L. Donskis „(ne)Mylimas miestas“

[Tomkis]

Teko sia vasara savaite Kaune praleist. Daugybe kartu isgirdau, kad Vilniui vien lenkai,pankai, narkomanai, portugalai. Kad Vilniui viskas ne taip kaip visur. Tad tikrai susidariau nuomone kad draugiski zmones gyvena. Srutu pilimo buvo daug. Praktiskai is kiekvieno sutikto zmogaus. Aisku tik po to kai pasakydavai , kad is Vilniaus.

Tai gal Akropolyje apklausą darei? arba pats čia sugalvojai

[wrm]

Toks uždaras ratas susidaro, kauniečiai pradeda nemėgt vilniečių vien dėl to, kad šie pila pamazgas/menkina mūsų miestą.

[Kaštonas]

Toks uždaras ratas susidaro, kauniečiai pradeda nemėgt vilniečių vien dėl to, kad šie pila pamazgas/menkina mūsų miestą.

Vilniuje beveik nesutiksi varanciu ant Kauno as ten gyvenu zinau ka sakau

[liutass]

Vilniuje beveik nesutiksi varanciu ant Kauno as ten gyvenu zinau ka sakau

O Delfi komentaruose patys kaunieciai siauteja?

[Kaštonas]

O Delfi komentaruose patys kaunieciai siauteja?

Supranti, kaip yra dazniausiai zmones mato tai ka nori matyti. As argumentavau , kad buvau Kaune buvo varymu ant Vilniaus kad tik pavaryt, tuo tarpu man gyvenant Vilniuje siaip is vis niekas apie Kauna nekalba. Bet jei uzeina toia tema isgirsti , kad ten puikus naktiniai klubai ir pns.

[wrm]

Pirmkart su pasakymu "Kaunas - kaimas" teko susidurt apie 1996 metus, dar mokyklos ekskursijoj, bendroj su vilniečiais. Tuo metu dar nesidomėjau nei politika, nei šiaip šalies gyvenimu, o ir pasakė man tai vilnietis dešimtokas.. Tik pagalvojau - už ką?

[Kema]

Na jau gal baikit šitas diskusijas iki smėlio dėžės lygio, kas kam ką pasakė, kaip pažiūrėjo ir t.t. Šiaip John lyg ir bandė užvesti diskusiją apie iš šono matomas problemas, bet vėl viską nusukote iki asmeniškumų.

[Tomas]

Vilniuje beveik nesutiksi varanciu ant Kauno as ten gyvenu zinau ka sakau

Kaune taip pat beveik nesutiksi kauniečių varančių ant Vilniaus. Bent jau tam tikruose sluoksniuose.

[mag]

Na aš taip pat pažystu vilniečių, kurie elgiasi pagarbiai Kauno atžvilgiu, bet jie kiek vyresni.O va jaunesni, kurie jau užaugo su stereotipais, kad Kaunas kažkoks super blogas miestas,deja pagarbos visai neturi.

Patstebiu ir aš tendenciją, kad labai daug vilniečių atvažiuoja linksmintis į Kauną.Ir suprantu kodėl,nes Kaune, kainos nėra išpūstos.Už tokį patį renginį Kaune mokėsi du, o kartais ir tris kartus mažiau.Be to Kaune labiau įsišaknijęs vadinamas slenkančių andergraundinių vakarėlių gyvenimas, kai tie patys rengėjai vakarėlius rengia vis kitoje netradicinėje vietoje.O Vilniuje kiek duagiau prabangių,su išpūstomis kainomis ir auksiniu Vilniaus jaunimu vakarėlių.

O kas dėl vilniečiais save laikančių studenčiokų, kurie jau po keletos menesių Vilniuje visiem teigia, kad yra iš Vilniaus, nors žemaitiškas ar suvalkietiškas akcentas rodo ką kitą.
Tai ne kartą Vilniuje teko iš tokių (dauguma jų buvo iš tikrų provincijos miestelių) išgirsti: o ,negalvojau kad ir Kaune yra tokių žmonių...arba normalių žmonių...
Tas ,tokių žmonių, reiškia,kad ne su treningais, ne plikas ir t.t. teko tą išgirsti ir iš tikrų vilniečių ne kartą.

