Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Parašė Uspaspsichas Rodyti pranešimą
    Gal galima sužinot, kodėl gerbiamas ekonomistas Uspaskich yra apgailėtinas?
    1. toks gime gal?
    2. Ekonomistas turi turet diploma, jei neturi - jis ne ekonomistas. Kiek zinau, jis tik suvirintojas.

    Comment


      #42
      Kovoje dėl Vilniaus mero kėdės – A.Zuoko kritikos korta
      http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...?id=12120064#2


      Nezinau, ar taip tik man pasirode, taciau bene vienintelis rimtus atsakymus pateikiantis zmogus is visu kandidatu yra ne kas kitas, o tas pats visu (ne)mylimas Zuokas. Tiesiog nepersmelktas pigaus populizmo apie "zaliuju plotu issugojima" ar abstrakciu fraziu apie "darba visu zmoniu labui"... koks bebutu Zuokas, jo pasisakymai atrodo labai rimtai

      apie zaliuosius plotus...
      A. Zuokas: Siūlau prieiti prie lango ir pasakyti, kur Vilniuje nėra žalių plotų. Jų tankis didesnis nei Lietuvos miškingumo vidurkis. Vilnius didžiulį dėmesį skiria viešosioms erdvėms. Gaila, kad tik savivaldybė yra vienintelė viešojo intereso gynėja mieste. Mes esame absurdiškų įstatymų ir sprendimų, pagal kuriuos viešųjų erdvių teritorijose grąžinti sklypai jų ankstesniems savininkams, įkaitai. Pavyzdžiui, nuosavybė atstatoma mokyklų stadionų vietose, tvenkinys prie Rusijos ambasados Žvėryne taip pat atsidūrė privačioje teritorijoje. Savininkai šiuo turtu nori disponuoti pagal savo poreikius. Mes vieninteliai giname viešąjį interesą, tačiau esame puolami. Šiandien Vilniuje yra patvirtintina tiek detaliųjų planų, kad užtenka tris kartus didesnėms statybų apimtims nei yra dabar, tačiau žemės savininkai ir šio verslo vystytojai nesuinteresuoti statybomis, nes nori išlaikyti kainas ir pirmiau parduoti pastatytus butus. Patvirtinus Vilniaus bendrąjį planą, bus galima statyti nebrangų ir kokybišką būstą, o tai sumažintų rinkos kainas.

      Comment


        #43
        Rinkimų aptarnavimas brangiai kainuoja

        Savivaldybių taryboms išrinkti neužteks net 18 milijonų litų

        VIGANTAS DANILAVIČIUS

        Savivaldybių rinkimams skiriami milžiniški pinigai.

        Rinkimų komisijų narių algoms tenka beveik 12 mln. Lt, tačiau dirbti komisijose gali ne kiekvienas norintis.

        Teisę siūlyti savus žmones į rinkimų komisijas turi teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija, savivaldybių administracijų direktoriai. O didžiausias kąsnis tenka partijoms.

        Dirbs 20 tūkst. asmenų

        Savivaldybių tarybų rinkimai, vyksiantys vasario 25-ąją, šalies biudžetui kainuos 18 mln. 327 tūkst. Lt.

        Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato Finansų skyriaus vedėja Irma Stirblienė sakė, kad laikinam darbui rinkimų apygardose ir apylinkėse numatyta pasamdyti apie 20 tūkstančių žmonių. Jų darbo užmokesčiui numatyta 8,9 mln. Lt. ir dar 2 mln. 759 tūkst. Lt bus išleista „Sodros“ mokesčiams.

        Įkainiai valandiniai, patvirtinti Vyriausybės.

        Apygardos rinkimų komisijos pirmininkui - 7,19 Lt už vieną darbo valandą. Kitiems šios komisijos nariams bei apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams - po 5,75 Lt, o likusiems apylinkių rinkimų komisijų nariams - po 4,31 Lt už valandą.

        Bus ir premijų

        Apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų nariai pasamdyti sausio ir vasario mėnesiams. Jų darbas bus skaičiuojamas pagal realiai išbūtas komisijose valandas.

        „Premijas gali gauti tik apygardos ir apylinkių komisijų pirmininkai. Premijų fondas - 10 procentų apygardos ar apylinkės komisijos mokos fondo“, - sakė I.Stirblienė. Anot Klaipėdos apygardos rinkimų komisijos buhalterės Rūtos Kusienės, apygardos komisijos mokos fondas 36 tūkst. Lt ir 11 tūkst. Lt - „Sodros“ mokesčiai.

