Švietimas Lietuvoje

[Edvard]

Tai tavo sūnui pasisekė. Aš atėjau registruoti gegužę, kad sūnus eitų rugsėjyje. Buvo pasakyta, kad darželyje jau užrašyta 19 vaikų, o priimti galima iki 20 (daugiau nėra lovų). Nors mus ir užrašė, bet iki rugsėjo atėjo vienišos mamos, studentės ir t.t., kurių vaikams kažkodėl taikoma pirmenybė. Sūnų teko leisti pas auklę Kartais pajuokauju sakydamas žmonai: skiriamės, tai nors vaikas galės į darželį eiti

Tiesa aš registravau prieš 1,5 metu, ir kontroliavom situacija pastoviai.

[[unique]y1k3s]

http://www.ucas.ac.uk/about_us/media...es/2010/080210

Stojančiųjų į UK universitetus skaičiaus augimas.

The UK saw an increase in applicants of 22.1%, while overseas applicants rose from 55,245 to 71,105 (up 28.7%). Ireland (50.4%), China (22.4%), Germany (23.7%) and Lithuania (102.3%) showed the most significant percentage increases.

Ir tegul man kas nors pasako, jog iš Lt nevažiuoja daugiau žmonių..

[Wycka]

http://www.ucas.ac.uk/about_us/media...es/2010/080210
Stojančiųjų į UK universitetus skaičiaus augimas.

Tebūnie tai tik mano nuomonė, bet tai vienas iš įrodymų, kad švietimas Lietuvoje labai labai serga, gal net degraduoja. Aukštasis mokslas nusileido iki vidutiniokų ir dar silpnesnių lygio, praktiškai nebeliko atrankos įgijus pagrindinį išsilavinimą siekti viduriniojo išsilavinimo ir dar po to ir aukštojo. Išsilavinimas paremtas gebėjimu įsiminti — perskaitei, išgirdai, ir po kurio laiko atkartojai. Universitetai taip išpūtė studentų skaičių, kad dėstytojai nebespėja visų jų žinių ir gebėjimų nuodugniai patikrinti, todėl didelė dalis studentų sukčiauja, pvz nusirašinėja, perka rašto darbus, net bakalaurinius darbus. Tik nereikia dėl to kaltinti mokytojus ar dėstytojus. Apie 40% mokytojo darbo laiko sudaro ne pagrindinė veikla (dokumentacija, susirinkimai, susitikimai su tėvais, veiklos planavimas), ne ką geriau ir dėstytojams. Su šiais reiškiniais kovoja tik pavieniai entuziastai, o kiti atsakingi asmenys tai daro tik dėl vaizdo. Argi ne paradoksas — Lietuva yra viena iš pirmaujančiųjų pagal žmonių procentą, turinčių ne mažesnį negu vidurinis išsilavinimas, o abiturientai vis daugiau išvažiuoja studijuoti į užsienį? Ką tai parodo apie Lietuvos švietimo sistemą? Et, tai tik retorinis klausimas...

[Edvard]

Tai baisų sakyti, bet sovietu laikais kaip ne keistą švietimas (išsilavinas) buvo žymiai geresnis.

[Wycka]

Tai baisų sakyti, bet sovietu laikais kaip ne keistą švietimas (išsilavinas) buvo žymiai geresnis.

Geresnis, bet tiesiog nesveikai ideologizuotas.

[Edvard]

Geresnis, bet tiesiog nesveikai ideologizuotas.

Taip, daugiu turbūt istorija, bet visa kita baigęs mokykla nors 9 klases žmogus žinojo maždaug gerai.

[Wycka]

Taip, daugiu turbūt istorija, bet visa kita baigęs mokykla nors 9 klases žmogus žinojo maždaug gerai.

Negabių ir tinginių buvo visais laikais, bet tada tokie tik pasvajoti tegalėjo apie vidurinį išsilavinimą, juolab universitetą (nebent turi įtakingų giminaičių). Dabar tokia atranka yra gerokai susilpnėjusi. Į kai kurias specialybes visiškai nebeliko konkurso, net neprirenka stojančiųjų.

