Černobylis po 21 metų

[Ežiukas]

Nesinorejo del vienos zinutes kurti nauja tema, delto rasau cia :

Černobylis dabar, idomus reportazas :
http://www.kiddofspeed.com/chernobyl.../chapter1.html

[L33T]

Černobylis po 21 metų

Nors del pries 21 metu ivykusios Cernobylio atomines elektrines katastrofos pasekmiu zmonems masto iki siol verda diskusijos, apie Cernobylio zonos gamta pradeta kalbeti ne taip jau seniai. Labiausiai ceziu uzterstos teritorijos plotas didesnis nei Lietuva ir Latvija kartu sudejus. Daugybe kvadratiniu kilometru dar nebus tinkami gyventi zmonems apie 500 metu. Taciau visai kitaip po sias vietas vaiksto mokslininkai biologai. Gamta nepaisant visko klesti
"Man kaip mokslininkui ir kaip biologui yra tiesiog idomu. Man idomu net ten, kur kitiems zmonems gal kraupoka darosi nuo to, ka jie mato. Nes lankydamiesi tose tragedijos paliestose vietose jus pamatytumet apleistus butus, ivairius daiktus, drabuzius, leles ir panasiai. Nuotraukas.
O as kaip biologas matau dar ir tai, kaip laukine flora ir fauna palengva uzima tas vietas: tuose paciuose namuose apsigyvena pauksciai ir zverys. Keistose vietose auga augalai - kambariuose pramuse betona lapoja medziai. Dar daugiau - jie gana aktyviai reaguoja i tai, kas ten yra - griauna viska ir keicia viska taip, kad Cernobylio zona vis labiau panaseja i naturalia gamta," - sako dr.Sergejus Gasciakas, dirbantis Tarptautineje Radioekologijos Laboratorijoje Slavuticiaus mieste netoli Cernobylio.
Dr S. Gasciakas pasakoja mates varnenu, kregzdziu, balandziu ir raudonuodegiu lizdus su kiausiniais net po paciu apsauginiu sarkofagu, dengianciu sprogusi ketvirtaji reaktoriu. Bet labiausiai mokslininka stebina susidurimas su laukiniais zverimis, kurie keiciantis kartoms vis maziau bijo zmogaus, nes apleistose vietose ji retai sutinka.
"Man nuostabu pirmiausia tai, kaip lengvai dauguma rusiu ignoruoja zmogaus veiklos pasekmes ir gana greitai grizta is tu vietu is kuriu juos zmogus buvo isstumes. Tai visada dar ispudi. Dar vakar cia buvo zmogus, kazka veike, o dabar cia visiskai laukinis pasaulis. Taigi jei zmogus jam netrukdytu, jis vystytusi labai intensyviai ir greitai.
As is profesijos esu zoologas, labai domiuosi cia gyvenanciu rusiu ivairove, mane stebina bet koks susidurimas su retomis rusimis. Net mazi atradimai labai idomus. Pavyzdziui baltauodegi ereli maciau miske visai netoli nuo jegaines. Visada idomu, kai gyvunai nebijo zmogaus ir ji tarsi tyrineja per labai maza atstuma. Man yra teke stoveti per mazdaug 20 metru nuo briedzio. Jis mane tyrinejo - jaunas briedis - o as ji.
Bebra as is viso apziurinejau per 2 -3 metrus. Jis plaukiojo pries mane ir lygiai taip pat i mane ziurejo, kaip as i ji. Tokiu atveju labai daug. Kiaunes elgiasi panasiai. Cia pasikeite kelios gyvunu kartos ir jie jau baigia pamirsti zmogaus baime, ypac tie, kuriu nemedzioja. sernai ar briedziai dar elgiasi gana atsargiai."
Gyvunija prisitaike
zinoma, pirmosiomis dienomis po avarijos gamta Cernobylyje visai neprimine rojaus, apie kuri mokslininkas is Ukrainos pasakoja dabar.
Peliu embrionai tiesiog istirpo, o netoli jegaines palikti arkliai krito suirus skydliaukems. Vadinamoje atskirties zonoje 30 km apie elektrine radiacija akimirksniu isdegino keturis kvadratinius kilometrus pusyno, veliau gavusio Rudojo misko varda dr.S. Gasciakas sako, kad dabar jo vietoje boluoja berzynas, bet ir pusys kai kur jau palengva naturaliai atzelia. Ir kitokia gyvybe sugrizo ir net tarpsta.