        Uostamiesčio 54 rinkimų apylinkių mokos fondas 272 tūkst. Lt. O „Sodrai“ numatyta 84,3 tūkst. Lt.

        „Apygardos rinkimų komisijos pirmininkui galima išmokėti iki 3,6 tūkst. litų premijos. O 54 apylinkių pirmininkams galima padalinti premijoms 27,2 tūkst. Lt“, - paaiškino buhalterė.

        Pasak jos, Klaipėdoje rinkimams bus išleista 474,2 tūkst. Lt. Iš jų 319 tūkst. darbo užmokesčiui ir 98,8 tūkst. „Sodrai“.

        Savanorių nereikia

        Klaipėdos rinkimų apygardos komisijoje įdarbinti 24 asmenys, o apylinkių rinkimų komisijose dirba 520 žmonių.

        Klaipėdos apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Šarūnas Jonas Tamulis sakė, kad bet kas savo noru negali patekti dirbti į apygardos ar į apylinkės rinkimų komisijas.

        „Yra griežtai reglamentuota įstatymu, kad į apygardos komisiją narius gali pasiūlyti teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija, savivaldybės administracijos direktorius, partijos, jų koalicijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Ir tos politinės organizacijos, jų koalicijos, kurios per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavo ne mažiau kaip tris šios tarybos narių mandatus“, - paaiškino Š.J. Tamulis.

        Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

        Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti kiekviena partija ar partijų koalicija, per paskutiniuosius Parlamento rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tai pat - partija ar partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi ne mažiau kaip du šios tarybos narių mandatus.

        Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro ir jų pirmininkus skiria apygardų rinkimų komisijos

        Jei pritrūksta narių apylinkėms, tuomet jų gali pasiūlyti administracijos direktorius. Judita Simonavičiūtė pateikė penkis narius, kurių trūko arba siūlytieji nesutiko dirbti, apylinkių komisijoms“, - sakė Š.J. Tamulis.

        Užtenka saviškių

        Uostamiesčio partijų skyriai nesamdė Darbo biržoje ieškančių pragyvenimo šaltinio žmonių aptarnauti rinkimų komisijas.

        „Prieš keletą metų Lietuvos Prezidentu norėjęs tapti Algirdas Pilvelis ieškojo žmonių darbui rinkimų komisijose bei agitacinei medžiagai platinti. O Klaipėdos politikai neieško Darbo biržoje žmonių nei vienam, nei kitam darbui. Matyt, jiems užtenka savų - partinių“, - mano Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis.

        www.klaipeda.daily.lt
        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

        Comment


          #44
          Parašė daktaras Rodyti pranešimą
          šiaip rimti žmonės kalba, kad paksas tikrai yra daug švaresnis už tarkim kokį brazauską, tiesiog yra per skystas ir per silpnas. jis per greitai norėjo visus iššluot ir įvest savo tvarką, todėl jį senieji vilkai ir suėdė. aš jo neginu, man jis nepatinka, bet nereikia beatodairiškai jo pulti, nes jis už tą patį zuoką kokius 5 kartus o gal ir labiau "švaresnis" o vilniečiams irgi matau, kad nemaža dilema už ką balsuoti
          Tu čia man pateikei staigmeną švelniai sakant.
          Man asmeniškai Vilniui neteko sutikti už Paxsą norinčio balsuoti žmogaus. Nebent jie nedrysta prisipažinti, jaučia nepilnavertiškumo kompleksą, ar gal "iš gaileščio, už skriaudžiamą" nori balsuoti
          Dėl Paxso švarumo tai ....????? ką galima pasakyti - ant ligonių ir burtininkių aukų nepykstama
          Parašas :)

          Comment


            #45
            Kaunas turėjo savo Šustauską, Vilnius - savo Paksą.

