Švietimas Lietuvoje

[bebop]

Didžioji Britanija ir Lietuva - steigiami bendri universitetų padaliniai
http://www.technologijos.lt/n/svieti...-25972&l=1&p=1

[bebop]

A.Lašas: dabar silpniausia pusė – profesūra
http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=58803621

[bebop]

Malonu, kad Lietuvoje vyksta tokie dalykai

[Wycka]

Reorganizavus dvi mokyklas pradės veikti Vilniaus centro vidurinė mokykla

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė dviejų mokyklų — Vilniaus Lukiškių vidurinės ir Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinės sujungimui. Ši dviejų mokyklų, kuriose mokoma rusų kalba, reorganizacija turėtų būti įvykdyta iki šių metų rugpjūčio 31 dienos.
(...)

[Wycka]

Pedagogė: dalis abiturientų gauna brandos atestatą neįrodę, kad kažką išmano

Lietuvoje mokytojų darbo kokybė nevertinama, tad reikalinga privaloma reguliari mokytojų atestacija. Tokią poziciją penktadienį išsakė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė. Mokytojos manymu, dalis abiturientų, nepasirinkusių mokytis istorijos, gauna brandos atestatą neįrodę, kad kažką išmano apie Lietuvos Konstituciją, valstybės sąrangą, savo pilietines pareigas ir istoriją.
Mokytoja sulaukė klausimų apie tai, ką keistų švietimo sistemoje, patyčias mokykloje bei šiandieninius vaikus.
J. Litvinaitė pasisako už mokytojų darbo kokybės patikrą — privalomą reguliarią atestaciją. Pasak jos, kaip klysta, pavyzdžiui, medikai, taip pat gali klysti ir mokytojai.
„Bet nėra jokios institucijos, kuri vertintų mokytojo darbą ir imtųsi kažkokių priemonių, kad darbo kokybė gerėtų. Įstatymai nenurodo, kad mokytojas privalo tobulėti, taikyti naujausius metodus ar mokslo pasiekimus. Be abejo, dokumentai tai nurodo, bet niekas netikrina, ar tai vykdoma“, — įsitikinusi J. Litvinaitė.
(...)

[Silber418]

Pasaulio tyrimo universitetų tinklas 'Universitas21' pateikė 50ies labiausiai pasaulio akademinėje srityje pasižymėjusių valstybių Nacionalinių Aušktojo mokslo sistemų vertinimą:

Geriausios Nacionalinės/Valstybinės Aušktojo mokslo sistemos, 2012

1. JAV
2. Švedija
3. Kanada
4. Suomija
5. Danija
6. Šveicarija
7. Norvegija
8. Australija
9. Nyderlandai
10. Jungtinė Karalystė.

Vertinti tokie kriterijai: valstybių skiriama BVP dalis aukštąjam mokslui, aplinka, universitetų tarptautinis bendradarbiavimas, pasaulinio lygio universitetų gausa ir kt.

Daugiau informacijos: http://www.universitas21.com/article...nd-full-report (+ PDF dokumentas).

P.S. Baltijos šalių aukštojo mokslo sistemos nevertintos.

[jungengg]

Negaliu patikėt.

Mokinių rankose planšetiniai kompiuteriai turėtų atsidurti gruodžio pabaigoje, kai jais bus aprūpinti pirmieji 5 tūkst. penktokų. Likusi dalis įrenginių – dar 12 tūkst. – penktokų klases turėtų pasiekti kitų metų pradžioje.

[senasnamas]

Įvestas ,,krepšelis“ yra istorinis absurdas, kaip ir konceptuali praktika, kad švietimas yra ,,paslauga“, moksleivis – ,,paslaugos gavėjas“. Tuo pagrindu ir studijų kainos aukštosiose mokyklose tapo nepamatuotos. Nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja švietimą apibrėžia kaip piliečių švietimą ir auklėjimą, kaip išimtinę savo prasmingo tęstinumo sąlygą identiteto pamatu. Liberalios idėjos apskritai savo esme yra nukreiptos valstybės sunaikinimui, anarchosindikalizmui įtvirtinti, visuomenę verčiant atsisakyti ją vienijančių papročių, šimtmečiais natūraliai susiklosčiusių vertybių, suplakant vertybes ir antivertybes, painiojant sąvokas ir įžūliai reikalaujant netgi atsisakyti saviraiškos.

