1991 sausio įvykiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

[Mantas]

Aš? Telkčiaus, nes man asmeniškai yra skirtumas, kokia kalba kalbėti, rašyti, po kokia vėliava gyventi. Kiek žmonių, tiek ir nuomonių, dviračio neišrasim.

Na štai tau ir atsakymas

[Paulius]

Todėl, kad yra labai daug tokių, kuriems gerai ir prie ruso, ir prie vokiečio, ir prie amerikono. Tėvynė ne ką ir tereiškia.
Aš? Telkčiaus, nes man asmeniškai yra skirtumas, kokia kalba kalbėti, rašyti, po kokia vėliava gyventi. Kiek žmonių, tiek ir nuomonių, dviračio neišrasim.

Tai dar nereiškia, kad ir kitų tokia mąstysena

[osiz]

Džiaugiuosi,kad dar net gimęs nebuvau per tuos įvykius,džiaugiuosi,kad viso to nemačiau,negirdėjau,nes vien žiūrint į fotografijas ir faktus man darosi baisu ir kraupu.Tačiau tai buvo įspudinga ir kartu žiauru,todėl Lietuvos gynėjai verti deramos pagarbos.Tikiuosi ateinančios lietuvių kartos niekada nepamirš šių žmonių.

[spirit]

Dar klausimas, ar nesusirinktų. Pavojaus atveju žmonės sugeba stebuklingai susitelkti.

Iš tikrūjų - geras klausimas. Ypač kai pagalvoji, kokia „politinė“ yra mūsų visuomenė ir kaip mėgsta dėl savo pačių išrinktos visuomenės emigruoti

[Mantas]

Iš tikrūjų - geras klausimas. Ypač kai pagalvoji, kokia „politinė“ yra mūsų visuomenė ir kaip mėgsta dėl savo pačių išrinktos visuomenės emigruoti

Emigruojama dėl ekonominių priežaščių ir nematau, kuo čia būtų dėtas patriotizmas

[liutass]

Faktas yra tai, kad tuometinės visuomenės vertybės ir šiandieninės skiriasi kaip diena nuo nakties ir tai liūdina, kadangi šiandien visuomenė yra labai susvetimėjusi, o pagrindinis tikslas - materialinė gerovė (iš to ir didžiulė emigracija). Daugelis šio forumo dalyvių tuo metu buvo vaikais ir negali adekvačiai palyginti šiandienos su tada (o ir nereikia).

[WILD_WEST]

Gerai. Norėčiau šiek tiek nukrypti nuo temos. Turbūt visi girdėjote, kokį įstatymą priėmė Estijoje. Jei ne, pasiskaityti galite čia: http://news.e63.ru/ussr/5865.html ( rusų kalba ). Kaip jūs vertinate tokį Estijos poelgį? Mano nuomonę tai prieštarauja visoms moralės, etikos normom. Tai parodo Estijos elitos žemą lygį ir absurdišką, bei kvailais pasiaiškinimais pagrįstą nuomonę. Kas labiau įsigilintų į šitą temą, suprastų, jog šis įstatymas adresuotas Talino centre esnačiam paminklui, kuirs pavaizduotas čia: http://news.e63.ru/ussr/5865.html. Šis paminklas trugdo, nes pasirodo šalia yra troleibusų stotelė ir tai yra nepatogu ( O dieve, ar jiems netrugdo apšvietimo stulpas šalia stotelės?... ). Kas dar labiau mane piktina. Tai, kad vadovaujantis šiuo įstatymu, galima bus išniekinti kareivių kapus ir palaidoti, juos ten, kur tai patogu Estijos valdžiai. Absurdas!!! Tai barbariškas žingsnis, kuris negali sulaukti ES pritarimo ir nesulauks. Visoje Europoje tvarkomi ir prižiūrimi paminklai, kovojusiems prieš fišizmą, o Estija.... Ir dar. Šiaip nepritariu aš Rusijai, kurį kovoja įvesdama sankcijas įvairioms pasaulio šalims ( Gruzija, Ukraina..) Tačiau, jei šįkart Rusija atsakys Estijai ekonominėmis sankcijomis, kurias jau patvirtino Rusijos valdžia, aš tikrai tam pritariu.