[Sula]

Čia nėra prasmės lyginti, kadangi valstybinis planavimas laikomas socializmo atgyvena, tai bet koks specialistų ir profesinio rengimo sureguliavimas laikomas pasikesinimu į asmens laisvę. Taigi visai artimi laikai, kai pulkai teisininkų ir ekonomistų vėl raus runkelius, o į pensiją išeis paskutinis diplomuotas veterinaras ir sporto treneris.

[Wycka]

Čia nėra prasmės lyginti, kadangi valstybinis planavimas laikomas socializmo atgyvena, tai bet koks specialistų ir profesinio rengimo sureguliavimas laikomas pasikesinimu į asmens laisvę. Taigi visai artimi laikai, kai pulkai teisininkų ir ekonomistų vėl raus runkelius, o į pensiją išeis paskutinis diplomuotas veterinaras ir sporto treneris.

Kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. Jeigu valstybė skyrė finansavimą tarkim paruošti 200 buhalterių, vadinasi, po 4 ar 5 metų ji sugebės tuos 200 buhalterių įdarbinti. Tačiau universitetai gali paruošti ne 200, o kad ir 1000 buhalterių kasmet, bet... tie likę 800 privalo susimokėti už mokslą. Aaa, žinau, paklausite, o kas juos įdarbins? O čia jau ne tiek valstybės, o jų reikalas. Kai aš perku tarkim norvegų kalbos kursus ar marškinius, aš nereikalauju iš valstybės kad ši man rastų su kuo kalbėtis norvegiškai ar nupirktų man kelnes, prie kurių derėtų mano įsigyti marškiniai. Aš pats sumokėjau pinigus, ir aš pats sprendžiu ką su įsigyta preke/paslauga veiksiu.

[Wycka]

Ragina atsisakyti mokinio krepšelio

Pedagogų profsąjunga ragina atsisakyti dabartinio mokyklų finansavimo modelio pagal mokinio krepšelį, kai lėšų gaunama tiek, kiek mokosi mokinių. Mokyklose mažėjant mokinių, šios sulaukia mažiau lėšų ir turi mažinti mokytojų algas, juos atleisti arba tiesiog užsidaryti. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija krepšelių atsisakyti nežada.
Didžiausia ir kelerius metus gilėjanti problema, anot savivaldybių, mokyklose mažėjantis vaikų skaičius. Mokinių skaičiaus mažėjimas skaudžiausias mažoms mokykloms, kurios, sulaukusios mažiau mokinių krepšelių, priverstos mažinti mokytojų algas.
Švietimo darbuotojų profsąjunga skaičiuoja, kad mokyklose mažėjant mokinių kasmet darbo netenka apie 3 tūkst. mokytojų.
Anot profsąjungų, problema sušvelnėtų, jei būtų pakeistas mokyklų finansavimas ir atsisakyta mokinių krepšelių, kurie reiškia, kad mokykla gauna tiek lėšų, kiek turi mokinių.
„Mokinio krepšelis nėra geras dalykas, nes užkerta kelią mokyklų laisvei. Pasaulyje jis yra keičiamas, pas mus jis labai užsitęsė, jis jau yra beveik 10 metų. Jį reikėtų atimti ir savivaldybėms duoti laisvę“, – laidai „Šiandien“ tvirtino Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Aleksas Bružas.
Tačiau ministerija žada eiti priešingu keliu – finansavimas pagal mokinio krepšelius bus tik stiprinamas. Nuo sausio pagal krepšelius bus pradėti finansuoti ir darželiai, vėliau – ir neformalusis švietimas.


Mano komentaras. Nors mokinio krepšelis iš tiesų pačios ministerijos ir mokyklų yra pernelyg sureikšminamas, tačiau jis iš principo yra logiškas. Anot Bružo, vienodai turėtų būti finansuojama mokykla su 80 ir 800 mokinių. Žinoma, mažesnėse mokyklose mažesnės klasės, stipresnė bendruomenė, todėl lengviau dirbti. Nenuostabu, kad ir algos ten mažesnės. Ir gausios mokyklos neturėtų netiesiogiai išlaikyti mažų mokyklėlių.