2012-02-16 didelė grupė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarų viešai išplatintame pareiškime nurodė, kad švietimo ,,srities politika pradėta grįsti antivalstybiškai orientuotomis Lietuvos laisvosios rinkos instituto propaguojamomis ekonominio libertarizmo idėjomis“.
Pareiškime dėl G. Steponavičiaus veiklos teigiama, kad įvertinant ,,kai kuriuos destruktyvios veiklos faktus, yra pagrindo laikyti ją galimai antivalstybine ir galimai nusikalstama veikla.

http://www.ekspertai.eu/pareiskimas-...bes-pagrindus/

[Sula]

Tai kad ne G.Steponavičius įvedė krepšelius. O švietimo reforma tapo kone permanentine jau nuo 1989 metų.

Liberalizmas ir anarchosindikalizmas šiaip jau beveik priešingos politinės kryptys. Gal autoriai blogai mokėsi mokykloje?

[senasnamas]

Mokinio krepšeliai įvesti anksčiau, kai ministras, rodos, buvo kažkoks socialliberalas Monkevičius. Steponavičius įvedė studento kepšelius.

Pavyzdžiui, lietuviškame pristatyme išimti lyginamieji duomenys apie aukštojo mokslo kaštus studentams. Pagal šį kriterijų, mūsiškis bakalauras savo brangumu nusileidžia tik Didžiajai Britanijai! Magistro lygyje taip pat esame tarp brangininkų. Šiame kontekste G. Steponavičiaus patikinimai apie Lietuvos švietimo socialinę orientaciją bei mokslo prieinamumą skamba kiek neadekvačiai. Gal ministras teiktųsi paaiškinti, kodėl nutylimi nepalankūs ministerijai ES Komisijos ataskaitos duomenys?

Nors pas mus ir dirba vienas kitas žymesnis mokslininkas, bendras lygis yra ganėtinai žemas. Norite įrodymų? Pasižiūrėkite kad ir į pateiktų patentų paraiškų, mokslinių straipsnių ar investicijų į tyrimus ir vystymą (angl. R&D) milijonui gyventojų duomenis. Pagal šiuos kriterijus mes velkamės ES uodegoje.
Ką visai tai liudija? O gi tai, jog Lietuvos atveju kiekybiniai rodikliai yra niekaip nesusiję su kokybiniais.

Todėl dideliu studentų skaičiumi nėra kuo džiaugtis. Reformos esmė - kuo daugiau iš jų išlupti pinigų, net nesirūpinant suteikti aukštesnę studijų kokybę. Po to stebisi, kodėl tiek daug besirenkančių studijas užsienyje.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=50392560

[Sula]

Todėl dideliu studentų skaičiumi nėra kuo džiaugtis. Reformos esmė - kuo daugiau iš jų išlupti pinigų, nesirūpinant studijų kokybės gerinimu. Po to stebisi, kodėl tiek daug besirenkančių studijas užsienyje.

Aukštajame moksle yra tikrai plika akimi matomų problemų (mano manymu - daugiau negu viduriniame). Betgi mūsų universitetai beveik autonomiški, savivaldūs.
Ministras duotuoju atveju yra per silpnas generolas prieš visą tą armiją.

[Wycka]

