Švietimas Lietuvoje

[Lettered]

Per daug garbės tai matematikai - sausiausias ir nuobodžiausias mokslas. Visi verčiami spręsti visokias lygtis ir taikyti formules, kurios su gyvenimu neturi nieko bendra. Po to praktiškai jas pritaiko tik nedidelė dalis, o daugumai gyvenime užtenka elementarių aritmetinių veiksmų ir procentų skaičiavimo. Tam išmokti tikrai nereikia 10 m. matematikos kurso. 21 a. yra laiko gaišimas mokytis krūvą dalykų - vaikai nuo mažens turėtų daugiausia laiko skirti tiems dalykams, kuriems parodo sugebėjimų. Pedagogų svarbiausia užduotis ir turėtų būti išsiaiškinti, ką vaikas sugeba geriau už bendraamžius. Tada tuos gebėjimus sustiprintai lavinti. Ar baigus mokyklą labai daug atsimenama iš, pvz., chemijos kurso, jei specialybė visai su tuo nesusijusi? Daugiausia gyvenime pasiekia tie, kurie didžiausią dėmesį skiria tam, kas įdomu, o iš neįdomių pamokų pabėga . Pavyzdingai iš eilės kalantys visus dalykus paprastai tampa vidutinės grandies specialistais (geriausiu atveju), t. y. vidutinybėmis .

Matematikos mokomosi ne tam, kad išmokti kažkokios formules, o tam, kad lavinti loginį mąstymą.
O pasiekia daugiausia ne tie, kurie skiria dėmesį tam, kas įdomu (dažniausiai tai būna visokie niekai), o tie, kurie daro tai, ko iš tiesų reikia visuomenei.

[senasnamas]

Tai kam eiti aplinkiniais keliais - yra atskira logikos disciplina. Vienų kitų metų kursas gal ir praverstų. Apie visuomenės poreikius kokie penktokai mažiausiai mąsto. Ir net suaugę mąsto gerokai paprasčiau - kaip daugiau uždirbti . Aišku, viskas susiję. Jei už sugebėjimus kažkas moka atlygį, vadinasi tai visuomenei naudinga. Tačiau vidutinis žmogus stengiasi tikrai ne dėl visuomenės .

[Lettered]

Tai kam eiti aplinkiniais keliais - yra atskira logikos disciplina. Vienų kitų metų kursas gal ir praverstų. Apie visuomenės poreikius kokie penktokai mažiausiai mąsto. Ir net suaugę mąsto gerokai paprasčiau - kaip daugiau uždirbti . Aišku, viskas susiję. Jei už sugebėjimus kažkas moka atlygį, vadinasi tai visuomenei naudinga. Tačiau vidutinis žmogus stengiasi tikrai ne dėl visuomenės .

Kas čia taip nusprendė, kad logikos užtektų mokytis tik vienus metus iš visų 12 ??? Reiktų kaip tik stiprinti matematikos kursą, kad daugiau būtų logiškai mąstančių žmonių ir nepasimovinėtų ant visokių Venckienių veršlenimų ir šiaip visokių sąmokslų teoretikų kliedesnių.
Užsidirbti, tai ir yra kažką daryti pagal visuomenės poreikius. Kuo daugiau sukuri tai, ko reikia visuomenei, tuo daugiau uždirbi. Aišku, tai galioja kalbant apie legalią ir skaidrią veiklą.

[Aleksio]

Per daug garbės tai matematikai - sausiausias ir nuobodžiausias mokslas.

Atvirkščiai - reikia stiprinti tiksliųjų ir (dalinai) gamtos mokslų įtaką mokyklose humanitarinių disciplinų sąskaita. Visokiausios istorijos ir literatūros gali būti dėstomi tik paskutinėse klasėse ir tik paviršutiniškai (nevertinant žinių pažymių). Tikslieji mokslai todėl ir vadinami tiksliaisiais, nes jie yra objektyvūs, o pedagogikoje tai yra svarbiausia: 2+2=4. Pažymys nepriklauso nuo mokytojo požiūrio, o humanitarinėse jau kitaip - mokytotas gali sutikti su tuo, ką tu pasakei/parašei, o gali ir nesutikti, rezultatas visiems žinomas - sumažintas pažymys.

