Švietimas Lietuvoje

[zajcik]

Wycka,
pardžiai reikia turėti ką finansuoti, o po to galvoti apie pinigus. Juk ne pinigai kuria idėjas, o atvirkščiai (na dar išrinktieji kartais )

[r08n]

Net ir turguje kramtoškę pardavinėdamas moki mokesčius, kurių dalis eina finansuoti ir aukštąjį mokslą. Va čia ir kyla paradoksas, kai esi priverstas mokėti už tai, ko tau visiškai nereikia.

Net jei pats neturi aukštojo išsilavinimo, dar nereiškia, kad nesinaudoji jo rezultatais. Paprastesnis pavyzdys: kas sukuria technologijas (pvz., mobilųjį ryšį), kuriomis naudojasi tas pats kramtoškės pardavėjas? Aišku, jis už tai sumoka, bet jeigu nebūtų žmonių su atitinkamu išsilavinimu, nebūtų ir už ką mokėti, ar bent jau kaina būtų neįkandama. Sudėtingesnis pavyzdys: bendras visuomenės kultūrinis fonas. Dabar man sunku tai trumpai apibūdinti, bet, tikiuosi, suprantate (nujaučiate), kas tai yra.

Kodėl Skandinavijos, o ne Burkina Faso ar Urugvajaus pavyzdžius?

Paminėjau tik pavyzdį. Jei tektų rinktis gyvenamąją vietą -- ką pasirinktum: Skandinaviją ar Burkina Faso? Dėl Urugvajaus nežinau, bet manau, kad ir ten galima rasti kažką pamokančio.

Spėkite, ar Lietuva pajėgi finansuoti aukštąjį išsilavinimą 60proc. abiturientų?

Nežinau, bet sakykime, kad nepajėgi. Tada gal geriau tiktų kitos priemonės, pvz., priėmimo tvarka į atitinkamas mokymo įstaigas -- kad tai nebūtų McUniverai ir diplomų spaustuvės, o tikros mokslo įstaigos. Nemanau, kad visuotinis libertarizmas šioje vietoje kažką išspręstų.

[Al1]

Net ir turguje kramtoškę pardavinėdamas moki mokesčius, kurių dalis eina finansuoti ir aukštąjį mokslą. Va čia ir kyla paradoksas, kai esi priverstas mokėti už tai, ko tau visiškai nereikia. Sekant ta logika, kodėl valstybė neįveda nemokamo šildymo? Vat to tai gyvybiškai reikia. O nenori mokslo — nereikia, taip nėra. Net Konstitucijoje parašyta, kad mokslas iki 16 metų privalomas. Tam tikra prasme tai yra nefizinis smurtas prieš nemotyvuotus mokinius. Kita medalio pusė — o ką su jais tada daryti, jeigu jie nesimokytų? Kuo juos užimti?

Liberalizmo apologetų demagogija. Visi moka mokesčius už tai, ko jiems nereikia. Įdomu, kaip gyventume, jei kiekvienam reikėtų už viską mokėti iš savo kišenės? Pilna tokių šalių - trečiojo pasaulio. Gal ten nori emogruot, kad įsitikintum savo kailiu siūlomos laisvos rinkos šalininkų sistemos pranašumus? Tik nepradėk apie JAV. JAV apie 3/4 mokslinių tyrimų yra finansuojami iš valstybės biudžeto. Apie išganingas verslo investicijas į mokslą geriau net nekalbėti, nes jos nesudaro net ketvirtadalio... Štai jums ir elementarus pavyzdys, kad nesant nemokamo išsilavinimo, jis yra prieinamas tik turtingiems liurbiams, daliai labai gabių - nemokamai. Bet to nepakanka, reikia ir ne tokių gabių, bet išsilavinusių žmonių, gebančių atlikti kvalifikuotą darbą. Todėl pigiau yra atsivežti iš užsienio, nei investuoti į savų išmokslinimą. Bepigu tai daryti, kai turi resursų ir apiplėšinėji beveik visą pasaulį...

Neatsakei į klausimą, o kuogi vokiečiams taip nuskilo, kad jie, anor Tamstos, pirmieji sukūrė branduolinio ginklo technologijas, kurias vėliau pavogė amerikiečiai ir rusai? Kodėl to paties iki Antrojo pasaulinio karo net nebandė kurti kiti europiečiai? Kiek pamenu, pirmoji branduolinė elektrinė pradėjo veikti 1942m. Čikagoje, o pirmąją atominę bombą amerikiečiai išbandė poligone 1943m.

Vokietijos ekonominis, kultūrinini, socialinis, politinis pakilimas XIX a. pab. XX a. pradž. ir yra būtent siejamas su labai didele valstybės role visose srityse, valstybės investicijomis į mokslą, nemokamu švietimu ir iš dalies nemokamu aukštuoju mokslu, socialinės apsaugos sistema ir kt. Ir tai, kad hitlerinėje Vokietijoje sugebėjo sukurti pagrindus branduoliniam ginklui nėra nieko atsitiktinio, tai tik šleifas to, ką valstybė buvo investavusi į žmones iki Pirmojo pasaulinio karo. Nepaisant Vokietijos sutriuškinimo tame kare, intelektinis potencialas išliko ir nacių laikais skyrus gerą finansavimą, jis galėjo toliau būti plėtojamas.

Jeigu JAV eiliniam žmogui taip blogai, tai kodėl jau 200 metų europiečiai (o nuo XXa. vidurio ne tik europiečiai) taip veržiasi į JAV, net žaliosios kortos prireikė? Jeigu tik saujelė kraunasi turtus, tai iš ko JAV finansuoja galingiausią pasaulyje kariuomenę, kuria ir gamina modernius ginklus, tyrinėja kosmosą, finansuoja bendrojo lavinimo mokyklas, tiesia kelius ir geležinkelius, stato ir remontuoja jūrų ir oro uostus, saugo sieną su Meksika, pagaliau išlaiko ambasadas visose pasaulio šalyse ir sugeba kariauti Afganistane ir Irake (plius bazės Europoje, Japonijoje ir Gvantaname)?

Aš nesakau, kad eiliniam JAV piliečiui blogai. Tiesiog jie šiuo metu gyvena viso likusio pasaulio sąskaita. Ir tuo pasirūpina jų elitas, kaip nekeista, sudarydamas foną visiems. O kad žmonės ten veržiasi nieko keisto. Anksčiau juos viliojo laisvė (labai svarbią vietą užėmė religinė laisvė) ir naujos žemės turtai. Tiek gamtos, tiek pati dirbama žemė, kurią nemokamai dalijo, ir ko Europoje eilinis žmogelis negalėjo gauti...