            Comment


              #46
              Parašė Uspaspsichas Rodyti pranešimą
              Gal galima sužinot, kodėl gerbiamas ekonomistas Uspaskich yra apgailėtinas?Nes tada kas trečias lietuvis yra apgailėtinas nes palaikė gerbiamą ekonomistą Uspaskich. Gal dėl to, kad sugebėjo prikelt Kėdainius, ir padarė šį miestą labai gražiu Lietuvos mastu, o gal kad gerbiamas ekonomistas Uspaskich turi košės galvoj, įkūrė didelę įmonę ir suteikė kėdainiečiams darbo ir ištempė iš skurdo gniaužtų? Gal dėl to, kad kovoja prieš valstybės turto grobstymą? Gal dėl to, kad Lietuvos valstybė klestėtų?Gal dėl to kad gerbiamas ekonomistas Uspaskich turi gražią žmoną ir tamsta jai simpatizuojate?
              Ir beje ar nebūsit, koksai prakeiktas lansbergistas?
              Ir beje , kas Jūs toks, kad mane užjaustumėte?


              Na iš Uspackykino toks pat ekonomistas kaip iš manęs balerina (Nors nupirkto balerinos diplomo neturiu). Bet iš tiesų tai ne diplome esmė, o tame kaip ir ką žmogus daro Kad kas trečias lietuvis yra apgailėtinas tai klausimas manau yra retorinis?
              Nemanau, kad vienas Uspackykinas kėlė Kėdainius. Manau čia pagrindinis nuopelnas yra visų Kėdainių gyventojų ir kitų Kėdainių savivaldybės darbuotojų ir jų tarybos narių nuopelnas
              Prie ko čia kieno nors žmonos tai visiškai neaišku?
              Ir beje ar nebūsit, koksai prakeiktas Uspackykininkas ?
              Parašas :)

              Comment


                #47
                Parašė John Rodyti pranešimą
                Nezinau, ar taip tik man pasirode, taciau bene vienintelis rimtus atsakymus pateikiantis zmogus is visu kandidatu yra ne kas kitas, o tas pats visu (ne)mylimas Zuokas. Tiesiog nepersmelktas pigaus populizmo apie "zaliuju plotu issugojima" ar abstrakciu fraziu apie "darba visu zmoniu labui"... koks bebutu Zuokas, jo pasisakymai atrodo labai rimtai
                Man irgi taip pasirode paskaicius daugelio atsakymus. Pvz toki veikejai kaip Masiulis tai isvis nezinau ka ten veikia. Jis sugeba tik ant zuoko pavaryti nesirinkdamas zodziu, o vietoj to pasakytu ka padarytu geriau ar kitaip nei Zuokas. Beto daugelis zada padaryti tai ka zuokas jau yra pradejes ir kas vykdoma.
                Tai susidaro ispudis tik toks kad vistiek viskas vyks tas pats kas ir taip vyktu nepriklausomai nuo to kas bus meras.
                Vistik noretusi daugiau skaidrumo o visa kita manau nesikeis.
                Mano galerijos:
                Flickr'e

                Comment


                  #48
                  Parašė liutass Rodyti pranešimą
                  Kaunas turėjo savo Šustauską, Vilnius - savo Paksą.
                  Sutinku Paxas yra iš dalies Vilniaus
                  Bet kaip LR exPrezidentas tai tikrai buvo visos Lietuvos "kūrinys"
                  Parašas :)

                  Comment


                    #49
                    Parašė umbrella Rodyti pranešimą
                    Man irgi taip pasirode paskaicius daugelio atsakymus. Pvz toki veikejai kaip Masiulis tai isvis nezinau ka ten veikia. Jis sugeba tik ant zuoko pavaryti nesirinkdamas zodziu, o vietoj to pasakytu ka padarytu geriau ar kitaip nei Zuokas. Beto daugelis zada padaryti tai ka zuokas jau yra pradejes ir kas vykdoma.
                    Tai susidaro ispudis tik toks kad vistiek viskas vyks tas pats kas ir taip vyktu nepriklausomai nuo to kas bus meras.
                    Vistik noretusi daugiau skaidrumo o visa kita manau nesikeis.

