Švietimas Lietuvoje

[dts]

jei as labai nesuklysiu tai.. likusia dali pinigu kompensuoja valstybe univerams ir jie nuo sito kad pilna kaina gaus is studentu nekiek nepraturtes

[daktaras]

/\ hmm šito visiškai patvirtinti ar paneigti negaliu, bet man sukasi galvoje mintis, kad kažkur skaičiau ar girdėjau, kad šie pinigai eis univerui...

[dts]

tai tipo iki siol univerai labdara uzsiminedavo? o tai kodel vietos buvo vadinamos valstybes finansuojamomis? tada

[auksellis]

jei as labai nesuklysiu tai.. likusia dali pinigu kompensuoja valstybe univerams ir jie nuo sito kad pilna kaina gaus is studentu nekiek nepraturtes

Jei nepraturtės, visvien nauda turėtų būti - būtų sukurta tam tikra motyvacinė sistema besimokantiems.

O ir gavę pinigus iš studentų, aukšt.mokyklos nebūtų taip priklausomos nuo Valstybės malonės, atsirastų tam tikros užuomazgos konkurencijai tarp mokyklų, didesnė ar mažesnė laisvė laisviems vadybos sprendimams, siekiant efektyvesnio valdymo.

[somis]

Iki šiol stojo 70proc į aukštasias. Dabar stos 20 Lietuvoje, o likę 50 - užsienyje ar panašiai. Lietuvos valdžia pamiršta, kad nuo to laiko, kai įstojome į Europos Sąjungą, mūsų universitetai turi konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su likusiais Europos universitetais.
KTU atliko apklausą, neaišku, kiek joje tiesos, tačiau 80proc būsimų studentų atsakė, kad jei reikės pilnai apsimokėti studijas-jie išvyks studijuoti į užsienį.
Kitas dalykas dėl 30studentų besimokinančių 5-tais:
Aišku, kad joks universitetas nenori kąsti į ranką, kuri jį maitina. Iš kitos pusės, logiška būtų tai, kad dabar studentui bus pradedamos rašyti skolos tarkime 4ame kurse, kai jis jau bus sumokėjęs bent 87 proc pinigų, ir nenorės kitur pradėti nuo vidurio.
Ir aišku daugeliui nesuprantamas dalykas:
Kodėl aš turiu mokėti už tai, kad po manęs atėję turėtų kokybiškesnes studijas?

[daktaras]

man tai labai jau įdomu, ar tikrai čia taip jau visi išsilakstys į užsienį? gal užmiršta kai kas apie tai, kad kalbą tos šalies, į kurią čia tipo ruošiamasi jau bėgti, rekia mokėti. plius dar tai, kad toje šalyje mokslas irgi ne už ačiū ir taipogi niekas už ačiū pažymių nerašys, ir tam pačiam išsilaikymui reikės smegeninę pakrutint gerai. gasdina gasdina čia mūsų atstovai moksleivių ir studentų, bet greičiau dėl to, kad Lietuvoj reiks mokėt pilną kainą už dinderio mušimą mokykloj ir univere, o į užsienio universitetą kaži ar išvis priims su prastais balais (čia galėtų mūsų užsieniečiai padėti atsakyti į šitą klausimą ). negaliu suprasti, kaip žmogus už matematiką gavęs 31 balą, gali ramiai tikėtis įstoti į vgtu į dalinai finansuojamą vietą?.. turi šioje vietoje pagaliau atsirasti tvarka - arba pradeda mokytis, arba tada tegu krato kišenes

[gyvulatis]

As manau, kad tvarka bus tik tada, kai lietuvoj liks 3-4 aukstosios mokyklos, o ne kaip dabar - 15+. Jei kas nors padarytu normalu tyrima, garantuoju, kad isvada butu tokia, kad siuo metu 50% universitetuose destomu studiju programu savo kokybe ir apimtimi yra kolegijos lygio. Lietuvoje yra visiskai iskreiptas poziuris i aukstaji moksla. Uzsienyje universitetinis ir neuniversitetinis issilavinimai "konkuruoja". Koledzo studentai turi daugiau savo dalyko praktinio suvokimo, o universiteto studentai - teorinio, is ju dauguma renkasi mokslini darba. O lietuvoj aukstaji issimokslinima gauna apzeldintojai (SU) ar inzinieriai (VGTU)...

