Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Wycka Rodyti pranešimą
    Konstitucija galioja jau beveik 18 metų. Tiek pat laiko galioja ir jos 41 straipsnis. Ir kas iš to? Sakinys „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ yra per daug abstraktus, kad realiai būtų pritaikytas praktikoje. bet apie tai jau per daug prikalbėta. Gal sakau lengviau pakeisti/atšaukti šitą straipsnio dalį, negu jį pritaikyti praktikoje?
    O užsakymai nuo laikų nepriklauso. Beje, ir prekybai reikia mokslo, tik žinoma mažiau. Reikia psichologų, reklamos specialistų, gal net sociologų. Pagaliau reikia kasos aparatų, eilių valdymo sistemų, apšvietimo ir t.t..
    Dėl valstybinių universitetų teisės spręsti kaip panaudoti lėšas kaip ir pritariu Tamstai. Galbūt padariau loginę klaidą — per greitas apibendrinimas Tačiau kokiam mokslui/studijoms/infrastruktūrai skirti tas lėšas universitetas turėtų turėti laisvę pats nuspręsti

    Tik nei viena valdžia nieko nedarė, kad jis būtų ne abstrakti sąvoka, o realybė. Dabartinė reforma taip pat ne ta linkme pasuko. Nes valstybė garantuoja nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose gerai besimokantiems ten, o ne gerai besimokiusiems vidurinėje. Todėl visi pirmakursiai turėtų nemokėti nei lito, ir tik po pirmojo semestro ar kurso rezultatų priklausytų, kas yra gerai besimokantis, o kas - ne. Žinoma, nuo atrankos stojimo metu tai neatleidžia. Tačiau priėmimo kartelė turėtų būti nustatoma įstatymu, o ne kiekvieno universiteto vidaus nutarimais.

    Comment


      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
      Tik nei viena valdžia nieko nedarė, kad jis būtų ne abstrakti sąvoka, o realybė. Dabartinė reforma taip pat ne ta linkme pasuko. Nes valstybė garantuoja nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose gerai besimokantiems ten, o ne gerai besimokiusiems vidurinėje. Todėl visi pirmakursiai turėtų nemokėti nei lito, ir tik po pirmojo semestro ar kurso rezultatų priklausytų, kas yra gerai besimokantis, o kas - ne. Žinoma, nuo atrankos stojimo metu tai neatleidžia. Tačiau priėmimo kartelė turėtų būti nustatoma įstatymu, o ne kiekvieno universiteto vidaus nutarimais.
      O tu čia gerai pastebėjai — LR Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalis skamba dviprasmiškai. Tamsta supratai, kad finansuojama pagal rezultatus aukštojoje mokykloje, o aš — vidurinėje/gimnazijoje. Įstatymas dėl priėmomo į universitetą... Sunkiai įsivaizduojama. Kiekvienas universitetas turi autonomiją, plius kiekviename savi niuansai. Na tiesiog negali būti tie patys reikalavimai stojantiems į LŽŪU ir į VGTU. Arba aš Tamstos šioje vietoje nesupratau...
      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

      Comment


        Parašė Wycka Rodyti pranešimą
        Konstitucija galioja jau beveik 18 metų. Tiek pat laiko galioja ir jos 41 straipsnis. Ir kas iš to? Sakinys „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ yra per daug abstraktus, kad realiai būtų pritaikytas praktikoje. bet apie tai jau per daug prikalbėta. Gal sakau lengviau pakeisti/atšaukti šitą straipsnio dalį, negu jį pritaikyti praktikoje?
        Nieko ten tokio labai abstraktaus. Yra KT nutarimas (2008 m. kovo 20 d.), kur šiuo klausimu pasisakyta ir šita konstitucinė norma sukonkretinta. Jei įdomu gali pasiskaityti.
        Got sun in my face, sleeping rough on the road