"Pirmaisiais metais taip pat isnyko labai daug dirvozemio organizmu, peles, kai kurie pauksciai ir keletas uzklydusiu kitu gyvunu. Taciau radiacijai nuslugus, mazdaug po penkeriu metu ten susiformavo tokios salygos, kuriomis nemazai rusiu galejo normaliai egzistuoti be mirtinu pasekmiu. Kitaip tariant jos eme prisitaikyti.
Likusiose dalyse radiacija neturi jokios itakos, svarbiausiu veiksniu ten tapo tai, kad nera zmogaus, trikdancio gamtos ramybe. O teritorijos dydzio pakanka, kad gyvasis pasaulis bendrai paemus jaustusi gerai ir vystytusi atskiros rusys. Tiesa, kai kurios ju ir dabar gauna gana didelius radiacijos kiekius, suserga sutrikus biologiniams procesams ir gal net mirsta, taciau patikekite manimi, mokslininku, isskirti tuos pavienius atvejus net labiausiai uzterstose zonose yra labai labai sunku.
Egzistuoja tik vienetiniai atvejai. Nes maziau uzterstos vietos atsveria bukle labiausiai uzterstose ir bendras vaizdas susidaro gana palankus."
Mutantai - tik mitas
"Tiek zmogui, tiek gyvunui radiacijos poveikis priklauso nuo jos kiekio. Beda ta, kad zmogus ta poveiki gali kontroliuoti ir apsisaugoti vartodamas svarius produktus ir kitu teritoriju, reciau cia lankydamasis, o gyvunai to negali padaryti, jie ten gyvena ir del to gauna kur kas didesnius jos kiekius. Taciau. Kai vertiname zmogaus sveikata ir savijauta, analizuojame atskira zmogu, kaip individa. O kalbant apie laikinius gyvunus vieneto atvejis mums yra niekas, svarbu, kad populiacija jaustusi gerai. Cernobylio zonoje tam yra visos salygos. Nes labiausiai gyvunams kenkia zmogaus veikla. Ten jos nera, todel gyvunai jauciasi gerai," - pasakoja radioekologas
Jis aptiko tik viena pele su veziui budingais pozymiais. DNR mutaciju rasta daugiau, taciau nieko tokio, kas pakenktu gyvunu psichologijai ar dauginimosi savybems. O istorijas apie gigantiskus kirminus ar dvigalves kiaules jis vadina pasakomis.
"Specialistai sako, kad apsigimimu pasitaiko visada. Ir iki Cernobylio ju buvo ir po jo. Daugiausia ju pasitaiko ten, kur ekosistema veikia chemines medziagos, pesticidai ar pramones imoniu tarsa. Tas pats ir tikriausia vyksta ir Cernobylio zonoje.
Taciau ju sutikti labai sunku nes jie ilgai neisgyvena ir daznai net mirsta negime, o kad dar zmogus juos sutiktu - tai beveik neimanoma. Todel, kai ivairias istorijas apie issigimusius versiukus, parsiukus ir dar kazka bandoma sieti su Cernobylio pasekmemis, tai man labiau panasu i suktybes ir spekuliacijas, nei realius faktus.
Nebus tinkama gyventi simtus metu
I siaure ir vakarus nuo jegaines driekiasi labai stiprus radiacijos ruozas. Pietuose jis kiek trumpesnis, todel jau yra vietu net 10-15 km nuo jegaines, kurios jau yra tiek svarios, kad kazkoki poveiki aptikti bus sunku. Taciau del to, kad yra tie labai uztersti sleifai, stipriai uzterstas teritorijas galima aptikti net uz simtu kilometru nuo Cernobylio - Baltarusijoje, Rusijoje. siaip tai labai didele teritorija. Vien Ukrainos ji apima 260 tukst ha. Kiek maziau - Baltarusijoje. Is viso tai - milziniska teritorija. Aplinkosaugos poziuriu, bioivairoves issaugojimo prasme ji labai vertinga".