[gyvulatis]

Ta vadinamoji "logikos disciplina" yra mokslas apie tai, kaip reikia užrašyti loginę teiginių seką bei, pritaikius algoritmus, galbūt "sušerti" tai spręsti kompiuteriui. Savaime tai nėra tiesioginis uždavinių sprendimas ir loginio mąstymo nelavina.
Gamtos (fizika, chemija, biologija), tikslieji (matematika), humanitariniai (istorija, gimtoji ir užsienio kalbos) yra bendrojo lavinimo pagrindas ir kažkurių iš jų stiprinimas kitų sąskaita yra bloga praktika.

[Al1]

Kas čia taip nusprendė, kad logikos užtektų mokytis tik vienus metus iš visų 12 ??? Reiktų kaip tik stiprinti matematikos kursą, kad daugiau būtų logiškai mąstančių žmonių ir nepasimovinėtų ant visokių Venckienių veršlenimų ir šiaip visokių sąmokslų teoretikų kliedesnių.

Logiškai mąstantys kaip tik ir mato, kas Lietuvoje nėra gerai su teisėsauga, kad valdžia perpuvusi ir korumpuota, o ne klykia - "patvoriniai" ir pedofilijos NĖRA...

Atvirkščiai - reikia stiprinti tiksliųjų ir (dalinai) gamtos mokslų įtaką mokyklose humanitarinių disciplinų sąskaita. Visokiausios istorijos ir literatūros gali būti dėstomi tik paskutinėse klasėse ir tik paviršutiniškai (nevertinant žinių pažymių). Tikslieji mokslai todėl ir vadinami tiksliaisiais, nes jie yra objektyvūs, o pedagogikoje tai yra svarbiausia: 2+2=4. Pažymys nepriklauso nuo mokytojo požiūrio, o humanitarinėse jau kitaip - mokytotas gali sutikti su tuo, ką tu pasakei/parašei, o gali ir nesutikti, rezultatas visiems žinomas - sumažintas pažymys.

Reikalingas balansas - išsilavinusiam žmogui reikia ir humanitarinių dalykų. Dabar gi visame "civilizuotame" pasaulyje einama priešingu keliu. Gaminama buka biomasė, kuri turi fragmentines žinias ir nesugeba mąstyti, geba spręsti tik standartinius uždavinius (turiu omenyje ne tik matematikos). Todėl tiksliųjų mokslų mažinama, gamtos taip pat, vietoj jų kišama per daug visiškai politizuotų humanitarinių mokslų, kuriais plaunamos smegenys ir formuojama pasaulėžiūra, naudinga valdantiesiėms ir kapitalui. Žodžiu, kuriami tolerantiški debilai...

[Traf]

Reiktų kaip tik stiprinti matematikos kursą, kad daugiau būtų logiškai mąstančių žmonių ir nepasimovinėtų ant visokių Venckienių veršlenimų ir šiaip visokių sąmokslų teoretikų kliedesnių.

Matematikos kursas ir taip pakankamai sunkus. Kas domisi ir nuoširdžiai skiria laiko matematikai, tas moka ir lavinasi, o jeigu yra daug tokių kuriem ''pofik'' (kaip dažniausiai ir ant viso kito lygiai taip pat) tai nereiškia, kad blogas matematikos kursas.

Ir šiaip - pasimovinėjimas ant Venckienių nelabai priklauso nuo matematikos, nes logišką požiūrį formuoja beveik viskas, kas mus supa aplinkui. Tad ne visada logika klausant Venckienės tai tas pats kas matematinė logika.