        Comment


          Ne reikalavimai, o minimali konkursinių balų suma, kurios nesurinkus, į jokį universitetą nepriimtų. Beliktų kolegijos. Kolegijoms analogiškas balai. Nesurinkus minimumo - belieka tik profesinė. Įstatyme turi būti numatyta, kaip jie apskaičiuojami. Imami iš atestato tam tikrų dalykų metiniai įvertinimai, egzaminų įvertinimai. Manau, kad būtų skaidriau, dar reikėtų imti nuo kokios 10 klasės pagrindinių dalykų įvertinimus. Toliau, surinkus minimumą, jau universitetai, kolegijos, ar profesinės skaičiuotų konkursinius balus priėmimui.
          Žodžiu, pirminę atranką studijoms darytų net ne aukštosios ar profesinės, o tarkime, tam tikras egzaminų centras... Taip būtų išventa neva tai universitetų autonomijos pažeidimų ir pan. Valstybė moka, valstybė ir nustato tvarką. Švedijoje valstybė, dalindama dotacijas bažnyčioms reikalauja, kas jos nediskriminuotų homoseksualų. Prieita iki absurdo - net kunigo homosekualų negalima pašalinti iš pareigų, net krikščioniškose organizacijose turi būti priimami į darbą ar leidžiama užimti pareigas homoseksualams, kunigai baudžiami už pamokslus, kritikuojančius homoseksualizmą. Priešingu atveju, bažnyčios negauna dotacijų... Tai jei jau su bažnyčiomis taip elgiamasi, tai universitetų autonomija yra nieko verti žodžiai, kurių valdžia mažiausiai gali pasyti.

          Tai turėtų būti privaloma visoms aukštosioms, net ir privačioms. Ir jokių verkšlenimų - vai vai, turiu pinigų, noriu mokytis... Bet košės galvoje tai trūksta ir jokie pinigai jos nekompensuos...

          Comment


            Nori lipdyt žmonėms etiketes visam gyvenimui pagal rezultatus vidurinėje mokykloje??? Ar kažką ne taip supratau?..
            Got sun in my face, sleeping rough on the road

            Comment


              Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
              Nieko ten tokio labai abstraktaus. Yra KT nutarimas (2008 m. kovo 20 d.), kur šiuo klausimu pasisakyta ir šita konstitucinė norma sukonkretinta. Jei įdomu gali pasiskaityti.
              Ar šitas? http://www.lms.lt/?q=lt/node/1303

              Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Aukštojo mokslo įstatymo 58 straipsnio 3 ir 4 dalyse, nepaisoma iš Konstitucijos kylančio imperatyvo, kad įgaliojimus nustatyti realią ir racionalią studijų kainą — ir tą, kurią turi mokėti asmenys, vykstant studentų priėmimui į atitinkamą valstybinę aukštąją mokyklą nepatekę į vietas, kurių iš anksto paskelbtas skaičius atitinka nustatytą valstybės įsipareigojimą finansuoti tam tikro kiekio specialistų rengimą, ir priimti studijuoti atitinkamoje valstybinėje aukštojoje mokykloje savo lėšomis, ir tą, kurią turi mokėti asmenys, valstybinėse aukštosiose mokyklose rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, jeigu jų mokymasis neatitinka įstatymo nustatytų gero mokymosi kriterijų, — turi pačios valstybinės aukštosios mokyklos, kurioms Konstitucija garantuoja autonomiją.
              Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad įstatymo nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais, negali būti formalūs, juolab neleistina iš anksto nustatyti kokį nors esą „gerai besimokančių piliečių“ skaičių — absoliutų ar santykinį dydį, t.y. kvotą, nes neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai, o kiek — ne; tokių kvotų nustatymas visiškai iškreiptų konstitucinę gero mokymosi sampratą.
              Ar teisingai supratau: „gerai besimokančių piliečių“ negali būti tiek, kokia yra skirta kvota, pvz 20, 30 ar 50; o tai yra tie piliečiai, kurių žinių įvertinimas yra ne mažiau kaip x balų? Vadinasi, valstybė pagal LR Konstitucijos 41 straipsnį privalo finansuoti studijas ne pagal iš anksto numatytas kvotas, o pagal įvertinimus?
              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                Ar teisingai supratau: „gerai besimokančių piliečių“ negali būti tiek, kokia yra skirta kvota, pvz 20, 30 ar 50; o tai yra tie piliečiai, kurių žinių įvertinimas yra ne mažiau kaip x balų? Vadinasi, valstybė pagal LR Konstitucijos 41 straipsnį privalo finansuoti studijas ne pagal iš anksto numatytas kvotas, o pagal įvertinimus?
                Taip. Čia, aišku, tik santrauka, bet kalbam apie tą patį.

