Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kodėl bergždžias reikalas kalbėti apie statistiką? Įvedu paieškoje "education and income", gaunu krūvą rezultatų, pavyzdžiui,
    http://soc101.wordpress.com/2006/10/...ucation-level/

    Beje, labai laukiau, kol bus pateiktas S. Jobs pavyzdys... Tai - labai tipiška spekuliatyvi klišė diskutuojant apie išsilavinimo "nesvarbumą". Tada dar neužmirškite Einšteino, Faradėjaus... Skirtumas tik tas, jog jie visi buvo genijai. O genijus yra genijus, jo neįsprausi į formalaus išsilavinimo rėmus...

    Tu lygini moksleivio rezultatus penktoje klasėje ir žmogaus pasiekimus darbo rinkoje... Čia panašiai jei tyrinėtum koreliaciją tarp bb ir piršto storių. Kiekvienas turėjom visokių klasiokų ir klasiokių, kuriems gavosi vienaip ar kitaip. Tavo sėkmę darbo rinkoje apsprendžia daug daugiau parametrų nei tai, ar moki gražiai padeklamuoti eilėraštuką 5 klasėje... Kartais sunku surasti koreliaciją tarp mokymosi aukštojoje rezultatų ir vėliau uždirbamų "babkių", o tu imi penktą klasę kaip atskaitos tašką. Kvailas kategoriškumas.
    Paskutinis taisė gyvulatis; 2012.12.14, 16:26. Priežastis: typo

    Comment


      Lario Ellisono kalba Jeilo univere:

      "Graduates of Yale University, I apologize if you have endured this type of prologue before, but I want you to do something for me. Please, take a good look around you. Look at the classmate on your left. Look at the classmate on your right. Now, consider this: five years from now, 10 years from now, even 30 thirty years from now, odds are the person on your left is going to be a loser. The person on your right, meanwhile, will also be a loser. And you, in the middle? What can you expect? Loser. Loserhood. Loser Cum Laude.

      "In fact, as I look out before me today, I don't see a thousand hopes for a bright tomorrow. I don't see a thousand future leaders in a thousand industries. I see a thousand losers.

      "You're upset. That's understandable. After all, how can I, Lawrence 'Larry' Ellison, college dropout, have the audacity to spout such heresy to the graduating class of one of the nation's most prestigious institutions? I'll tell you why. Because I, Lawrence "Larry" Ellison, second richest man on the planet, am a college dropout, and you are not.

      "Because Bill Gates, richest man on the planet -- for now, anyway -- is a college dropout, and you are not.

      "Because Paul Allen, the third richest man on the planet, dropped out of college, and you did not.

      "And for good measure, because Michael Dell, No. 9 on the list and moving up fast, is a college dropout, and you, yet again, are not.

      "Hmm... you're very upset. That's understandable. So let me stroke your egos for a moment by pointing out, quite sincerely, that your diplomas were not attained in vain. Most of you, I imagine, have spent four to five years here, and in many ways what you've learned and endured will serve you well in the years ahead. You've established good work habits. You've established a network of people that will help you down the road. And you've established what will be lifelong relationships with the word 'therapy.' All that of is good. For in truth, you will need that network. You will need those strong work habits. You will need that therapy.

      "You will need them because you didn't drop out, and so you will never be among the richest people in the world. Oh sure, you may, perhaps, work your way up to No. 10 or No. 11, like Steve Ballmer. But then, I don't have to tell you who he really works for, do I? And for the record, he dropped out of grad school. Bit of a late bloomer.

      "Finally, I realize that many of you, and hopefully by now most of you, are wondering, 'Is there anything I can do? Is there any hope for me at all?' Actually, no. It's too late. You've absorbed too much, think you know too much. You're not 19 anymore. You have a built-in cap, and I'm not referring to the mortar boards on your heads.

      "Hmm... you're really very upset. That's understandable. So perhaps this would be a good time to bring up the silver lining. Not for you, Class of '00. You are a write-off, so I'll let you slink off to your pathetic $200,000-a-year jobs, where your checks will be signed by former classmates who dropped out two years ago.

      "Instead, I want to give hope to any underclassmen here today. I say to you, and I can't stress this enough: leave. Pack your things and your ideas and don't come back. Drop out. Start up.

      "For I can tell you that a cap and gown will keep you down just as suredly as these security guards dragging me off this stage are keeping me dow..."