[gyvulatis]

Logiškai mąstantys įvertina savo turimos informacijos apimtį ir dažniausiai susilaiko nuo kategoriškų išvadų.

Gal gali pagrįsti arba parodyti pavyzdžiu, kuo humanitariniai mokslai yra politizuoti? Arba, kaip "valdantieji ir kapitalas" tais politizuotais humanitariniais mokslais formuoja pasaulėžiūrą? Ir kas yra "tolerancinis debilumas"? Aš nesuprantu...

[Al1]

Gal gali pagrįsti arba parodyti pavyzdžiu, kuo humanitariniai mokslai yra politizuoti? Arba, kaip "valdantieji ir kapitalas" tais politizuotais humanitariniais mokslais formuoja pasaulėžiūrą? Ir kas yra "tolerancinis debilumas"? Aš nesuprantu...

Gal reikėtų kiek išsiplėsti, nes dar be humanitarinių dalykų mokyklose yra ir socialinių. Aišku, mažiau nei humanitarinių, be to socialiniai persipina su humanitariniais. Istorija, politologija, psichologija, literatūra (!), biologija yra tie pagrindiniai arkliukai, per kuriuos ir plaunamos smegenys bei diegiamos šiais laikais tolerastinės "vertybės".
Istorija pateikiama taip, kaipi reikalinga politiniam režimui. Ar ne per istoriją kalama į galvą apie blogą Rusiją ir gerus Vakarus... Nors yra viskas kur kas sudėtingiau, ir Vakarai Lietuvos ir lietuvių tautos atžvilgiu yra ne ką ne geresni, o ir blogesni, nei Rusija... Visiška smegenų išplovimas jaunimui. Nežinau, kaip dabar Lietuvoje, bet teko skaityti JAV istorijos vadovėlio recenziją - II pasaulinis laimėjo JAV ir Vakarų sąjungininkai, žydai - labiausiai nukentėjusi tauta (holokaustui skiriama apie pusę II pasaulinio karo temos), TSRS minima vos kelis kartus. Lyg ji kare dalyvavo tik epizodiškai... Ant Japonijos buvo užmestos atominės bombos, net neminint, kad tai padarė JAV...
O lietuvių literatūra? Ypač XIX a. ir beveik visa XX a. Ar ji nepateikiama vėlgi per tą pačią prizmę - blogos Rusijos, sovietų... Lyg apie beveik nieką daugiau nerašė...
O kas kalbama politologijos kurse??? Juk pateikiamas vienintelis ir teisingiausias, tobuliausia Vakarų demokratijos politinis modelis, o visi kiti "išbrokuojami" per daug nesigilinant...
Kur dar ekonomika, kurios metu kalama į galvą tik apie laisvą rinką ir visi kiti modeliai "nurašomi" kaip iš anksto blogi.
Pastaraisiais metais prisideda ir tolerancijos ugdymas, pirmiausia iškrypėliams per visokias ES ir kitų Vakarų šalių finansuojama programas, o taip pat per tokius dalykus kaip biologija...

[Al1]

Aš - Daktaras, o pacientai esate JŪS.

[r08n]

Visi verčiami spręsti visokias lygtis ir taikyti formules, kurios su gyvenimu neturi nieko bendra. Po to praktiškai jas pritaiko tik nedidelė dalis, o daugumai gyvenime užtenka elementarių aritmetinių veiksmų ir procentų skaičiavimo.