                Supratai teisingai. Štai MRU iki šito KT nutarimo VF ir DVF studijuojančių studentų būdavo griežtai po lygiai, po šio nutarimo tvarka pakeista ir į VF vietas papuola tie, kurių sesijos vidurkis ne mažesnis kaip 8 balai. Su dabar naujai stojančiais ten jau kita tvarka, kalbu iš savos patirties.
                Got sun in my face, sleeping rough on the road

                Comment


                  Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
                  Štai MRU iki šito KT nutarimo VF ir DVF studijuojančių studentų būdavo griežtai po lygiai, po šio nutarimo tvarka pakeista ir į VF vietas papuola tie, kurių sesijos vidurkis ne mažesnis kaip 8 balai. Su dabar naujai stojančiais ten jau kita tvarka, kalbu iš savos patirties.
                  O kaip užtikrinti objektyvų įvertinimą? Ir pagal kokius kriterijus yra priimama į DVF ar mokamas studijas? Logiška, kad pagal brandos egzaminus, bet jeigu universitetas pasiruošęs priimti tik tarkim 50 pirmakursių, o su įvertinimais 8-10 ateina 80 pretendentų? Juk formaliai žiūrint, universitetas turi visus norinčius su gerais balais priimti ir užtikrinti valstybės finansavimą už jų studijas. O kaip su patalpomis, mokymo(si) medžiaga ir personalu? Ar aš kažką ne taip supratau?
                  I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                  Comment


                    Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                    Kalbant apie švietimą, mano nuomonės niekas net neklausia,
                    O turėtų? Kodėl?

                    o mano sumokėtus mokesčius plačia ranka dalina tik su formalia selekcija.
                    Kaip matau, tamstai labiausiai skauda dėl valstybės išlaidų švietimui?

                    Vat todėl ir siūlau, kad tie patys pinigai, kurie kasmet skiriami apmokėti studentų studijas, keliauti į specialų fondą, kuris suteiktų paskolas visiems įstojusiems ir tos paskolos pageidaujantiems. Palūkanos būtų pradedamos skaičiuoti tik praėjus 1 metams po studijų baigimo, ir būtų ne didesnės nei 4% metams. Paskola reikia grąžinti per tiek laiko, kiek truko tavo studijos (Pvz stomatologas studijų programa numatyta 5 metams. Vadinasi, po baigimo (jeigu nesimoko toliau) absolventas dar turi 6 metus paskolai grąžinti (nes 1 metai be palūkanų, bet jeigu nori jau gali grąžinėti, + 5 metai paskolos grąžinimo su palūkanomis)). Paskolos nereikia grąžinti tik visiškiems našlaičiams, studentui mirus/žuvus ar tapus visiškai neįgaliu.
                    Jei teisingai supratau, pasiūlymo esmė tokia: finansuoti tik tas specialybes, kurios tuo metu pinigingiausios (nes koks gi durnius ims paskolą, norėdamas tapti, pvz, menotyrininku arba archeologu?).

                    Čia jau klausimas dėl klausimo, nes universitetas, suderinęs su ŠMM ( o ši su FM) jau priimdamas studijuoti gali pateikti sąrašą pareigų, kur ir kaip studentas baigęs studijas galės dirbti.
                    Prieš paviešindamas tokius pasiūlymus, ar pabandei bent jau konceptualiai, bendrais bruožais, įsivaizduoti, kaip tokio sąrašo sudarymas, o taip pat jo priežiūra (atnaujinimai, patikrinimas dėl įsidarbinusių asmenų pareigų atitikimo sąrašui ir pan.) turėtų atrodyti realiame gyvenime ir kiek tai pareikalaus resursų? Be to, kokia iš jo nauda? Pagalvok... gerai pagalvok...


                    Mano supratimu labai normalu, jeigu privati įmonė ar tarkim kariuomenė užsako tam tikrame universtite atlikti tam tikrus tyrimus, matavimus, arba paprašo kažką patobulinti, arba kažką jau išrasto pritaikyti praktikoje (pvz kaip atpiginti gamybą). Aišku, už tai susimoka universitetui. Na o universitetas beveik laisvas pats nuspręsti, kur ir kaip tas lėšas panaudoti. Kas čia sudėtingo?
                    Nieko. Klausimas buvo -- ką siūlote naujo šioje srityje.