      Comment


        Jei kalbėti apie atlyginimą, tai JAV ir Lietuvoje situacija gerokai skiriasi - ten galima neblogai uždirbti dirbant gydytoju ar kitą valdišką darbą. Lietuvoje yra kiek kitaip ir šiaip iškreipta situacija dar ir dėl to, kad rengiama daug "specialistų", kurių rinkoje nereikia. Todėl, jei suvedus viską į pinigus, tai profesinėje darbininkišką specialybę įgiję turi pagrindo šaipytis iš darbo biržoje besitrinančių diplomuotų teisininkų ar vadybininkų. Pastariesiems reikėtų pasiklausyti Ellisono kalbos - tik ne paskutiniame kurse, o pirmame. Jei valstybei rūpėtų švietimas, tokių nukrypimų nebūtų. Norėjau pabrėžti ne tai, kad statistiškai išsilavinę daugiau pasiekia, bet kad dvejetukininkai irgi žmonės ir dažnai originalesni ir įdomesni už einančius tradiciniu keliu: mokykla, bakalauras, magistras ir t. t.
        Dar vienas straipsnelis:
        http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_s....d?id=59777671
        Statistikos duomenimis, kas šešioliktas moksleivis baigia mokyklą su pagyrimu ar medaliu. Tačiau geri pažymiai mokykloje ir raudonas universiteto diplomas dar nėra gyvenimiškos sėkmės garantas. Dažnai būtent buvę dvejetukininkai tampa klestinčiais verslininkais, žinomais sportininkais, gauna Nobelio premijas. Pasigilinkime, kaip tai įvyksta?
        Prisiminkite savo klasę. Kiekvienas iš mūsų galėtų pateikti pavyzdį, kai buvusi pirmūnė, mokyklos pasididžiavimas, aktyvistė, sportininkė ir komjaunuolė, apie 30-uosius metus apsikrovė šeima ir vaikais, dirba sanitare ligoninėje ar telefonų pardavėja.
        O chuliganas, nuo kurio išdaigų kentėjo visi mokytojai, kurio gebėjimai buvo nurašyti jau penktoje klasėje, trisdešimties metų jau buvo uždirbęs savo pirmą (antrą, penktą) milijoną. Pažįstama situacija, tiesa?
        Suaugusio pirmūno paklausus, kas tu, jis atsakys - „sistemų administratorius“. Dvejetukininkas į šį klausimą atsakys - „Antanas“.
        Tie, kuriems nesisekė mokykloje, anksti supranta, kad gyvenime verta pasikliauti tik savimi, jie nuosekliai ieško savo vietos gyvenime, būtent – ieško, o ne eina kažkieno seniai pramintu taku, kaip dešimtukininkai.
        Straipsnio vinis - reikia daryti tai, ką labiausiai mėgsti.