                    Sutinku su tavim, kad Zuoko argumentai atrodo rimčiausi. O Masiulis ir Auštrevičius atrodo, kad visai nesiorentuoja ir pilsto iš tuščio į kiaurą. Liūdnai atrodo, demagogija, tuščia kritika nieko nesiūlant ką reikia daryti, kad būtų geriau. Taip kritikuoti, kad viskas blogai gali kiekvienas.
                    Parašas :)

                    Comment


                      #50
                      Gavau tokį "gerą" laikraštuką į pašto dėžę. Pusiau rusiškas toks, vadinasi "Subotino tiesa". Ten kažkoks veikėjas, pavarde Subotinas bando agituot už save. Bet pirmam puslapy pakankamai nemaža A.Lukašenkos nuotrauka ir po ja rusiškas prierašas - "Tolko tokyje liudi kak A.Lukašenka vyvidut narod iz tupika" (vert. "Tik tokie žmonės, kaip A.Lukašenka išves tautą iš tupiko")

                      Tai juokiausi tris dienas Galėsiu nuskanuot prie progos, jei prisiruošiu.

                      Ir šiaip tas laikraštėlis tai toks grynas anekdotas.

                      Comment


                        #51
                        Prasau, nuskanuok
                        labai idomu tas ponas.
                        Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

                        Comment


                          #52
                          Parašė Svecias Rodyti pranešimą
                          Tu čia man pateikei staigmeną švelniai sakant.
                          Man asmeniškai Vilniui neteko sutikti už Paxsą norinčio balsuoti žmogaus. Nebent jie nedrysta prisipažinti, jaučia nepilnavertiškumo kompleksą, ar gal "iš gaileščio, už skriaudžiamą" nori balsuoti
                          Dėl Paxso švarumo tai ....????? ką galima pasakyti - ant ligonių ir burtininkių aukų nepykstama
                          jei už rolį () tai tikrai nebalsuokit, o be to aš ir nesakiau, kad visi tik ir kalba, kad reikia už jį balsuoti! aš tik pasakiau kaip pavyzdį, kad jis susitepęs tikrai ne daugiau, nei likę politikai lietuvoje, ypač senosios kartos, kurie visus 15 metų buvo valdžioje. susitepti tiek kiek jie, jis tiesiog nespėjo

                          Comment


                            #53
                            Parašė daktaras Rodyti pranešimą
                            jei už rolį () tai tikrai nebalsuokit, o be to aš ir nesakiau, kad visi tik ir kalba, kad reikia už jį balsuoti! aš tik pasakiau kaip pavyzdį, kad jis susitepęs tikrai ne daugiau, nei likę politikai lietuvoje, ypač senosios kartos, kurie visus 15 metų buvo valdžioje. susitepti tiek kiek jie, jis tiesiog nespėjo
                            Kam rūpi kiek kas ten susitepę. Jei kolkas mažiau susitepęs išrink tuomet apsiteplios daugiau ir už kitus Svarbu ką jis gali padaryti.

                            Comment


                              #54
                              /\ negalima nesutikti

                              Comment


                                #55
                                Kas siekia nacionalinę pilietybę paversti butaforija?
                                Jonas Vaiškūnas,
                                www.DELFI.lt
                                2007 vasario mėn. 14 d.




                                Rūpinamės lietuviška tapatybe, kuriame pilietinio ugdymo programas, svajojame apie pilietinę visuomenę… O galinga ranka viešojo gyvenimo užkulisiuose dėlioja kitą scenarijų, kuriame pilietybė prilyginama bepilietybei.

                                Kitų šalių piliečiams ir bepiliečiams – teisė valdyti

                                Prasidėjus pastariesiems savivaldybių rinkimams žiniasklaidoje šmėkštelėjo žinia – pirmą kartą rinkimų istorijoje į vietos valdžią kandidatuoja ir ne Lietuvos piliečiai ! Pasirodo į savivaldybių tarybas pretenduoja 25 Lietuvos pilietybės neturintys kandidatai.

                                Šiuos istorinius rinkimus dar 2002 m. surežisavo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP) į vardinę A.Brazausko socialdemokratinę koaliciją subūrusi Lietuvos rusų sąjungą, Lietuvos socialdemokratų bei Naujosios demokratijos partijas ir į savo pusę patraukusi Liberalų ir centro sąjungos atstovus.

                                Tuomet Seimas pakeitė Lietuvos Konstitucijos 119 straipsnį reglamentuojantį piliečių dalyvavimą vietos savivaldoje ir valdyme. Konstitucijoje greta žodžio piliečiai atsirado prierašas “ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai”.