                    Comment


                      Pagal mane, iš pradžių reiktų sutvarkyti gimnazijų ir vidurinių mokyklų klausimą. Peržiūrėti jų programas. Baigiamieji egzaminai turėtų būti skirti tik diplomui gauti, o universitetai turėtų rengti atskirus priėmimo egzaminus pagal atitinkamus reikalavimus.

                      Comment


                        Parašė rat Rodyti pranešimą
                        Pagal mane, iš pradžių reiktų sutvarkyti gimnazijų ir vidurinių mokyklų klausimą. Peržiūrėti jų programas. Baigiamieji egzaminai turėtų būti skirti tik diplomui gauti, o universitetai turėtų rengti atskirus priėmimo egzaminus pagal atitinkamus reikalavimus.
                        Tai ir yra stojamieji, ten kur jų reikia. O pvz. stojant į kokią teisę ar mediciną, kokie būtų stojamieji? Esmė ir yra pradmenys, matematika, istorija, biologija, chemija. Vėliau visko universitete išmoksti.
                        Flickr

                        Comment


                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                          Tai ir yra stojamieji, ten kur jų reikia. O pvz. stojant į kokią teisę ar mediciną, kokie būtų stojamieji? Esmė ir yra pradmenys, matematika, istorija, biologija, chemija. Vėliau visko universitete išmoksti.

                          Tai va ir stojant į tą pačią mediciną ar teisę reiktų stojamųjų pagalba patikrinti istorijos, matematikos, biologijos ar kitas žinias kurios kaip pagrindas reikalingos tai specialybei studijuot.
                          Nes jei vadovautis logika, kad "vėliau visko universitete išmoksti" tai gal stojant į univera nebūtinas ir vidurinis išsilavinimas? Juk vėliau vietoje išmoksi...

                          Comment


                            Parašė qwe Rodyti pranešimą
                            Tai va ir stojant į tą pačią mediciną ar teisę reiktų stojamųjų pagalba patikrinti istorijos, matematikos, biologijos ar kitas žinias kurios kaip pagrindas reikalingos tai specialybei studijuot.
                            Nes jei vadovautis logika, kad "vėliau visko universitete išmoksti" tai gal stojant į univera nebūtinas ir vidurinis išsilavinimas? Juk vėliau vietoje išmoksi...
                            O kam reikia tada besidubluojančių stojamųjų su abitūros egzaminais?
                            Flickr

                            Comment


                              Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                              O kam reikia tada besidubluojančių stojamųjų su abitūros egzaminais?
                              Šiaip tai geras klausimas Tai gal tada vertėtų atsisakyti abitūros egzaminų ir pereiti prie stojamųjų egzminų?

                              Comment


                                Parašė qwe Rodyti pranešimą
                                Šiaip tai geras klausimas Tai gal tada vertėtų atsisakyti abitūros egzaminų ir pereiti prie stojamųjų egzminų?
                                Kam? Gerai ir dabar yra, nes yra viena bendra programa. Juk mokytojai mokykloje nemokys pagal kiekvieno universiteto reikalavimus kiekvieno individualiai.
                                Flickr

                                Comment


                                  Parašė qwe Rodyti pranešimą
                                  Šiaip tai geras klausimas Tai gal tada vertėtų atsisakyti abitūros egzaminų ir pereiti prie stojamųjų egzminų?
                                  Nelabai suprantu, kam to reikia. Dabartinė egzaminų sistema yra ilgai kurta ir, mano nuomone, pakankamai gera ir efektyvi. Iki minimumo sumažinta korupcijos, šališkumo galimybė, o dabar visi egzaminai (išskyrus lietuvių k. ir dar kelis) yra valstybiniai, taip kad išlaikius valstybinį egzaminą galima susidaryti pakankamai aiškų vaizdą apie moksleivio žinias ir galimybes lyginant su jo bendraamžiais.
                                  BlogasSeulas 2009Honkongas 2012Bankokas 2012

                                  Comment


                                    Parašė r08n Rodyti pranešimą
                                    O turėtų? Kodėl?
                                    O kaip tu pats manai? Ar čia uždavei retorinį klausimą?

                                    Parašė r08n Rodyti pranešimą
                                    Kaip matau, tamstai labiausiai skauda dėl valstybės išlaidų švietimui?
                                    Prašyčiau neiškraipyti mano minčių. „Širdį gelia“ ne dėl valstybės išlaidų švietimui, o dėl neefektyvaus išlaidų paskirstymo, beje, ne tik švietimui.