        Comment


          Objektyvumo dėlei reiktų pasakyti, kad turbūt daugiau yra tokių dvejetukininkų, kurie nieko nepasiekė, bet jie nėra tiek įdomūs, kad apie juos būtų rašoma. Užtai kažką pasiekę sulaukia dvigubo susižavėjimo. Nes vyrauja mąstymas, kad geriausia karjera laukia pirmūno, o dvejetukininko - staklės ar statybų aikštelė. Tačiau yra pernelyg daug pavyzdžių, kurie šią taisyklę sulaužo. Keletas citavimo vertų komentarų:
          Aš visada buvau pirmūnė mokykloj. Sekdavosi praktiškai visos sritys. Pirmose klasėse, kiek save pamenu, visada norėdavau mokytis, buvo įdomu, laukdavau pamokų. Namuose užsiimdavau visokiais niekučiais. Visada užsidarydavau savo kambaryje ir piešdavau ką nors arba skaitydavau knygas. Vėliau su keliais klasiokais iš vienos patalpos, kur būdavo sumesti pasenę vadovėliai, vogdavom fizikos, astronomijos, biologijos, zoologijos vadovėlius. Aš juos nešdavausi į namus ir skaitydavau. Buvo sunku laukt tiek ilgai iki 10 klasės, kuriose tiek daug įdomių dalykų moko. Bet.. iki tų metų aš supratau, kad neverta man labai stengtis. Mokytojai ne visada rasydavo pažymius už žinias, viskas pasidarė nuobodu. Namų darbų laikas - pusvalandis prieš miegą. Matydavau daug neteisybės mokytojų elgesyje ir ypač vertinimuose. Buvau geras vaikas, klausydavau tevų (ypač mamos). Pabaigus mokyklą vis dar nežinojau, kuo norėčiau tapti. Gabumų turėjau visur ir niekur... Meno kryptis buvo atmesta, todėl, kad neperspektyvu. Pasirinkau inžinerinę kryptį. Stojome su klasioke kartu, kuri nebuvo pirmūnė. Tiesiog vidutiniokė. Ji buvo kiek lėtesnė, bet tikrai ne "durnesnė" už mane ar kitus. Ir ji neįstojo. man buvo šokas, nesupratau, kodėl? Ir labai užjaučiau, kad ji neįstojo niekur, nes tuo metu neįstoti i universitetą buvo lygų viso gyvenimo griūčiai. Bet, kaip sakoma, sėkmė dažnai atsisuka užpakaliu DD Aš šiuo metu nieko neturiu. Gyvenu su tėvais, kaime, jaučiuosi visikai bevertė, dirbu nekenčiamą, mažai apmokamą darbą (tiek mažai, kad net iššikėlimas gyvent į miestą man būtų visiška finansinė duobė geriems metams), suku galvą, kaip pačiai susikurt gerovę, užsiimt miela širdžiai veikla ir dar iš to turėt naudos. Kas dien noriu į viską spjaut ir ieit, kur akys veda. Galėčiau taip padaryt, tik tėvų būtų gaila, nes žinau, kaip jie pergyventų dėl manes. O klasiokė? Klasiokė gyvena puikiai (bent jau man ir draugams taip atrodo). Ji tais metais susirado nekvalifikuotą darbą ir po truputį kilo karjeros laipteliais. Pabaigė mokslus. Ir gyvena puikiai!
          Pastebėjau vieną dalyką, kad gyvenimą sugeba susitvaryk ne dvejetukiniaikai arba pirmūnai, o tie, kurie moka kryptingai siekti tikslo, kad ir kaip sunku būtų. Beje, tie žmonės visada yra optimistai, gerai nusiteikę, nebijantys nesėkmių ir "dėję" ant visuomenės nuomonės.
          Mokykloj mokiausi blogai,antras nuo galo,nors vidurine siaip taip pabaigiau.Isvykau i vakarus studijuoti,ir profesionaliai sportuoti,priemiau tos salies pilietybe,budamas 20ties atsidariau bara,veliau,kluba,-kluba pardaviau atsidariau statybine imone,pasiekus pika,pardaviau savo dali,atsidariau parduotuve,veliau antra,trecia,veliau jas ispletojau ir pardaviau Tesco,nusprendziau studijuoti MBA,pabaigiau MBA isskridau i Sanhaju,ir pradejau dirbti su Kinijos investiciniu fondu,partneriu rytu europai.Budamas 28iu uzdirbau pirma milijona doleriu,budamas 30ties turejau jau 3milijonus,na o siuo metu as jau 11 milijonu $ turta,ir mano dalis tje korporacijoje sudaro tik 2%/Tai isivaizduokite,kokios apimtys eina?
          Nors is matematikos turejau 2,penkiabalej,ir vos isvede 3.Tiesa uz ta trejeta,dar 5iabalej sistemoj nesiau mokytojai kysi,-tuomet tai buvo 100 litu,ir tai buvo 1993ieji.
          Susitinku Klaipedoj buvusius klasiokus,pirmunus,vargsta,gal darbo turi? Ne is sio ne is to,atsiduriau savo buvusios mokyklos garbes lentoj,kaip buves labai gabus mokinys,nors gal del to kad padovanojau 20 naujausiu kompiuteriu pries gera desimtmeti.Susitikau ta matematikos mokytoja,o ji man sako,-tai ar nors protelio igavai))
          O kitos klasiokes,kaip cia,jug baliavojai,gerdavai,rukydavai,pamoku nelankydavai,o cia va pinigais aptekes.
          Esme tokia,kad jeigu kazka kuri,nesvarbu sekmingai ar ne,tu jau esi pranasesnis uz pilkaja mase,nes jus visi dauguma dirbat savo bosui,Jus privaote paklusti savo bosui,jus vergaujate jam,ir mykiate kad tiek moka,jog gyvenate skurde ir kaltas Kubilius,ar veliau Uzpaskihas.
          Nors kaip bebutu as ta uzpaski gerbiu,nes budamas svarsciku,ruseliu is taigos,sugebejo ismokt svetima kalba,ir uzvartyti milijonus.Nesvarbu kad su GRU ir KGBistu rezervistu palaiminimu,bet vyriokas dabar bus premjeru,kalbantis tragiskai lietuviskai,-o va jus visi su 3 aukstaisiais,sedit ofise kazkur Vilniuj,ar Kaune ir keikiat viska.
          Paimkit ir padarykit.Man patinka tie uzsispyre ,Lietuviai vyrukai kurie atsidaro servisus,arba kokia kepyklele arba kazka suka,daro,stengiasi,prekiauja per salcius turguje.Ir jie uzsidirbe ta piniga,investuoja,kai tuo tarpu jus sedite siltuose priperstuose ofisuose,arba valstybinese institucijose ir mokinate kaip gyventi.
          Viskas yra uzkoduota genuose,ir nesvarbu koks gimsi,bet tu esi arba sutvertas valdyti,arba sutvertas vykdyti isakymus,nurodymus, arba processinti orderius.
          Taip yra gabiu moksliuku viskam,ir jie paprastai buna idealus vykdytojai,-bet joks vykdytojams,tebunie ir jusu garbinmas Gitanas Nauseda,niekada kazkam dirbdamas nezdirbs milijono,net ir 150 tukst lt i metus,
          Gitano neprieme i Barclays net paprastu mortgage advisor,2002aisias i interviu,tad jis jums patarines Lietuvoje,na o tie kurie yra too big to fall,ir toliau kurs,valdys,ir po geru 5 metu jau grys valdyti Lietuva kaip geri ,patirties turintys specai.Jie dabar triuse Wall street,London Canary Wharfe ir Honkongo,Tokijo NIkkei birzose,ir kai viskams jiems nusibos,jie grys i Lietuva ir valdys jus visus.
          Ir valdys kur kas aukstesnio lygio managementu,negu Micigano ezero aplinkosaugos skyriaus buves vedejas Valdukas Adamkiukas.
          nebuvau aš mokykloje nei pirmūnė, nei dvejetukininkė.....
          Bet tikrai galiu pasakyti, kad visi mūsų klasės pirmūnai yra labai jau vidutinybės šiuo metu. Gal jie manė, kad penketai (mokiausi penkiabalėje sistemoje) yra raktas į sėkmingą ateitį, gal kažkaip per anksti perdegė, bet šiuo metu yra tiesiog labai vidutiniai, nieko esminio nepasiekę žmonės. Tuo tarpu klasės dvejetukininkai ir vidutiniokai šiai dienai (praėjus daugiau kaip 30 metų po mokyklos baigimo) tikrai turi kuo pasigirti (sėkmingu verslu, prestižiniais mokslais, solidžiomis pareigomis ir t.t.) Būna labai keista, kai sutikus buvusį klasės pirmūną/ę išgirsti, kad dirba eilinėje parduotuvėje, eiline pardavėja ir su nuostaba reaguoja į tavo pasiekimus. Užduoda kvailą klausimą: tai kaip čia tau taip pasisekė????? Visada šiek tiek ima juokas iš to pasisekė - nes ne pasisekė, o dirbau juodai, kad šiandien mano razultatai būtų būtent tokie.
          Nei puikūs, nei blogi pažymiai mokykloje nėra sėkmės ar nesėkmės tolesniame gyvenime rezultatas.