O paskutinis dalykas apjungiantis visus juos yra tai, kad jie nebuvę Kaune nei karto per pastaruosius dešimt metų.
Procentaliai paėmus, jei kaunietis nemėgsta Vilniaus, jis bent žino ko nemėgsta.Turi tam priežasčių.Va dauguma vilniečių deja nesuprasi kodėl dergia ant to,ko net nepažysta.

Tai žinoma jei kaunietis nemėgsta Vilniaus ,jis bent žino už ką ir t.t.
Kažkaip panašu į pasakymą Kaunas yra Kaunas ir vėl kažkokį kauniečių ieškojimą kaltų tik tarp kitų ,bet ne tarp savų.
Beje kartais pasiskaičius diskusijas Kaunas-Vilnius galima susidaryt įspudį,kad labai didelė konfrontacija tarp šių miestų, vos ne karas tarp jų nors realybej,tai ir vieni ir kiti tarpusavyje normaliai bendrauja ir kiek pačiam yra tekę susidurt, tai panašių kalbų kaip kad tokiose temose nelabai būna, tokios diskusijos panašesnės į burbulo pūtimą.

[daktaras]

/\ paskutiniame sakinyje tiesos yra labai daug

[aesde]

O Delfi komentaruose patys kaunieciai siauteja?

deja taip
štai nuoširdus prisipažinimas (išryškinti žodžiai mano)

O kodėl aš, būdamas užkietėjęs kaunietis ir Kauno bei Lietuvos patriotas, sugebu nešikti ant kiekvieno kito miesto išskyrus Kauną ? Gal kolegos verta susimastyti, kad problema yra ne Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Tauliukų bažnytkaimyje, o pačių mūsų stereotipinėje mastysenoje?

P.S. bijau, kad perskaitęs šį mano komentarą minėtas pilietis savo pranešime padarys pataisymus

[Valiukas]

Bet Kauno arena vistiek už Siemens'o skarbonkę geresnė bus

Bet tai ar nenusibosta jums tą patį per tą patį varyt? Kaunas gerai, Klaipėda gerai, Vilnius irgi gerai, o Šiauliai su Panevėžiu išvis afigienai yra, jau nekalbant apie Alytų Geriau visus neigiamus srautus vienas kito atžvilgiu nukreipkit kur nors į Latviją

Peace. Kalėdos taigi.

[Sausuolis]

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=19543359

Va nukreipkim temą, manau visai neblogai bus jei taip bus,....Stebesim naujo stiklainio statybas,..../\

[John]

Na jau gal baikit šitas diskusijas iki smėlio dėžės lygio, kas kam ką pasakė, kaip pažiūrėjo ir t.t. Šiaip John lyg ir bandė užvesti diskusiją apie iš šono matomas problemas, bet vėl viską nusukote iki asmeniškumų.

Malonu matyti, kad yra supratusiu mano pastebejimus

Kol kas knstruktyviu pastabu ar palaikymo sulaukiau tik is keleto zmoniu. Daugelis kitu tiesiog apeliavo i John asmeni uzdavinedami neaiskius klausimus apie pati John ar tiesiog pateikdami nelabai logiskus, beprasmiskus ir nereiksmingus pavyzdzius (tiek "uz", tiek "pries").

Siaip, butu idomu sulaukti ir kitu forumieciu (pvz. Aš ) nuomones del paskutines musu diskusijos, kas galbut inestu daugiau konstruktyvumo ir sveiko proto.

[Aš]

<...> populiariausia menininkų susibūrimo ir diskusijų vieta buvo Laisvės alėjoje įsikūrusi Konrado kavinė, pavadinta jos savininko Makso Konrado vardu. Konrado kavinė, įkurta XIX a. pab. statytame pastate, trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose sutraukdavo bohemiškas Kauno kultūros asmenybes, čia vykdavo triukšmingi miesto menininkų vakarėliai, apipinti istorijomis ir anekdotais, netildavo ugningos diskusijos apie politikos ir kultūros įvykius.

