Sigito kairė ranka Skvernelis, o dešinė Karbauskis? Taip nuotraukoje atrodo.
Dzin tos rankos, čia ne tema apie politiką. Kad ir kas jis ten toks, tikrai nenusipelnė balsų vien dėl reklamos metodo - "ant visko PX". Sako kad valdžia atspindi liaudį iš kurios tarpo kilusi. Tai vat jums ir daugumos nuomonė apie aplinką.
o kodėl didėja socialinė atskirtis, tiksliau, kodėl nemažėja?
Visi turi teisę pasisakyti įvairiais klausimais, ne tik, kaip neseniai rašė V. Laučius, self-appointed elitas / pseudointeletualai.
o kodėl didėja socialinė atskirtis, tiksliau, kodėl nemažėja?
Visi turi teisę pasisakyti įvairiais klausimais, ne tik, kaip neseniai rašė V. Laučius, self-appointed elitas / pseudointeletualai.
O kaip tu apibūdintum, kas tai yra - socialinė atskirtis?
Ir prie to pačio, kaip ją būtų galima objektyviai išmatuoti?
Taip kaip apibrėžia GINI koeficientas: "ekonominis rodiklis, skirtas pajamų tarp namų ūkių pasiskirstymo (ne)tolygumui šalyje atspindėti.", t.y. atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų pajamų.
Turime kuo didžiuotis!
"Lietuvos mokesčių ir socialinių išmokų sistemos poveikis pajamų nelygybės mažinimui, vertinamas pagal rinkos pajamų Gini koeficiento ir disponuojamųjų pajamų Gini koeficiento skirtumą, yra vienas mažiausių ES" ; "Nors pastaruoju metu socialinės išmokos šiek tiek padidėjo, mažas mokesčių sistemos progresyvumas riboja perskirstymo poveikį, taigi ir galimybes mažinti nelygybę ir skurdą, o šie rodikliai yra vieni didžiausių ES mokesčių pleištas. Mažas pajamas (50% vidutinio darbo užmokesčio) gaunančių asmenų mokesčių našta yra didesnė už ES vidurkį, o dideles pajamas (167% vidutinio darbo užmokesčio) gaunantiems asmenims tenkanti mokesčių našta yra mažesnė už ES vidurkį" Iš ES Lietuvos ataskaitos: https://ec.europa.eu/info/sites/info...thuania-lt.pdf
Gerai, kazkas sake. Jei pajamos visiems padidetu 3 kartus, tai skurdo lygis liktu toks pats. Jei gerai pamenu, pagal sita matavima, cekai yra lyderiai, anti-skurdo.
Tipazas aiskus. Miljonai emigravusiu, kam ivestas euras ir kita demagogija.
Nelabai supratau, kad jis kaip nors keikia eurą, nes iš esmės Lietuva jo dar tik siekė. Gal jis ir yra euroskeptikas, nežinau. Aišku, kai kurie teiginiai atrodo vienpusiškai argumentuoti, kaip emigracija. Apie savivaldą man pasirodė įdomu. Aišku, galima teigti , kad visuomenių tradicijos ir patirtis skirtinga ir didesnis centralizuotas valdymo modelis - būtinas, bet juk Estijos ir Lenkijos pavyzdys tai paneigia.
Человека, облеченного властью и использующего эту власть в угоду собственных называют самодуром.
Nelabai supratau, kad jis kaip nors keikia eurą, nes iš esmės Lietuva jo dar tik siekė. Gal jis ir yra euroskeptikas, nežinau. Aišku, kai kurie teiginiai atrodo vienpusiškai argumentuoti, kaip emigracija. Apie savivaldą man pasirodė įdomu. Aišku, galima teigti , kad visuomenių tradicijos ir patirtis skirtinga ir didesnis centralizuotas valdymo modelis - būtinas, bet juk Estijos ir Lenkijos pavyzdys tai paneigia.
Bet su ta Lenkija jis pats sau prieštarauja.
Jeigu žmonės patys būtų galėję veiksmingai tvarkytis savo aplinkoje, nebūtų tokios didelės, staigios ir visa apimančios emigracijos.
Taip kaip apibrėžia GINI koeficientas: "ekonominis rodiklis, skirtas pajamų tarp namų ūkių pasiskirstymo (ne)tolygumui šalyje atspindėti.", t.y. atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų pajamų.
Turime kuo didžiuotis!
"Lietuvos mokesčių ir socialinių išmokų sistemos poveikis pajamų nelygybės mažinimui, vertinamas pagal rinkos pajamų Gini koeficiento ir disponuojamųjų pajamų Gini koeficiento skirtumą, yra vienas mažiausių ES" ; "Nors pastaruoju metu socialinės išmokos šiek tiek padidėjo, mažas mokesčių sistemos progresyvumas riboja perskirstymo poveikį, taigi ir galimybes mažinti nelygybę ir skurdą, o šie rodikliai yra vieni didžiausių ES mokesčių pleištas. Mažas pajamas (50% vidutinio darbo užmokesčio) gaunančių asmenų mokesčių našta yra didesnė už ES vidurkį, o dideles pajamas (167% vidutinio darbo užmokesčio) gaunantiems asmenims tenkanti mokesčių našta yra mažesnė už ES vidurkį" Iš ES Lietuvos ataskaitos: https://ec.europa.eu/info/sites/info...thuania-lt.pdf
Nevisai teisingai galvoji. Socialinė atskirtis tik iš dalies koreliuoja su skurdu. Skurdą ir pajamų nelygybę galima labai aiškiai apibrėžti ir apskaičiuoti, ar tai būtų GINI koeficientas, ar S80/S20 santykis.