Kas del uzsienio. Visiems tik susidariusi tokia nuomone, kad daug lietuviu isvaziuoja studijuoti i uzsieni. Taip, isvaziuoja i koledzus turtingu tevu turtingi vaikuciai. Bet paziurejus, kiek lietuviu istoja i uzsienio aukstasias mokyklas...ant pirstu tokius galima suskaiciuoti. Tesianciu magistranturos ir doktoranturos studijas uzsienyje - zymiai daugiau. Ir nematau cia nieko blogo...

[daktaras]

/\ būtent - universitetų yra žymiai per daug. tik viskas pas mus taip iškreipta dabar, kad baisu ką ir bedaryt, juk reiktų galybę dėstytojų ir šiaip eilinių universitetų darbuotojų į gatves išmest be darbo... nors ir tokia reforma yra būtina, norint lygiuotis į gerai išsivysčiusias šalis...

[Reptilias]

As esu uz kryptinga studiju reforma.Tokiai biednai valstybei kaip Lietuva, tenka moketi uz visos salies studentus, todel nedaug gauna profesoriai, kurie nera per daug suinteresuoti kvalifikuotai destyti programa.3-4 tukstanciai litu per metus studijoms nera labai dideli pinigai-galima pasiimti studentiska paskola, veliau igijus aukstos kokybes specialybe ir paklausu diploma galima labai nesunkiai grazinti skola.Taciau turetu buti viskas protingai, pvz. kaip lygtai Saulis minejo, kad mokslo metu pabaigoje studentai vertina destytojus.Jei destytojas ivertinamas blogai, jam skiriami kvalifikacijos kelimo kursai ar kazkas panasaus.Somiui noriu pasakyti, kad galbut dabartiniai studentai studiju reformos naudos nepajaus, taciau pajausiu as, pajaus Paulius, galu gale pajaus tavo vaikai.Dar labai pritarciau nuomonei, kad reiketu panaikinti privaloma karine tarnyba, nes taip netik i universitetus prieina galybe kvailiu, bet tai yra ir seksualine diskriminacija (jug musu moterys neturi eit i kara ,ar i privaloma karine tarnyba, reiketu pakelti dideli skandala tarp kitko ).

[somis]

Šiaip vyrai Jūsų kalba būtų gera. Bet jau labai makroekonomiškai mąstote
Mano galva, tai nereikia pamiršti, kad sakykime tie, kurie pradės mokintis 2008 rugsėjį, ir tie, kurie pradės mokintis 2007 rugsėjį, iš principo gaus beveik niekuo tarpusavyje nesiskiriančias žinias, tačiau vieni gali nemokėti nieko, kiti - mokėti beveik viską.
Tame ir matau visą problemą, mat manau, kad reikėtų truputį išlyginti šitus dalykus. Pvz 2008 metais mokėtų 20proc sumos. 2009 - 40 proc, 2010 - 60proc. ir tt Ir universitetai turėtų laiko apsitvarkyti, ir studentai - prisitaikyti.
dėl pabėgsiančių:
Būtent dėl to, kad reik smegenėlę pasukti užsienyje, dėl to ir į užsienį nuplauks geriausi mūsų protai. Nereikia pamiršti, kad ten iš stipendijos įmanoma apsimokėti mokslą, o iš trumpo darbo galima normaliai gyventi. Tuo tarpu Lietuvoje, jei norėsi nemokėti už mokslą - darbą pamiršk.
Įspūdis man susidaro toks, kad atėjo iš ISM rektorius pas kokį įtakingą seimo narį ir pradėjo sakyti maždaug:
Gerb. seimo narį, gal galite padaryti taip, kad studentai visur turėtų už mokslą mokėti patys? Mat pas mus dabar grupės nesusirenka.

[praetor]

Dar labai pritarciau nuomonei, kad reiketu panaikinti privaloma karine tarnyba, nes taip netik i universitetus prieina galybe kvailiu, bet tai yra ir seksualine diskriminacija (jug musu moterys neturi eit i kara ,ar i privaloma karine tarnyba, reiketu pakelti dideli skandala tarp kitko ).

Yra toks dalykas kaip vadu kursai, bet stai uznorejus i juos studiju metu, lengvai nejama, sako "tik is KMU ir Klaipedos jurininkus jamam i vadu kursus, o jei ka, po bakalauro".
Gaila, kad jiem su pacaniukais ir tik kai kuriais isskirtais patinka uzsiiminet.