[Wycka]

ŠMM pripažįsta, kad kai kurių jai pavaldžių įstaigų vadovams trūksta kompetencijos

Valstybės kontrolės dėl nepakankamos finansinės drausmės pavaldžiose įstaigose kritikuojama Švietimo ir mokslo ministerija teigia pripažįstanti, kad šių įstaigų vadovas ir finansų darbuotojams trūksta kompetencijos.
Ketvirtadienį išplatintame pranešime ministerija žada tobulinti šių specialistų kompetencijas, ugdyti specializuotas žinias.
Ministerija tvirtina, kad reaguodama į VK audito išvadas didelę dalį nurodytų klaidų ir netikslumų pavaldžiose įstaigose ištaisė dar audito metu.
Atsižvelgus į auditorių išvadas, keturių ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams skirtos nuobaudos, mokyklų vadovai įpareigoti traukti drausminėn atsakomybėn darbuotojus, kurie padarė pažeidimus.
„Aš galiu pasakyti, kad palyginti su ankstesniais metais mūsų situacija yra gerėjanti. Mes puikiai suprantame – jeigu kažkas nesusitvarko su savo pareigomis, yra atsakomybės dalykai ir personalo kaita atsakingose institucijose vyksta“, – žurnalistams ketvirtadienį dėstė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Visų ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams pavesta sustiprinti šių įstaigų vidaus ir finansų kontrolę. Vadovams konkrečiai nurodyti dažniausi finansinio teisėtumo pažeidimų atvejai, taip pat konkretūs teisės aktai, kuriais būtina vadovautis.
Ministerijos Vidaus audito skyrius nuolat atlieka pavaldžių įstaigų patikrinimus, teikia rekomendacijas.
VK, atlikusi ministerijos finansinį auditą už 2009 metus, išsiaiškino, kad ministerijai pavaldžiose įstaigose trūksta finansinės drausmės. Auditoriams kilo abejonių, ar ŠMM pavaldžios įstaigos 5,5 mln. litų valstybės biudžeto lėšų panaudojo pagal paskirtį.
Auditoriai taip pat nustatė, kad ministerijai pavaldžių įstaigų ilgalaikio turto sąskaitose netinkamai apskaityta ar iš viso neapskaityta ir Nekilnojamojo turto registre neužregistruota dalis statinių, apskaitos registruose apie juos pateikti duomenys neatitinka Registrų centro duomenų.
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros, Lietuvos mokinių ir studentų sporto, Lietuvos jaunųjų gamtininkų, Švietimo aprūpinimo ir Ugdymo plėtotės centrai bei Varėnos technologijos ir verslo mokykla gautas pajamas už suteiktas paslaugas klaidingai priskyrė pavedimų lėšoms arba panaudojo atsiskaitymams su įvairiais tiekėjais ir darbuotojais, todėl į valstybės biudžetą nepervedė 627 tūkst. litų pajamų.
Tuo metu Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras, Dieveniškių technologijų ir verslo bei Varėnos technologijos ir verslo mokyklos pirko prekes, paslaugas ar darbus, netaikydamos Viešųjų pirkimų įstatymo.
Po apskričių viršininkų administracijų panaikinimo ŠMM yra 124 biudžetinių švietimo įstaigų steigėja.