Vėliau įsijungė JAV propagandos mašina - amerikietiška svajonė...
Nemažai nusivilia.

Aš už tai, kad mokslas, kaip ir vanduo ar maistas, būtų vienodai prieinamas visiems pagal vienodas sąlygas. Kai studentas žinos, kad pastangos studijuojant duos proporcingą atsaką randant darbą ir derantis dėl darbo užmokesčio, jo motyvacija mokytis išaugs kartais. Visi bus lygūs nepriklausomai nuo turtinės padėties. O kurie norės nusipirkti tik diplomą, tai galės padaryti ir esant nemokamui, ir mokamui mokslui Genialu tai, kas paprasta

Tai tos vienodos sąlygos ir yra gabumai ir motyvacija. Turi jų - studijuoti, neturi - nereikia. Pinigai nieko neišsprendžia. Jie visiškai neprideda gabumų, o motyvaciją gali visiškai iškreipti.
Visi bus lygus, nepriklausomai nuo turtinės padėties - tai ir yra tiesiausias kelias už tai, kad būtų nemokamas mokslas. Nes jei tik įsiterpia pinigai, tuoj atsiranda nelygybė... Diplomus perka būtet tie, kas turi pinigų ir yra nemotyvuoti, tingi ir neturi gabumų.

[Al1]

. Tikrai nenustebsiu, jeigu bus įrodytas ryšys tarp mokslo kokybės ir studijų finansavimo. Spėkite, ar Lietuva pajėgi finansuoti aukštąjį išsilavinimą 60proc. abiturientų?

Tai žinoma, kad yra ryšys. Tik kodėl jis turi eiti per studento kišenę. Studijos bus aukštame lygyje tik tuomet, kai moksliniai turimai bus aukštame lygyje ir neatvirkščiai. O mokslas, kaip jau minėjau ir ankstesniame pranešime, netgi tokiose JAV 3/4 finansuojamas valstybės. Tai jei valstybė gali skirti lėšų mokslui, tai kodėl ji negali skirti jų ir studijoms. Jos tikrai mažiau kainuoja nei mokslo finansavimas.
Žinoma, atitinkamas sudentų skaičiui. Lietuva nepajėgi pakankamai finansuoti 60 proc. abiturientų studijų. Ir to nereikia. Nes nemenka dalis iš tų 60 proc. taipogi yra nepajėgūs studijuoti dėl savo gabumų, žinių trūkumo, tingėjimo ir kt. Jei dalis iš jų ir mokės savo lėšomis, tai iš tokių studijų nieko gero nebus. Todėl valstybė turi atsijoti abiturientus, nustatydama griežtas priėmimo sąlygas pagal pasiekimus ir gabumus, o ne pagal piniginės storį, nes pačios aukštosios to padaryti, deja nesugeba.
Deja, visokios masinės paskolos tik iškreipia visą studijų sistemą, nes, kaip ir pats minėjai, analogiška situciaja kaip ir mokyklose - sistema taikosi prie blogesniųjų, o ne prie geresniųjų. Ir aukštajame moksle tai dar labiau matosi, nes tie blogesnieji atneša realius pinigus aukštosioms. Kodėl tokius studentus reikėtų nepriimti ar šalinti už nepažangumą?

[Tiesiog_as]

Wycka, tai panaikinam viską : privilegijas visas ir pan! Atimam iš pensininkų visas nuolaidas(šildymo ir t.t.), moksleivius priverčiam mokėt už sveikatos apsaugą, jeigu yra gaisras, žmogus pats susimoka už gaisrinę. Kodėl mokesčių mokėtojai turi mokėt už pensininkus, moskleivius ar tuos, pas kuriuos kyla gaisrai ?
Mūsų tokioj silpnoj valstybėj solidarizacija yra būtina, norint, kad susikaldymas visuomenėje nedidėtų. Man patiko Al1 mintis(tiksliau- visos jo mintys ) "Visi moka mokesčius už tai, ko jiems nereikia". Įdomu, kiek tokia valstybė egzistuotų, kurioje kiekvienas asmeniškai mokėtų už tai, kokias viešojo sektoriaus paslaugas naudoja.
Kalbant apie studijų apmokestinimą, pažiūrėk,Wycka, į atotrūki tarp daug gaunančių ir mažai, pamatysi, kad ten milžiniška praraja. Tokios neoliberalų idėjos tą prarąją tik padidintų ir viskas. Nieko pačioje švietimo sistemoje tai nekeičia.

[Wycka]

Wycka,
pardžiai reikia turėti ką finansuoti, o po to galvoti apie pinigus. Juk ne pinigai kuria idėjas, o atvirkščiai (na dar išrinktieji kartais )

Taip, žinoma, be abejo Pačioms idėjoms pinigų nereikia. Jų reikia tik tų idėjų įgyvendinimui. Antraip tos idėjos migruoja ten, kur pinigų yra.

Net jei pats neturi aukštojo išsilavinimo, dar nereiškia, kad nesinaudoji jo rezultatais. Paprastesnis pavyzdys: kas sukuria technologijas (pvz., mobilųjį ryšį), kuriomis naudojasi tas pats kramtoškės pardavėjas? Aišku, jis už tai sumoka, bet jeigu nebūtų žmonių su atitinkamu išsilavinimu, nebūtų ir už ką mokėti, ar bent jau kaina būtų neįkandama. Sudėtingesnis pavyzdys: bendras visuomenės kultūrinis fonas. Dabar man sunku tai trumpai apibūdinti, bet, tikiuosi, suprantate (nujaučiate), kas tai yra.

Nors aš ir turiu vairuotojo pažymėjimą, tačiau tarkim, kad neturiu. Bet mano kaimynas neturi. Jis naudojasi VT. Kągi — jis naudojasi kito žmogaus mokymosi pasiekimais — juk autobuso ar troleibuso vairuotojas baigė vairuotojų kursus už savus, o ne valstybinius pinigėlius (nors kartais ir taip pasitaiko). O bendrą kultūrinį foną formuoja ne tik formaliai išsilavinusių skaičius, bet ir religija, vartojamos kalbos paplitimas pasaulyje ir dar keletas veiksnių.

Nežinau, bet sakykime, kad nepajėgi. Tada gal geriau tiktų kitos priemonės, pvz., priėmimo tvarka į atitinkamas mokymo įstaigas -- kad tai nebūtų McUniverai ir diplomų spaustuvės, o tikros mokslo įstaigos. Nemanau, kad visuotinis libertarizmas šioje vietoje kažką išspręstų.

Apie tai jau esu išsakęs savo nuomonę. Pagal mano pasiūlytą sistemą universitetai būtų patys suinteresuoti atsirinkti gabiausius studentus.