Programos neturi būti sudarinėjamos pagal tai, ko gali prireikti kokios nors namų šeimininkės arba pašalpinio bambaliasiurbio gyvenime. Tiksliųjų mokslų programas reiktų sudarinėti taip: matematika: 1) skirti procentus nuo procentinių punktų, kad nebūtų rašinėjami tokios debiliškos frazės, kaip antai "infliacija išaugo 2 procentais -- nuo 13% iki 15%"; 2) žinoti, kas yra skaičiai ir kaip jie naudojami, kad nebūtų rašinėjami tokie oligofreniški sakiniai, kaip antai "Paaiškėjo, kad pirmosios mieste pradėjusios veikti tokios elektrinės parduodamos šilumos kaina vos 2 centais mažesnė nei brangias dujas naudojančios Kauno termofikacijos elektrinės (KTE)."; chemija: žinoti, ką reiškia žodis "chemija", kad nebūtų rašinėjamos tokios kretiniškos frazės, kaip antai "visa ta chemija" arba "be jokios chemijos"; fizika: žinoti, ką reiškia žodis laborantas. Manau, šios žinios plačiai praverstų gyvenime, nes dabar visuomenėje yra akivaizdus jų trūkumas.

[gyvulatis]

Na, stipriai čia, kolega...
Kągi, bandau reaguoti. Psichologijos kurso bendrojo lavinimo programoje nėra. Politologija - tik sudedamoji istorijos kurso dalis, kuri užima semestrą arba du. Bent jau taip buvo anksčiau. Gal dabar pasikeitė. O gal gali papasakoti, kaip "plaunamos smegenys" per biologiją? Istorija mokyklose buvo tik faktų rinkinys, apie kažkokias interpretacijas ar skirstymus į "gerus" ar "blogus" rėžimus nebuvo net kalbos. Vėlgi, gal pasikeitė. Nežinau, gal iš JAV geriau matosi?.. Švietimo sistema Lietuvoje, kolegos Al1 terminais šnekant, yra pakankamai "debiliškai tolerastiška".

Aš priešingai nei dauguma manau, jog tokių, pavadinkime "slidžių situacijų", požiūrio ir interpretacijos klausimais mokykla nėra tas institutas, kuris galėtų suformuoti/pakeisti jauno ir maištaujančio asmens požiūrį. Arba, kaip kolega sako, "praplauti smegenis". Smegenys plaunamos šeimoje: ar tai vyksta prie pietų stalo, draugų "papolitikavimuose" prie taurelės, žiūrint TV...

[Aleksio]

Istorija mokyklose buvo tik faktų rinkinys, apie kažkokias interpretacijas ar skirstymus į "gerus" ar "blogus" rėžimus nebuvo net kalbos. Vėlgi, gal pasikeitė. Nežinau, gal iš JAV geriau matosi?..

Istorija buvo tik "faktų rinkinys"? Jeigu "tais" laikais (ypač, jei istorijos mokytoja buvo partijos narė) pasakytum, kad Leninas darė daug klaidų ir nusikaltimų, o Smetona buvo geras, tai rezultatas būtų vienas - "pora" į žurnalą ir tėvus į mokyklą (o gal ir į kitą vietą). Lieteratūros pamokose taip pat neužtekdavo išmokti kokį nors eilėraštį, bet reikėjo paaiškintį, ką norėjo pasakyti autorius, ir kad tavo atsakymas sutaptų su mokytojos nuomone.
Užtat fizikos, chemijos ir pan. pamokose viskas buvo lengva ir aišku - moki, nemoki.
Gal dabar kažkas pasikeitė?

[Al1]

Istorija buvo tik "faktų rinkinys"? Jeigu "tais" laikais (ypač, jei istorijos mokytoja buvo partijos narė) pasakytum, kad Leninas darė daug klaidų ir nusikaltimų, o Smetona buvo geras, tai rezultatas būtų vienas - "pora" į žurnalą ir tėvus į mokyklą (o gal ir į kitą vietą). Lieteratūros pamokose taip pat neužtekdavo išmokti kokį nors eilėraštį, bet reikėjo paaiškintį, ką norėjo pasakyti autorius, ir kad tavo atsakymas sutaptų so mokytojos nuomone.
Užtat fizikos, chemijos ir pan. pamokose viskas buvo lengva ir aišku - moki, nemoki.
Gal dabar kažkas pasikeitė?