Ar buvo galima numatyti, kad katastrofa gamta paveiks butent taip?
Panasios patirties zmonija jau turi. Buvusioje Sovietu sajungoje, Urale, po 1957 metu avarijos didele teritorija taip pat buvo uztersta radionuklidais. zmones iskele, teritorija atskyre ir ten susikure naturalus draustinis. zinoma, jis buvo specifinis del auksto radiacijos lygio, bet gyvunai ten palengva prisitaike, ju skaicius ir ivairove buvo kur kas didesni nei ten , kur aktyviai gyvena zmones ir juos medzioja.
Todel jau 1986 m. vasara, mokslininkai, kurie apie ta patirti zinojo, spejo, kad jei Cernobylio zona nebus grazinta tradicinei ukinei veiklai ir zmogus cia per artimiausius desimtecius negris, tai bus draustinis, kurio gamta labai panasi i nacionaliniu parku. Todel iskarto buvo siuloma teritorija paskelbti draustiniu. Taciau Ukrainos puseje labai daug pramones objektu.
Be to, cia teko imtis labai daug veiksmu, kad butu uzkirstas kelias radiacijai patekti i Dnepro upe ir tie pertvarkymai darbai labai pakenke . stai Baltarusijos puseje draustinis sukurtas dar 1988 m. puikiai laikosi, ten dirba zmones. Ukrainoje dar tik apie tai kalbama.
Taciau nepaisant to, si vieta jau dabar labai ekologiniu poziuriu labai vertinga. Cia gyvena ir veisiasi labai daug gyvunu ir augalu rusiu, tarp ju ir retos ir vertingos. Teritorija taip pat yra daugelio migruojanciu Europos pauksciu stotele. Cia yra salygos tam, kad be zmogaus isikisimo gyvunai daugintusi ir ju genetine ivairove didetu neissigimdama. Is viso, aplinkosauginiu poziuriu Cernobylio zona yra vertinga ne tik Ukrainai ir Baltarusijai bet ir visai Europai."
Taciau gyvento ir maitintis tuo, kas ten auga zmones negales dar simtmecius. Nors gyvunai ir augalai isgyvena, ju organizmuuose kaupiasi cezis, kurio prisigeres dirvozemio pavirsius. Del to, jo randama uogose, grybuose ir kerpese. Kur mazai mineralu, augalai ji sugeria, nes cezis siek tiek panasus gyvunu i kali. Pastebeta, kad naminiai gyvunai tokie kaip avys maziau atsparus radiacijai ir ja uzterstas ju pienas.
"Taip, jei zmogus ten gyventu ir verstusi zemes ukiu, augintu kazka, medziotu, uogautu, gautu radiacijos. Taciau jau dabar matyti, kad didziojoje dalyje tos teritorijos tie kiekiai butu tokie, kad butu sunku vienareiksmiskai neigiamas pasekmes susieti su radiacija. Kitaip tariant butu galima teigti, kad jas galejo sukelti ir kiti veiksniai. Taciau yra oficialioji medicina ir tarnybos, kurios nustato, kiek galima tokioje aplinkoje buti. Todel siuo metu zmonems didesneje dalyje gyventi draudziama."
"Ekologines salygos cia lemia padidintus radionuklidu kiekius augaliniuose produktuose ir to isvengti galima butu tik pakeitus dirvozemi. Tai pasiekiama ir labai gausiai tresiant, bet prasmes tai daryti tikrai nera. Juolab kad kitur Ukrainoje yra sitiek gero nenaudojamo juodzemio. Taciau didziojoje dalyje teritorijos, kuri uztersta ceziu ir stronciu gal po mazdaug 150 metu jau galima bus ramiai gyventi be gresmes sveikatai. Kai kur gal ir net anksciau. O centrineje dalyje, arciausiai jegaines ir minetose siauriniuose ir Vakariniuose ruozuose, kurie uztersti branduolinio kuro elementais - plutoniu ir urano junginiais, tokia galimybe teks atideti simtams metu. simtus metu zmogus ten negales gyventi".