Naujiena: diplomo jums nebereikia

Andrius Užkalnis 2012-11-18
Dėmesio, taisyklės pasikeitė. Nauja tvarka. Ne, ją įvedė ne naujoji koalicija po rinkimų. Čia kita tvarka. Tvarka, pagal kurią žmonės randa darbą, gauna pinigus (dažnai – didelius) ir kyla aukštyn karjeros laiptais.
Tvarka tokia. Diplomo jums nebereikia. Tai yra, kartais kai kam gali ir prireikti, o kai kurioms profesijoms (architekto, teisininko, gydytojo) – jis tebėra būtinas.
Tačiau jei jūsų profesija – ne iš šių, nebegaiškite laiko man įrodinėdami, kad kliedžiu nesąmones, ir kad jūsų turimas, arba ateityje planuojamas, diplomas jums ką nors užtikrins ar padės.
Neužtikrins, greičiausiai, nieko. Nes laikai pasikeitė. Prieš kelias dienas paskelbta tai, ką daugelis žinojo jau anksčiau: geriausieji Lietuvos darbdaviai (ne patys tokiais pasiskelbę – kitų išrinkti), skiriantys daug pinigų savo darbuotojų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui, nelabai domisi tuo, kokį diplomą atsineša parodyti būsimas darbuotojas.
Čia ne tik Lietuvoje šitaip. Savo praėjusiame gyvenimo etape Britanijoje, atrinkau ir pasamdžiau daug žmonių – kelias dešimtis – iš viso pasaulio į didžiausią pasaulio žiniasklaidos organizaciją. Nė vieno karto nei man, nei mano kolegoms nebuvo aktualu „ką baigė“. Norėjome žinoti tik „ką moki“, ir iš kur žinai, kad moki? Dirbai kažką panašaus anksčiau? Papasakok apie patirtį.
Nesigirsiu, bet aš samdžiau labai sėkmingai (tai mano neišnaudotas talentas, jeigu ką). Iš kur žinau, kad sėkmingai? Iš to, kokie buvo jų darbo rezultatai, ir kaip toliau vystėsi jų karjera. Ir nė karto nesu žiūrėjęs jų diplomų ar įdėmiau skaitęs apie tai, ką jie mokėsi. Net rekomendacinių laiškų beveik neskaitydavom – segdavom į kandidato aplanko galą.
Lietuvoje jau daug kur seniai taip yra. Tik žymiai labiau gydo ir ramina pasvarstymai apie tai, kad darbdaviai yra puspročiai, kurie sugalvoja tokius reikalavimus, kurių niekas negali patenkinti, duoda užduotis suverpti nesibaigiantį pluošto kuodelį, sunešioti geležies klumpes ir iškepti pyragą be indų, o paskui, neįvykdžius visko šito, nemoka pinigų ir visus išveja. Dar aprėkia ir išsityčioja.
Žinoma, visa tai yra pasakos: sėkminga įmonė negali taip veikti. Ir normalūs žmonės nejaučia jokio pasimėgavimo, kai darbuotojas neatlieka užduoties. Mėgaujasi atleidinėdami iš darbo tik iškrypėliai.
(...)

[Garbanius]

Cia tik maza pastaba del uzsieniu. I CV pasizuri koki univera baigei ir tampa aisku, ar kviest i pokalbi ar ne.

[Combat]

...Britanijoje, atrinkau ir pasamdžiau daug žmonių – kelias dešimtis – iš viso pasaulio į didžiausią pasaulio žiniasklaidos organizaciją. .....Ir nė karto nesu žiūrėjęs jų diplomų ar įdėmiau skaitęs apie tai, ką jie mokėsi. Net rekomendacinių laiškų beveik neskaitydavom – segdavom į kandidato aplanko galą.
....

Spėju, daug žalos Užkalnis BBC padarė....

[Wycka]

Spėju, daug žalos Užkalnis BBC padarė....

Spėju, kad tik 1% forumiečių galėtų pas Užkalnį dirbti — jis atsirenka tik pačius geriausius

[r08n]

Spėju, daug žalos Užkalnis BBC padarė....

Tai jo, va ankiek davarė...

[Combat]

Tai jo, va ankiek davarė...

Šiaip tas Užkalnis niekuom neypatingas ir didesnės diskusijos nevertas. Jo arkliukas – pykčio ir neapykantos jam išprovokavimas, kad visi ant jo pyktų, kunkuliuotų, tada jis nebus užmirštas ir kažkas apie jį kalbės. Jis, principe, joks ne guru ir man nekelia jokių emocijų.

[senasnamas]

Tarptautiniuose matematikos ir gamtos mokslų bei skaitymo gebėjimų tyrimuose Lietuvos moksleiviai yra stiprūs vidutiniokai. Tuo metu sąrašo priekyje rikiuojasi Azijos valstybės. Tai paaiškėjo antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje pristačius dviejų tarptautinių tyrimų rezultatus.

http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=60200185
Švietimo rodikliai aiškiai parodo, kurioms šalims priklauso ateitis. O Lietuvos rodikliai visai padorūs.