[Reptilias]

Dabar tokia mada tarp sauktiniu atejo, kad einant i pokalbi su komisija reikia apsimesti gejum, sakyt kad patinka berniukai ir pan., tai tada ikisa tave kurnors kamazo pavairuot, tai ir vairuoji pora metu.Is to valstybei jokios naudos nera, butu tik tada, kai sauktiniai kanors normalaus darytu, o dabar uzsiaugina raumenu, ismoksta saudyti, greit lovas pasikloti ir pripranta anksti keltis.Nu aisku cia buvo nelabai i tema, taciau jei nebutu privalomos tarnybos betkas per kysius neitu i aukstasias ir pakiltu gauto diplomo verte, atsirastu daugiau darbininku, zodziu butu tikrai tikrai geriau.

[auksellis]

Kad reiktų mažinti univerų skaičių, nesutikčiau.

Manau, kad kryptinga reforma, per kokį penkmetį reikėtų visiems universitetams specializuotis. Nes dabar dauguma mokyklų rengia nuo gana techninių specialybių (kaip buvo paminėtas apželdinimas) iki gana specifinių teisininkų, ekonomistų, medikų, viešųjų ryšių specialistų, humanitarinių ir pan. Reikėtų, kad dauguma pasirinktų savo specializaciją ir pozicionuoti šią poziciją visuomenėje (pasakyti aiškiai: mes rengiame vadybininkus, bet nerengiame lituanistų). Tuomet būtų lengviau ir sutelkti visus geriausius specialistus po vienu stogu. O kokia nauda dabar, kai visi turi begales visų sričių fakultetų, o apie mokymo kokybę juose žinome tik iš draugų nuogirdų, reklamos plakatų ar įrašytų profesorių pavardžių sąrašuose....

Specializacija neturėtų būti suabsoliutinta šalies mastu, t.y. tai nereikštų, kad rengti valdininkus monopolį turėtų Vilnius, architekus - Kaunas ir pan.... Miesto mastu neturėtų būti tuos pačius specialistus rengiančių dviejų ir daugiau mokyklų.

Aukštąjį mokslą reikėtų apvalyti nuo programų, kurios yra labiau techninės ar netgi meninės (sakykim, folkloras). Jas reikėtų perkelti į kolegijas ar profesines mokyklas, menines - į menų akademijas ir pan. Tuomet galėtų universitetinis mokslas konkuruoti su neuniversitetiniu, kaip pavyzdį pateikė gyvulatis. O dabar keista, kai bendramoksliai kolegos burnoja ant aukštojo mokslo, kad jis neva neišmokina pildyti balanso ar kitų "popierių", ko reikalauja UAB'ų ir IĮ'abų vadovai iš jaunų "vadybininkų" už minimalią algą. Žodžiu, universiteto duris varstantis žmogus daugiau ar mažiau turėtų būti teologas, jis neturi žinoti kaip iškasti griovį, o turi žinoti teoriškai kaip tą griovį iškasti. Tą reikėtų įsisavinti visuomenei.

[gyvulatis]

Kad reiktų mažinti univerų skaičių, nesutikčiau.

/\ deja, klysti. Universitetas tam ir yra universitetas, kad jame butu suteikiamos labai plataus profilio specialybes (gamtos, socialiniu, humanitariniu ir technologiniu mokslu). Pagal si apibrezima lietuvoj tera vienas universitetas - VU. Specializuotos mokslo istaigos yra kolegijos (uzsienyje - koledzai, institutai).

Vienas labai svarbus dalykas mokslo reformoj, apie kuri daug snekama, bet nieko nedaroma, tai studiju pasirinkimas. Studiju prasyme galima zymeti iki 20 specialybiu - totalus absurdas. Dabar Lietuvoje yra pilna specialybiu, i kurias moksleiviai istojo vidutiniskai 15 numeriu. Apie tokiu studiju programu kokybe neverta net sneket, ja mazina patys studentai. Tuo paciu zmogus, pastatytas pries tokia sistema, tikrai neismoksta vertinti savo gebejimu bei tinkamai suformuoti lukescius.

[Alchemikas]

Gal norima mazinti su aukstuoju zmoniu? juk ju tiek daug isleidziama kasmet. o kam? juk daugelis stoja kad gauti aukstaji. gavo ir isvaziavo i uzsieni. istoji. manai perspektyvi specialybe(nekalbant apie kur jau pas teti ar mama dirbs) , o per 4metus arti 60-80 tos srities specialistus bus isleista.