"Kaunas. Istorija, praeitis, dabartis". 78 psl.

P.S. Šios knygos pavadinime aš pasigendu žodžio "ateitis".

Konrado kavinė – menininkų kavinė prieškariniame Kaune, pavadinta savininko Makso Konrado vardu. Kavinė, pokario metais pakeitusi pavadinimą, gyvavo apie 140 metų.

1850 m. kolegijos sekretorius Aleksejus Dubenkinas pastatė mūrinį dviejų aukštų namą. Darbus prižiūrėjo Kauno gubernijos architektas Teodoras Helmholcas. Kavinė šiame pastate atidaryta 1862 m. vietoj nuo 1852 m. čia veikusios cukrainės. Trečiajame XX a. dešimtmetyje kavinė turėjo dvi patalpas ir kambarį patefonui. Ketvirtajame dešimtmetyje, po rekonstrukcijos, ji tapo erdvesnė, prašmatnesnė, pasipuošė fontanėliu ir gipsine mergaitės statula – skulptoriaus Broniaus Pundziaus kūriniu.

„Konrade” lankytojų netrūko: visus viliojo patogi vieta Laisvės alėjoje ir skani, nebrangi juoda kava. Menininkai rinkdavosi dažniausiai tarp 12 ir 15 valandų. Čia buvo dalijamasi dienos naujienomis, išsakomos asmeninės nuomonės, karštai ir gaivališkai kritikuojami kai kurie valdžios poelgiai.

Vikipedija.


Ar šiuo metu Kaune nieko panašaus (ir tokiame lygyje) nėra? Gal ką praleidau pro akis. Jei ne, tai, Tomai, kaip tu manai, ar vertėtų tokią idėją atgaivini? Kauno miesto savivaldybei parodžius organizacinę iniciatyvą, pasitelkus verslą bei pasidomėjus to poreikiu iš dabartinės Kauno (vėliau galėtų prisijungti ir likusi Lietuvos) inteligentijos pusės. Gal atsirastų poreikis mokslininkams/akademikams (ir pseudomokslininkams), menininkams (ir šiaip "pamišėliams"), filosofams (ar tiesiog mėgstantiems sukti galvą) bei kitiems visuomenininkams susirinkti ir dalintis įspūdžiais, ieškot bendrų sprendimų rūpimais klausimais, dalintis patirtimi bei pristatyti savo veiklą ir t.t. Galbūt prisijungtų ir susidomėjęs jaunimas. Pradžiai, bent kartą per savaitę ar pan. Ar nepridėtų tai susirakšlėjusiam Kauno ir jo centro, jei tai būtų organizuojama būtent ten, veidui šiek tiek grimo? To nepasiūlys joks "Akropolis" ir jame esanti "Čili pica", nesvarbu, kaip arti Laisvės alėjos jie būtų. Ar, visgi, tai neturi perspektyvos? Kokia tavo nuomonė.


Daktare, Kauno miesto savivaldybė kasmet "Žalgiriui" skiria 5,25 milijono litų. Kaip tu galvoji, ar nevertėtų sudaryti šiam klubui pereinamojo laikotarpio susirasti generalinį jo finansinius poreikius patenkinantį rėmėją, o Kauno miesto paramą apribojant iki simbolinės. Tuos 5,25 milijono litų skiriant Kauno miesto piliečių, konkrečiai, mokslininkų ir pedagogų gerovei. Pavyzdžiui, savivaldybei pasirašant sutartis su visais didžiausiais prekybos tinklais: "Maxima", "Rimi", "Iki", "Norfa". Jei tokios dar nėra, suteikiant šiems asmenims jų pareigybę paliudijančias korteles (galima integruoti į e.kauniečio kortelę). Prekybos tinkluose įdiegiant sistemą, kuri kas mėnesį kiekvienam iš joje apskaitomų asmenų suteiktų tam tikrą balansą prekėms įsigyti (išskyrus alkoholį ir rūkalus). Pavyzdžiui, jei kas mėnesį vienam asmeniui skirsime po 100 litų, tai Kaunas galėtų taip prisidėti prie 5 000 000 / 100 = 4166 minėtų pareigybių savo piliečių gerovės (nežinau, kiek konkrečiai jų dirba Kaune). Galbūt patys prekybos tinklai taip pat prisidėtų padengdami dalį išlaidų. Ir tai nebūtų laikytina labdara, tai būtų pagarba, deklaracija, jog šie žmonės yra mūsų visuomenės vertybė. Taip pat tai pagerintų Kauno miesto konkurencingumą pritraukiant šių pareigybių žmones. Ką tu apie tai manai?