          Comment


            Jūsų čia giriama "užsieninė" švietimo sistema, kuri neva "ugdo kūrybiškumą", "negamina robotų", gamina Džiobsus ir Elisonus, iš tiesų ugdo visiškus tinginius. Leisk moksleiviui rinktis - pasirinks sėdėjimą prie kompiuterio, žaidimus. Pilna dabar tokių "kūrybiškumą ugdančių" sistemų rezultatų (daug kas iš tokių ir rašo šiame forume ), užsienio universitetai pilni imigrantų iš rytų, nes savi yra labai "kūrybiški" ir tingi mokytis, nori Džiobsais būti
            Paskutinis taisė gyvulatis; 2012.12.14, 23:00. Priežastis: typo

            Comment


              Jei čia man, tai užsienio švietimo sistemų negyriau, nes nežinau šalies, kurioje mokymas būtų kardinaliai kitoks. Gal nebent yra privačių mokyklų, kur labiau kreipiamas dėmesys į ugdymą, o ne vien į pratybų ir testų atlikimą. Kaip anksčiau rašyta, tikrinti Lietuvos mokinių gebėjimai pasaulio mastu nėra blogi. Susidarė vaizdas, kad Vakaruose einama mokymo programų siaurinimo kryptimi. Apie amerikiečių geografijos žinias anekdotai pasakojami seniai.

              Comment


                Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                Nes vyrauja mąstymas, kad geriausia karjera laukia pirmūno, o dvejetukininko - staklės ar statybų aikštelė. Tačiau yra pernelyg daug pavyzdžių, kurie šią taisyklę sulaužo. Keletas citavimo vertų komentarų:
                O štai mano klasėje tie, kas buvo apačioje, taip gyvenime apačioje ir liko; vidutiniai gyvena gan neblogai, o pirmūnai ir ministerijose dirba, ir užsienyje labai gerai įsitvirtino. Kodėl taip?