[WILD_WEST]

Ir dar. Visada žinojau, kad G. Kirkilas protingas žmogus. http://www.regnum.ru/news/768715.html

[Aš]

Turbūt visi girdėjote, kokį įstatymą priėmė Estijoje. Kaip jūs vertinate tokį Estijos poelgį? Mano nuomonę tai prieštarauja visoms moralės, etikos normom. Tai parodo Estijos elitos žemą lygį ir absurdišką, bei kvailais pasiaiškinimais pagrįstą nuomonę.

Taip ir toliau Estija

"Latvijos partizanai reikalauja demontuoti paminklą „išvaduotojams”"
http://www.delfi.lt/news/daily/world...hp?id=11862338

Taip ir toliau Latvija


Bet, vis dėl to, apie tai reikėtų diskutuoti "Tarptautinių santykių" temoje

[oranger]

Gerai. Norėčiau šiek tiek nukrypti nuo temos. Turbūt visi girdėjote, kokį įstatymą priėmė Estijoje. Jei ne, pasiskaityti galite čia: http://news.e63.ru/ussr/5865.html ( rusų kalba ). Kaip jūs vertinate tokį Estijos poelgį? Mano nuomonę tai prieštarauja visoms moralės, etikos normom. Tai parodo Estijos elitos žemą lygį ir absurdišką, bei kvailais pasiaiškinimais pagrįstą nuomonę. Kas labiau įsigilintų į šitą temą, suprastų, jog šis įstatymas adresuotas Talino centre esnačiam paminklui, kuirs pavaizduotas čia: http://news.e63.ru/ussr/5865.html. Šis paminklas trugdo, nes pasirodo šalia yra troleibusų stotelė ir tai yra nepatogu ( O dieve, ar jiems netrugdo apšvietimo stulpas šalia stotelės?... ). Kas dar labiau mane piktina. Tai, kad vadovaujantis šiuo įstatymu, galima bus išniekinti kareivių kapus ir palaidoti, juos ten, kur tai patogu Estijos valdžiai. Absurdas!!! Tai barbariškas žingsnis, kuris negali sulaukti ES pritarimo ir nesulauks. Visoje Europoje tvarkomi ir prižiūrimi paminklai, kovojusiems prieš fišizmą, o Estija.... Ir dar. Šiaip nepritariu aš Rusijai, kurį kovoja įvesdama sankcijas įvairioms pasaulio šalims ( Gruzija, Ukraina..) Tačiau, jei šįkart Rusija atsakys Estijai ekonominėmis sankcijomis, kurias jau patvirtino Rusijos valdžia, aš tikrai tam pritariu.

maziau skaityk rusu melagiu spauda ir busi protingesnis...

[AIRzol]

Faktas yra tai, kad tuometinės visuomenės vertybės ir šiandieninės skiriasi kaip diena nuo nakties ir tai liūdina, kadangi šiandien visuomenė yra labai susvetimėjusi, o pagrindinis tikslas - materialinė gerovė (iš to ir didžiulė emigracija). Daugelis šio forumo dalyvių tuo metu buvo vaikais ir negali adekvačiai palyginti šiandienos su tada (o ir nereikia).

Prarastoji karta?

