau drąsiai, nes dirbu su studentais, moksleiviais ir tai žinau.

Šalys, kurios daug dešimtmečių gyvena prabangiai, sau gali leisti atsipalaiduoti. Jų vaikai šiek tiek papramogauja, šiek tiek pasimoko. Nėra socialinio užsakymo „kietam“ mokslui. Bet mes tokį užsakymą turime – čia nėra iškasenų. Mes tik per mokslą galime prasiveržti į Europos elitą ir tą reikėtų akcentuoti.

[Al1]

O neišprususiems galima ir pasakas sekti:

Šeštokų tėvus šiurpina istorijos mokymas apie kolchozus ir žmogėdrystę SSRS

http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=60342039

[Al1]

Tokių siūlytojų visose aukštosiose yra... Kai kur 5 parašo už lankomumą, 6, jei šiek tiek pasižymėjo, aukštesni balai jau kainuoja...

[Nas]

Tokių siūlytojų visose aukštosiose yra... Kai kur 5 parašo už lankomumą, 6, jei šiek tiek pasižymėjo, aukštesni balai jau kainuoja...

Na, drąsiai sakyti, kad visur yra, tikrai nereikėtų. Bent jau VGTU per savo 3 mokslus metus tokių atvejų mačiau gal tik porą. Kaip minėjote juos parašė už lankomumą ir tokiose paskaitose kaip filosofija, kūno kultūra. Ir tikrai savo atveju nematau nieko blogo, kadangi studijuojant inžineriją, filosofija yra kaip papildomas modulis plečiantis kažkiek žmogaus akiratį. Todėl lankant paskaitas bei klausant dėstytojo to pilnai užtenka ir manau dėstytojas visai teisingai daro rašydamas ~5 už lankomumą. Aišku, kita šneka, kai specialybiniai dalykai praleidžiami pro pirštus.

[taccido]

Siūlau pasiklausyt kelių labai įdomių ir novatoriškų kalbų apie švietimą ir būdus jie patobulint.

Dabartinė anti-švietimo sistema:

Kaip spręsti visuotines problemas pasitelkiant švietimą:

Švietimas be prievartos:

Kodėl nereikia mokyti matematikos aukštesnėse klasėse:

Gaila, kad nedaug žmonių išvis galvoja ką nors keisti Puikios mintys!!!

[pauliaK]

/\
Aš į sąrašą dar Serą Keną Robinsoną įtraukčiau ir vieną pačių populiariausių TED kalbų:
http://www.ted.com/talks/ken_robinso...reativity.html

Taip pat:
http://www.ted.com/talks/sir_ken_rob...evolution.html

[Al1]

Niekas čia nesikeis. Vakaruose švietimas yra skirtas paruošti zombius. Gaila, bet buvusi tikrai gera tarybinė švietimo sistema ideologiją pakeitus kita - tautine - Lietuvoje nebuvo įgyvendinta. Užtat turime dabar nei šiokią nei tokią, bet kosmopolitų kalvę. Kam zombiui matematika? Juk bankai ir valdžia už jį paskaičiuos, kiek palūkanų mokėti. O zombiui pakanka 4 elementarių veiksmų...

[Traf]

Niekas čia nesikeis. Vakaruose švietimas yra skirtas paruošti zombius. Gaila, bet buvusi tikrai gera tarybinė švietimo sistema ideologiją pakeitus kita - tautine - Lietuvoje nebuvo įgyvendinta. Užtat turime dabar nei šiokią nei tokią, bet kosmopolitų kalvę. Kam zombiui matematika? Juk bankai ir valdžia už jį paskaičiuos, kiek palūkanų mokėti. O zombiui pakanka 4 elementarių veiksmų...

Zombius sakai? Gal galėtumėte plačiau apie zombiškumą?

Paskaičiau interviu su Burgiu. Ganėtinai įdomios mintys. Teko klausyti jo kalbos/paskaitos tai įdomus ir iškalbingas žmogus pasirodė. Manau teisybės tame yra.

[Al1]

O tu pažiūrėk į jankius. Lietuvių jaunoji karta irgi su dideliu pagreičiu artėja jų link.

[pauliaK]

/\
Ech, kad tą SSRS kas atkurtų, visos bėdos tą pačią sekundę išgaruotų...