Švietimas Lietuvoje

[abruo]

O man panašu, jog matuojame vidutinę ligoninės pacientų temperatūrą. Niekam nereikia traktoristo su atominio reaktoriaus valdymo patirtimi ir niekur ( išskyrus partinę karjeros liniją) į vadovus nebuvo skiriamas žmogus su nebaigtu pradiniu išsilavinimu. Taip, visuomenės struktūra buvo kitokia ir pradinis išsilavinimas buvo laikomas norma. Progimnazija, gimnazija - tiems kas mokysis toliau. Tai šiais laikais po 8 klasių pereiti į profesinį mokymą laikoma nesusipratimu.

Problema ta, kad net baigus 10 klasių nemaža dalis mokinių yra perkeliama mokytis toliau, o ne eina tiesiog dirbti ar įgyti profesijos profesinėje mokykloje. Tai dar vienas dalykas, kuris numuša švietimo kokybę tiems, kurie sugeba ir nori mokytis. Pačiam teko matyti, kai supermamytės ir supertėveliai eina į mokyklą „aiškintis“ su administracija, kodėl čia jų vaikelio nenori kelti į 11-ą klasę. Ir galiausiai – per ašaras, grasinimus pažįstamais, teismais iš žiniasklaida pasiekia savo. Tada toks nesusipratėlis dar du metus chillina mokykloj iš esmės nieko neveikdamas. Galiausiai gauna brandos atestatą, kuris visiškai neatspindi jo sugebėjimų. Kas blogiausia – jis įgyja supratimą, kad viskas kažkaip galiausiai įvyksta savaime ir stengtis per daug nereikia. O galėtų kur kas daugiau, jei būtų laiku ėjęs mokytis profesijos.

Kiek esu girdėjęs iš pasakojimų, tai sovietmečiu buvo realiai sunku užbaigti visas 11-a klasių. Dabar yra visiškai kitaip. Taip, dalis mokinių tikrai įgija kur kas daugiau žinių, nei bet kada anksčiau. Tačiau dalis įgija mažiau, nei sovietmečiu.

[Garbanius]

Šiaip klausimas. Anksčiau būdavo, kad palieka kartoti tą pačią klasę “antriems metams”, bet turbūt jau pamirštas reikalas šiais laikais?

[ejs-ejs]

Šiaip klausimas. Anksčiau būdavo, kad palieka kartoti tą pačią klasę “antriems metams”, bet turbūt jau pamirštas reikalas šiais laikais?

Pas mane buvo keli amžini studentai (2 kursas), bet tai nebuvo masinis reiškinys. Mokykloje likti antriems metams ko gero yra neįmanoma misija.