[Wycka]

Pagal mokymosi visą gyvenimą lygį Lietuva dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio

Lietuvai kol kas nesiseka siekti išsikelto tikslo, kad 2012 metais mokymosi visą gyvenimą lygis pasiektų 15 procentų.
Iki 2003-2012 metų Valstybinėje švietimo strategijoje numatytų 15 proc. Lietuva pagal 2009 metų duomenis atsilieka daugiau kaip tris kartus - šis rodiklis Lietuvoje pernai siekė 4,5 procento.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos metinio pranešimo, ES šalyse vidutiniškai mokymosi visą gyvenimą lygis siekia 9,5 procento.
„Tai vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos socialinei atskirčiai sparčiai kintančiomis ekonominėmis ir visuomenės raidos sąlygomis“, - teigiama pranešime.
Mokymosi visą gyvenimą lygis apibrėžiamas kaip 25-64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias keturias savaites, dalis.
Pagal pastarųjų trejų metų duomenis, šis rodiklis Lietuvoje pablogėjo: 2007 metais jis siekė 5,3 proc., 2008 - 4,9 proc., 2009 - 4,2 procento.
Tarp Lietuvos miestų gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis 2009 metais siekė 5,5 proc., tarp kaimo gyventojų - 2,3 procento. Tarp moterų šis rodiklis pernai buvo 5,4 proc., vyrų - 3,6 procento.

Mano komentaras. Aš tai siečiau su Lietuvos darbdavių, net valstybinėse įstaigose, nenoru išleisti darbuotojus į sesijas. Kai kuriems universitetams ar kolegijoms taip pat trūksta lankstumo organizuojant studijas dirbantiems studentams. Dėl prastos studijų kokybės ne visi darbdaviai pasitiki diplomais, todėl baigtos studijos ne visada pateisina absolvento viltis.

[Edvard]

Pagal mokymosi visą gyvenimą lygį Lietuva dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio

Lietuvai kol kas nesiseka siekti išsikelto tikslo, kad 2012 metais mokymosi visą gyvenimą lygis pasiektų 15 procentų.
Iki 2003-2012 metų Valstybinėje švietimo strategijoje numatytų 15 proc. Lietuva pagal 2009 metų duomenis atsilieka daugiau kaip tris kartus - šis rodiklis Lietuvoje pernai siekė 4,5 procento.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos metinio pranešimo, ES šalyse vidutiniškai mokymosi visą gyvenimą lygis siekia 9,5 procento.
„Tai vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos socialinei atskirčiai sparčiai kintančiomis ekonominėmis ir visuomenės raidos sąlygomis“, - teigiama pranešime.
Mokymosi visą gyvenimą lygis apibrėžiamas kaip 25-64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias keturias savaites, dalis.
Pagal pastarųjų trejų metų duomenis, šis rodiklis Lietuvoje pablogėjo: 2007 metais jis siekė 5,3 proc., 2008 - 4,9 proc., 2009 - 4,2 procento.
Tarp Lietuvos miestų gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis 2009 metais siekė 5,5 proc., tarp kaimo gyventojų - 2,3 procento. Tarp moterų šis rodiklis pernai buvo 5,4 proc., vyrų - 3,6 procento.

Mano komentaras. Aš tai siečiau su Lietuvos darbdavių, net valstybinėse įstaigose, nenoru išleisti darbuotojus į sesijas. Kai kuriems universitetams ar kolegijoms taip pat trūksta lankstumo organizuojant studijas dirbantiems studentams. Dėl prastos studijų kokybės ne visi darbdaviai pasitiki diplomais, todėl baigtos studijos ne visada pateisina absolvento viltis.

Kaip visada, reikia turet pažįstamu.

[Čikupakas]

Kaip visada, reikia turet pažįstamu.

Jei taip, tai visi dirbantys dirba "per pažįstamus".

[Wycka]