„Kalbant apie Azijos šalių ugdymo planus, turbūt negalėtume ne vienoje Europos šalyje, taip pat ir Lietuvoje, jų siūlyti. Mūsų tėvus ir mokytojus ištiktų lengvas šokas pamačius, kiek Azijos šalyse mokomasi mokyklose – jų savaitinių pamokų kiekis dažnai atitinka mūsų 11-okų ir 12-okų, taip pat vaikai labai smarkiai mokosi namuose“, - teigė IEA generalinės asamblėjos narė daktarė Rita Dukynaitė. Pasak R. Dukynaitės, prastais rezultatais susirūpinę vokiečiai vyko į Azijos šalis tyrinėti jų fenomeno.

„Turime jausti ir kultūrinius skirtumus. Mes priimame žmogų toks, koks jis yra. Azijoje nėra sąvokos „negabus“ – yra sąvoka „per mažai dirbo“. (...) Pirmiausia Lietuvai reikia savų asmeninių sprendimų – ne kopijuoti kitų sistemas, o matyti savo kontekstą, jį nagrinėti ir priimti sprendimus, kurie darytų didžiausią poveikį“, - dėstė V. Bacys. Jo nuomone, Lietuva galėtų mokytis iš gerus rezultatus demonstruojančios ir vertybiškai į Lietuvą panašios Suomijos.

[Combat]

TSRS švietimo sistema buvo gera:

Britanijos laikraščiai pastarosiomis dienomis pagrindine tema pasirinko matematiką. Naujausi reitingai rodo, kad tarp 70 šalių Jungtinė Karalystė pagal matematikos žinias atsidūrė tik 27-oje vietoje. Tokios padėties niekas nebevadina atsitiktine, nes ji prastėja kiekvienais metais.......

Britų spauda skandalinga pavadino neseniai paskelbtą statistiką, jog 140 tūkst. vidurinių mokyklų mokytojų Anglijoje neturi jų mokomo dalyko universitetinio diplomo. Maždaug milijoną vaikų matematikos moko žmonės be tinkamos kvalifikacijos.

Reaguodamas į tokią situaciją Didžiosios Britanijos švietimo ministras Michaelas Gove'as nusprendė imtis radikalių priemonių ir grąžinti mokyklinei matematikai prarastą karūną. Pagrindinė sensacija yra ta, kad M. Gove'as pasiūlė Britanijos mokyklas reformuoti remiantis Tarybų Sąjungos pavyzdžiu.......

....šiuo metu Britanijoje paprastai su matematika išsiskiriama sulaukus 16, kuomet gaunamas pagrindinės mokyklos baigimo atestatas, kuris neleidžia studijuoti universitete. Todėl, pirmiausia, M. Gove'as siūlo matematikos mokyti iki 18 metų nepriklausomai nuo asmens pasirinktos būsimos profesijos.

Tačiau pagrindinis pakeitimas, britų spaudos nuomone, yra pasiūlymas šalyje steigti specializuotų mokyklų su sustiprintu matematikos mokymu. Tokios specializuotos mokyklos veikė Tarybų Sąjungoje.

http://www.delfi.lt/news/daily/educa...#ixzz2EvlEckqB

[senasnamas]

Per daug garbės tai matematikai - sausiausias ir nuobodžiausias mokslas. Visi verčiami spręsti visokias lygtis ir taikyti formules, kurios su gyvenimu neturi nieko bendra. Po to praktiškai jas pritaiko tik nedidelė dalis, o daugumai gyvenime užtenka elementarių aritmetinių veiksmų ir procentų skaičiavimo. Tam išmokti tikrai nereikia 10 m. matematikos kurso. 21 a. yra laiko gaišimas mokytis krūvą dalykų - vaikai nuo mažens turėtų daugiausia laiko skirti tiems dalykams, kuriems parodo sugebėjimų. Pedagogų svarbiausia užduotis ir turėtų būti išsiaiškinti, ką vaikas sugeba geriau už bendraamžius. Tada tuos gebėjimus sustiprintai lavinti. Ar baigus mokyklą labai daug atsimenama iš, pvz., chemijos kurso, jei specialybė visai su tuo nesusijusi? Daugiausia gyvenime pasiekia tie, kurie didžiausią dėmesį skiria tam, kas įdomu, o iš neįdomių pamokų pabėga . Pavyzdingai iš eilės kalantys visus dalykus paprastai tampa vidutinės grandies specialistais (geriausiu atveju), t. y. vidutinybėmis .