Linai, galima lengvai pastebėti, kad prekybos centrai ar kitos įvairios įstaigos, pavyzdžiui, privačios poliklinikos, taip pat mažesnio kalibro verslas - kirpyklos, stomatologijos kabinetai ir t.t. skverbiasi vis arčiau žmonių, į miegamuosius mikrorajonus. Religijos temoje atkreipiau dėmesį, kad net bažnyčios tai daro. Ir tai yra labai logiška. Jei Mahometas neina prie kalno, tai atstumkim tą kalną pas mūsų žmones. Kaip tu manai, ko reikėtų ir kaip būtų galima tai padaryti mokslo ir kūrybingumo atžvilgiu? Gal Kaune miegamuosiuose rajonuose reikėtų kažkokios papildomos infrastruktūros, a'la paviljonų viešoms mokslo erdvėms? O gal galėtume į viešojo transporto stotelių stiklus, kurių miestiečiai taip neapkenčia, žiūrėti kaip į laisvą neišnaudojamą ekspozicijos plotą ir demonstruoti ten mūsų jaunųjų atžalų kūrybą pasitelkę mokyklų ar net darželių pagalbą, o gal net aukštesnio lygio kūrinius? O gal galėtume naudotis "Tolerancijos vilkiko" ir Liberalų ir centro sąjungos agitacijos logika, panaudojant transporto priemonę tam, kad reguliariai, pavyzdžiui, kas mėnesį keletas pamišusių mokslininkų atvyktų į kiekvieną mikrororajoną (rotacijos būdu) ir suteiktų progą tėveliams su savo vaikais susipažinti su įvairiausias fizikos, chemijos reiškiniais demonstruojant ir pasakojant, pasižiūrėti pro mikro- ar teleskopą? Gal kada nors ši "investicija" skatindama žingeidumą duos dividendų išaugindama keletą mokslininkų savo mieste.


Net jei šios idėjos yra visiškas šlamštas (aš taip nesakau, jūs galite taip teigti), tuo aš bandau pasakyti keletą dalykų:

1. Miestas, norėdamas kažkuo išsiskirti, turi įgauti charizmą. Kad ją įgautų, jis turi kalbėti su išore, turi kažką deklaruoti. Tačiau vien deklaruoti nėra gana, reikia savo pasaulėžiūrą atstovauti realizuojamais ją atitinkančiais projektais ir mintimis. Šių trijų minčių projektais nepavadinčiau, tačiau jos nereikalauja milžiniškų investicijų, dirbant konstruktyviai, gebant ieškoti partnerių ir rasti bendrą dialogą galbūt miestas pajėgtų didelę to dalį pasiekti pats. Šios trys mintys deklaruoja bent keletą dalykų: tai socialiai atsakingas miestas, tai miestas, vertinantis inovatyvų, kūrybinį mąstymą ir tokį skatinantis, tai miestas, kviečiantis bendrauti, pažinti ir leisti pažinti kitiems. Žinoma, aš neteigiu, kad tik taip galima to siekti.
2. Nors jau ne kartą minėjau, tačiau būtent tokiu, o ne kitokiu (diskusijos konteksto atžvilgiu jis gi nelabai tinka) šiuo komentaru primenu, jog iš tų akmenų, kuriuos mėtome į svetimus daržus, geriau yra kažką pastatyti savo darže. Bandau rodyti mąstymo logikos kryptį.