                                Dabar 119 Konstitucijos straipsnis formuluojamas taip: “Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai…”

                                Konstitucijos keitimas vyko pagal patį geriausią komunistinių laikų scenarijų. 2002-01-25 prieš pirmąjį balsavimą apie 13 min. buvusios Aukščiausios Tarybos melžėjų ir šaltkalvių lygmenyje entuziastingai pakalbėjus Konstitucijos keitimo šalininkams – išdygo vienbalsis rankų miškas…

                                Prieš antrą balsavimą (2002-06-20) parengta principinga V.Landsbergio kalba, tiksliai įvardinanti kas vyksta, kažkodėl taip ir liko ilsėtis jo švarko kišenėje ant popieriaus lapo: “Susprogo kairiųjų burbulai, neva kažkas Europoje iš mūsų to reikalauja, kad ir nepiliečiai galėtų balsuoti ir būti išrinkti. Europos Sąjunga visiškai to nereikalauja, tik po narystės – savo nariams. /…/ Su Europos Sąjungos integracija tas nepiliečių ėjimas į vietos valdžią nėra susijęs jokia privaloma, o juo labiau skubia tvarka, tik iš kairės žmonėms tokią miglą pūtė…” Deja, ši kalba nebuvo pasakyta, o konservatorių pastangos sustabdyti įsibėgėjusią balsavimo mašiną buvo nesėkmingos.

                                Kam reikalinga pilietybė?

                                Kuo iš esmės skiriasi Lietuvos pilietis nuo kitos šalies piliečio, arba žmogaus neturinčio jokios pilietybės? Tą skirtumą geriausia pabrėžia natūralizacijos arba kitais įstatymo numatytais atvejais, LR pilietybę priimančiojo sakomi priesaikos žodžiai: “Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, ginti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratinę valstybę.“ Ne-pilietis tokių įsipareigojimų Lietuvai neprisiima.

                                Dabar vieni valdys su įsipareigojimais Valstybei kiti be jų. Niekas negarantuoja, kad po kiek laiko neatsibusime Lietuvoje, kurioje mūsų valdžia nebesupranta mūsų kalbos… Sakote – negali taip būti. Jau dabar taip yra. Štai Širvintų rajono Tarybos nare siekianti tapti M.B.Urbanovič nesugebėjo telefonu atsakyti į “Lietuvos Žinių” (LŽ) žurnalistės klausimus: "Suprasti suprantu, bet nerandu žodžių pasakyti...”

                                Kita kandidatė Vilniaus mieste H.Dubinovič aiškino, kad nuo vaikystės Lietuvoje gyvendama mūsų šalies pilietybės nepriėmė – dėl daug laiko reikalaujančių formalumų. Na, o dabar, einant į Valdžią jai visai nė motais Lietuvos pilietybė: "Dabar gi jokio skirtumo, kai esame Europos Sąjungoje" – samprotauja kandidatė. Na o kandidatuojanti visaginietė O.Popova, 29 metus gyvenanti Lietuvoje, ne tik nemoka lietuviškai, bet dar yra ir atsisakiusi Lietuvos pilietybės, tad šiuo metu neturi jokios pilietybės...

                                Kaip laikosi latviai ir estai?

                                Keisdamas Lietuvos Konstituciją bei leisdamas ES piliečiams rinkti ir būti renkamiems į Savivaldybių tarybas, Seimas savo veiksmus oficialiai motyvavo ES Tarybos Direktyva 94/80/Eb, be kita ko nurodančia, kad ES pilietis turi teisę balsuoti ir teisę būti kandidatu savivaldybių rinkimuose bet kurioje ES valstybėje narėje, kurioje gyvena nebūdamas tos valstybės piliečiu. Tačiau, ES direktyvų priedanga, buvo leista balsuoti bei būti išrinktiems ir trečiųjų šalių piliečiams bei jokios pilietybės neturintiems asmenims.

                                Priimant šiuos sprendimus nebuvo atsiklausta Lietuvos piliečių nuomonės. Tuomet Lietuva tik ruošėsi stoti į ES ir nebuvo būtinybės keisti Konstituciją. Bet, jei sprendimai dėl ES piliečių dar galėjo būti motyvuojami spekuliacijomis dėl ES direktyvų, tai ne-piliečių teisių prilyginimas piliečių teisėms, šiuo atveju, niekuo negalėjo būti pateisintas. Nei Latvija, nei Estija iki šiol nacionalinės arba ES pilietybės neturintiems asmenims neleidžia būti išrinktiems į vietos savivaldą.