Liberalizmo apologetų demagogija. Visi moka mokesčius už tai, ko jiems nereikia. Įdomu, kaip gyventume, jei kiekvienam reikėtų už viską mokėti iš savo kišenės? Pilna tokių šalių - trečiojo pasaulio. Gal ten nori emogruot, kad įsitikintum savo kailiu siūlomos laisvos rinkos šalininkų sistemos pranašumus? Tik nepradėk apie JAV. JAV apie 3/4 mokslinių tyrimų yra finansuojami iš valstybės biudžeto. Apie išganingas verslo investicijas į mokslą geriau net nekalbėti, nes jos nesudaro net ketvirtadalio... Štai jums ir elementarus pavyzdys, kad nesant nemokamo išsilavinimo, jis yra prieinamas tik turtingiems liurbiams, daliai labai gabių - nemokamai. Bet to nepakanka, reikia ir ne tokių gabių, bet išsilavinusių žmonių, gebančių atlikti kvalifikuotą darbą. Todėl pigiau yra atsivežti iš užsienio, nei investuoti į savų išmokslinimą. Bepigu tai daryti, kai turi resursų ir apiplėšinėji beveik visą pasaulį...

Vargšo A|1 demagogija, kuria jis švaistosi kaip saulutė pavasario spinduliais Bepigu piešti 3/4 JAV valstybės skiriamos paramos mokslui, kai ši yra priversta finansuoti mokslą, kuris jai kuria karinę ir kosminę įrangą, be kurios ši nebūtų supervalstybė. Taip kad kramtyk savo paties demagogijas

Vokietijos ekonominis, kultūrinini, socialinis, politinis pakilimas XIX a. pab. XX a. pradž. ir yra būtent siejamas su labai didele valstybės role visose srityse, valstybės investicijomis į mokslą, nemokamu švietimu ir iš dalies nemokamu aukštuoju mokslu, socialinės apsaugos sistema ir kt. Ir tai, kad hitlerinėje Vokietijoje sugebėjo sukurti pagrindus branduoliniam ginklui nėra nieko atsitiktinio, tai tik šleifas to, ką valstybė buvo investavusi į žmones iki Pirmojo pasaulinio karo. Nepaisant Vokietijos sutriuškinimo tame kare, intelektinis potencialas išliko ir nacių laikais skyrus gerą finansavimą, jis galėjo toliau būti plėtojamas.

A|1, vis tiek netikiu, kad Vokietija iki pat karo pabaigos buvo pajėgi pagaminti atominę bombą. Esu skaitęs, kad vokiečiai (arba naciai, jei Jums taip labiau patinka) jau turėjo teorinį supratimą apie tai ir bandyta pasigadaryti brėžinius-eskizus, tačiau nėra žinių, kiek toli nueita praktikoje. Vat dėl reaktyvinio lėktuvo visai kas kita — 1944m. BMW pagamino pirmuosius reaktyvinius variklius, bet kas iš to? Jau trūko kuro, ir tas trūkumas nuolat didėjo, ypač kai vokiečiai pasitraukė iš šiaurės Afrikos ir Rumunija perėjo į sovietų pusę.
Bet grįžkime prie mokslo. Gal pamiršai, kad 1933m.-1934m. miestų aikštėse buvo viešai kuriami knygų laužai? Pamiršai Hitlerio palyginimą, esą mokslas žmogų vėl paverčia beždžione? Matyt, visa tai karo srityje negaliojo (kaip, beje, ir raudonojoje stovykloje). Primink man, kas sukūrė pirmąjį Volkswagen? Ir visa tai Vokietija sukūrė nepaisant to, kad daug pirmiausia žydų kilmės mokslininkų pabėgo į užsienį (tarp jų ir Albertas Einšteinas), o žydai jau istoriškai dominavo akademinėje bendruomenėje. Mano nuomone, valstybė finansavo tai, kas jai buvo naudinga ir reikalinga (t.y. susiję su karo pramone). Hitleris suvokė, kad tobulas visose srityse nebūsi, tai kam plėšytis visais frontais, jeigu ištobulinęs karo techniką visa kita pasiimsi kone nemokamai? Deja, jis pervertino savo jėgas.

Aš nesakau, kad eiliniam JAV piliečiui blogai. Tiesiog jie šiuo metu gyvena viso likusio pasaulio sąskaita. Ir tuo pasirūpina jų elitas, kaip nekeista, sudarydamas foną visiems. O kad žmonės ten veržiasi nieko keisto. Anksčiau juos viliojo laisvė (labai svarbią vietą užėmė religinė laisvė) ir naujos žemės turtai. Tiek gamtos, tiek pati dirbama žemė, kurią nemokamai dalijo, ir ko Europoje eilinis žmogelis negalėjo gauti...
Vėliau įsijungė JAV propagandos mašina - amerikietiška svajonė...
Nemažai nusivilia.

O Romos imperija gyveno kieno sąskaita? O UK visą XIXa. gyveno kieno sąskaita? Kas protingas, tas turtingas, ir atvirkščiai. Atrodo, iki šiol to nežinojai? O JAV (ar bet kuria svajone) nusivilia tie, kurie per daug ir net nepagrįstai tikisi

Visi bus lygus, nepriklausomai nuo turtinės padėties - tai ir yra tiesiausias kelias už tai, kad būtų nemokamas mokslas. Nes jei tik įsiterpia pinigai, tuoj atsiranda nelygybė... Diplomus perka būtet tie, kas turi pinigų ir yra nemotyvuoti, tingi ir neturi gabumų.

Bet mano siūlomas variantas būtent tai ir garantuoja — mokslas visiems prieinamas vienodai. Valstybė sutarta forma už tave sumoka, tačiau susitariama, per kiek laiko tas lėšas grąžinsi. Tai kas čia ir ką kraipo??? O diplomui nusipirkti nėra skirtumo, mokamas mokslas ar nemokamas. Valdininkų paslaugos irgi kaip ir nemokamos, bet va kyšius kai kurie žmonės neša.