Išskyrus kritiką Vilniui ir destruktyvią veiklą tame mieste (Gugenheimo muziejus, Valdovų rūmai, Nacionalinis stadionas, kt.), tikiuosi, jog jūs dvigubai tiek pastangų skiriate apmąstymams konstruktyviai veiklai savo mieste. Gatvių sulopymo, tiltų renovacijos, Senamiesčio rekonstrukcijos (taip turbūt galėčiau suminėti visą miestą) minėti nereikia. Ką realaus jau šiandienai jūs norėtumėte matyti čia, Kaune? Ir nebijokite klysti, net jei A. Zuokas jums nelabai patinka, cituodamas W. Magee jis yra visiškai teisus.

Siaip, butu idomu sulaukti ir kitu forumieciu (pvz. Aš ) nuomones del paskutines musu diskusijos, kas galbut inestu daugiau konstruktyvumo ir sveiko proto.

[tivoli]

Na pasirodo konservatoriai atiduoda duoklę Kaunui? O gal Juknavičienei iš Žaliakalnio pasiekti naująją darbo vietą bus greičiau. Bent per LRT Kubilius sakė, jei gerai šigirdau....jog Krašto Apsaugos ministeriją norima perkelti į Kauną, o kažkokį valstybinį departamentą (gal laivininkystės, ar kažką) į Klaipėdą. Viską pusė ausies girdėjau...

[liutass]

Na pasirodo konservatoriai atiduoda duoklę Kaunui? O gal Juknavičienei iš Žaliakalnio pasiekti naująją darbo vietą bus greičiau. Bent per LRT Kubilius sakė, jei gerai šigirdau....jog Krašto Apsaugos ministeriją norima perkelti į Kauną, o kažkokį valstybinį departamentą (gal laivininkystės, ar kažką) į Klaipėdą. Viską pusė ausies girdėjau...

Užtektų Kaune įkurti Informacinės Visuomenės Ministeriją Technopolyje.

[Eimantas]

Aš girdėjau, kad svarstoma perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną, o jos Žuvininkystės departamentą į Klaipėdą.

[tivoli]

/\ Turbūt tu teisus. Aš tik pusė ausies to girdėjau...

[tivoli]

Nežinojau kur įkišti...tai dedu čia.

Kauno Diena
Klerkai nenori į Kauną

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) – komos būsenos. Valdininkai nebegali normaliai dirbti, nes visas jų mintis užvaldė klausimas, ar ministerija tikrai išsikels į Kauną. O ką tuomet daryti jiems?

Prisiminė N.Chruščiovo laikus

Keletas ŽŪM darbuotojų dar prisimena Nikitos Chruščiovo laikais vykdytą "reformą", kai ministerija buvo perkelta į Dotnuvą (Kėdainių r.), o po keleto mėnesių – atgal į Vilnių.

Būtent su šiuo kuriozu jiems asocijuojasi naujojo ministro Kazimiero Starkevičiaus noras visą valdininkų armiją perkelti į Kauną.

"Kai mus į Dotnuvą iškėlė, K.Starkevičiui buvo gal šešeri. Tai jam, žinoma, da lampački, – ironizavo ŽŪM tebedirbanti Leonija Buzienė.

Moteris prisiminė, kad darbas Dotnuvoje buvo panašesnis į tragikomediją nei į žemės ūkio sektoriaus priežiūrą.

"Mums Kėdainiuose buvo pastatyti du tušti namai, vienas jų mums vos neužgriuvo ant galvų. Ryte autobusais važiuodavome į Dotnuvą, vakare – atgal į Kėdainius. Per mėnesį komandiruočių išlaidos padidėjo tris ar keturis kartus", – N.Chruščiovo laikus prisiminė L.Buzienė.

Koridoriuose – niūrios nuotaikos

Laikinai ŽŪM dirbanti L.Buzienė – vienintelė iš dienraščio kalbintų ministerijos darbuotojų, nepabūgusi kalbėti viešai. "Aš nieko nedarysiu (kai ŽŪM bus perkelta į Kauną – red. past.). Nors irgi galėčiau važiuoti į Kauną. Rokuose yra mano tėviškė, K.Starkevičiaus – irgi", – geros nuotaikos nestokojo pašnekovė.