Idomu kiek lietuvoje su aukstuoju zmoniu? ir kiek ju turetu buti?


retorinis : AR LIETUVAI REIKALINGA LABAI ISSILAVINUSI VISUOMENE???

[Alchemikas]

Gal norima mazinti su aukstuoju zmoniu? juk ju tiek daug isleidziama kasmet. o kam ju tiek reikia? .manu kad negaledama pasiulyti valstybe tiesiog jo atsisakis issilavinusio zmogaus. juk daugelis stoja kad tiesiog gauti aukstaji. gavo ir isvaziavo i uzsieni. istoji. manai perspektyvi specialybe(nekalbant apie kur jau pas teti ar mama dirbs) , o per 4metus arti 60-80 tos srities specialistus bus isleista.

Idomu kiek lietuvoje su aukstuoju zmoniu? ir kiek ju turetu buti?


retorinis : AR LIETUVAI REIKALINGA LABAI ISSILAVINUSI VISUOMENE???

[auksellis]

/\ deja, klysti. Universitetas tam ir yra universitetas, kad jame butu suteikiamos labai plataus profilio specialybes (gamtos, socialiniu, humanitariniu ir technologiniu mokslu). Pagal si apibrezima lietuvoj tera vienas universitetas - VU. Specializuotos mokslo istaigos yra kolegijos (uzsienyje - koledzai, institutai).

Visas šias specialybes (gamtos, socialiniu, humanitariniu ir technologiniu mokslu) daugiau ar mažiau sėkmingai teikia ir ŠU, tad VU nėra toks jau vienintelis, jau nebekalbant apie kitus (VDU, KTU ir kt.).

Sutinku, žodį specializuotis pavartojau gal ir per drastiškai. Bet visvien manau, kad kiekviena aukštoji mokykla turėtų pabrėžti savo išskirtinumą. Pavyzdžiui, ŠU visai neseniai pradėjo save pristatyti kaip jauną, veržlų, Šiaulės Lietuvos universitetą, kurio dalis programos dalykų skirtos būtent šiam regionui: http://www.su.lt/ezimagecatalogue/ca.../phpJn5Ank.jpg

Nors tai tik marketinginių priemonių pirmi bandymai ir savo identiteto paieškos, bet kas žino, galbūt atsiradus konkurencijai, išryškės šio universiteto konkretūs privalumai ir išskirtinumai. Tą daugiau ar mažiau sėkmingai padarė Riomerio, KMU Vilniaus teisės kolegija ir dar keli kiti.

Dėl paminėto VU sutinku. Tai Lietuvos mokslo šventovė, prieš porą amžių buvęs pirmasis ir tuo metu vienintelis mokslo centras Rytų Europoje, dalies pirminių ekonominių mokyklų atstovų (klasikų, fiziokratų) minčių ir požiūrių sklaidos šaltinis. Taigi, ši mokykla gali ir toliau eiti savo keliu, bet Lietuvoje tie keliolika aukštųjų mokyklų negali būti tokie kaip VU.

Nereikia pamiršti ir universiteto indėlio miestui. Kas būtų Klaipėda be KU? kas būtų Šiauliai be ŠU? Prieš kelis dešimtmečius Šiauliai be aukštosios mokyklos buvo miręs miestas, kai griuvo visi pramoniniai "dinozaurai", kiekvienas paleisdamas po kelias dešimtis tūkstančių bedarbių į gatves ir kartu palikę miestiečius "ant ledo". Ir tą dauguma senųjų šiauliečių tikrai patvirtins.

Gana geras pavyzdys - Panevėžys. Dabar jame veikia KTU PI, tačiau tik belieka įsivaizduoti kokį potencialą įgautų miestas, jei jame veiktų savarankiškas universitetas, ruošiantis aukštos kvalifikacijos specialistus, kurių dalis tikrai niekur neišvažiuotų iš miesto baigę studijas. Tuomet pasitvirtintų ir tie Financial Times teiginiai, kad Aukštaitijos sostinė yra antra Lietuvoje berots pagal ekonominį vystymosi potencialą.... Bet kol kas telieka tą įsivaizduoti...