                                    Parašė r08n Rodyti pranešimą
                                    Jei teisingai supratau, pasiūlymo esmė tokia: finansuoti tik tas specialybes, kurios tuo metu pinigingiausios (nes koks gi durnius ims paskolą, norėdamas tapti, pvz, menotyrininku arba archeologu?).
                                    Čia Tamsta taip supranti, o mano pasiūlymas galioja visoms specialybėms. O būsimas studentas pats skaičiuoja, ar jam apsimoka stoti į konkrečią specialybę. Tikiuosi, kad pritaikius šią sistemą, nebeliks pasiteisinimų, tokių kaip: „nuo universiteto baigimo jau 3m. esu įregistruotas darbo biržoje, nes mano specialybė labai reta, o Lietuvai tokių specialistų nereikia“. Taigi jeigu universitetai rengia niekam nereikalingus specialistus, tai tegul tai daro iš savo kišenės, o ne visų mokesčių mokėtojų.

                                    Parašė r08n Rodyti pranešimą
                                    Prieš paviešindamas tokius pasiūlymus, ar pabandei bent jau konceptualiai, bendrais bruožais, įsivaizduoti, kaip tokio sąrašo sudarymas, o taip pat jo priežiūra (atnaujinimai, patikrinimas dėl įsidarbinusių asmenų pareigų atitikimo sąrašui ir pan.) turėtų atrodyti realiame gyvenime ir kiek tai pareikalaus resursų? Be to, kokia iš jo nauda? Pagalvok... gerai pagalvok...
                                    Naudą jau aprašiau ankstesniuose pranešimuose, neverta kartotis.
                                    Sąrašo sudarymas kainuos daugiau negu atnaujinimas. O šis sąrašas padės sutaupyti nemažai pinigų. Čia kažkas panašaus kaip Kauno autobusų ir troleibusų parko apjungimas į vieną įmonę — pats susijungimas kainuoja, tačiau sutaupytos lėšos atperka šias išlaidas.

                                    Parašė r08n Rodyti pranešimą
                                    Nieko. Klausimas buvo -- ką siūlote naujo šioje srityje.
                                    Vėl prašote kartotis. Iš principo jau atsakiau, nebent papildysiu. Dar glaudesnis universitetų ir verslo bendradarbiavimas. Tam reikia leisti universitetams patiems disponuoti savo turtu (tačiau bent jau su minimalia priežiūra), netrukdyti, o gal net skatinti universitetų padalinius samdytis vadybininkus, PR specialistus. Spėju, kitas klausimas bus: „o kam to reikia?“
                                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                    Comment


                                      Gal kam bus įdomu. jau birželio pradžia, abiturientai jau laiko valstybinius brandos egzaminus ir netrukus rinksis universitetus/akademijas. Turiu „Veido“ 21 numerį (2010-05-24), jame yra visos Lietuvos universitetų reitingas. Čia pateiksiu tik ištraukas, nes pats straipsnis labai ilgas.
                                      Reitinguojama pagal 8 svarbiausius kriterijus: a) mokslo ir meno veikla, b) aukščiausi veiklos įvertinimai, c) akademinio personalo kvalifikacija, d) studijų kryptys, e) studijų sąlygos, f) studentų nuomonė, g) darbo rinkos poreikių tenkinimas, h) finansavimo kiekis ir struktūra. Šie kriterijai skaldomi į dar smulkesnius, taigi kiekvienas universitetas išnagrinėtas pagal 52 pjūvius.
                                      Taigi reitingas apima 14 valstybinių ir 6 privačius universitetus.
                                      Reitingo lentelė (surinkta balų suma iš 100 galimų):
                                      Valstybiniai universitetai:
                                      1. Vilniaus universitetas — 72,8
                                      2. Kauno technologijos universitetas — 52
                                      3. Mykolo Riomerio universitetas — 43,9
                                      4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas — 43
                                      5. Vytauto Didžiojo universitetas — 40,7
                                      6. Lietuvos muzikos ir teatro akademija — 40,6
                                      7. Vilniaus dailės akademija — 39,6
                                      8. Šiaulių universitetas — 36,8
                                      9. Klaipėdos universitetas — 36,6
                                      10. Vilniaus pedagoginis universitetas — 36,6
                                      11. Kauno medicinos universitetas — 35,7
                                      12. Lietuvos žemės ūkio universitetas — 34,7
                                      13. Lietuvos veterinarijos akademija — 28,6
                                      14. Lietuvos kūno kultūros akademija — 25

