Švietimas Lietuvoje

[Taiga]

[B][CENTER][SIZE="3"]
S.Jurkevičius mano, kad bent jau bakalauro studijose Lietuvoje gali save puikiai įprasminti – čia jos universalesnės. Štai, pasak jo, Kembridže matematiką studijuojantis jaunuolis be matematikos nieko daugiau nesimoko, o Lietuvoje studijuotų ir logiką, ir filosofiją.
„Kažkaip graudu matant tokius vienpusiškus žmones, kurie baigs, sakysime, Kembridžo universitetą. Galiausiai rezultatas - nebus perskaityta nė viena knyga normaliai, nebus normaliai specializuotasi, nebus gal net normaliai suvokiamas pasaulis“, - kalbėjo licėjaus direktorius.
(...)

Įdomu ko jis užrūkė prieš tokią fantaziją mestelėdamas...

[index]

Tokią discipliną studijuojant šiaip neturėtų būti kada nuobodžiauti. Pirmus du, du su pusę metų vyksta intensyvus „proto šturmas“ (neatlaikai – atia), po to buhalteriniai – ekonominiai – finansiniai dalykai, taip pat turėtų būti „užkabinti“ ir ekonomikos profilio (šakos) specifiniai dalykai (pvz., tai, kas susiję su statyba, pramone, transportu ir pan.). Tiesa, daug lietuviškos medžiagos yra tikrai neįdomiai pateikta. Bet užtat gyvenimas bendrabutyje nubraukia tą minusą. O pasikartojantys dalykai – tai įgūdžių lavinimas.

Nuobodžiauti tenka per kai kurias paskaitas. Aišku, kai šiuo metu dar dalyvauju trijuose konkursuose, rašau mokslinį darbą vienai konferencijai (Deja, pagal konferenciją tema ne labai įdomi), investuoju, trečią užsienio kalbą mokaus ir dar visokios veiklos turiu, tai nuobodžiauti netenka. O kur dar merginos?

O įgūdžių lavinimas būtų gerai, bet kartojasi dažniausiai teoriniai dalykai, todėl pora paskaitų per savaitę netenka prasmės. Aišku kai kurie dėstytojai ir jų paskaitos yra tiesiog puikios, dėl to žmonės į auditorijas netelpa. Tačiau lygis labai svyruoja.

index, o kaip gerai mokiniesi? Kokie ateities planai? Aišku dėl mokslų sunku bus patikrinti tavo informaciją...

Paskutinį kartą kai sudarinėjo reitingus, buvau 8-as kurse. Kaip nekalančiam per naktis, vien 10-ukų tikėtis nereiktų. Ateityje planuoju dirbti finansų srityje (Asmeniškai domina finansų analizė, investicinių portfelių valdymas, tuo labiau, kai šiek tiek praktikuojuosi ). Svajonių darbovietė - ECB.

[Wycka]

Nuobodžiauti tenka per kai kurias paskaitas.

Ooooo, prisiminau kaip „studijavome“ per filosofijos paskaitas. Trys dėstytojai dėstė skirtingas filosofijos epochas. Auditorijoje iš ~40 sėdėdavo 3-5 studentai, tiesa, per pirmąsias paskaitas iki 12 ateidavo. Kad ir kaip stengėmės, kavą ir RedBull gėrėme, vis tiek užmigdavome. Tikriausiai nuobodesnių paskaitų (gal dėl dalyko, gal dėl dėstytojų, o gal net ir dėl studentų) nebegali būti. Užtat į paskaitas apie WWII ir Šaltojo karo epochą ateidavo kone visi, kurie tik paeiti sugeba. Pavėlavę gaudavo atsisėsti tik pačiame auditorijos gale. Žavėjo tai, kad dėstytojas prisipažino šiek tiek 'fašistuojantis'. Jis dėstė apie Hitlerį, WWII ir pasaulio istoriją iki XXa. pabaigos. Matyt, jau buvo atsibodę ultratolerantiški antifašistiniai šūkiai, sužinojome esminę ir gilią informaciją. Nevyniodamas vatos (be jokių pamokymų/paauklėjimų, propagandos, panegirikos ar beletristikos) nuosekliai ir išsamiai papasakojo apie XXa. Europą, TSRS, Kiniją, JAV. Tada supratau, kad žmones „veža“ išskirtinės asmenybės.