Tai žinoma, kad yra ryšys. Tik kodėl jis turi eiti per studento kišenę. Studijos bus aukštame lygyje tik tuomet, kai moksliniai turimai bus aukštame lygyje ir neatvirkščiai. O mokslas, kaip jau minėjau ir ankstesniame pranešime, netgi tokiose JAV 3/4 finansuojamas valstybės. Tai jei valstybė gali skirti lėšų mokslui, tai kodėl ji negali skirti jų ir studijoms. Jos tikrai mažiau kainuoja nei mokslo finansavimas.
Žinoma, atitinkamas sudentų skaičiui. Lietuva nepajėgi pakankamai finansuoti 60 proc. abiturientų studijų. Ir to nereikia. Nes nemenka dalis iš tų 60 proc. taipogi yra nepajėgūs studijuoti dėl savo gabumų, žinių trūkumo, tingėjimo ir kt. Jei dalis iš jų ir mokės savo lėšomis, tai iš tokių studijų nieko gero nebus. Todėl valstybė turi atsijoti abiturientus, nustatydama griežtas priėmimo sąlygas pagal pasiekimus ir gabumus, o ne pagal piniginės storį, nes pačios aukštosios to padaryti, deja nesugeba.
Deja, visokios masinės paskolos tik iškreipia visą studijų sistemą, nes, kaip ir pats minėjai, analogiška situciaja kaip ir mokyklose - sistema taikosi prie blogesniųjų, o ne prie geresniųjų. Ir aukštajame moksle tai dar labiau matosi, nes tie blogesnieji atneša realius pinigus aukštosioms. Kodėl tokius studentus reikėtų nepriimti ar šalinti už nepažangumą?

O kodėl aš privalau mokėti už kažkokio Jono, Petro ar Anupro studijas. Na gerai, tarkim Jonas ir Petras pasikankina, paprakaituoja ir baigia studijas, gauna diplomus, o Anupras patingi, 5 metų studijų trukmės programą velka 8 metus, galiausiai pritrūkęs kokių 30 kreditų viską meta. Jis neturi formalaus išsilavinimo, tačiau pinigų jo lavinimui išleista gerokai daugiau, negu kito statistinio studento mokymui. Iš kieno kišenės???
Dabartinė sistema tai yra dar kartą išsigimusi jau ir taip buvusi išsigimusi sovietinė sistema. Jau minėjau, kad siūlau universitetų studijų finansavimą susieti su absolventų įsidarbinimu pagal specialybę per 1 metus po studijų baigimo. Mokslo (tiriamosios veiklos) finansavimas priklausytų nuo alma mater pasiekimų (išradimų, patobulinimų, pritaikymų, recenzijų ir t.t.).

[Wycka]

Wycka, tai panaikinam viską : privilegijas visas ir pan! Atimam iš pensininkų visas nuolaidas(šildymo ir t.t.), moksleivius priverčiam mokėt už sveikatos apsaugą, jeigu yra gaisras, žmogus pats susimoka už gaisrinę. Kodėl mokesčių mokėtojai turi mokėt už pensininkus, moskleivius ar tuos, pas kuriuos kyla gaisrai ?
Mūsų tokioj silpnoj valstybėj solidarizacija yra būtina, norint, kad susikaldymas visuomenėje nedidėtų. Man patiko Al1 mintis(tiksliau- visos jo mintys ) "Visi moka mokesčius už tai, ko jiems nereikia". Įdomu, kiek tokia valstybė egzistuotų, kurioje kiekvienas asmeniškai mokėtų už tai, kokias viešojo sektoriaus paslaugas naudoja.
Kalbant apie studijų apmokestinimą, pažiūrėk,Wycka, į atotrūki tarp daug gaunančių ir mažai, pamatysi, kad ten milžiniška praraja. Tokios neoliberalų idėjos tą prarąją tik padidintų ir viskas. Nieko pačioje švietimo sistemoje tai nekeičia.

Kokias dar privilegijas? Teoriškai jų nebėra jau beveik 100 metų. Gal kalbi apie lengvatas? Čia irgi esu minėjęs jau kitoje forumo temoje: pakelkime pensininkams pensijas tiek, kad jiems nereikėtų jokių lengvatų. Pvz šildymo lengvata. Kuo bobutė, gyvenanti kaime ar priemiestyje, ir kūrendama pečių malkomis ar dujomis, yra kvailesnė už gyvenančią daugiabutyje? Arba kam pensininkui VT lengvata, jeigu jis jau nebevaikšto ir iš lovos nebepasikelia? Jau geriau jis iš tos didesnės pensijos pasisamdys prižiūrėtoją arba geresnių vitaminų nusipirks. Moksleiviai yra kita medalio pusė. Tai savotiška investicija į ateitį, juk mokykloje jie ne tik mokosi dalykų, bet ir yra užimami, formuojami jų socialiniai ir meniniai įgūdžiai. Kitaip tariant, mokykla atlieka ir prevencinę veiklą, nes ką nepilnamečiams reikėtų veikti, kol jų tėvai dirba? leisti vaikus į savotiškus priežiūros centrus? Tai tokiu atveju tegul tuo pačiu ir mokosi...
Kalbant apie studijų apmokestinimą, verčiau paskaityk, kiek esu prirašęs aukščiau, ir nebereikės nuolat kartoti tų pačių klausimų

[Tiesiog_as]

žinai, ar tau neatrodo, kad pernelyg dediesi protingu, kibdamas prie smulkmenų ? Pastebėjau tai jau kelis kartus. Lengvata sinonimai : privilegija, prerogatyva. Praietoje temoje minėjai, kad tu nesiginčyji, o diskutuoji ir nevertetų to painioti man. Ginčas sinonimai : kivirčas1 (šnek.), disputas2, diskusija3, debatai4, polemika5, sąspyris (šnek.). Prašom. Pačiam man nepatinka lįst prie smulkmenų, bet šįkkart pasiduosiu emocijoms.

kalbat apie diskusiją mosklo apmokestinimo klausimu, tai, ar gali būti prieita prie bendros nuomonės, kai visiškai išsiskiria požiūriai ? Aš žvelgiu iš kairiosios pusės, tu - visiškas liberalas. Aš turiu savų argumentų, tu - savų. Viskas priklauso nuo tų, kas valdžioj. Pakolkas, atrodo, jog triuškinama persvara laimi liberalizmas su priekyje žygiuojančiais LLRI nariais.
O galbūt tokiu klausimu reikėtų visuomenės referendumo ?

[Wycka]

kalbat apie diskusiją mosklo apmokestinimo klausimu, tai, ar gali būti prieita prie bendros nuomonės, kai visiškai išsiskiria požiūriai ? Aš žvelgiu iš kairiosios pusės, tu - visiškas liberalas. Aš turiu savų argumentų, tu - savų. Viskas priklauso nuo tų, kas valdžioj. Pakolkas, atrodo, jog triuškinama persvara laimi liberalizmas su priekyje žygiuojančiais LLRI nariais.
O galbūt tokiu klausimu reikėtų visuomenės referendumo ?