                Comment


                  Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                  Jei čia man, tai užsienio švietimo sistemų negyriau, nes nežinau šalies, kurioje mokymas būtų kardinaliai kitoks. Gal nebent yra privačių mokyklų, kur labiau kreipiamas dėmesys į ugdymą, o ne vien į pratybų ir testų atlikimą. Kaip anksčiau rašyta, tikrinti Lietuvos mokinių gebėjimai pasaulio mastu nėra blogi. Susidarė vaizdas, kad Vakaruose einama mokymo programų siaurinimo kryptimi. Apie amerikiečių geografijos žinias anekdotai pasakojami seniai.
                  Ne, čia bendrai aš. Prieš keletą puslapių kiti kolegos labai į vakarus veržėsi

                  Dėl Lietuvos moksleivių rezultatų, tai, kas blogiausia, jie nuolat prastėja. Tai - labai blogai, nes švietimo sistemoje inercija yra labai didelė. Egzaminų rezultatai irgi jau daug metų iš eilės prastėja. Mokyklų programos yra siaurinamos, o universitetų - nekeičiamos. Aukštosioms dabartiniai abiturientai atrodo visiški dundukai. Žodžiu, yra užsuktas visas debilizacijos mechanizmas... O viskas prasidėjo nuo to švento noro bėgti iš sovietinės ugdymo sistemos į vakarus...

                  Comment


                    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                    O štai mano klasėje tie, kas buvo apačioje, taip gyvenime apačioje ir liko; vidutiniai gyvena gan neblogai, o pirmūnai ir ministerijose dirba, ir užsienyje labai gerai įsitvirtino. Kodėl taip?
                    Kaip sakiau, įžvelgti koreliaciją tarp pažymių 5-12 klasėse, ir vėlesnės geros padėties darbo rinkoje (ką čia visi vadina "sėkme"), yra labai sunku. Yra daug smulkmenų, kurios gali suknisti tavo "sėkmę", arba atvirkščiai. Tipinis pavyzdys: buvo pareiginga stropi mergaitė-pirmūnė. Tėveliai įtikino stoti į ekonomiką (sklinda legendos, kad ją baigus prileidžia prie "lovio"), tada 4 metų relaksas smegenims, to pasekoje - atrofavimasis, rezultate - atgal į kaimą arba konsultantė-vadybininkė-rinkodaros specialistė Maša telefonistė... Sėkmė?

                    Comment


                      Parašė gyvulatis Rodyti pranešimą
                      ... Kartais sunku surasti koreliaciją tarp mokymosi aukštojoje rezultatų ir vėliau uždirbamų "babkių", o tu imi penktą klasę kaip atskaitos tašką.
                      Tokia koreliacija esant smarkiam darbo jėgos pertekliui (o kitaip ir nebus leidžiama) neįmanoma, nes dabar viską nulemia prigimtinė charizma ir ryšiai.
                      Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.

                      Comment


                        Visada įdomu, kuomet visur kiša Einšteiną, kaip žmogų blogai besimokiusio mokykloje. Keistas mitas paplito su jo pažymiais. Viską, ką jam reikėjo savo karjerai, jis mokėjo idealiai. Apačioje jo mokyklos atestatas (6 geriausias balas).

                        Tokiems išskirtiniams žmonės kaip Gates, Jobs, Zukerberg alma matter nereikalinga, nes jie yra vienetiniai atvejai. Kad ir kiek mes norėtumėme save apgaudinėti, mes visi netapsime super turtingais, super protingais ir t.t. Nes didžioji dauguma neturi tokių savybių, kuriomis pasižymi šie žmonės. Jie turėjo savo genialias įdėjas ir žinojo savo tikslą gyvenime. Ir nebus taip, kad pakeitus švietimo sistemą (ar ją iš viso pašalinus), pradės visi generuoti super duper nepaprastas mintis.

                        Be to, šie žmonės praėjo pagrindinę mokyklą, kurioje mokėsi itin gerai ir puikiai išsilaikydavo baigiamuosius egzaminus. Beveik visi juk sustojo į elitinius universitetus, kur stoja tik PATYS geriausi.

                        Be to pastebiu, kad žmonės labai keistai interpetuoja šių žmonių pasiekimus. Mano, kad juos gadina švietimo sistema. Bet realybė yra ta, kad juos gadina tingumas. Jie užmirša (ar specialiai praleidžia), kad šie žmonės jau nuo pat mažumės daug dirbdavo. Prie savo mėgiamų dalykų sėdėdavo naktimis ir jau stojant į universitetus buvo savo srityje tikrais specialistais (Zuckerbergą net vadino programavimo genijumi). O vat eiliniai mano, kad jiems užtenka nelankyti mokyklos, univesiteto ir turtai, ir išmintis ateis patys. Po to ateina tokie į darbo pokalbį ir nori, kad jiems, be patirties, iš pat pradžių mokėtų milijoninius atlyginimus. Juk jie tokie nuostabūs.