[Linas]

Gerai. Norėčiau šiek tiek nukrypti nuo temos. Turbūt visi girdėjote, kokį įstatymą priėmė Estijoje. Jei ne, pasiskaityti galite čia: http://news.e63.ru/ussr/5865.html ( rusų kalba ). Kaip jūs vertinate tokį Estijos poelgį? Mano nuomonę tai prieštarauja visoms moralės, etikos normom. Tai parodo Estijos elitos žemą lygį ir absurdišką, bei kvailais pasiaiškinimais pagrįstą nuomonę. Kas labiau įsigilintų į šitą temą, suprastų, jog šis įstatymas adresuotas Talino centre esnačiam paminklui, kuirs pavaizduotas čia: http://news.e63.ru/ussr/5865.html. Šis paminklas trugdo, nes pasirodo šalia yra troleibusų stotelė ir tai yra nepatogu ( O dieve, ar jiems netrugdo apšvietimo stulpas šalia stotelės?... ). Kas dar labiau mane piktina. Tai, kad vadovaujantis šiuo įstatymu, galima bus išniekinti kareivių kapus ir palaidoti, juos ten, kur tai patogu Estijos valdžiai. Absurdas!!! Tai barbariškas žingsnis, kuris negali sulaukti ES pritarimo ir nesulauks. Visoje Europoje tvarkomi ir prižiūrimi paminklai, kovojusiems prieš fišizmą, o Estija.... Ir dar. Šiaip nepritariu aš Rusijai, kurį kovoja įvesdama sankcijas įvairioms pasaulio šalims ( Gruzija, Ukraina..) Tačiau, jei šįkart Rusija atsakys Estijai ekonominėmis sankcijomis, kurias jau patvirtino Rusijos valdžia, aš tikrai tam pritariu.

Labai gerai, kad žada perkelti. Juk niekas nesiūlo kažkur į savartyną kaulus išvežti, palaidos kapinėse, kur ir turi mirusieji ilsėtis. Buvau patenkintas, kai Kaune perlaidojo keturis komunistus, Salomėją Nėrį, Vilniuje I. Černiachovskį ir pan., nes gulėdami aikštėse jie tampa tarsi kažkokios politikos objektais. Kaip ir visam pasauly, aikštėse gali būti palaidotas tik nežinomas kareivis (aišku, valstybės šeimininkės).

[spirit]

Kadangi ryt Sausio 13, tai atgaivinsiu temą.

Sausio 13-osios byla: akistatos su teisingumu išvengė 42 perversmininkai

Prabėgus 17 metų po tragiškų Sausio 13-osios įvykių Lietuvos prokurorai nenuleidžia rankų ir visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis bando įvykdyti istorinį teisingumą. Tiesa, pareigūnų pastangos atsimuša kaip į sieną: Rusija ir Baltarusija atsisako vykdyti pagalbos prašymus, motyvuodama, jog SSRS priklausę kariškiai ir politikai negali būti teisiami už užsienio valstybėje padarytus nusikaltimus, juoba – politinius.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka DELFI sakė, kad Rusija ir Baltarusija ne tik atsisako vykdyti Lietuvos pateiktus teisinės pagalbos prašymus, bet ir į daugumą jų visiškai nereaguoja ir nepateikia jokio raštiško atsakymo.

Atsakymai nepalankūs Lietuvai

Praėjusiais metais Lietuvos prokurorai pakartotinai į Rusijos Federacijos bei Baltarusijos prokuratūras išsiuntė 42 prašymus, tačiau sulaukė tik 14 atsakymų. Visi jie – nepalankūs Lietuvai.

„Visi atsakymai panašūs: juose pažymima, kad teisinės pagalbos prašymai negalimi, nes Rusijos ar Baltarusijos pilietis negali būti persekiojamas už nusikalstamas veikas, kurios buvo įvykdytos užsienio valstybės teritorijoje, - DELFI sakė vyriausiasis prokuroras. - Be to, jie nurodo, kad teisinės pagalbos prašymuose nurodyti asmenys negali būti persekiojami už politinius nusikaltimus, įvykdytus kitų valstybių teritorijoje – esą tai prieštarautų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos įstatymams“.

Generalinė prokuratūra daugelį metų negali pareikšti įtarimų 42 prieš Lietuvos laisvę kovojusiems sovietų okupacinės kariuomenės bei KGB atstovams. Išvykus Rusijos tankams, mūsų šalį paliko ir kariškiai, įtariami itin pavojingais valstybiniais nusikaltimais.