[index]

Ooooo, prisiminau kaip „studijavome“ per filosofijos paskaitas. Trys dėstytojai dėstė skirtingas filosofijos epochas. Auditorijoje iš ~40 sėdėdavo 3-5 studentai, tiesa, per pirmąsias paskaitas iki 12 ateidavo. Kad ir kaip stengėmės, kavą ir RedBull gėrėme, vis tiek užmigdavome. Tikriausiai nuobodesnių paskaitų (gal dėl dalyko, gal dėl dėstytojų, o gal net ir dėl studentų) nebegali būti.

Žinok čia bus dėstytojo kaltė. Man filosofija asmeniškai labai patiko, nes turėjom tokią mielą dėstytoją, kuri ne filosofijos istoriją pasakojo, bet su ja tiesiog diskutavome įvairiomis temomis (o čia gi ir filosofijos esmė ).

Užtat į paskaitas apie WWII ir Šaltojo karo epochą ateidavo kone visi, kurie tik paeiti sugeba. Pavėlavę gaudavo atsisėsti tik pačiame auditorijos gale. Žavėjo tai, kad dėstytojas prisipažino šiek tiek 'fašistuojantis'. Jis dėstė apie Hitlerį, WWII ir pasaulio istoriją iki XXa. pabaigos. Matyt, jau buvo atsibodę ultratolerantiški antifašistiniai šūkiai, sužinojome esminę ir gilią informaciją. Nevyniodamas vatos (be jokių pamokymų/paauklėjimų, propagandos, panegirikos ar beletristikos) nuosekliai ir išsamiai papasakojo apie XXa. Europą, TSRS, Kiniją, JAV. Tada supratau, kad žmones „veža“ išskirtinės asmenybės.

Dėstantis žmogus irgi labai svarbu ir netinkamas dėstytojas gali sugadinti patį įdomiausią dalyką. Kaip gali noriai sėdėti paskaitoje, kai vienintelis dalykas ką daro dėstytojas yra skaitymas iš skaidrių (Jas galima paskaityti ir namie ) arba penkioliką minučių iš skaidrių diktuoja (Taip, tarp žodžių daro 2 s pauzes ) strateginio planavimo principus.

Tuo tarpu per kai kurias paskaitas studentai vos sutelpa į auditoriją (Taip, fakultetui labai trūksta patalpų ).

[Kecal]

Ooooo, prisiminau kaip „studijavome“ per filosofijos paskaitas. Trys dėstytojai dėstė skirtingas filosofijos epochas. Auditorijoje iš ~40 sėdėdavo 3-5 studentai, tiesa, per pirmąsias paskaitas iki 12 ateidavo. Kad ir kaip stengėmės, kavą ir RedBull gėrėme, vis tiek užmigdavome. Tikriausiai nuobodesnių paskaitų (gal dėl dalyko, gal dėl dėstytojų, o gal net ir dėl studentų) nebegali būti. Užtat į paskaitas apie WWII ir Šaltojo karo epochą ateidavo kone visi, kurie tik paeiti sugeba. Pavėlavę gaudavo atsisėsti tik pačiame auditorijos gale. Žavėjo tai, kad dėstytojas prisipažino šiek tiek 'fašistuojantis'. Jis dėstė apie Hitlerį, WWII ir pasaulio istoriją iki XXa. pabaigos. Matyt, jau buvo atsibodę ultratolerantiški antifašistiniai šūkiai, sužinojome esminę ir gilią informaciją. Nevyniodamas vatos (be jokių pamokymų/paauklėjimų, propagandos, panegirikos ar beletristikos) nuosekliai ir išsamiai papasakojo apie XXa. Europą, TSRS, Kiniją, JAV. Tada supratau, kad žmones „veža“ išskirtinės asmenybės.