                        O ką jau kalbėti apie depresiją ir šoką, kuomet būdami 40 metų, jie supranta, kad jie nėra Jobs, Gates ar kiti genijai.

                        Paskutinis taisė bebop; 2012.12.16, 20:21.
                        Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                        Comment


                          Musu sistema gan neblogai paruosia, taciau ko as labiausiai pasigendu, tai bent minimalaus priverstinio ekonomikos mokymo, nes mano nuomone tai yra kertinis dalykas formuojantis jaunam moksleiviui verslumo gysla. Pas mus sioj vietoj nieko nera daroma, todel ir kiekvienais metais prifarsiruoja sistema nepatenkintu dykaduoniu, rekianciu, kad jiem valstybe visa moksla turi duot, o galiausiai isvaziuoja i UK arba Norvegija dirbt makdonalduose... Nors dalis ju net gerus vidurkius turejo ir t.t.

                          Comment


                            Parašė ViR2 Rodyti pranešimą
                            Musu sistema gan neblogai paruosia, taciau ko as labiausiai pasigendu, tai bent minimalaus priverstinio ekonomikos mokymo, nes mano nuomone tai yra kertinis dalykas formuojantis jaunam moksleiviui verslumo gysla. Pas mus sioj vietoj nieko nera daroma, todel ir kiekvienais metais prifarsiruoja sistema nepatenkintu dykaduoniu, rekianciu, kad jiem valstybe visa moksla turi duot, o galiausiai isvaziuoja i UK arba Norvegija dirbt makdonalduose... Nors dalis ju net gerus vidurkius turejo ir t.t.
                            Tai ir svarbiausia ne ar patenkinti sistema ar ne, o tai, jog ne kaip kokie graikai rengia riaušes, bet kažką dirba, kad ir toje pačioje UK MacDonalde
                            Flickr

                            Comment


                              Parašė ViR2 Rodyti pranešimą
                              Musu sistema gan neblogai paruosia, taciau ko as labiausiai pasigendu, tai bent minimalaus priverstinio ekonomikos mokymo, nes mano nuomone tai yra kertinis dalykas formuojantis jaunam moksleiviui verslumo gysla. Pas mus sioj vietoj nieko nera daroma, todel ir kiekvienais metais prifarsiruoja sistema nepatenkintu dykaduoniu, rekianciu, kad jiem valstybe visa moksla turi duot, o galiausiai isvaziuoja i UK arba Norvegija dirbt makdonalduose... Nors dalis ju net gerus vidurkius turejo ir t.t.
                              Minimalus priverstinis ekonomikos mokymas vyksta; yra toks dalykas. Galėtų dar pridėti žinių ir apie socialinio saugumo sistemą – kokios pašalpos, kas turi teisę į jas, kaip jos teikiamos, kokia praktika kitose valstybėse. O tie, kurie „rėkia“, kad valstybė turi jiems nemokamą mokslą duoti, yra teisūs. Apskritai sistema turėtų būti parengta taip, kad reikiamą mokslą gautų tik reikiamas skaičius gyventojų (kad nebūtų perteklius teisininkų, ekonomistų ir kt.), kad konkursas į mokymosi vietą būtų nemenkas ir kad mokymosi vieta atitektų gabiausiam, o ne piniguočiui.
                              Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.

                              Comment


                                Parašė Combat Rodyti pranešimą
                                Galėtų dar pridėti žinių ir apie socialinio saugumo sistemą – kokios pašalpos, kas turi teisę į jas, kaip jos teikiamos, kokia praktika kitose valstybėse.
                                Lyg dabar mažai pašalpinių vampyrų?

                                O dėl nemokamo mokslo, tai tokio apskritai nėra. Už tą mokslą sumokam visi. Na dirbantys žinoma, o ne pašalpas gaunantys. Taip, kad nemokamas jis gali būt tik tiem kurie nedirba(ar tėvai nedirba), o visiem kitiem jis yra tikrai mokamas. Juk jei tiesiai iš kišenės nepaimi ir nesumoki, tai dar nereiškia, kad nesumoki kitais būdais.

                                Comment


                                  Parašė rat
                                  Visiška nesąmonė. Nemokamas turėtų būti tik vidurinis mokslas. Gimnazijos turėtų būti mokamos. Universitetai turėtų išsilaikyti patys, o vietų skaičių juose reiktų mažinti. Pačių įstaigų besivadinančių universitetais kiekį reiktų mažinti, vietoj jų turėtų veikti kolegijos.