Svarstoma mokyklų direktorių rotacija ir savarankiškumo didinimas

Švietimo ir mokslo ministerija planuoja pokyčius valdant mokyklas – ketinama savivaldybėse atidžiau rinkti naujus bendrojo lavinimo įstaigų ir darželių vadovus, esamus griežčiau atestuoti, taip pat svarstoma galimybė įvesti kadencijas.
Taip pat ateinančiais mokslo metais numatoma koreguoti mokinio krepšelio skirstymą suteikiant mokykloms daugiau laisvės.
“Numatomas mokyklų savarankiškumo stiprinimas tiek finansiniais svertais liberalizuojant krepšelio metodiką, tiek įgyvendinant profesionalesnę naujų vadovų švietimo įstaigose atranką eliminuojant politinės įtakos svertus”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio aiškinimu, viena iš svarstomų priemonių yra mokyklų vadovų kadencijų įvedimas.
“Užsibrėžėme tikslus, kad naujai į švietimo sistemą patenkančių vadovų vadybiniai gebėjimai visų pirma tikrinami nepriklausomų atrankos personalo specialistų (…). Dabartinių švietimo vadovų atžvilgiu mes ketiname patvirtinti naujus atestacijos nuostatus, kurie numatytų galimybę tais atvejais, kai matome, kad rezultatai yra prasti, imtis atitinkamų sprendimų vienų ar kitų vadovų atžvilgiu”, – teigė G.Steponavičius.
Anot jo, leidžiant mokykloms laisviau disponuoti mokinio krepšelio lėšomis, tikimasi sustiprinti mokyklas.
“Tai yra vienas iš žingsnių, kad finansavimas labiau priklausys nuo vaikų skaičiaus ir nereikės žvalgytis į steigėjo pusę prašant papildomo finansavimo”, – aiškino G.Steponavičius.

Mano komentaras. Apie mokyklų direktorių kadencijas ir net leidimą pačioms mokyklų bendruomenėms išsirinkti direktorių kalbama nuo maždaug 1995m.-2000m.; deja, šitie žodžiai iki šiol niekaip nesugebėdavo virsti kūnu. Kažkaip maža vilties kad ir dabar daug kas pasikeis, nes tikėtina, kad šiai reformai aršiai priešinsis Švietimo profsąjungos vadovas A. Bružas ir esami mokyklų direktoriai ir jų pavaduotojai, gal net kai kurios politinės jėgos.

[Wycka]

Švietimo ir mokslo ministras nemato grėsmės regioniniams universitetams

Prezidentei Daliai Grybauskaitei raginant tobulinti finansavimo sistemą, kad ir regioniniai universitetai galėtų išlikti, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako šiuo metu šioms aukštosioms mokykloms grėsmės nematantis.
"Mes kalbėjome apie universitetines aukštąsias mokyklas Šiauliuose ir Klaipėdoje ir dėl šitų dviejų universitetinių mokyklų grėsmės nėra. Regioninės kolegijos, tokios kaip Alytaus, Utenos, Panevėžio, Marijampolės, Šiaulių, rodo neblogus rezultatus, kai kurių rezultatai netgi labai geri", - sakė G. Steponavičius.
Tačiau švietimo ir mokslo ministras prasitarė, kad ketvirtadienį į ministeriją atvyksta vieno iš regioninių universitetų delegacija aptarti rezultatų ir pasitarti dėl galimų tolesnių sprendimų.
Prezidentė D. Grybauskaitė yra paraginusi ministrą tobulinti aukštojo mokslo finansavimą taip, kad ir regioniniai bei specializuoti universitetai turėtų galimybę išlikti.
"Yra būtinybė išsaugoti regioninius universitetus, kaip tų regionų šviesios minties, kultūros ir švietimo centrus. Krepšelių judėjimas nėra tobulas ir kelia pavojų, kad regioniniai arba specializuoti universitetai gali ir išnykti, jeigu chaotiškas vien tik rinkos dėsniais grįstas krepšelių judėjimas ir toliau tęstųsi", - valstybės vadovę citavo Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

[Wycka]