Įdomu, kokia ten buvo "esminė ir gili informacija"?
"Hitleris norėjo išgelbėti pasaulį, bet žydo-masonai-komunistai jam sutrukdė"?

Neįsižeisk, bet kai išgirstu, kad kažkas kažkam persakė "reikalo esmę", pirmiausiai pagalvoju apie sėkmingą propagandą, o ne objektyvų pasaulio vaizdo perteikimą...

Beje, gal kartais tas dėstytojas buvo Stankeras?

[Edvard]

Ooooo, prisiminau kaip „studijavome“ per filosofijos paskaitas. Trys dėstytojai dėstė skirtingas filosofijos epochas. Auditorijoje iš ~40 sėdėdavo 3-5 studentai, tiesa, per pirmąsias paskaitas iki 12 ateidavo. Kad ir kaip stengėmės, kavą ir RedBull gėrėme, vis tiek užmigdavome. Tikriausiai nuobodesnių paskaitų (gal dėl dalyko, gal dėl dėstytojų, o gal net ir dėl studentų) nebegali būti. Užtat į paskaitas apie WWII ir Šaltojo karo epochą ateidavo kone visi, kurie tik paeiti sugeba. Pavėlavę gaudavo atsisėsti tik pačiame auditorijos gale. Žavėjo tai, kad dėstytojas prisipažino šiek tiek 'fašistuojantis'. Jis dėstė apie Hitlerį, WWII ir pasaulio istoriją iki XXa. pabaigos. Matyt, jau buvo atsibodę ultratolerantiški antifašistiniai šūkiai, sužinojome esminę ir gilią informaciją. Nevyniodamas vatos (be jokių pamokymų/paauklėjimų, propagandos, panegirikos ar beletristikos) nuosekliai ir išsamiai papasakojo apie XXa. Europą, TSRS, Kiniją, JAV. Tada supratau, kad žmones „veža“ išskirtinės asmenybės.

Filosofija toks dalykas kuri sunkiai apibrėžti galima taip pasukti ir taip. O dėl to kad "šiek tiek 'fašistuojantis" nemanau kad jis teisus..

[John]

OECD reitingas, vertinantis 15-mečių moksleivių gebėjimus skaityme, matematikoje ir tiksliuosiuose moksluose ("science"). Lietuva, deja, atrodo prastai. Šiandien UK laikraščiai "skalbė" UK švietimo sistemą už "baisius" rezultatus, bet panašu, kad Lietuva atrodo blogiau. Estija reitinge bazuojasi gerokai aukščiau.

http://www.oecd.org/dataoecd/54/12/46643496.pdf

Beje, lyg ir nepastebėjau šios naujienos lietuviškoje spaudoje? Negi niekam neįdomu? Ko gero, rodo mūsų visuomenės ir valdžios požiūrį į vaikų švietimo problemas.

[Big Cat]

Beje, lyg ir nepastebėjau šios naujienos lietuviškoje spaudoje? Negi niekam neįdomu? Ko gero, rodo mūsų visuomenės ir valdžios požiūrį į vaikų švietimo problemas.

Buvo, per visus galus apie tai kalbėjo: ir per radiją, ir per žinias, ir spaudoje

[Wycka]

Įdomu, kokia ten buvo "esminė ir gili informacija"?
"Hitleris norėjo išgelbėti pasaulį, bet žydo-masonai-komunistai jam sutrukdė"?
Neįsižeisk, bet kai išgirstu, kad kažkas kažkam persakė "reikalo esmę", pirmiausiai pagalvoju apie sėkmingą propagandą, o ne objektyvų pasaulio vaizdo perteikimą...
Beje, gal kartais tas dėstytojas buvo Stankeras?

Filosofija toks dalykas kuri sunkiai apibrėžti galima taip pasukti ir taip. O dėl to kad "šiek tiek 'fašistuojantis" nemanau kad jis teisus..