                                  Kas iš to, kad dabar konvejeriu štampuojami absolventai neturintys motyvacijos studijuoti, kurie po baigimo dirba darbus nieko bendro neturinčius su gautu išsilavinimu. Dar geriau, kad baigiamuosius darbus nusipirkti galima. Daug protingiau elgiasi tie, kas aukštąjį baigia užsienyje.
                                  Kad Dievui i ausi sitie zodziai nueitu.. Tik pabandai kazka pajudint, tuoj pat supuola visokie KU, SU, MRU ir kitos univeru parodijos, gasdina visokiom emigracijos bangom ir balanos gadynem...

                                  Comment


                                    Parašė Combat Rodyti pranešimą
                                    Minimalus priverstinis ekonomikos mokymas vyksta; yra toks dalykas. Galėtų dar pridėti žinių ir apie socialinio saugumo sistemą – kokios pašalpos, kas turi teisę į jas, kaip jos teikiamos, kokia praktika kitose valstybėse. O tie, kurie „rėkia“, kad valstybė turi jiems nemokamą mokslą duoti, yra teisūs. Apskritai sistema turėtų būti parengta taip, kad reikiamą mokslą gautų tik reikiamas skaičius gyventojų (kad nebūtų perteklius teisininkų, ekonomistų ir kt.), kad konkursas į mokymosi vietą būtų nemenkas ir kad mokymosi vieta atitektų gabiausiam, o ne piniguočiui.
                                    Dėl didelio socialinių mokslų atstovų studentų skaičiaus pritariu. Tik šį problema gerus 5 metus yra eskaluojama viešai.
                                    Mokykise ekonomika yra dėstoma kaip pasiriankiamasis dalykas, tik naudos iš jos kaip iš ožio pieno.
                                    Socialio saugumo sistema, pašalpas ir visa kita - geriau jau to nereikia. pašalpos - ydinga praktika. Užteks bambalinių.

                                    Dėl nemokamo mokslo. Nemokamas mokslas negarantuoja mokslo kokybės.
                                    Asmeninis pastebėjimas dėl "piniguočių" - tie, kurie gali susimokėti už mokslą ar už kuriuos sumoka, neretai prasimuša aukščiau ir yra nemažiau gabūs nei kiti. Pvz, iš mano kurso, dauguma "mokamu" yra žymiai talentingesni. Kad susikirto per brandos egza, t.y. gavo ne 100/95 proc, o 80 - 70 proc. iš vieno egzamino, nereiškia, kad yra prastesni. veikia ambicijos - nenori būti prastesni už nemokamus. Žodžiu,didesnėmotyvacija.
                                    Universitets skirasi nuo mokyklos. Jei mokykloje pikiai moki zubrinti, univere to neužteks. Plius asmeninės savybės.
                                    Pvz, jei norėčiau studijuoti antra magistrą, tarkim, ekonomiką, vadybą, rinkčiausi privatų universitetą, pirmiausia ISM, gabūt Rygos Stokholmo eko.mokyklą. privatūs univerai sukuria konkurenciją ir alternatyvą ir iš esmės turi daugiau ką pasiūlyti kokybės prasme nei viešieji universitetai.
                                    Skandinavijoje nemokamas mokslas gabūt kokybiškas, Lietuvoje - atviras klausimas, manyčiau tam tikri fakultetai, kaip medicinos, biotechnologijų, fizikos yra aukšto lygio, o dėl kitų nenoriu kalbėti, nes nežinau.

                                    Comment


                                      Parašė D.P Rodyti pranešimą
                                      Asmeninis pastebėjimas dėl "piniguočių" - tie, kurie gali susimokėti už mokslą ar už kuriuos sumoka, neretai prasimuša aukščiau ir yra nemažiau gabūs nei kiti. Pvz, iš mano kurso, dauguma "mokamu" yra žymiai talentingesni. Kad susikirto per brandos egza, t.y. gavo ne 100/95 proc, o 80 - 70 proc. iš vieno egzamino, nereiškia, kad yra prastesni. veikia ambicijos - nenori būti prastesni už nemokamus. Žodžiu,didesnėmotyvacija.
                                      Universitets skirasi nuo mokyklos. Jei mokykloje pikiai moki zubrinti, univere to neužteks. Plius asmeninės savybės.
                                      Esmė man atrodo truputį kita: tu nemokėsi pinigų (ne tokių jau ir mažų) už studijas, kurios tau nereikalingos. Jeigu jau stoji į mokamą vietą, tai todėl, kad tau to reikia ir tu nori ten studijuot. Kai tave priima nemokamai, gali stot bet kur (nepriėmė į ekonomiką tai eisiu į kultūros antropologiją) ir tuos kelerius metus krapštyt nosį, nes "įstojau, tai reikia baigt ir gaut popierių".