Valstybės finansuojamose vietose — studentai surinkę vos 2,2 balo

Pasibaigus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas paaiškėjo, kad į valstybės finansuojamas vietas įstojo studentai surinkę vos 2,2 balo iš 21 galimų. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atkreipia dėmesį, jog situacija, kai aukštosios mokyklos bet kokia kaina konkuruoja dėl didesnio “krepšelių” kiekio pagrindžia nuogąstavimus, jog aukštojo mokslo reformos tikslai – skatinti aukštąsias mokyklas konkuruoti dėl geriausių abiturientų keliant studijų kokybę, keisti studentų pasiskirstymą tarp švietimo sistemos sektorių - ir šiemet liko nepasiekti.
„Situacija, kai į aukštųjų mokyklų studijas priimami net minimalaus balų skaičiaus nesurenkantys studentai kelia abejonių dėl reformos metu užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Jau antrus metus iš eilės konkurencija tarp aukštųjų mokyklų vyksta tik dėl didesnio priimtų studentų skaičiaus, neįvertinant ar priimami asmenys turi pakankamai gabumų studijuoti aukštosiose mokyklose. Labiausiai dėl to nukenčia gabūs studentai, nes studijos yra orientuojamos į vidutinius gebėjimus turinčius asmenis“, - spaudos pranešime teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.
Pasak LSAS prezidento, tokie atvejai būtų pateisinami, jei Lietuvos aukštosiose mokyklose būtų įprasta išlaikyti griežtą kokybės kartelę, studijų metu atsisakant reikiamo studijų lygio nepasiekusių studentų, kaip yra daugelyje Europos šalių. Tačiau siekiant išlaikyti gautą finansavimą dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų nėra linkusios nepriimti mažą žinių bagažą turinčių abiturientų arba studijų laikotarpiu išbraukti prastai studijuojančius studentus.
LSAS primena, jog praėjusiais metais įvesta nauja valstybės finansavimo studijoms sistema, kuomet buvo suvienodinti stojimo reikalavimai skirtingų krypčių studijų programoms ir aukštosioms mokykloms. Dėl reikalavimų suvienodinimų, pernai neįstojo gabūs studentai, o mokamose ir valstybės finansuojamose studijų vietose galėjo studijuoti studentai gavę ir 1,6 iš 21 galimų balų.
„Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama profesinio ir kolegijų sektoriaus plėtojimui, šiuose sektoriuose turėtų būti didinamas ir stojančiųjų skaičius. Lietuva viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje absoliuti dauguma studentų stoja į universitetus. Išsivysčiusiose valstybėse daugiausiai studentų studijuoja profesinėse mokyklose ir kolegijose, o patys gabiausi ir motyvuoti, trečdalis visų studentų – universitetuose“ , - sako A.Mark.
LSAS atkreipia dėmesį, jog po praėjusių metų priėmimų, kai į aukštąsias mokyklas įstojo studentai su 1,6 stojamaisiais balais LSAS siūlė aukštosioms mokykloms įvesti minimalų stojamąjį balą, tačiau toks balas taikomas tik vienoje aukštojoje mokykloje.

[Wycka]