Taip, visiškai sutinku, kad požiūriai skiriasi, bet tam ir yra pliuralistinė visuomenė, kad visos nuomonės būtų išgirstos Liberalizmas tikrai mažai laimi, ir tai yra natūralu, nes didžioji visuomenės dalis užaugusi komunizmo laikais, ir jie nesugebėtų išgyventi liberalizmo sąlygmis, nes taip ir neišmoko pilnavertiškai pasirūpinti savimi Dėl referendumo manyčiau idėja tikrai neprasta. Beje, šveicarai šią problemą būtent taip ir spręstų. Kita vertus, pokomunistinėje visuomenėje tokio referendumo rezultatai jau iki jo būtų aiškūs, kątik minėjau kodėl Visi norime nemokamo mokslo, nemokamo gydymo, nemokamų telefoninių pokalbių, net nemokamos duonos, bet už tai turi mokėti kas? Valstybė? O iš kur valstybė paims? Atims ir padalins? Buvo toks bandymas, rezultatus matome

[r08n]

O kodėl aš privalau mokėti už kažkokio Jono, Petro ar Anupro studijas.

Todėl, kad tai apsimoka; nebūtinai finansiškai ir nebūtinai dabar, bet ilgalaikėje perspektyvoje. Ar nekyla klausimas, kodėl turėtum mokėti už kažkokio Jono, Petro ar Anupro (kurie sėdi kaliūzėje) pragyvenimo išlaidas? Kodėl turėtum mokėti už gaisrinės, kuri užgesino kažkokio Vincento daržinę, išlaidas? Kodėl mokėti policijai, kuri sulaikė kažkokį Česlovą? Jeigu kiekvienas mokėtų tik už tai, ko jam reikia einamuoju momentu, civilizacija greitai sugriūtų.

Na gerai, tarkim Jonas ir Petras pasikankina, paprakaituoja ir baigia studijas, gauna diplomus, o Anupras patingi, 5 metų studijų trukmės programą velka 8 metus, galiausiai pritrūkęs kokių 30 kreditų viską meta. Jis neturi formalaus išsilavinimo, tačiau pinigų jo lavinimui išleista gerokai daugiau, negu kito statistinio studento mokymui. Iš kieno kišenės???

Sėjant kokius nors javus, irgi ne visos sėklos sudygsta. Tam yra visokios selekcijos. Beje, kokiu būdu galima dabartinėje sistemoje 5 metų trukmės programą vilkti 8 metus? Kiek žinau, tai įmanoma imant akademines atostogas, bet už jas nemokama, todėl Anupro studijos ir bus finansuojamos 5 metus, o ne 8. Praktikoje jis būtų išspirtas žymiai anksčiau.

Dabartinė sistema tai yra dar kartą išsigimusi jau ir taip buvusi išsigimusi sovietinė sistema. Jau minėjau, kad siūlau universitetų studijų finansavimą susieti su absolventų įsidarbinimu pagal specialybę per 1 metus po studijų baigimo.

Iš esmės tai šiek tiek patiuninguota paskyrimų sistema, galiojusi sovietiniais laikais. Kad ji veiktų, turi būti tiksliai apibrėžtos specialybės ir tiksliai apibrėžtos darbinės funkcijos, kurias atlieka tų specialybių darbuotojai. Ar gali apibrėžti, kas yra specialybė ir ką reiškia įsidarbinimas pagal specialybę? Pvz., istorijos specialybės absolventas, įsidarbinęs istorijos mokytoju, laikomas įsidarbinusiu pagal specialybę? O istorikas, įsidarbinęs diplomatinėje tarnyboje? O istorikas, rašantis apžvalgas spaudoje (iš esmės -- apžvalgininkas, analitikas)? Psichologas, įsidarbinęs reklamos agentūroje, kuriantis rinkodaros strategijas? Fizikas, įsidarbinęs programuotoju? Asmuo, baigęs fizikos bakalaurą, chemijos magistrantūrą, dirbantis biotechnologijų įmonėje? Asmuo, baigęs Kūno Kultūros Akademiją ir įkūręs sporto prekių parduotuvę? Kurie iš jų įsidarbino pagal specilybę, kurie -- ne? O ką daryti, jei specialybių ir specialistų paklausa kinta, ir tenka persikvalifikuoti? Kiek laiko turi asmuo išdirbti atitinkamose pareigose "pagal specialybę", kad atitiktų siūlomą sąlygą; o gal užtenka tik įsidarbinti (taip pat, kaip atsižymėti Sodroje)? Tai tada daug kas įsidarbins "pagal specialybę" trumpam (kad "atsižymėtų"), o paskui jau eis kur akys mato.

Mokslo (tiriamosios veiklos) finansavimas priklausytų nuo alma mater

Kakoj kakoj materi? Šiaip jau tas terminas naudojamas šiek tiek kita reikšme; bet bala nematė, atsiprašau, kad pertraukiau...

pasiekimų (išradimų, patobulinimų, pritaikymų, recenzijų ir t.t.).

Ar neteko girdėti apie projektų finansavimą, paraiškas ir kt., ar bandai dar kartą konstruoti ratą?

[Monteq]

Manau ilgai laukti nereikės kol tokie ir panašūs atvejai Lietuvoje bus įprasta...
http://finance.yahoo.com/college-edu...du-collegeprep

[rat]

Viena vertus, nemanau, kad Lietuvoje kada nors tiek kainuos aukštasis mokslas. Kita vertus, kadangi dalis pažangių studentų nemoka, tai nusirašinėjančių ir perkančių darbus daugės. O tokių niekas negaudys.

[Monteq]

Viena vertus, nemanau, kad Lietuvoje kada nors tiek kainuos aukštasis mokslas. Kita vertus, kadangi dalis pažangių studentų nemoka, tai nusirašinėjančių ir perkančių darbus daugės. O tokių niekas negaudys.

įdomumo dėlei pasiskaičiavau savo išlaidas kaip yra ir kaip būtų jei už mokslą būtų reikėję mokėti šiuometinėmis kainomis.