                                      Nesakau, žinoma, kad visi taip elgiasi, bet bendram vidurkiui tas atsiliepia.
                                      Got sun in my face, sleeping rough on the road

                                      Comment


                                        Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
                                        Esmė man atrodo truputį kita: tu nemokėsi pinigų (ne tokių jau ir mažų) už studijas, kurios tau nereikalingos. Jeigu jau stoji į mokamą vietą, tai todėl, kad tau to reikia ir tu nori ten studijuot. Kai tave priima nemokamai, gali stot bet kur (nepriėmė į ekonomiką tai eisiu į kultūros antropologiją) ir tuos kelerius metus krapštyt nosį, nes "įstojau, tai reikia baigt ir gaut popierių".

                                        Nesakau, žinoma, kad visi taip elgiasi, bet bendram vidurkiui tas atsiliepia.
                                        Bet ir studijuojančių mokamose vietose yra tokių labai daug, kurie studijuoja vien dėl diplomo.
                                        Flickr

                                        Comment


                                          Parašė rat
                                          Visiška nesąmonė. Nemokamas turėtų būti tik vidurinis mokslas. Gimnazijos turėtų būti mokamos. Universitetai turėtų išsilaikyti patys, o vietų skaičių juose reiktų mažinti. Pačių įstaigų besivadinančių universitetais kiekį reiktų mažinti, vietoj jų turėtų veikti kolegijos.

                                          Kas iš to, kad dabar konvejeriu štampuojami absolventai neturintys motyvacijos studijuoti, kurie po baigimo dirba darbus nieko bendro neturinčius su gautu išsilavinimu. Dar geriau, kad baigiamuosius darbus nusipirkti galima. Daug protingiau elgiasi tie, kas aukštąjį baigia užsienyje.
                                          Tai gal supainiojai pagrindinį su viduriniu? Gimnazijose yra teikiamas vidurinis išsilavinimas ir jokio skirtumo – mokykla turi „vidurinės“ ar „gimnazijos“ statusą.

                                          „Gimnazija“ – tiesiog rinkodara, psichologinis manevras. Atsieit, patekti į gimnaziją gali būti sudėtinga, jei blogai mokinsies, o „vidurinės“, tipo, ima bet ką, be to, gimnazija – kažkas tai tookio.. Pagal tokius nuteikimus tėvai sugrūda savo atžalas į toliausiai esančias gimnazijas, o tinginiams sudaroma iliuzija, kad vidurinėje mokintis nereikės, nors vidurinio lavinimo programa vienoda tiek gimnazijoje, tiek vidurinėje mokykloje.

                                          Dabartinės „vidurinės“ blogai tuo, kad ten susirenka mokintis nenorintys vaikai, kurie tempia žemyn ir kitų norą mokintis; anksčiau visa ta masė buvo nukreipiama į profesines technines mokyklas arba technikumus, dėl ko jie yra dabar laimingi – turi paklausias profesijas, ir kam jiems tie mokslai?

                                          O toliau apie tą paistalą, kad universitetai turi išsilaikyti patys. Ir kas tada gausis? Ne aukštų kvalifikacijų specialistų kalvė, o pageidavimų koncertas: diplomas to, kuris turi daugiau pinigų; jei reikia diplomo tokiu būdu ir turi pinigų – prašom kreiptis į MRUNI (Projekto Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų formalizavimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose“ įgyvendinimas).

                                          Valstybė turi paskaičiuoti, kiek ir ko reikia, organizuoti studijų vietas, jas finansuoti, nustatyti kriterijus, kuriems turi atitikti kandidatas studijuoti (pvz., tarybiniais laikais, jei nedirbi toje profesinėje srityje, neakivaizdiniu būdu specialybės, kuri neatitinka dirbamam darbui, studijuoti nebuvo leidžiama); konkursai turi būti dideli, kad mokintis patektų tik tinkamiausi savo žiniomis ir asmeninėmis charakteristikomis.

                                          Lygiagrečiai studijoms, gali būti organizuojami kursai norintiems pasitobulinti ar įgyti naujų žinių savo reikmėms. Va jie gali būti mokami, pvz., kokia sodininkystė.

                                          Dabar su aukštojo mokslo baigimu vaikšto kiekvienas liurbis ir tai yra labai labai blogai.
                                          Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X