Panevėžyje studentams nereikės sukti galvos dėl bendrabučių

Atvykusiems studijuoti į Panevėžį jaunuoliams nereikės sukti galvos, kur prisiglausti. Visi studentai galės apsigyventi aukštųjų mokyklų bendrabučiuose. Jeigu bus daug pageidaujančiųjų, įstaigų valdytojai erdvesniuose kambariuose planuoja pastatyti dar po vieną lovą. Be to, prireikus jaunuoliai bus įkurdinti svečių kambariuose, kur paprastai apsistoja užsienio dėstytojai ar studentai.
„Spalio mėnesį nemaža dalis bendrabučio gyventojų išsikelia, ir lovas reikia išnešti“, – tvirtino Panevėžio kolegijos bendrabučio valdytojas Laimutis Vasilevičius. Pasak jo, iki vakar buvo gautos 99 pirmakursių paraiškos gyventi bendrabutyje, su 147 studentais pratęstos sutartys. Dar bent trisdešimties pirmakursių prašymų planuojama sulaukti po papildomo priėmimo į aukštąją mokyklą.
Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto (KTU PI) bendrabutyje naujų studentų antplūdžio tikimasi po pirmadienio. Bendrabučio valdytoja Marija Šiukščiuvienė tikino, kad vietos tikrai užteks visiems norintiesiems. Universitete daugiausia studijuoja Panevėžio gyventojų. Šiuo metu pateikta apie 30 prašymų gauti bendrabutį. Jame yra 216 vietų, o užpildytos tik 170. Daugiau prašymų tikimasi sulaukti pasibaigus papildomam priėmimui.
„Artimiausiu metu norinčiųjų dar turėtų padaugėti, – viliasi bendrabučio valdytoja. – Niekada nekilo problemų dėl vietų, nebuvo, kad ko nors nepriimtume į bendrabutį.“ Pasak M.Šiukščiuvienės, dėl gyvenimo sąlygų studentai neturėtų skųstis. Bendrabutis prieš keletą metų pradėtas atnaujinti. Dabar visur sudėti plastikiniai langai, naujos medinės durys, sutvarkytos grindys, stogas.
„Pusę milijono litų dar gavome iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Planuojame juos panaudoti renovuojant rūsius, įrengiant naujas skalbyklas, džiovyklas, dušus“, – teigia bendrabučio valdytoja.
Ji pasakojo, kad pirmame aukšte yra skalbimo mašina, šaldytuvas tiems, kurie jo neturi savo kambariuose. Kiekviename kambaryje veikia internetas. Virtuvės ir dušai taip pat sutvarkyti.
Gyventi bendrabutyje, pasak M.Šiukščiuvienės, nėra pigu.
„Studentai už bendrabutį moka daug, ypač kai prasideda šildymo sezonas. Tada tenka pakloti iki 200 litų“, – kalbėjo valdytoja. Kitu metų laiku mokestis būna ne toks didelis. Kaina priklauso dar ir nuo to, ar studentas kambaryje gyvena vienas, dviese ar trise.
„Dviviečiame kambaryje įsikūrusysis žiemą per mėnesį moka 150 litų, triviečiame – 130 litų“, – teigė pašnekovė. Pasak valdytojos, viename kambaryje stengiamasi apgyvendinti tos pačios specialybės pirmakursius.
Neakivaizdiniuose skyriuose studijuojantieji žiemą už bendrabutį moka daugiau. Kadangi studentai sunaudoja labai daug elektros energijos, už ją moka papildomai.
Per vasarą bendrabutyje gyveno apie dvidešimt studentų – tie, kuriems per atostogas pavyko susirasti darbą.

[Nas]

Panevėžyje studentams nereikės sukti galvos dėl bendrabučių

.

Tačiau VGTU reikia sukti galvą ir labai... Negavus bendrabučio iš pačio universiteto reikia eiti į įstaigą, kuri administruoja to pačio universiteto bendrabučius ir vos neatsiklaupus maldauti, kad suteiktų komercinę vietą, kuri triviečiame kambaryje kainuoja 250Lt/mėn. VGTU niekas neatsižvelgia kaip išlaikyti egzaminai, žiūri tik į pajamas tenkančias vienam šeimos nariui, kurios tikrai nėra pagrindinis rodiklis. Žmogus stengiasi kuo geriau išlaikyti egzaminus vildamasis, kad tai turės kokios realios naudos, o pasirodo į tai niekas nekreipia dėmesio. Nors tie žmonės su ale mažomis pajamomis važinėja į studijas nuosavais automibiliais, valgo kavinėse ir pan...

[Wycka]

Tačiau VGTU reikia sukti galvą ir labai... Negavus bendrabučio iš pačio universiteto reikia eiti į įstaigą, kuri administruoja to pačio universiteto bendrabučius ir vos neatsiklaupus maldauti, kad suteiktų komercinę vietą, kuri triviečiame kambaryje kainuoja 250Lt/mėn.

250Lt/mėn? Tada verta pagalvoti apie kambario arba buto nuomą savarankiškai. Pvz 1 kambario butą galima išsinuomoti už 400Lt ar net dar pigiau (priklauso kaip derėsies), ir gyventi trise (kaip ir siūlo komercinę vietą universitetas), tik šalia nuomos dar priskaičiuok komunalinius mokesčius, kurie butui bus apie 150Lt/mėn (priklauso kiek žmonių registruota bute, ar yra liftas), šildymo sezonu dar pridėk mokestį už šilumą. Taigi gyvenant trise mėnesiui kainuos ~200Lt.