Mano dabartinis variantas:

Gyvenu Kaune, nuomojusi vieną kambarį nuosavame name. Už nuomą su mokesčiais moku vidutiniškai 350lt/mėn. (12x350=4200lt), važinėju viešuoju trasportu 17lt/men.(12x17=204lt), namo grįžtu ~2 kart./men. sumoku ~60lt./men.(12x60=720lt), maistui išleidžiu ~400lt/men. (retkarčiais parsivežu maisto ir iš namų) (12x400=4800lt), įvairūs švietimai ir knygos mėnesiui atsieina ~50lt (12x50=600lt), internetas + telefonas ~100lt/men., rūbams, avalynei dar kokie 250lt metams, mokausi DVF vietoje, per metus moku 1040lt. Taigi šiuo metu mano mokslai metams kainuoja ~ 12 000lt, metinės pajamos iš darbo nedirbant 3 vasaros mėnesius yra 9000lt. Taigi 4 metai bakalauro mokslo kainuoja ~46 800lt, 36 000lt šios sumos pasidengiu pats, lieka 12000lt skola. (mano laimei tevai sutiko ja padengti)

Mano menamas variantas jei būčiau stojęs po reformos:

Už pragyvenimą ir kitus dalykus išlaidos lieka tos pačios tačiau su mokslu metinės išlaidos jau padidėja iki ~17250lt, 4 metai kainuoja 69000lt, net ir dirbdamas visus 4 metus, išeidamas į gyvenimą jau turėčiau ~33000lt skolą ant pečių, kurią gyvendamas tokiomis pačiomis studentiškomis sąlygomis, t.y 350lt už kambarį, 400lt už maistą, 100lt už internetą ir telefoną, 100lt už transportą mieste ir ~100lt grįžimui namo (lengvatos transportui jau nebegaliotų), rūbams, avalynei 250lt metams, uždirbdamas vidutinę Lietuvoje 1500lt algą, ir skirdamas nuo algos likusius ~400lt per mėnesį skolai sumokėti, ją padengčiau per ~7 metus. Reikia paminėti, kad šiuo atveju reikėtų važinėti TIK autobusais, troleibusais ir neskirti pinigų jokioms papildomoms pramogoms. ĮDOMU AR LABAI APSIDŽIAUGS TOKIU SCENARIJUMI DAUGELIS BAIGUSIŲJŲ NE TURTINGŲ TĖVELIŲ, O PAPRASTŲ ŠEIMŲ VAIKAI, KAI SMAGIAUSIUS JAUNYSTĖS METUS REIKĖS TAUPYTI KIEKVIENĄ LITĄ, NESILINKSMINTI, NEKELIAUTI IR GYVENTI VIENAM KAMBARYJE, KAD ATIDUOTUM SKOLĄ BENT UŽ BAKALAURĄ.

PS prie viso to dar pamišau paminėti palūkanas už paskolą...

[Smauglys]

įdomumo dėlei pasiskaičiavau savo išlaidas kaip yra ir kaip būtų jei už mokslą būtų reikėję mokėti šiuometinėmis kainomis.

Mano dabartinis variantas:

Gyvenu Kaune, nuomojusi vieną kambarį nuosavame name. Už nuomą su mokesčiais moku vidutiniškai 350lt/mėn. (12x350=4200lt), važinėju viešuoju trasportu 17lt/men.(12x17=204lt), namo grįžtu ~2 kart./men. sumoku ~60lt./men.(12x60=720lt), maistui išleidžiu ~400lt/men. (retkarčiais parsivežu maisto ir iš namų) (12x400=4800lt), įvairūs švietimai ir knygos mėnesiui atsieina ~50lt (12x50=600lt), internetas + telefonas ~100lt/men., rūbams, avalynei dar kokie 250lt metams, mokausi DVF vietoje, per metus moku 1040lt. Taigi šiuo metu mano mokslai metams kainuoja ~ 12 000lt, metinės pajamos iš darbo nedirbant 3 vasaros mėnesius yra 9000lt. Taigi 4 metai bakalauro mokslo kainuoja ~46 800lt, 36 000lt šios sumos pasidengiu pats, lieka 12000lt skola. (mano laimei tevai sutiko ja padengti)

Mano menamas variantas jei būčiau stojęs po reformos:

Už pragyvenimą ir kitus dalykus išlaidos lieka tos pačios tačiau su mokslu metinės išlaidos jau padidėja iki ~17250lt, 4 metai kainuoja 69000lt, net ir dirbdamas visus 4 metus, išeidamas į gyvenimą jau turėčiau ~33000lt skolą ant pečių, kurią gyvendamas tokiomis pačiomis studentiškomis sąlygomis, t.y 350lt už kambarį, 400lt už maistą, 100lt už internetą ir telefoną, 100lt už transportą mieste ir ~100lt grįžimui namo (lengvatos transportui jau nebegaliotų), rūbams, avalynei 250lt metams, uždirbdamas vidutinę Lietuvoje 1500lt algą, ir skirdamas nuo algos likusius ~400lt per mėnesį skolai sumokėti, ją padengčiau per ~7 metus. Reikia paminėti, kad šiuo atveju reikėtų važinėti TIK autobusais, troleibusais ir neskirti pinigų jokioms papildomoms pramogoms. ĮDOMU AR LABAI APSIDŽIAUGS TOKIU SCENARIJUMI DAUGELIS BAIGUSIŲJŲ NE TURTINGŲ TĖVELIŲ, O PAPRASTŲ ŠEIMŲ VAIKAI, KAI SMAGIAUSIUS JAUNYSTĖS METUS REIKĖS TAUPYTI KIEKVIENĄ LITĄ, NESILINKSMINTI, NEKELIAUTI IR GYVENTI VIENAM KAMBARYJE, KAD ATIDUOTUM SKOLĄ BENT UŽ BAKALAURĄ.

PS prie viso to dar pamišau paminėti palūkanas už paskolą...

Kai kurias kaina užplėšęs per daug, arba nelabai taupai. Kur gyventi galima tikrai pigiau susirasti, telefono ir interneto kainas sumoje galima perpus pigiau. Į namus galima ir kartą per mėnesį. Už mokslą galima ir nemokėti. P.S. pats dar esu studentas, magistro 1 kursas KTU.

[Monteq]

Kai kurias kaina užplėšęs per daug, arba nelabai taupai. Kur gyventi galima tikrai pigiau susirasti, telefono ir interneto kainas sumoje galima perpus pigiau. Į namus galima ir kartą per mėnesį. Už mokslą galima ir nemokėti. P.S. pats dar esu studentas, magistro 1 kursas KTU.

Susiveržti diržus visuomet bus kur (nebūtume lietuviai), tiek maisto tiek kitų išlaidų dėka, žinoma, kruopų valgyt nesinori, gyventi antisanitarinėmis sąlygomis irgi (bendrabučio neskyrė), tai tokios kainos +/- ir gaunasi. Būtiniausi poreikiai studijuoti skaitau yra patenkinti (būstas, maistas, saugumas(ramiam rajone gyvenu), mobilumas ir sudarytos sąlygos mokytis). Kalbant apie nemokamą mokslą, taip buvo kol nepradėjau dirbti (įstojau 4 numeriu, nemokėjau ir gavau stipendiją), tačiau pasvėrus, labiau apsimoka dirbti (nors nuo to kenčia mokslai) nei nedirbti. Deja, nesu tas neeilinių gebėjimų žmogus, kuris sugebėti daryti 100 darbų ir kartu dar gerai mokytis...:/

[Wycka]

Oba, kažkaip šitą temą buvau primiršęs...