Socialinė atskirtis yra gerokai sunkiau apibūdinamas, ir dar sunkiau pamatuojamas matmuo. Socialinė atskirtis susijusi su aktyviu dalyvavimu politinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje. Jei vis daugiau žmonių pasitraukia iš bet kokios socialinės veikos, nutraukia įvairius socialinius kontraktus, reiškia socialinė atskirtis didėja. Bėda, kad tai nėra lengvai ir objektyviai pamatuojamas dalykas. Toli gražu ne tik skurdas indikuoja socialinę atskirtį - visuomenės pakraštėse gali būti dėl rasės, tautybės, amžiaus, seksualinės orientacijos, negalios ir panašiai. Kaip tai apskritai turėtų koreliuoti su BVP augimu aš nežinau.
If a lion could speak, we could not understand him.
Nevisai teisingai galvoji. Socialinė atskirtis tik iš dalies koreliuoja su skurdu. Skurdą ir pajamų nelygybę galima labai aiškiai apibrėžti ir apskaičiuoti, ar tai būtų GINI koeficientas, ar S80/S20 santykis.
Socialinė atskirtis susijusi su aktyviu dalyvavimu politinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje. Jei vis daugiau žmonių pasitraukia iš bet kokios socialinės veikos, nutraukia įvairius socialinius kontraktus, reiškia socialinė atskirtis didėja.
Taip, šitą suprantu ką teigi, bet noriu pasakyti, kad GINI kofas matuoja juk ekonominį nelygumą, bet jis juk gimdo socialinį nelygimą, apie ką ir sakai. Manau, kad neprieštarausi, jog ekonomiškai nepajėgus pilietis nustumiamas į skurdą ir socialinę atskirti. O esminis to mažinimo dėmuo yra mokesčių, turto perskirstymas. Čia, žinoma, jau daug ideologijos (nesu ekonomistas, bet sprendžiant iš ginčų) fundamentaliai skirasi požiūris į tokius dalykus. Galbūt tas bvp matmuo toks aktualus, nes jeigu kalbama apie sparčiai auganti BVP ir Lietuva pristatoma kaip sėkmės pvz. šioje vietoje, tai turbūt natūraliai kyla klausimas, kodėl ekonominiai rodikliai geri, o atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų pajamų yra didelis, tai reiškia apgailėtina perskirstymą.
Nelabai supratau, kad jis kaip nors keikia eurą, nes iš esmės Lietuva jo dar tik siekė. Gal jis ir yra euroskeptikas, nežinau. Aišku, kai kurie teiginiai atrodo vienpusiškai argumentuoti, kaip emigracija. Apie savivaldą man pasirodė įdomu. Aišku, galima teigti , kad visuomenių tradicijos ir patirtis skirtinga ir didesnis centralizuotas valdymo modelis - būtinas, bet juk Estijos ir Lenkijos pavyzdys tai paneigia.
Apie sita brisiu nera ka labai diskuoti. Toks tvarkiecio/darbiecio misinys. Nuo 13min pezalai. Bet galite ir ilgiau paklaustyti. Prie stalo sedi zaislu pardavejas, Alytaus cinovnikas ir Darbo parcijos ir vatnikas, uz kuri sake A1 balsuotu - Paulauskas Puiki kompaneika. Putino klausyt idomiau tiesa sakant
Taip, šitą suprantu ką teigi, bet noriu pasakyti, kad GINI kofas matuoja juk ekonominį nelygumą, bet jis juk gimdo socialinį nelygimą, apie ką ir sakai. Manau, kad neprištarausi, jog ekonomiškai nepajėgus pilietis nustumiamas į skurdą ir socialinę atskirti. O esminis to mažinimo dėmuo yra mokesčių, turto perskirstymas. Čia, žinoma, jau daug ideologijos (nesu ekonomistas, bet sprendžiant iš ginčų) fundamentaliai skirasi požiūris į tokius dalykus. Galbūt tas bvp matmuo toks aktualus, nes jeigu kalbama apie sparčiai auganti BVP ir Lietuva pristatoma kaip sėkmės pvz. šioje vietoje, tai turbūt natūraliai kyla klausimas, kodėl ekonominiai rodikliai geri, o atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų pajamų yra didelis, tai reiškia apgailėtina perskirstymą.
Tai žinoma, vien jau darbo turėjimas daro žmogų daugiau ar mažiau aktyviu visuomenės nariu.
Pajamų nelygybė Lietuvoje yra didelė, viena didžiausių ES, nes amžina atsilikėle Rumunija mus pralenkė, už mūsų liko tik Bulgarija. Tačiau norėjau pabrėžti kad tai savaime neindikuoja socialinės atskirties augimo. Kaip ir BVP augimas nebūtinai tą socialinę atskirtį mažina.
If a lion could speak, we could not understand him.
Tai žinoma, vien jau darbo turėjimas daro žmogų daugiau ar mažiau aktyviu visuomenės nariu.
Pajamų nelygybė Lietuvoje yra didelė, viena didžiausių ES, nes amžina atsilikėle Rumunija mus pralenkė, už mūsų liko tik Bulgarija. Tačiau norėjau pabrėžti kad tai savaime neindikuoja socialinės atskirties augimo. Kaip ir BVP augimas nebūtinai tą socialinę atskirtį mažina.
Mes antri ar treti nuo galo ir pagal seseli. Taciau pagl AIC indeksa, gaunam visiskai kita vaizda, kas dalinai ir yra atsakymas i pajamu nelygybes klausimus.
Comment