Iš 42 įtariamųjų jau du yra mirę, todėl šiuo metu įtarimus būtų galima pareikšti 40 žmonių.

Prokurorai siekia, kad galingos mūsų kaimynės teisėsaugininkai perversmininkams įteiktų šaukimus atvykti į Lietuvos prokuratūrą ir duoti parodymus Sausio įvykių byloje. Tiesa, įtariamieji turi teisę atsisakyti pasakoti apie byloje minimus įvykius – tai įtariamiesiems numato Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK).

Kadangi Lietuvos prokurorų prašymai nepatenkinami, teisėsaugininkai perversmo dalyviams negali net įteikti pranešimų apie jiems pareikštus įtarimus. Tik tada, kai jiems bus įteiktas pranešimas bei informacija apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, po kurios įtariamieji galėtų susipažinti su bylos medžiaga, prokurorai galėtų baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti į teismą.

Jeigu kaltinamiesiems būtų įteikti teismo šaukimai, tačiau jie neatvyktų į posėdžius, teismas juos galėtų nuteisti už akių.

Sausio įvykių perversmo organizatoriams ir dalyviams generalinis prokuroras, gavęs teismo sankciją, yra išdavęs Europos arešto orderį, tad jeigu įtariamieji kirstų Europos Sąjungos (ES) sieną, atsirastų viltis, jog jie būtų sulaikyti ir galbūt vėliau perduoti baudžiamajam persekiojimui į Lietuvą.

Nuteisti šeši perversmininkai

Vilniaus apygardos teismas yra nuteisęs šešis perversmininkus – minint penkioliktąsias tragiškų Sausio įvykių metines, į laisvę išėjo paskutinysis prieš Lietuvos nepriklausomybę kovojęs perversmininkas Mykolas Burokevičius. Jis kalėjo dėl kėsinimosi nuversti Lietuvos valstybinę valdžią bei dėl taikių žmonių žudymo organizavimo. 385 tomus sudarančioje Sausio 13-osios byloje nuosprendis buvo paskelbtas tik šešiems perversmininkams: M. Burokevičiui, Juozui Jermalavičiui, Juozui Kuoleliui, Leonui Bartoševičiui, Stanislavui Mickevičiui ir Jaroslavui Prokopovičiui.

Lietuvos teismai nebuvo griežti - prieš šalies nepriklausomybę kovoję komunistai atsipirko gana švelniomis bausmėmis, dalis prokurorų pateiktų kaltinimų išvis buvo panaikinti.

J. Kuoleliui skirti 6 metai nelaisvės, J. Prokopovičiui ir S. Mickevičiui - po 4 metus, L. Bartoševičiui - 3 metai. Didžiausių bausmių sulaukė J. Jermalavičius ir M. Burokevičius. Jie nuteisti atitinkamai 8 ir 12 metų kalėjimo.

Išėjęs iš kalėjimo 2002-ųjų sausį J. Jermalavičius išvyko į Maskvą. Ji patikima prieglauda tapo ir kitam nuteistajam - radijo stoties „Tarybų radijas“ redaktoriui S. Mickevičiui.

Laisvėje nuosprendžio laukęs perversmininkas - vienintelis teisiamasis, spėjęs pasislėpti nuo Lietuvos pareigūnų. Be kliūčių prieš pat nuosprendžio paskelbimą pas Maskvoje gyvenančius gimines išvykęs pučistas taip ir negrįžo į Lietuvą - pareigūnai yra paskelbę jo paiešką.

Kovojant už Lietuvos nepriklausomybę žuvo 14, buvo sužeisti šimtai žmonių.

Pasak A. Kliunkos, prokuratūra iki šiol sulaukia žmonių, nukentėjusių per Sausio įvykius, pareiškimų. Vien nuo 1999-ųjų į Generalinę prokuratūrą kreipėsi 87 asmenys, kurie byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.