Niekas iš esmės nepasikeitė. Saugumui nepraneš, tėvų gal ir nekvies, bet už tai, kad tvirtins moksleivis, jog prie sovietų buvo geriau, o Landsbergis kaltas dėl Lietuvos žlugdymo, moksleiviui bus ne kas... Lygiai taip pat, jei pasakys, kad homoseksualistai yra iškrypėliai... Dėl literatūros tai ir dabar tas pats.

[gyvulatis]

Ai, "tais" laikais... Na, man sunku diskutuoti tema "Švietimo sistema LTSR". Tiesa, vaikų darželį LTSR lankiau, tačiau nelabai pamenu, ar ten auklėjimas buvo politiškai orientuotas. Bijau, kad taip...

[gyvulatis]

Niekas iš esmės nepasikeitė. Saugumui nepraneš, tėvų gal ir nekvies, bet už tai, kad tvirtins moksleivis, jog prie sovietų buvo geriau, o Landsbergis kaltas dėl Lietuvos žlugdymo, moksleiviui bus ne kas... Lygiai taip pat, jei pasakys, kad homoseksualistai yra iškrypėliai... Dėl literatūros tai ir dabar tas pats.

Prisipažinsiu, panašiai mąsčiau kai man buvo 16... Atrodė, jog "teisingas" literatūros aiškinimas yra tik gebėjimas pataikauti mokytojams, pataikyti į jų požiūrį.
Jeigu rimčiau, literatūra buvo nagrinėjama dviem būdais: teksto suvokimo užduotys bei kūrinio interpretacijos rašymas. Jeigu jūs galvojate, jog tai yra "perskaičiau ir susidariau nuomonę", tai, vadinasi, buvote blogi moksleiviai. Normalus literatūros nagrinėjimas yra simbolių ir metaforų aiškinimas, loginių ryšių "atkapstymas" ir t.t. Jeigu viską darai tvarkingai, gauni vienareikšmį paveikslą interpretavimui, kuris, deja, ir sutampa su "oficialia rėžimo nuomone". Stiprių kūrinių, dėl kurių nuomonės išsiskirtų, mokykloje nebuvo.

[Al1]

Na, stipriai čia, kolega...
Kągi, bandau reaguoti. Psichologijos kurso bendrojo lavinimo programoje nėra. Politologija - tik sudedamoji istorijos kurso dalis, kuri užima semestrą arba du. Bent jau taip buvo anksčiau. Gal dabar pasikeitė. O gal gali papasakoti, kaip "plaunamos smegenys" per biologiją? Istorija mokyklose buvo tik faktų rinkinys, apie kažkokias interpretacijas ar skirstymus į "gerus" ar "blogus" rėžimus nebuvo net kalbos. Vėlgi, gal pasikeitė. Nežinau, gal iš JAV geriau matosi?.. Švietimo sistema Lietuvoje, kolegos Al1 terminais šnekant, yra pakankamai "debiliškai tolerastiška".

Aš priešingai nei dauguma manau, jog tokių, pavadinkime "slidžių situacijų", požiūrio ir interpretacijos klausimais mokykla nėra tas institutas, kuris galėtų suformuoti/pakeisti jauno ir maištaujančio asmens požiūrį. Arba, kaip kolega sako, "praplauti smegenis". Smegenys plaunamos šeimoje: ar tai vyksta prie pietų stalo, draugų "papolitikavimuose" prie taurelės, žiūrint TV...

Psichologija, kiek žinau, yra pasirenkamas dalykas.
Politologija kažkada buvo atskiras visų mokslo metų kursas. Gal dabar ir pasikeitė.
Kaip plaunamos smegenys per biologiją. Žmogaus anatomijai ir fiziologijai yra skiriamas, jei neklystų, metų kursas. Vat jo ribose, kai ateina reikalas apie dauginimąsi ir lytinę sistemą kalbėti, ir pasako, kad dulkintis dviems vyrukams per vieną vietą yra NORMALU. Ir kad tai ne iškrypimas, ir juos už tai reikia gerbti... Lygiai tas pats ir apie lezbijietes. Ir t.t. ir pan.