Todėl tikrai nesutinku, kad reikia mažinti universitetų skaičių! Studijų programas reikia "apvalyti", nekokybiškus modulius panaikinti, sujungti, tam tikra prasme specializuoti. Juk nebūtų katastrofa, jeigu universitetas, neturėdamas konkrečios srities specialistų, vykdytų tam tikrą mainų programą su kitomis mokyklomis, ir pavyzdžiui pasikviestų kito universiteto ar netgi kolegijos dėstytojus skaityti vadybininkams ar viešojo administravimo specialybių I - II kurso studentams kalbos kultūros ar filosofijos pagrindų modulius 1-2 kartus per savaitę.

Samprotaujant apie Alchemiko retorinį klausimą, galima teigti, kad kiekvienos šalies pagrindinis turtas yra ŽMOGUS ir tik ŽMOGUS. Išsilavinusi, kritišką mąstymą turinti visuomenė - gerovės pasiekimo įrankis. Lietuva neturi jokių iškasenų (išskyrus žvyrą ir dar kažką), nėra ypač patogioje geografinėje padėtyje ir ekonomika neturi jokio stebuklingo potencialo, o jos augimas daugiausiai lemiamas vartojimo augimu. Ir konkurencinis pranašumas prieš metus kitus buvo pigi darbo jėga.

Todėl vienas galimas raktas į sėkmę - informacinė, pažangi visuomenė. Tai jau tapo banali teorinė tiesa, bergždžiai skambanti akademinės visuomenės lūpomis.

Problema ta, kad dabar gana sunkiai gyvenusi tauta (kalbant abstrakčiai) atsivėrus galimybėms užsidirbti ir papildyti savo pinigines, iškilo didema: ar mokytis, ar užsidirbti. Taigi, mokslo vaidmuo nuslinko į antrą planą, todėl ir kyla tokie klausimai apie pernelyg didelę išsilavinusią visuomenės dalį ir pernelyg didelį aukštųjų mokyklų skaičių, kadangi esant tokiai emigracijai, lietuviškąjam verslui reikia daugiau rankų, o ne smegenų. Tai atspindi ir atlyginimų skirtumai

[Alchemikas]

pagalvojau: problema yra 'protu' nutekejimas. kaip sumazinti???

jei bus maziau 'protu' vadinasi maziau ir nutekes. tokiu budu pageretu statistika.

juk siekiama gerinti statistinius rodiklius.

gal kas zino kaip galima sumazinti 'protu' nutekejima?

[Alchemikas]

Lietuvos darbo rinkai nereikia aukštųjų technologijų specialistų?

Universitetai parengia daug aukštos kvalifikacijos specialistų, galinčių dirbti su aukštosiomis technologijomis, tačiau Lietuvoje tik maža jų dalis tokį darbą iš tikrųjų dirba. Tai vadinama „butelio kaklelio fenomenu“.Tokie rezultatai gauti Darbo ir socialinių tyrimų institutui (DSTI) atlikus „Aukštos kvalifikacijos specialistų (magistrantų) pasiūlos ir paklausos sisteminį įvertinimą“.

Vilniaus verslo konsultacinis centras, kurio vienas steigėjų yra Vilniaus universitetas, vykdo Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Aukščiausios kvalifikacijos specialistų (magistrantų) pasiūlos ir paklausos atitikimo sisteminis įvertinimas“.

Kol kas pristatytos dvi projekto dalys, kuriose analizuojama, kaip keičiasi aukštos kvalifikacijos specialistų skaičius ES ir Lietuvos darbo rinkoje bei magistrantūros studijų programų, kurias baigę magistrai galėtų dirbti su aukštosiomis technologijomis, pasiūla.

Pagal žmogiškųjų mokslo ir technologijų išteklių (ŽMTI) kapitalą, t. y. žmonių, turinčių mokslo ir technologijų išsilavinimą arba dirbančių mokslo ir technologijų srityje, skaičių Lietuva yra aukščiau Europos Sąjungos vidurkio. ŽMTI kapitalas pernai Lietuvoje sudarė 38,9 procentus visos darbo jėgos. ES vidurkis yra 38 procentai.

Taigi Lietuvoje yra daug specialistų, kurie galėtų kurti naujus inovatyvius produktus ir taip didinti Lietuvos konkurencingumą aukštųjų technologijų srityje. Galėtų... Tačiau kita tendencija yra neigiama: Lietuvoje su aukštosiomis technologijomis susijusį darbą (ir pramonėje, ir paslaugose) dirba santykinai beveik mažiausiai žmonių nuo bendro užimtųjų skaičiaus, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis.