Be to, sulaukiama ir žmonių, kuriems per perversmą buvo sutrikdyta sveikata. Nukentėjusieji siekia, kad jiems būtų peržiūrėtas sužalojimo laipsnis.

[somis]

Jei kas turės galimybė - pasikalbėkite su Naujamiesčio klebonu kun Daukniu, jis jums tikrai daug turės papasakoti apie to meto įvykius.

[John]

Keista, kad salis (Rusija) gali savo teritorijoje slepti kriminalinius nusikaltelius ir nieko del to negalima padaryti. Gal vertetu pasitelkti ES ir Interpola?

[DeSadas]

John juokauji turbut


Britai nesugeba patraukti atsakomyben uz nuodijima radioktyviom medziagom paciame Londone, o cia mazyte Lietuva su savo reikalavimais

[John]

Ar nera taip, kad rusiska nafta visiems uzkemsa burnas?

[oranger]

Ar nera taip, kad rusiska nafta visiems uzkemsa burnas?

O ką turi prieš?
Šiandien užsipiliau benzo "lukoile" (bo, sako, gera kolonkė), nusipirkau "ruski standart" bonkę (nes tik rusišką draugai pataria gerti), grižau namo, įsijungiau TV3 - o ten mano mėgstamiausi rusiški šou ir jų komikai. Kaip sakoma, pačiu laiku! Labai linksmą laidą "Kreivas veidrodis" pažiūrėjau ir patenkintas. O jūs čia apie ką šnekat, vaikinai?

[daktaras]

Iš atminties neblunkantis 1991-ųjų sausis

Prieš 17 metų kruvinasis sekmadienis Vilniuje galėjo baigtis dar dides-ne tragedija Kaune. Čia lygiai taip pat laukta susidorojimo ir kurti pla-nai, kaip priešintis okupantams.

Maskva reikalavo paklusti

Istoriniai sausio įvykiai prasidėjo 1991 metų pradžioje, kai Sovietų Sąjungos vadovybė, nepripažindama prieš 9 mėnesius paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės, mums paskelbė ekonominę blokadą. Trūko kuro, maisto produktų. Juos pradėta normuoti.

Sausio 4 dieną Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas išleido įsaką apie priverstinį jaunuolių ėmimą į kariuomenę. Generolas Dmitrijus Jazovas įsakė Pskovo parašiutininkų divizijai įvesti tvarką Lietuvoje. Per vieną dieną Šiaulių oro uoste nusileido per 30 karinių lėktuvų su desantininkais. Jie Vilniaus ir kitų miestų gatvėse gaudė jaunuolius į kariuomenę.

Sausio 10-ąją M.Gorbačiovas pareikalavo nedelsiant atkurti Sovietų Sąjungos konstitucijos galiojimą ir atšaukti Lietuvos nepriklausomybę įtvirtinančius aktus.

Brangesnis už medalį

Apie buvusius įvykius Kauno ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius ir šiandien negali kalbėti be jaudulio. Tada Kauno valdžia jį, miesto tarybos deputatą, įpareigojo išsaugoti dokumentus, ateityje galėsiančius paliudyti, kas 1991 metais vyko Kaune.

K.Ignatavičius padėjo ranką ant keturių storų dienynų ir pasakė: „Čia surašyta viskas, kas įvyko minučių tikslumu.“ Jis trumpam sustabdė žvilgsnį ties vienu dokumentu – raštu, patikėjusiu jam metraštininko dalią.

„Žinote, šis įpareigojimas brangiausias iš visų, kuriuos tik esu gavęs, – tarstelėjo K.Ignatavičius. – Jis brangesnis už bet kokį medalį.“ Buvo matyti, kad K.Ignatavičius vyriškai gniaužia ašaras.

Budėjo ištisomis paromis

Tomis dienomis, daugiausia Vilniuje, okupantai vieną po kito jėga užėmė pastatus. Sausio 11 dieną kelis objektus jie užėmė ir Kaune.