Dėl istorijos, tai - laba diena... Visada ir visur įvykiai ir faktai yra interpretuojami taip, kaip reikia režimui. Nu paimk tą patį dabartinį Lietuvos istorijos vadovėlį ir tarybinį. Ir paskaityk, kaip aprašomas tarpukaris...
Smegenys plaunamos ne šeimoje (nors tokių atvejų gali pasitaikyti), bet būtent per švietimą. Nes valdžiažmogiams reikia kuo lengviau valdyti bandą. Ir kuo ji bukesnę, tuo geriau. Nes dabar ne tie laikai, kai galima buvo su botagu ar automatu valdyti. Be to smegenų išplovimas duoda daug didesnę naudą, nei brutali jėga, kuriai visuomet kyla noras priešintis. O kapitalui taip pat reikia lojalių darbuotojų ir bukų vartotojų, kurie viską "suvirškintų".

[Al1]

Prisipažinsiu, panašiai mąsčiau kai man buvo 16... Atrodė, jog "teisingas" literatūros aiškinimas yra tik gebėjimas pataikauti mokytojams, pataikyti į jų požiūrį.
Jeigu rimčiau, literatūra buvo nagrinėjama dviem būdais: teksto suvokimo užduotys bei kūrinio interpretacijos rašymas. Jeigu jūs galvojate, jog tai yra "perskaičiau ir susidariau nuomonę", tai, vadinasi, buvote blogi moksleiviai. Normalus literatūros nagrinėjimas yra simbolių ir metaforų aiškinimas, loginių ryšių "atkapstymas" ir t.t. Jeigu viską darai tvarkingai, gauni vienareikšmį paveikslą interpretavimui, kuris, deja, ir sutampa su "oficialia rėžimo nuomone". Stiprių kūrinių, dėl kurių nuomonės išsiskirtų, mokykloje nebuvo.

Deja, bet yra visiškai ne taip. Ir tam paprastas pavyzdys - tie patys lietuvių literatūros kūriniai buvo vienaip "suprantami" ir "aiškinami" tarybiniais metais ir kitaip dabar.

[Kitas Džiugas]

Niekas iš esmės nepasikeitė. Saugumui nepraneš, tėvų gal ir nekvies, bet už tai, kad tvirtins moksleivis, jog prie sovietų buvo geriau, o Landsbergis kaltas dėl Lietuvos žlugdymo, moksleiviui bus ne kas... Lygiai taip pat, jei pasakys, kad homoseksualistai yra iškrypėliai... Dėl literatūros tai ir dabar tas pats.

Baik juokus. Tvirtinančius, kad prie sovietų buvo geriau, lengvai „suvartau“ argumentais. O „dainelės“ „sėdi Landsbergis be „triūsų“ tėra pigiai šlykštus įžeidinėjimas. Homoseksualai. Ką apie juos ir įmanoma pašnekėt – tokius tik užjaust arba juoktis galima.

[gyvulatis]

Deja, bet yra visiškai ne taip. Ir tam paprastas pavyzdys - tie patys lietuvių literatūros kūriniai buvo vienaip "suprantami" ir "aiškinami" tarybiniais metais ir kitaip dabar.

Nežinau, kokie buvo kūriniai tarybiniais metais ir man tai nerūpi. Taip pat nežinau, kurią tu mokyklą lankei ir kokių pažiūrų buvo tavo biologijos mokytojas ar mokytoja ir kokius santykius tu su juo ar ja turėjai ir man tai irgi nerūpi. Bendrojo lavinimo programoje punkto "dulkinimo per šikną niuansai", manau, nėra... Tai čia arba tavo ugdytojų lyriniai nukrypimai, arba tavo fantazijos vaisiai. Tad kodėl tu teigi, jog tai yra visos Lietuvo švietimo sistemos nuostata?