                                Nors latviai vieninteliai iš 3-jų Baltijos valstybių yra suteikę teisę ES piliečiams rinkti ir būti išrinktiems į visus tris valdžios lygmenis: tiek į Savivaldybių tarybas, tiek į Seimą, tiek į Europos parlamentą. Jie šios teisės neišplėtė trečiųjų šalių piliečiams bei be-piliečiams. Kartas nuo karto Latvijoje kairiųjų pažiūrų partijos savo priešrinkiminiuose vajuose iškelia šūkį dėl teisės vietos savivaldos rinkimuose nepiliečiams rinkti piliečius, tačiau tokie siūlymai nėra įgyvendinti.

                                Latvijos Prezidentė Vaira Vīķe-Freiberga, sako, kad nors kai kuriose Europos šalyse tokia praktika egzistuoja, tačiau Latvijos politikos esmė yra “skatinti nepiliečius tapti piliečiais”. Prezidentė pabrėžia, kad “pilietybės sąvokos negalima paversti tuščia vieta. Jei bet kuris atvykėlis turės tas pačias teises, kaip ir pilietis, pilietybė praras prasmę. ”. Estai dar 1993 leido rinkimuose į vietos savivaldybes balsuoti kitų šalių piliečiams ir be-piliečiams, tačiau ne būti išrinktiems, bet tik rinkti – piliečius. Šiuo metu Estijoje jau pastebimi nacionalinės pilietybės nuvertėjimo požymiai. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas teigia, kad suinteresuotumas gauti Estijos pilietybę mažėja todėl, “kad praktiškai nėra skirtumo: turi Estijos piliečio pasą ar jo neturi. Teisės ir galimybės praktiškai visų vienodos".

                                Naujųjų metų išvakarėse pilietybės neturintiems asmenims dingo dar viena paskata gauti pilietybę: jie jau gali keliauti po visą Europos Sąjungos teritoriją taip pat kaip ir piliečiai. “Tai yra šie žmonės turi vis mažiau praktinės motyvacijos gauti pilietybę, todėl mažėja žmonių, pasirengusių atlikti procedūras, būtinas pilietybei gauti", – teigia U.Paetas. Kam Lietuvos pilietybė – kliūtis?

                                Sakysite – be reikalo laužome ietis, jau vėlu, Konstitucija pakeista – po mūšio kumščiais nesišvaistoma. Bet gi mūšio nė nebuvo. Tyliai pakeitė Konstituciją, ramiai išrinksime Savivaldybių tarybas… na o už metų kitų vėl – pakeis Konstituciją, patvarkys įstatymus ir… bepiliečiai – rinks ir bus išrinkti į LR Seimą, Europarlamentą… Konstitucijos 119-ojo straipsnio pakeitimas tėra tik pradžia užmojo prieš nacionalinę pilietybę ir pilietinę visuomenę.

                                Štai, Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, priklausantis Sicilijos Komunistų atkūrimo partijai – G.Catania, 2005 m. balsavimui buvo pateikęs raportą dėl ES pilietybės. Jame itin daug dėmesio skirta tiek ES piliečių, tiek trečiųjų šalių asmenų teisėms Europos Sąjungoje.

                                Siūlyta tiek ES piliečiams, tiek trečiųjų šalių piliečiams, kitaip tariant, imigrantams ir jų šeimų nariams, suteikti teisių, tapačių ES piliečių teisėms. G.Catania požiūriu, tokie sprendimai sustiprintų priklausomybės ES jausmą, “kuris yra būtinas siekiant sukurti tikrą Europos pilietybę”.

                                Šį pranešimą ypač griežtai kritikavo Jungtinės Karalystės atstovai J.Allister ir T.Wise. J.Allister priminė, kad pilietybė yra būdinga nacionalinėms valstybėms, o ES pilietybės sąvoka yra nenatūrali, bet dirbtina ir pramanyta. Parlamentaras T.Wise, raportą apibudino kaip kvailinantį ir melagingą bandymą, siekiantį stiprinti tariamą ES pilietybę.

                                “Pavyzdžiui, ES pilietybės negalima atsisakyti, nors aš jos nenoriu. Manęs niekas neatsiklausė primesdamas ją man“ – sakė T.Wise. Pasak jo, šis raportas – aiškus įrodymas desperatiško ketinimo pradėti federalizmo procesą Parlamente.