„Nepanikavome, nes turėjome planą, kaip priešinsimės, jei okupantai užgrobs valdžią, – prisiminė K.Ignatavičius. – Tai buvo apsisprendimo laikas ir beveik visi žmonės ryžosi apginti nepriklausomybę, nors ta gynyba ir bus tik simbolinė. Pogrindinis štabas būtų įsikūręs po Kauno medicinos universiteto klinikų kaminu, ant kurio planavome iškelti radijo anteną ir kauniečius informuoti apie pasipriešinimą.“

Žmonės išgirdo teisėtos valdžios kvietimą. Iš miestų ir kaimų jie važiavo saugoti Kauno strateginių pastatų. Rinktasi ir prie Kauno radijo bei televizijos S.Daukanto gatvėje, ir miesto savivaldybės pastatų. Šimtai žmonių gindamiesi nuo šalčio kūreno laužus ir paromis budėjo prie Juragių radijo ir televizijos stoties, radijo retransliavimo stoties Sitkūnuose.

Visi nerimavo dėl Vilniaus. Ten sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto desantininkai nužudė 14 žmonių, dar apie 700 sužeidė.

Įvykius primena pojūčiai

Geriausiam praėjusių metų Kauno menininkui fotografui Gintarui Česoniui lemtingą Lietuvai sausį tebuvo 17 metų.

„Per televizorių rodyti reportažai iš Vilniaus negalėjo palikti abejingo nė vieno žmogaus, – prisiminė G.Česonis. – Sausio 12-osios vakare nuvykau į Sitkūnus, kur jau būriavosi žmonės. Net nepagalvojau, kaip apsirengti, kad nesušalčiau. Neprisimenu detalių, bet puikiai pamenu savo ir kitų jausmą – ryžtą apginti nepriklausomybę, negalvojant apie pasekmes.“

Tą vakarą tūkstančiai žmonių plūdo į Juragius ir Sitkūnus. Eurikos Masytės daina „Laisvė“ iki šiol vadinama neoficialiu laisvės gynėjų himnu.

Ryšininkai - taksistai

Kauno miesto deputatai pasiskirstė pareigomis, kur ir kas turi budėti. Vieni išvyko prie jau žmonių saugomų objektų, kiti palaikė ryšį su miesto pramonės įmonėmis, organizacijomis. Jos aprūpino gynėjus maistu, malkomis, audeklais, dujokaukėmis – niekas neatsisakė padėti.

Kadangi telefono ryšys nebuvo patikimas, koordinuoti veiksmus padėjo taksistai ir greitosios medicinos pagalbos medikai. „Jie turėjo racijas, per kurias pranešdavo, kur link juda karinė technika, – pasakojo K.Ignatavičius. – Fiksavome kiekvieną okupantų judesį. Kelis taksistus, budėjusius prie karinio dalinio Vaidoto gatvėje, kariškiai sulaikė, bet juos greitai išvadavome. Kol įtampa augo Vilniuje, su sovietų kariškių vadovybe Kaune susitarėme, kad abi pusės stengsis vengti provokacijų.“

Paprašė skambinti varpais

Aleksandras Targamadzė prieš 17 metų irgi buvo deputatas. Jis kelis kartus per pokalbį su „Kauno dienos“ žurnalistu stengėsi nepravirkti.

„Manau, jog gyvenime visada pasigesiu žmogiškųjų santykių ir draugystės, kurie buvo tada“, – kiek virptelėjusiu balsu ištarė A.Targamadzė.

Kitaip jis ir negali kalbėti. Žmonių meilę valstybei ir pasiaukojimą jis prisimena taip aiškiai, lyg sausio 13-oji būtų buvusi vakar. Lemtingąją sausio 13-osios naktį A.Targamadzė vadovavo gynybos štabui Kaune.