Be to, netgi tie, kurie Lietuvoje dirba aukštųjų technologijų sektoriuje, nebūtinai dirba aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Tai parodė verslo konsultacijų bendrovės „ProBaltic Consulting“ ekspertų pateikta aukštos kvalifikacijos specialistų skaičiaus dinamikos Europos Sąjungos (ES) darbo rinkoje analizė, atlikta „Vilniaus verslo konsultacinio centro“ ir DSTI užsakymu.

„Jeigu Lietuva nori išlikti konkurencinga ilgalaikėje perspektyvoje, palaikyti ir didinti įmonių pelningumą, mažinti aukštos kvalifikacijos specialistų emigraciją, reikėtų imtis priemonių, kad ši situacija keistųsi“, – teigia „ProBaltic Consulting“ direktorius Mantas Jonauskis.

Mažos įmonės laukia genijų

DSTI direktorius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto daktaras aiškina, kad yra dvi „butelio kaklelio“ fenomeno pusės: Lietuvos verslas nesugeba „prisitraukti“ Lietuvoje parengtų specialistų, o ir tie specialistai galbūt nėra pakankamai gerai parengti.

„Lietuvoje daugiausia mažų ir vidutinių aukštųjų technologijų įmonių. Problema ta, kad labai dažnai aukštųjų technologijų specialistui tokiose įmonėse yra keliami žymiai aukštesni reikalavimai: norima, kad jis būtų ir projektų vadybininkas, iš jo reikalaujama ir gero finansų bei teisės išmanymo, jo sąskaita stengiamasi išspręsti didelę dalį įmonės klausimų – tai ir užsienio kalbos mokėjimas, ir kontaktai su partneriais, ir korespondencija“, – pasakoja doc. dr. B. Gruževskis.

Nieko nuostabaus, kad tokie reikalavimai ir per mažas darbo užmokestis nevilioja jaunų žmonių.

Didelėse įmonėse situacija žymiai geresnė. Ten fizikui leidžiama būti fiziku, chemikui – chemiku, t. y. dirbti siauroje srityje, pavyzdžiui, lazerinėje fizikoje.

Geras tik teorinis parengimas

„Jei kalbame apie aukštųjų technologijų svarbą, tai turime kalbėti ir apie tos srities specialistus rengiančių katedrų finansavimą, aprūpinimą technika ir panašiai, – įsitikinęs DSTI direktorius. – Formaliai sąlygos vystyti fiziką, chemiją, biochemiją, matematiką yra neblogos, bet jos nėra labai geros. Teorinis parengimas tinkamo lygio, o praktinis vis labiau atsilieka nuo gamybos.“

Pasak docento, universitetuose parengimas turėtų būti aukštesnis nei gamyboje, darbdavys norėtų, kad absolventas pasakytų, kas įmonėje blogai, ką reikėtų keisti, o dabar naujus prietaisus jis dažniausiai pamato tik gamyboje. Tačiau universitetų vadovai pasakoja, kad verslininkai nori, jog studentas turėtų fundamentalių žinių, jie neprivalo būti pasiruošę konkrečiai darbo vietai.

„Studentų galimybės pasirengti kokybiškai irgi mažėja, nes apie 70–80 procentų magistrantų dirba. Jeigu jie dirba pagal specialybę, jų parengimas tik stiprėja, tačiau dauguma darbą renkasi pagal tai, kiek jį galės suderinti su studijomis“, – konstatuoja DSTI direktorius. Jis mano, kad specialistų parengimas suprastėjo ir dėl per didelio studentų skaičiaus.

Dabar dėstytojams mokama už valandas. DSTI direktorius doc. dr. B. Gruževskis mano, kad reikėtų keisti dėstytojų apmokėjimo sistemą: „Valanda valandai nelygi – galima sekti pasakas, o galima pasakoti apie savo tyrimų rezultatus. Dėstytojams turėtų būti mokama ir už tai, kiek jų absolventai parašo mokslinių straipsnių ir pan.“

Lietuvoje nėra aukštųjų technologijų specialistų duomenų bazės. Anot docento B. Gruževskio, tai gali būti dar viena priežastis, kodėl Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėse įsidarbina mažai specialistų. Jo nuomone, bendrą aukštųjų technologijų specialistų bazę nesunkiai galėtų sukurti keli universitetai.