Abu vyrukai mane pernelyg tiesiogiai supratote. Gal ir aš per daug aptakiai aprašiau. Žavėjo ne tai, kad jis šiek tiek fašistuojantis, o tai, kad to neslepia nuo aplinkinių ir atvirai prisipažįsta. O dėl jo kompetencijos neabejoju — jis yra bendraautorius kelių mokyklinių vadovėlių, jau nekalbant apie ~profesionalams skirtas monografijas. Bet ir čia esmė ne ką žmogus pasako (tikslią informaciją visada rasi knygose ar internete), o KAIP pasako. Žmogus yra ne indas, kurį reikia pripilti, o fakelas, kurį reikia uždegti.
Ne, jo pavardė ne Stankeras.

[bebop]

Šiaip dabar auga viena gana rimta problema, kuri gali labai pakenkti švietimui ateityje. Tai būtų dabartinių jaunų mokytojų paruošimas. Baisu pagalvoti kokie įstoja ir kokie baigia VPU.

[Wycka]

Šiaip dabar auga viena gana rimta problema, kuri gali labai pakenkti švietimui ateityje. Tai būtų dabartinių jaunų mokytojų paruošimas. Baisu pagalvoti kokie įstoja ir kokie baigia VPU.

Ši problema darosi vis pastebimesnė nuo maždaug 2000 metų. Nesuprantu, ko Algirdas Gaižutis tuo siekia (nebent išsilaikyti dar kelerius metelius). Praktiškai jeigu liaudis išmintis visada teisinga ir žuvis pūva nuo galvos, tai VPU tempia visą Lietuvos švietimą žemyn. Galiu drąsiai taip teigti, nes esu baigęs VU ir VPU. Tiesiog nesulyginama...

[Aleksas666]

Ši problema darosi vis pastebimesnė nuo maždaug 2000 metų. Nesuprantu, ko Algirdas Gaižutis tuo siekia (nebent išsilaikyti dar kelerius metelius). Praktiškai jeigu liaudis išmintis visada teisinga ir žuvis pūva nuo galvos, tai VPU tempia visą Lietuvos švietimą žemyn. Galiu drąsiai taip teigti, nes esu baigęs VU ir VPU. Tiesiog nesulyginama...

Atėjo kompiuteriai, ir mes patapom durneliais, dėl to ką suteikia aukštosios technologijos, neneiksiu, kad tai paveikė ir mane.

[Silber418]

Atėjo kompiuteriai, ir mes patapom durneliais, dėl to ką suteikia aukštosios technologijos, neneiksiu, kad tai paveikė ir mane.

Liūdniausia yra tai, jog mes tampame vis labiau priklausomi nuo kompiuterio. Gana didelės moksleivių bei studentų dalies kasdienybė apsiriboja pamokomis/paskatomis ir darbu bei laisvalaikio praleidimu prie 'dėžutės'. Gal ir nėra blogai, kad vienu metu galime ir dirbti, ir pramogauti, tačiau smegenys visada būna įtampos būsenoje, o tai po truputį mažina produktyvumą. Beje, ir realus bendravimas tampa neįdomus, juk žymiai paprasčiau patogiai įsitaisius bendrauti su keliais žmonėmis vienu metu 'Skype' ar 'Facebook'e'.

[Ametistas]

Atėjo kompiuteriai, ir mes patapom durneliais, dėl to ką suteikia aukštosios technologijos, neneiksiu, kad tai paveikė ir mane.

IT žmones paveikia tik tada, kai jis nesugeba to suderinti... Protingas, jei jis toks nori išlikti, mokės suderinti laiką, skirtą naudingai praleisti prie AK, su laiku, skirtu pailsėti prie AK.

[index]

Liūdniausia yra tai, jog mes tampame vis labiau priklausomi nuo kompiuterio. Gana didelės moksleivių bei studentų dalies kasdienybė apsiriboja pamokomis/paskatomis ir darbu bei laisvalaikio praleidimu prie 'dėžutės'. Gal ir nėra blogai, kad vienu metu galime ir dirbti, ir pramogauti, tačiau smegenys visada būna įtampos būsenoje, o tai po truputį mažina produktyvumą.

Tai, kad kadangi kompiuteris tampa pagrindine darbo priemone (To neneigsiu, nebepamenu kada darbo tikslais teko rašyti ranka) tai laisvalaikis prie jo tampa pačia nemaloniausia jo alternatyva.