K.Ignatavičiaus žodžiais, paaiškėjus, jog Vilniuje žuvo žmonių, pagalbos kreiptasi į dvasininkus. „Nuėjome pas kardinolą Vincentą Sladkevičių ir paprašėme, kad visos bažnyčios skambintų varpais ir kviestų žmones ginti svarbiausius objektus“, – prisiminė K.Ignatavičius.

Skambėjo ne tik šventovių varpai. Mašinos, lėkusios greitkeliu Sitkūnų link, irgi be perstojo pypsėjo, kaukė sirenos. Dideliu greičiu lėkdamas Sitkūnų link, K.Ignatavičius galvojo, kad namo daugiau nebesugrįš.

Rengėsi perkasti prospektą

Sausio įvykių liudininkai iki šiol svarsto, kodėl desantininkai nešturmavo Kauno radijo ir televizijos pastato. Juk tada, kai nutrūko televizijos transliacija iš Vilniaus, Kaune transliacijos ryšys buvo atnaujintas vos po 20 minučių.

„Kaunas visam pasauliui perdavė filmuotus vaizdus apie kruviną okupantų susidorojimą su žmonėmis prie Vilniaus televizijos bokšto“, – pabrėžė A.Targamadzė.

K.Ignatavičiaus įsitikinimu, net jei būtų užimti strateginiai pastatai Kaune, gyventojai nebūtų pasidavę.

„Buvo numatytos net tokias dezorganizacinės priemonės, kaip namų numerių sukeitimas, norėjome skersai perkasti Savanorių prospektą, užblokuoti tiltus“, – vardijo K.Ignatavičius. Visa tai būtų padarę komunalininkai.

Jis prisiminė ir komišką situaciją, kai, Sitkūnų gynėjams pritrūkus cigarečių, iš „Kovo“ fabriko jiems buvo nuvežtos kelios dėžės rūkalų.

Išdavikai tarp savųjų

Sausio 13-ąją sovietų desantininkų vadai Kaune reikalavo nutraukti transliacijas, kėlė įvairių ultimatumų.

Štabe dirbę žmonės prisimena, kad, be tikrų pranešimų apie kariškių judėjimą, jie sulaukdavę ir dezinformacijos. „Daug kartų buvo pranešta apie karinės technikos pasirodymą Kaune, bet mūsų patikimi šaltiniai – taksistai ir medikai – šią informaciją paneigdavo“, – prisiminė A.Targamadzė.

Jis įtaria, kad ir tarp gynėjų buvo tokių, kurie sąmoningai skleidė dezinformaciją. „Iki šiol išsaugojau sąrašą žmonių, kurie kartu su manimi buvo viename kabinete ir kažkuris iš jų perdavė svarbią informaciją desantininkams“, – buvo atviras A.Targamadzė.

K.Ignatavičius sakė, kad po Vilniaus įvykių Kaune kariškiai nesiryžo naudoti jėgos. „Panemunėje, kur gyveno kariškių šeimos, taksistai nepastebėjo panikos ar noro skubiai išsinešdinti“, - sakė K.Ignatavičius.

A.Targamadzė akcentavo, kad su sovietų valdžia kolaboravę komunistų partijos nariai sausio 13-osios rytą gėrė. „Mes ten turėjome žmogų, kuris pranešė, kad jie švenčia“, - prisiminė A.Targamadzė.

Sausio 14-osios naktį nustojo veikti Lietuvos radijas, bet Kauno radijas tebeveikė. Lietuvos televizijos transliacijos iš Aukščiausiosios tarybos rūmų buvo atgaivintos sausio 16 dieną.

ir kaune tada buvo karšta... net širdis virpa skaitant...

[Irma]

Atsimenu tą sausio 13 d. buvau dar maža, bet niekuomet nepamiršiu šalia namų pravažiavusių tankų. Naktis ir nerealus jų keliamas užesys skleidė tokią grėsmę. Nusitempiau į lovą radiją ir klausydamasi užmigau. Aplinkui sklidusi įtampa nesuvokiama man dabar. Neišdildomi įspūdžiai