                                Pilietybės teikiamų teisių perkėlimas be-pilietybės arba ne-pilietybės propaguotojams yra pavojingas socialinės ir politinės visuomenės pilietiškumo pagrindus išplaunantis ir naikinantis veiksmas. Šiuo veikimu siekiama susilpninti nacionalinių pilietybės institucijų generuojamas vertybes.

                                Programa aiški – Valstybių Konstitucijų apibrėžtas nacionalinės pilietybės formas perlydyti į neapibrėžtas amorfines formas, iš kurių lengviau galima būtų nulipdyti kitą viršnacionalinę Eurosąjunginę pilietybę – bepilietybę.

                                Nors Strasbūre vykusios plenarinės sesijos metu parlamentarams užteko išminties G.Catanio raportą atmesti, kas galėtų paneigti galimybę, kad šis scenarijus nebus realizuotas pačiu artimiausiu laiku, prisidengus eurointegracine logorėja ir motyvuojant Eurosąjunginės pilietybės stiprinimo misija. Iškėlę šūkį – Visų ES šalių bepiliečiai vienykitės prieš ES šalių nacionalines pilietybes – įvairiais vardais pasivadinę ES komunistai netruks rasti bendrą kalbą su už laisvą pasaulinio Kapitalo judėjimą atsakingomis jėgomis, kad sukurtų unitarinį Eurosojuzą su internacionaline pilietybe.
                                Parašas :)

                                Comment


                                  #56
                                  http://www.jkl.lt/?Anonsai

                                  JKL nariai kandidatai į Kauno miesto tarybą

                                  Comment


                                    #57
                                    Prieš gerą pusvalandį atlikau pilietinę pareigą. Balsavau Vilniaus savivaldybėje, per išankstinį balsavimą (Klaipėdos m.).

                                    Nuvažiavau dieną, po pietų. Savivaldybėje per visą foje buvo susiraičiusi balsuotojų eilė,kadangi turėjau kitų reikalų, nelaukiau. Vakare atvažiavau 19:35, žmonių buvo ne mažiau, keturguba S raidė susiraičiusi nuo vieno iki kito įėjimo. Dauguma ne iš Vilniaus m. apygardos. Pora piliečių (iš Vilniaus) nuėjo pasiaiškinti ar tik ta viena eilė yra, po 10 min pasirodė rinkimų komisijos darbuotoja, ir pakvietė vilniečius (jiems atskira eilė buvo), ta pati darbuotoja dar po kokių 10 minučių paskelbė, kad neliko Kauno rinkimų biuletenių...nuvilnijo kauniečių atodūsis, sumišęs su nepasitenkinimu. Jiems buvo pasiūlyta eiti į Rinktinės gatvę, esą ten yra Kauno biuletenių. Taigi Kauniečių eilėje beveik nebeliko.

                                    Po pusvalandžio stovėjimo jau buvau eilės viduryje, nes žmonės dar gausiau rinkosi, ir eilė kaip ilga anakonda išsiraitė po visą fojė. Buvo paskelbta, kad liko vienas Šiaulių biuletenis.

                                    Į patalpą, kur tvarkomi dokumentai patekau 19:45. Priėjus prie darbuotojo sužinojau, kad nebėra ir Klaipėdos miesto biuletenių, sakė palaukti: Kauno ir Klaipėdos biuleteniai vežami iš VRK. Maždaug 19:53 sutvarkė popierius ir galėjau eiti į būdelę (jų ten kokios 5 buvo). Šalia laukė ir kaunietis vienas (kiti arba ėjo iki Rinktinės gatvės arba liko ant ledo).
                                    Išėjau 19:58, foje dar buvo pilna žmonių.

                                    Išvadų apie rinkimų organizavimą nebedarysiu...
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      #58
                                      Tau dar pasisekė.

                                      Prieš uždarant balsavimo apygardą Vilniuje - kelių šimtų metrų ilgumo eilės
                                      http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=12240278

                                      Comment


                                        #59
                                        niekaip nesuprantu - vienas reportažas per žinias apie tai, kad rinkėjų aktyvumas yra tris kartus mažesnis, o sekantis reportažas apie dideles rinkėjų eiles

                                        Comment


                                          #60
                                          Gal rinkėjų aktyvumas mažesnis, o eilės didelės, nes nesugebėjo tinkamai visko suorganizuoti.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X