Sėjant kokius nors javus, irgi ne visos sėklos sudygsta. Tam yra visokios selekcijos. Beje, kokiu būdu galima dabartinėje sistemoje 5 metų trukmės programą vilkti 8 metus? Kiek žinau, tai įmanoma imant akademines atostogas, bet už jas nemokama, todėl Anupro studijos ir bus finansuojamos 5 metus, o ne 8. Praktikoje jis būtų išspirtas žymiai anksčiau.

OK, norėjai pvz su javais, tai tęskime. Tarkim aš turiu kelis kg atliekamų javų ir šiek tiek išdirbtos žemės. Aš pats juos sėju. Jeigu aš tuos javus išmėtysiu ant kelio, į žoles ar pasėjęs nesuskubsiu užakėti (sules paukščiai) ir ta dalis javų nesudygs — kas dėl to pirmiausia nukentės? Akivaizdu, kad aš pats. Kalbant apie švietimą, mano nuomonės niekas net neklausia, o mano sumokėtus mokesčius plačia ranka dalina tik su formalia selekcija. Kas dėl to kenčia? O vat čia jau ne ta ranka, kuri dalina pinigus (aka sėja javus). Taigi kaip užtikrinti, kad pinigai pasiektų būtent tiksliai tuos, kuriems valstybė labiausiai suinteresuota juos duoti/paskolinti? Deja, kuo didesni pinigai, tuo didesnė ir korupcija. O kova su korupcija irgi, deja, kainuoja, ir niekada nėra 100% efektyvi. Vat todėl ir siūlau, kad tie patys pinigai, kurie kasmet skiriami apmokėti studentų studijas, keliauti į specialų fondą, kuris suteiktų paskolas visiems įstojusiems ir tos paskolos pageidaujantiems. Palūkanos būtų pradedamos skaičiuoti tik praėjus 1 metams po studijų baigimo, ir būtų ne didesnės nei 4% metams. Paskola reikia grąžinti per tiek laiko, kiek truko tavo studijos (Pvz stomatologas studijų programa numatyta 5 metams. Vadinasi, po baigimo (jeigu nesimoko toliau) absolventas dar turi 6 metus paskolai grąžinti (nes 1 metai be palūkanų, bet jeigu nori jau gali grąžinėti, + 5 metai paskolos grąžinimo su palūkanomis)). Paskolos nereikia grąžinti tik visiškiems našlaičiams, studentui mirus/žuvus ar tapus visiškai neįgaliu.

Iš esmės tai šiek tiek patiuninguota paskyrimų sistema, galiojusi sovietiniais laikais. Kad ji veiktų, turi būti tiksliai apibrėžtos specialybės ir tiksliai apibrėžtos darbinės funkcijos, kurias atlieka tų specialybių darbuotojai. Ar gali apibrėžti, kas yra specialybė ir ką reiškia įsidarbinimas pagal specialybę? Pvz., istorijos specialybės absolventas, įsidarbinęs istorijos mokytoju, laikomas įsidarbinusiu pagal specialybę? O istorikas, įsidarbinęs diplomatinėje tarnyboje? O istorikas, rašantis apžvalgas spaudoje (iš esmės -- apžvalgininkas, analitikas)? Psichologas, įsidarbinęs reklamos agentūroje, kuriantis rinkodaros strategijas? Fizikas, įsidarbinęs programuotoju? Asmuo, baigęs fizikos bakalaurą, chemijos magistrantūrą, dirbantis biotechnologijų įmonėje? Asmuo, baigęs Kūno Kultūros Akademiją ir įkūręs sporto prekių parduotuvę? Kurie iš jų įsidarbino pagal specilybę, kurie -- ne? O ką daryti, jei specialybių ir specialistų paklausa kinta, ir tenka persikvalifikuoti? Kiek laiko turi asmuo išdirbti atitinkamose pareigose "pagal specialybę", kad atitiktų siūlomą sąlygą; o gal užtenka tik įsidarbinti (taip pat, kaip atsižymėti Sodroje)? Tai tada daug kas įsidarbins "pagal specialybę" trumpam (kad "atsižymėtų"), o paskui jau eis kur akys mato.

Čia jau klausimas dėl klausimo, nes universitetas, suderinęs su ŠMM ( o ši su FM) jau priimdamas studijuoti gali pateikti sąrašą pareigų, kur ir kaip studentas baigęs studijas galės dirbti. Aišku, jeigu studentas susimokėjo už studijas (tiesiogiai ar per paskolą), tai jau jo reikalas kur ir kaip dirbti. Juk tau nusipirkus tarkim automobilį tau niekas nenurodinėja kur ir kaip važinėti?

Ar neteko girdėti apie projektų finansavimą, paraiškas ir kt., ar bandai dar kartą konstruoti ratą?

Ir teko girdėti, ir nieko naujo nekonstruoju. Mano supratimu labai normalu, jeigu privati įmonė ar tarkim kariuomenė užsako tam tikrame universtite atlikti tam tikrus tyrimus, matavimus, arba paprašo kažką patobulinti, arba kažką jau išrasto pritaikyti praktikoje (pvz kaip atpiginti gamybą). Aišku, už tai susimoka universitetui. Na o universitetas beveik laisvas pats nuspręsti, kur ir kaip tas lėšas panaudoti. Kas čia sudėtingo?

[innuendo]

Susiveržti diržus visuomet bus kur (nebūtume lietuviai), tiek maisto tiek kitų išlaidų dėka, žinoma, kruopų valgyt nesinori, gyventi antisanitarinėmis sąlygomis irgi (bendrabučio neskyrė), tai tokios kainos +/- ir gaunasi. Būtiniausi poreikiai studijuoti skaitau yra patenkinti (būstas, maistas, saugumas(ramiam rajone gyvenu), mobilumas ir sudarytos sąlygos mokytis). Kalbant apie nemokamą mokslą, taip buvo kol nepradėjau dirbti (įstojau 4 numeriu, nemokėjau ir gavau stipendiją), tačiau pasvėrus, labiau apsimoka dirbti (nors nuo to kenčia mokslai) nei nedirbti. Deja, nesu tas neeilinių gebėjimų žmogus, kuris sugebėti daryti 100 darbų ir kartu dar gerai mokytis...:/

Neblogos kainelės , man Airijoje pigiau mokytis išeina, plius stipendija 5000 eurų metams .

[Al1]

Oba, kažkaip šitą temą buvau primiršęs...