[Wycka]

Atėjo kompiuteriai, ir mes patapom durneliais, dėl to ką suteikia aukštosios technologijos, neneiksiu, kad tai paveikė ir mane.

Kategoriškai su tuo nesutiksiu. Kaip pats automobilis nėra kaltas už avarijas keliuose, taip ir pats kompiuteris nėra kaltas už tai, kad dalis juo besinaudojančiųjų 'nukvanka' anksčiau laiko. Šiaip kompiuteris + internetas suteikia beveik neaprėpiamas pažinimo galimybes. Bet tik galimybes, o ne patį pažinimą.

[Wycka]

Studentai masiškai neemigruoja

Kalbos apie Lietuvos studentų masinę emigraciją yra mitas, penktadienį pareiškė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Jis pristatė duomenis, kad praėjusiais mokslo metais kitose Europos Sąjungos šalyse studijavo daugiau kaip 7 tūkst. Lietuvos piliečių – šis rodiklis atitinka 3,5 proc. visų Lietuvoje besimokančių studentų.
“Mitas yra apie masiškumus ar tai, kad aukštojo mokslo reforma čia kažką paskatino važiuoti”, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
Pagal ministerijos surinktus duomenis, už ES ribų 2008 metais studijavo 1 458 Lietuvos piliečiai ir šis skaičius turi tendenciją mažėti.
Į šią statistiką neįtraukti pagal mainų programas besimokantys studentai, kurie į užsienį išvyksta semestrui ar keliems.
Pasak G.Steponavičiaus, statistika rodo, kad pareiškimai apie studentų emigracijos masiškumą yra mitas. Jis aiškino, kad tokie pareiškimai yra paviršutiniški ir remiasi emocijomis.
Ministerijos iš ambasadų, užsienio valstybėse aukštąjį mokslą kuruojančių institucijų surinkti duomenys rodo, kad palyginus su 2007 metais, išvykstančiųjų į kitas ES šalis pastaraisiais metais daugėja nežymiai – tuomet šiose šalyje kasmet studijuodavo apie 6800 Lietuvos piliečių.
“Pokyčiai nėra žymūs. Mūsų teiginys būtų, kad ir šiais metais, matant tendencijas ir skaičius, ženklesnių pokyčių nėra”, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad išvykimas studijuoti į užsienį “nėra savaime negatyvus reiškinys”.
“Apykaita, judėjimas, įgytų žinių sugrįžimas po studijų į Lietuvą yra svarbūs dalykai”, – teigė G.Steponavičius.
Ministerijos pateiktais duomenimis, studentų iš Lietuvos daugiausia – Jungtinėje Karalystėje – 2 325. Prestižiniuose Kembridžio ir Oksfordo universitetuose praėjusiais mokslo metais studijavo atitinkamai 36 ir 18 Lietuvos piliečių.
Taip pat daug mūsų šalies studentų Vokietijoje (1 274), Danijoje (911), Lenkijoje (692).
Pagrindinės kryptys už ES ribų – Rusija ir Jungtinės Valstijos (2008 metų duomenimis atitinkamai 841 ir 495 studentai iš Lietuvos).
Apibendrindamas kitų europiečių mobilumą, ministras sako, kad lietuviai vis dar tebėra sėslūs, nors pagal 2007 metų ES vidurkį (2,6 proc.), kuriuo savo teiginį grindė ministras, iš Lietuvos išvyko daugiau studentų (3,4 proc.) nei vidutiniškai iš kitų ES šalių.
“Jei pažiūrėtumėte į panašaus dydžio, nebūtinai panašios ekonominės situacijos lygio šalis, tai estų yra gerokai daugiau negu dvigubai, graikai, bulgarai, Slovakija, Malta, naujai į ES įsijungusios šalys mus lenkia. Paradoksalu, bet galėčiau sakyti – jei pagal emigracijos srautus Lietuva yra tarp lyderių, tai kalbant apie studentų mobilumą, išvykimą studijuoti, veikiau sakyčiau, kad lietuviai vis dar yra sėslūs”, – kalbėjo ministras.