                                      Privatūs universitetai:
                                      1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas — 63,2
                                      2. VšĮ VU Tarptautinio verslo mokykla — 38,8
                                      3. VšĮ LCC Tarptautinis universitetas — 34,7
                                      4. VšĮ Verslo ir vadybos akademija — 28,2
                                      5. Vilniaus verslo teisės akademija — 15,6
                                      6. Europos humanitarinis universitetas — 11,4

                                      Lyginant su pernykščiais metais, tas pačias pozicijas išsaugojo VU, KTU, MRU, VDU; pakilo reitinge VGTU (tiksliau susigrąžino pozicijas), LMTA (irgi susigrąžino pozicijas), VDA, ŠU (susigrąžino pozicijas), KU; nukrito reitinge VDU, VPU, KMU, LŽŪU, LVA, LKKA. Privatūs universitetai anksčiau nebuvo reitinguojami.
                                      Straipsnyje rašoma apie bendrą universitetų stagnaciją, studentų nuolat daugėja, o mokymo kokybė nespėja keistis. Kai kurie fakultetai jau yra tapę tiesiog paklausių specialybių diplomų kepėjais, o tai kenkia visuomenės intelekto ugdymui. Keli pašnekovai pripažįsta (ir aš jiems pritariu), kad Lietuvoje yra per daug universitetų ir programų. Niekas neskaičiuoja, kiek abiturientų išvyksta studijuoti į užsienį. Teigiamai vertinamas KMU ir LVA susijungimas į Sveikatos mokslų universitetą. Akcentuojama, kad Lietuvos universitetams stinga tarptautinės integracijos ir blaivaus įvertinimo iš šalies. Iš dalies dėl to Lietuvoje vis dar praktiškai nėra jokio universitetinio mokslo slėnio. Tačiau labai vertinami mūsų šalies matematikos, fizikos ir chemijos profesoriai, o daugiausiai „chaltūros“ padaroma ruošiant vadybos ir teisės specialistus. Pagal finasavimą privatūs universitetai po truputį perima studentus ir jų krepšelius iš kai kurių valstybinių flagmanų. Deja, privatūs universitetai vengia pateikti visus išsamius duomenis, todėl visapusiškai juos lyginti su valstybiniais kol kas nėra galimybių
                                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                      Comment


                                        Parašė Monteq Rodyti pranešimą
                                        Na šiaip bent jau pas mus (VDU), kai sustojo pirmakursiai, kurie moka pilna kaina, universitetas pastebimai atsinaujino, atsirado nauji odiniai baldai holuose, konsultacijų kabinetai moksleiviams, VDU informacijos centras, nedidelė treniruoklių salė, šiek tiek ankščiau ir nauji liftai.
                                        Beveik galiu patikinti, jog tie nauji suolai, holai ir treniruokliai nėra iš studentų įmokų už studijas. Jei neklystu buvo laimėtas vienas iš ES fondų atnaujinti visą inventorių; kas beje, jei gerai girdėjau kitais metais dėl tų pačių ES fondų laimėtų ir atgautų pastatų iš savivaldybės (dėl pastarojo nežinau tiksliai) - bet tam tikri fakultetai kelsi ir VDU plėsis: pvz. Smetankoje buvusioje "profkėje" Kalpoko ir Jonavos sankirtoje kelsis socai, humanitarai kelsis lygtai į Kauno Apskrities patalpas ir t.t.

                                        P.S. Nors nesu darbuotojas, bet viskas konkrečių planų lygyje - tik nežinia kada tai įvyks (ar šiais, ar kitais metais).
                                        Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                                        Dordrechtas/Haarlemas
                                        Nesebaras/Plovdivas
                                        Kiolnas

                                        Comment


                                          Nežinau kaip jums, bet man tas reitingavimas yra šiek tiek iškreiptas. Visi Lietuvoje specializuoti universitetai (LVA, KMU, LKKA, LŽŪU) liko paskutinėje vietoje, nes reitingavime įtraukta tokie kriterijai, kaip "studijų kryptys". Kaip šitie universitetai gali varžytis su VU, KTU ar VGTU studijų krypčių kiekiu?
                                          دائما الليتوانيه

                                          Comment

                                          Working...
                                          X