OK, norėjai pvz su javais, tai tęskime. Tarkim aš turiu kelis kg atliekamų javų ir šiek tiek išdirbtos žemės. Aš pats juos sėju. Jeigu aš tuos javus išmėtysiu ant kelio, į žoles ar pasėjęs nesuskubsiu užakėti (sules paukščiai) ir ta dalis javų nesudygs — kas dėl to pirmiausia nukentės? Akivaizdu, kad aš pats. Kalbant apie švietimą, mano nuomonės niekas net neklausia, o mano sumokėtus mokesčius plačia ranka dalina tik su formalia selekcija. Kas dėl to kenčia? O vat čia jau ne ta ranka, kuri dalina pinigus (aka sėja javus). Taigi kaip užtikrinti, kad pinigai pasiektų būtent tiksliai tuos, kuriems valstybė labiausiai suinteresuota juos duoti/paskolinti? Deja, kuo didesni pinigai, tuo didesnė ir korupcija. O kova su korupcija irgi, deja, kainuoja, ir niekada nėra 100% efektyvi. Vat todėl ir siūlau, kad tie patys pinigai, kurie kasmet skiriami apmokėti studentų studijas, keliauti į specialų fondą, kuris suteiktų paskolas visiems įstojusiems ir tos paskolos pageidaujantiems. Palūkanos būtų pradedamos skaičiuoti tik praėjus 1 metams po studijų baigimo, ir būtų ne didesnės nei 4% metams. Paskola reikia grąžinti per tiek laiko, kiek truko tavo studijos (Pvz stomatologas studijų programa numatyta 5 metams. Vadinasi, po baigimo (jeigu nesimoko toliau) absolventas dar turi 6 metus paskolai grąžinti (nes 1 metai be palūkanų, bet jeigu nori jau gali grąžinėti, + 5 metai paskolos grąžinimo su palūkanomis)). Paskolos nereikia grąžinti tik visiškiems našlaičiams, studentui mirus/žuvus ar tapus visiškai neįgaliu.



Čia jau klausimas dėl klausimo, nes universitetas, suderinęs su ŠMM ( o ši su FM) jau priimdamas studijuoti gali pateikti sąrašą pareigų, kur ir kaip studentas baigęs studijas galės dirbti. Aišku, jeigu studentas susimokėjo už studijas (tiesiogiai ar per paskolą), tai jau jo reikalas kur ir kaip dirbti. Juk tau nusipirkus tarkim automobilį tau niekas nenurodinėja kur ir kaip važinėti?



Ir teko girdėti, ir nieko naujo nekonstruoju. Mano supratimu labai normalu, jeigu privati įmonė ar tarkim kariuomenė užsako tam tikrame universtite atlikti tam tikrus tyrimus, matavimus, arba paprašo kažką patobulinti, arba kažką jau išrasto pritaikyti praktikoje (pvz kaip atpiginti gamybą). Aišku, už tai susimoka universitetui. Na o universitetas beveik laisvas pats nuspręsti, kur ir kaip tas lėšas panaudoti. Kas čia sudėtingo?

Studentų selekcija reikalinga, bet siūlomas variantas yra antikonstitucinis. T.y. gerai besimokantiems yra garantuojamas nemokamas mokslas, o ne našlaičiams ir pan.
Pramonės, institucijų užsakymai buvo ir tarybinias laikais. Ir tuos tyrimus apmokėdavo pats užsakovas. Tik kad tuomet ūkiui reikėjo mokslo, o dabartinis verslui jo mažai reikia, nes jis remiasi principu "perku - parduodu"...
Visgi valstybiniai universitetai neturėtų turėti visiškai laisvos teisės spręsti, kaip panaudoti lėšas. Jos turi būti skirtos mokslui, studijoms, infrastruktūrai, o ne pravalgymui...

[Wycka]

Studentų selekcija reikalinga, bet siūlomas variantas yra antikonstitucinis. T.y. gerai besimokantiems yra garantuojamas nemokamas mokslas, o ne našlaičiams ir pan.
Pramonės, institucijų užsakymai buvo ir tarybinias laikais. Ir tuos tyrimus apmokėdavo pats užsakovas. Tik kad tuomet ūkiui reikėjo mokslo, o dabartinis verslui jo mažai reikia, nes jis remiasi principu "perku - parduodu"...
Visgi valstybiniai universitetai neturėtų turėti visiškai laisvos teisės spręsti, kaip panaudoti lėšas. Jos turi būti skirtos mokslui, studijoms, infrastruktūrai, o ne pravalgymui...

Konstitucija galioja jau beveik 18 metų. Tiek pat laiko galioja ir jos 41 straipsnis. Ir kas iš to? Sakinys „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ yra per daug abstraktus, kad realiai būtų pritaikytas praktikoje. bet apie tai jau per daug prikalbėta. Gal sakau lengviau pakeisti/atšaukti šitą straipsnio dalį, negu jį pritaikyti praktikoje?
O užsakymai nuo laikų nepriklauso. Beje, ir prekybai reikia mokslo, tik žinoma mažiau. Reikia psichologų, reklamos specialistų, gal net sociologų. Pagaliau reikia kasos aparatų, eilių valdymo sistemų, apšvietimo ir t.t..
Dėl valstybinių universitetų teisės spręsti kaip panaudoti lėšas kaip ir pritariu Tamstai. Galbūt padariau loginę klaidą — per greitas apibendrinimas Tačiau kokiam mokslui/studijoms/infrastruktūrai skirti tas lėšas universitetas turėtų turėti laisvę pats nuspręsti

[Monteq]

Studentų selekcija reikalinga, bet siūlomas variantas yra antikonstitucinis. T.y. gerai besimokantiems yra garantuojamas nemokamas mokslas, o ne našlaičiams ir pan.
Pramonės, institucijų užsakymai buvo ir tarybinias laikais. Ir tuos tyrimus apmokėdavo pats užsakovas. Tik kad tuomet ūkiui reikėjo mokslo, o dabartinis verslui jo mažai reikia, nes jis remiasi principu "perku - parduodu"...
Visgi valstybiniai universitetai neturėtų turėti visiškai laisvos teisės spręsti, kaip panaudoti lėšas. Jos turi būti skirtos mokslui, studijoms, infrastruktūrai, o ne pravalgymui...

Na šiaip bent jau pas mus (VDU), kai sustojo pirmakursiai, kurie moka pilna kaina, universitetas pastebimai atsinaujino, atsirado nauji odiniai baldai holuose, konsultacijų kabinetai moksleiviams, VDU informacijos centras, nedidelė treniruoklių salė, šiek tiek ankščiau ir nauji liftai.