Aukštųjų technologijų studijų srityse studentų ne per daug

Magistrantūros studijų programų pasiūlos analizę atliko VU Studijų direkcijos direktorius profesorius dr. Gintaras Dikčius, iš visų magistrantūros studijų programų išrinkęs tas, kurias baigę absolventai galėtų dirbti aukštųjų technologijų versle.

Studijų direktorius pabrėžia, kad svarbu, jog studijuoti įstotų motyvuoti studentai, ir džiaugiasi, kad aukštosioms technologijoms priskirtinose studijų srityse – fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų – studentų masiškai nepadaugėjo, nes masiškumas priešingas kokybei.

Profesorius G. Dikčius mano, kad vis dėlto šioms sritims priskirtinų studijų programų yra per daug. Anot jo, blogai, kai jos vykdomos ten, kur nėra potencialo gerai parengti studentus, pavyzdžiui, trūksta dirbančių visu etatu ir vykdančių mokslinius tyrimus dėstytojų.

Pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, magistrantams turi dėstyti 40 procentų profesorių, 50 procentų docentų ir 10 procentų lektorių. Pasak prof. dr. G. Dikčiaus, kalbant apie darbui su aukštosiomis technologijomis rengiamus magistrantus, šio reikalavimo laikomasi, tačiau susiduriama su kita problema, kuri kamuoja visą aukštojo mokslo sistemą – finansavimo trūkumu – universitetai gauna mažiau nei pusę pagal išlaidas numatyto finansavimo.

Prof. dr. G. Dikčius įvardijo universitetų uždarumo problemą: „Nenorima dalintis pinigais ne tik su kitais universitetais, bet ir su kitais fakultetais. Dėl to universitetuose dubliuojamos analogiškos studijų programos.“

Studijų direktoriaus manymu, šią problemą išspręstų jungtinės universitetų programos, kurios leistų panaudoti kiekvieno universiteto privalumus. Deja, kol kas tokių programų tarp Lietuvos universitetų nėra – teisės aktai jungtines programas leidžia vykdyti tik su užsienio universitetais.

Specialistai reikalingi įmonės problemoms spręsti

Magistrantūros studijų programų pasiūlos analizės pristatyme Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius ir viceprezidentas dr. Henrikas Mykolaitis konstatavo, kad Lietuvos įmonės specialistų iš užsienio negali pasikviesti, nes pagal darbo našumą labai atsilieka nuo kitų ES šalių ir todėl negali mokėti didelių atlyginimų.

Lietuvos inžinerinės pramonės atstovas pastebi, kad Lietuvos universitetus baigę specialistai nori gauti didelius atlyginimus, bet nėra mokomi užsidirbti jų Lietuvos sąlygomis. Dr. H. Mykolaitis, kalbėdamas darbdavių vardu, sakė: „Norėtume tokio absolvento, kuris, atėjęs į gamybą, galėtų pasakyti, kad įmonė ne taip dirba, yra atsilikusi, ir galėtų pasiūlyti, kaip keistis. Specialistai turi mokėti spręsti gamybos problemas, ypač darbo našumo.“

Dr. H. Mykolaičio nuomone, jei vieno darbuotojo dėka įmonė gauna 20 tūkst. litų naudos, tas darbuotojas turėtų gauti 10 tūkst. litų atlyginimą. LINPRA direktorius įsitikinęs, kad ir valstybė turi rūpintis, kaip kurti ir išlaikyti darbo vietas aukštųjų technologijų specialistams.

Lietuvos universitetus turėtų finansuoti ir kitos ES šalys?

Paaiškėjus, kad Lietuvoje įsidarbina tik kas dešimtas aukštųjų technologijų specialistas, kyla ciniškas klausimas: jei Lietuvai nereikia tiek daug specialistų, gal 10 kartų sumažinkime priėmimą į aukštųjų technologijų specialistus rengiančias studijų programas?

Pasak doc. dr. B. Gruževskio, jeigu Lietuvos universitetuose paruošti žmonės nedirba Lietuvoje, nukenčia Lietuvos darbdaviai, gamintojai ir universitetai. „Nereikia svarstyti, ar uždaryti tas studijų programas. Turime atsakyti į gerokai sudėtingesnį klausimą: kaip praplėsti butelio kaklelio erdvę, ką daryti, kad kuo daugiau parengtų specialistų dirbtų pagal specialybę.