Saugodami savo darbo vietas ir veikiausiai bijodami patekti į naujosios valdžios nemalonę, kiti valdininkai prašė neminėti jų pavardžių.

ŽŪM koridoriuose galima pastebėti gana neįprastą sambrūzdį. Valdininkai zuja pirmyn atgal, vietomis prie kabinetų jau puikuojasi dėžės, į kurias sukrauti ministeriją paliekančių tarnautojų daiktai.

Populiariausia diskusijų tema – ne žemės ūkio aktualijos ir ne naujasis ministras, o planuojamos įkurtuvės Kaune.

"Tuoj visi koridoriai ministerijoje kvepės valerijono lašais", – padėtį apibūdino dienraščio kalbinti ŽŪM tarnautojai.

Dienraščio žiniomis, daugelis ministerijos darbuotojų jau skaičiuojasi neišnaudotas atostogų dienas. Tikimasi, kad netrukus ŽŪM valdininkai pradės masiškai atostogauti.

Vis dėlto nemažai klerkų ryžtųsi kasdien važinėti iš Vilniaus į Kauną ir atgal. "Su žemės ūkio specialisto kvalifikacija lengvai darbo nerasi. O dar kai tokia ekonominė padėtis... Taigi ruošiuosi kasdien važinėti į Kauną. Vaikus į mokyklą leisti reikia, valgyti irgi reikia", – atsiduso viena dienraščio kalbinta valdininkė.

Labiausiai nerimauja vyresnio amžiaus tarnautojai. Jiems, skirtingai nei jaunimui, prisitaikyti prie pakitusios darbo aplinkos būtų kur kas sunkiau. "Negi 3 tūkst. žmonių kasdien į Kauną važinės? Aišku, kai kurie važinės. Į traukinius visi netilps", – liūdnai juokavo pašnekovai.

Komandiruotės kainuos brangiau

Kalbinti ŽŪM valdininkai taip pat pabrėžė, kad ministeriją perkėlus į Kauną keleriopai išaugs komandiruočių išlaidos. Mat klerkams teks kasdien kursuoti tarp Kauno ir Vilniaus, kur įsikūrusi didžioji dalis įstaigų, su kuriomis būtina dirbti.

Be to, pabrangs ir valdininkų kelionės į užsienį, mat, pavyzdžiui, į Briuselį iš Kauno nenuskrisi – teks pirmiausia keliauti į sostinę.

Nutarus ŽŪM kraustyti į laikinąją sostinę, nemaža dalis ministerijos ir jai pavaldžių darbuotojų išeitų iš darbo. Kiek valstybei kainuotų išmokėti išeitines kompensacijas šimtams valdininkų – galima tik įsivaizduoti.

Ministerijoje sklando gandai, esą ŽŪM į Kauną kelti skatina dar vienas motyvas – milžiniška nekilnojamojo turto vertė. Kalbama, kad naujoji valdžia numato išparduoti ŽŪM naudojamą turtą, galbūt – ir pagrindinį ministerijos pastatą Gedimino prospekte.

K.Prunskienė – prieš

Ketinimams perkelti ŽŪM į Kauną priešinasi ir šiandien kėdę K.Starkevičiui užleidžianti laikinoji ministrė Kazimira Prunskienė.

"Žemės ūkio ministerija, siekdama geresnio veiksmų koordinavimo, prieš pusantrų metų įsteigė Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais skyrių Kaune, kurio šiuo metu pakanka, o reikalui esant jį galima ir plėsti", – teigiama vakar ŽŪM išplatintame pranešime.

K.Prunskienės manymu, ministerijos perkraustymas į laikinąją sostinę ne tik nesutaupys pinigų, bet netgi pridarys daugybę nereikalingų išlaidų.

"Kalbant apie ministerijos, kaip administracines funkcijas atliekančios institucijos, kėlimą į Kauną, reikia suprasti, kad dauguma ministerijos vadovų turėtų kasdien važiuoti į sostinę Vilnių, nes tik čia įmanomas funkcionalus administracinis komunikavimas su kitomis institucijomis, Vyriausybe, Seimu, ministerijomis ir t. t. Kita vertus, didžioji dalis dabartinių ministerijos patalpų suremontuotos, pritaikytos darbui, aprūpintos reikalingomis komunikacijomis. Visa tai perkelti į kitą miestą kainuotų labai brangiai, o specialistų aprūpinimas gyvenamuoju plotu arba kasdienis jų važinėjimas į Kauną pridėtų antra tiek", – sakoma pranešime.