laukiu jusu pranesimu sita tema

[Paulius]

Černobyliui jau buvo paskirta tema.
Amžiną atilsį aukoms - viena, ką galiu pasakyti. Valdžia tada pasielgė šuniškai.

[daktaras]

įdomu, kiek gyvūnų išmirė, kol prisitaikė... bet dabar tai tegu jie ten sau ramiai ir gyvena, bent kažkiek harmonijos ir grožio įneš šiai vietai... o kad žmonės visiškai ramiai galėtų gyventi čia, tai tikrai reiks šimtų metų, nes vien ką lemia psichologiniai veiksniai, kuriuos tik laikas gali užglostyti

[Eimantas]

Černobylį primena ne vien maudžiantys sąnariai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=12993290

[daktaras]

Valdžia tada pasielgė šuniškai.

galima įvairiai interpretuoti, bet jeigu nebūtų buvę to šuniškumo, kažin kada avarija būtų buvus likviduota ir kiek žmonių papildomai būtų nukentėję... dabar tie žmonėsw, valę tą vietą, laikomi didvyriais, tik gaila, kad mūsų šalyje jie palikti likimo valiai...

[caaprius]

labai sunku skaityti, kai tekstas parašytas be lietuviškų raidžių. kai kurie žodžiai iškart net nesuprantami, reik kelis kartus perskaityt, kad suprast ką norima pasakyt. negi taip sunku pripažint lietuviškas raides?

---sorry už offtopic

[#23]

Fotografo istrijos ir fotoreportažai apie ten buvusius vaikus. Pažiūrėti tikrai verta.

http://todayspictures.slate.com/inmo...obyl/?GT1=8019

[Aš]

labai sunku skaityti, kai tekstas parašytas be lietuviškų raidžių. kai kurie žodžiai iškart net nesuprantami, reik kelis kartus perskaityt, kad suprast ką norima pasakyt. negi taip sunku pripažint lietuviškas raides?

Pritariu, keletą žodžių ir pats mintyse kartojau. Bet pažvelk į šią temą, iš visų rašiusiųjų tik vienas žmogus nenaudojo lietuviškų rašmenų, kas man atrodo net labai didelė pažanga

Na, kol tai parašiau #23 viską sugadino ir iš vieno beraščio padarė du

Fotografo istrojos ir fotoreportazai apie ten buvusius vaikus. Paziureti tikrai verta.

Šitą kažkada žiūrėjau, antrą kartą to niekada nedaryčiau

[Tomizmas]

Fotografo istrijos ir fotoreportažai apie ten buvusius vaikus. Pažiūrėti tikrai verta.

http://todayspictures.slate.com/inmo...obyl/?GT1=8019

Na jau nežiūrėsiu nė už ką - man nėra baisesnio dalyko, kaip išsigimimai

[#23]

Na jau nežiūrėsiu nė už ką - man nėra baisesnio ir šlykštesnio dalyko, kaip išsigimimai

Tokius žmones reikia užjausti, jiems padėti ir suprasti, o ne šlykštėtis niekinti ar kitaip vaikiškai elgtis. Kažin ar šlykštėtumeis savo vaiku, jei jis gimtų su negalia. Nuo to niekas nėra apsaugotas.

[Tomizmas]

Tokius žmones reikia užjausti, jiems padėti ir suprasti, o ne šlykštėtis niekinti ar kitaip vaikiškai elgtis. Kažin ar šlykštėtumeis savo vaiku, jei jis gimtų su negalia. Nuo to niekas nėra apsaugotas.

Aš nesišlykščiu ir neniekinu, paprasčiausiai nemėgstu žiūrėti į tokius dalykus, juk ir pats turėtum pripažinti, kad tai ne patys maloniausi vaizdai (nemačiau, bet spėju). Ok, aš bailys

[spirit]

Išversk lietuviškai ką čia parašei.

[MantuxWRC]

Ši tema man priminė vienos merginos iš Ukrainos puslapį, kur ji išsamiai su nuotraukomis aprašė savo kelionę motociklu per atominę zoną.
Mano viena svajonių yra kada nors tokį dalyką pakartoti pačiam.
Čia nebus labai baisių vaizdų, kaip aukščiau paminėti išsigimimai, nors ,neabejoju, dauguma šią nuorodą žino ir galbūt net ji publikuota ankstesnėse temose. Vienaip ar kitaip, bent man tai buvo taip įdomu skaityti šį reportažą, kad prie jo ne kartą praleidau po porą-trejetą valandų, tad verta pasikartoti: http://www.angelfire.com/extreme4/ki.../chapter1.html

[Ramunas]

Apie ta merginos kelione su motociklu: http://www.uer.ca/forum_showthread_a...?threadid=8951

[Tadas]

Išversk lietuviškai ką čia parašei.

Norėjo pasakyti, kad Černobylio zonoje želia augalai, tačiau tas "Černobylis valdo" nebuvo reikalingas.

Beje įdomus filmukas:

[spirit]

Grįžkim į temą...

Atkreipkit dėmesį į dainą

[Tadas]

Grįžkim į temą...

Atkreipkit dėmesį į dainą

Prieš metus matytas. Nuostabi muzika, nuostabus filmukas.
Nebeterškite temos, prašau.

[Mantas]

Diskusijos apie IAE iškeltos šiuo adresu: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=192

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Gražiomis nuotraukomis iliustruotas lrytas.lt straipsnis apie zoną ir joje klestinčią gyvybę.

http://www.lrytas.lt/-12362564021236...nuotraukos.htm