Jeigu mūsų protai efektyviai panaudojami Švedijoje ar Vokietijoje, galvokim, kaip sustiprinti Lietuvos aukštųjų mokyklų pajėgumus Švedijos, Vokietijos sąskaita, – komentuoja docentas B. Gruževskis. – Iš bendro ES biudžeto būtų naudinga gauti lėšų, skatinančių mūsų universitetus geriau rengti žmones, kurie nebus panaudoti nacionaliniam ūkiui.“

DSTI jau prieš trejus metus rekomendavo Europos Parlamente aptarti šalių siuntėjų ir šalių gavėjų ekonominius interesus.

Mokslininkų versle – nulis
Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėse įsidarbina ne tik mažai universitetų absolventų, bet ir mokslininkų. Darbuotojai, dirbantys mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugose, sudaro tik 0, 03 procento visų šalies užimtųjų. ES vidurkis yra 0,19 procentų.

Lietuvoje 71 procentą pramonės sukurtos pridėtinės vertės sukuria pramonė priskirtina žemo technologinio intensyvumo pramonės sektoriams (ES vidurkis – 55 proc.), pavyzdžiui, maisto, naftos pramonė, kuriems dažnai reikia santykinai mažiau mokslininkų.

„Daugelis šalių į priekį išsiveržė verslo plėtros problemoms spręsti pasitelkusios mokslininkus. Jei Lietuvoje pasikeistų pramonės sektorių proporcijos, t. y. augtų aukštųjų technologijų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonės sektoriai ar aukštųjų technologijų žinioms imlūs paslaugų sektoriai, savaime atsirastų didesnė mokslininkų paklausa versle“, – komentuoja M. Jonauskis. Dabar daugumai Lietuvos įmonių labiau reikia ne universitetų, o profesinio rengimo mokyklų absolventų.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika yra konkurencinga, tačiau M. Jonauskis prognozuoja, kad dėl per mažo investavimo į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP) Lietuva ilgainiui gali prarasti savo konkurencinį pranašumą, besiremdama vien tik pigesniais darbo jėgos ištekliais.


Keistis turi visi


„Visi – valdžia, verslininkai, universitetai ginčijasi, vienas kitą kaltina, bet niekas nenori keistis, o keistis reikia jiems visiems, – įsitikinęs M. Jonauskis. – Verslas nepakankamai žvelgia į ilgalaikę perspektyvą. UAB „ProBaltic Consulting“ direktorius mano, kad Lietuvos įmonės turėtų nebijoti imtis didesnės rizikos. Dabar įmonės dažnai imasi kuo mažesnės rizikos – orientuodamosi į pigią darbo jėgą, pardavimų kiekių didinimą, o pridėtinė vertė išlieka santykinai maža.

Įmonės, investuojančios į personalą, mokslinius tyrimus, prisiima didesnę riziką, jų investicijos atsiperka vėliau, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje turi galimybių uždirbti daugiau.“

M. Jonauskio manymu, valstybės institucijos turėtų padėti mažinti verslininkų prisiimamą investicijų į MTTP veiklas riziką, sukuriant tam tinkamas sąlygas, teisinę bazę, finansinius paramos instrumentus, lengvatas.


„Verslas sako, kad universitetai netenkina darbo rinkos poreikių, o pats rizikos prisiimti yra nelinkęs. Darbdaviai galėtų priimti daugiau praktikantų ir leisti jiems dirbti su brangiais įrengimais. Gal iš šimto praktikai priimtų studentų įmonėje liks du, bet jie bus patys geriausi? – patarimus dalija M. Jonauskis. – Mokslo institutai ir universitetai turėtų būti verslesni. Reikėtų ieškoti bendrų veiklos modelių su verslu – jungtis į klasterius, slėnius, technologijų platformas, kompetencijos centrus. Tai reiškia, jog pradžioje reikia susitarti dėl prioritetų ir bendrų veiklos formų bei ilgalaikėje perspektyvoje veikti kartu“.

http://www.delfi.lt/news/daily/educa...hp?id=13543128

[Alchemikas]

http://www.delfi.lt/news/daily/educa...hp?id=13543128

nesigavo normaliai ideti nuorodos