Kazys Starkevičius, paskirtasis žemės ūkio ministras - už:

Pirmiausia bus atliktas auditas: ką mes turime Vilniuje, kaip galime persikelti. Tikslas – maksimaliai panaudoti ir Žemės ūkio universiteto bazę Kaune. Viskas bus žiūrima. Daugelis įstaigų dubliuoja viena kitos funkcijas – gal ir čia kažką galima išspręsti. Po audito nuspręsime. Galutinis rezultatas – kas ir kokios tarnybos važiuos į Kauną – paaiškės kovą.

Viską reikia skaičiuoti į priekį, žiūrint, ar mes ateityje teiksime geresnes paslaugas, ar ūkininkams bus patogiau. Jeigu pradėsime skaičiuoti nuo valdininkų, tikrai nieko nepadarysime. Reformos tikslas – gerinti paslaugų kokybę ir priartinti ŽŪM prie ūkininko.

Mums pritaria ir ūkininkai, ir kaimo bendruomenės. Didžiausio pasipriešinimo sulaukiame iš valdininkų, o šiems algas moka mokesčių mokėtojai, kuriems mes tarnaujame. Valdininkai tarnauja ūkininkams, o ne ūkininkai valdininkams. Beje, lig šiol Lietuvoje buvo atvirkščiai.

Galima galvoti ir apie tam tikras kompensacijas darbuotojams už transporto išlaidas. Daugelis žmonių migruoja: dirba ir Vilniuje, ir Kaune. Jeigu nevalstybinėse įstaigose dirbantys žmonės gali važinėti, kodėl valstybinių įstaigų darbuotojai to negali? Juo labiau, netrukus bus greitasis traukinys Vilnius–Kaunas. Dabar, manau, daugelis darbuotojų, važiuodami iki Vilniaus centro, sugaišta ilgiau, nei sugaištų važiuodami į Kauną.

Tai, ką darome Lietuvoje, nenauja. Taip yra ir, pavyzdžiui, Vokietijoje, Norvegijoje, Estijoje. Viskas bus skaičiuojama. ŽŪM perkėlimo balansas neturi būti minusinis, jis turi būti su pliuso ženklu.

Skaičiai
352 – tiek žmonių dirba ŽŪM.

1451 – tiek jų dirba įstaigose prie ministerijos.

1185 – tiek valdininkų dirba sostinėje įsikūrusiose ŽŪM pavaldžiose viešosiose įstaigose.

578 – tiek darbuotojų Vilniuje turi ŽŪM pavaldžios biudžetinės įstaigos.

Labiausiai prajuokino vienos biurokratės citata:

"Kai mus į Dotnuvą iškėlė, K.Starkevičiui buvo gal šešeri. Tai jam, žinoma, da lampački, – ironizavo ŽŪM tebedirbanti Leonija Buzienė.

Na tiek Šatrijos ragana kaip ex-ŽŪM ministrė, tiek šita "fosilija", kuri mena net Stalino laikus, kuomet turbūt jinai viena iš pionierių kolūkių kūrime buvo, - tatai tikrai simbolizuoja efektyvios ir racionalios biurokratijos tipažus Lietuvoje. Turbūt efektyviausia ministerija ant Lietuvos žemelės. Juokas pro ašaras... patiko ir dar vienas komentaras:

Geriausia tiesa slypi pastraipoje SKAIČIAI.
3,6 tūkstančio darbuotojų. Jei
kiekvienoje ministerijoje panašus (o gal didiesnis?) darbuotojų skaičius -
Lietuva būtų bankrutavusi ir be krizės. Valstybė "decentralizuoja"
valdymą - permeta savivaldybėms funkcijas, o sukurtus prielipus, pasirodo,
saugoja ir nemažina.