[Wycka]

Mokyklose populiarėja lotynų kalbos mokymasis

Lietuvos mokyklose populiarėja lotynų kalbos mokymasis, rodo statistika.
Lotynų kalbos šiais mokslo metais Lietuvos mokyklose mokosi 1019 moksleivių. Nors bendras mokinių skaičius krenta, lotynų kalbos pamokas turinčių mokinių pastaruosius dvejus mokslo metus daugėjo – praėjusiais mokslo metais jos mokėsi 952, o dar ankstesniais – 824 moksleiviai.
Moksleiviai Lietuvos mokyklose dažniausiai mokosi anglų ir rusų užsienio kalbų. Pagal Švietimo informacinių technologijų centro BNS pateiktus preliminarius šių mokslo metų duomenis, kaip pirmą, antrą arba trečią užsienio kalbą anglų mokosi per 358 tūkst., rusų – daugiau 167 tūkst. moksleivių.
Trečioje vietoje pagal populiarumą esančią vokiečių kalbą šiais mokslo metais mokosi daugiau kaip 35 tūkst. mokinių, tuo metu prancūzų kalbos pamokas turi beveik 10 tūkst. moksleivių.
Pirmąja vokiečių užsienio kalba yra dažniau nei rusų (atitinkamai 10 tūkst. 431 ir 1453), tačiau statistika visiškai priešinga, skaičiuojant šiuos mokomuosius dalykus pasirinkusius antrąją užsienio kalba (atitinkamai 24 tūkst. 923 ir 165 tūkst. 649).
Kitos Lietuvos mokyklose dėstomos užsienio kalbos – lenkų, italų, ispanų ir lotynų – yra žymiai mažiau populiarios, iš jų šiuo metu populiariausia pastaroji.

[disident]

Mokyklose populiarėja lotynų kalbos mokymasis

Lietuvos mokyklose populiarėja lotynų kalbos mokymasis, rodo statistika.
Lotynų kalbos šiais mokslo metais Lietuvos mokyklose mokosi 1019 moksleivių. Nors bendras mokinių skaičius krenta, lotynų kalbos pamokas turinčių mokinių pastaruosius dvejus mokslo metus daugėjo – praėjusiais mokslo metais jos mokėsi 952, o dar ankstesniais – 824 moksleiviai.
Moksleiviai Lietuvos mokyklose dažniausiai mokosi anglų ir rusų užsienio kalbų. Pagal Švietimo informacinių technologijų centro BNS pateiktus preliminarius šių mokslo metų duomenis, kaip pirmą, antrą arba trečią užsienio kalbą anglų mokosi per 358 tūkst., rusų – daugiau 167 tūkst. moksleivių.
Trečioje vietoje pagal populiarumą esančią vokiečių kalbą šiais mokslo metais mokosi daugiau kaip 35 tūkst. mokinių, tuo metu prancūzų kalbos pamokas turi beveik 10 tūkst. moksleivių.
Pirmąja vokiečių užsienio kalba yra dažniau nei rusų (atitinkamai 10 tūkst. 431 ir 1453), tačiau statistika visiškai priešinga, skaičiuojant šiuos mokomuosius dalykus pasirinkusius antrąją užsienio kalba (atitinkamai 24 tūkst. 923 ir 165 tūkst. 649).
Kitos Lietuvos mokyklose dėstomos užsienio kalbos – lenkų, italų, ispanų ir lotynų – yra žymiai mažiau populiarios, iš jų šiuo metu populiariausia pastaroji.

Matyt, lotynų mokosi tie, kurie ketina stoti į teisę ar mediciną, taip iš anksto sau palengvindami gyvenimą universitete.

[Wycka]

Matyt, lotynų mokosi tie, kurie ketina stoti į teisę ar mediciną, taip iš anksto sau palengvindami gyvenimą universitete.

Ne tik. Lotynų kalba taip pat bus reikalinga studijuojant istoriją, archeologiją ar bet kurią pasaulio kalbą. Beje, lotynų kalbos labai rimtas kursas dėstomas įstojusiems į katalikų religijos mokslus, ypač seminarijose.